2015 metais baigėsi Europos Sąjungos 2007-2013 metų finansavimo periodas ir Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba. Čia pateikiama informacija skaičiais, kurie iliustruoja kaip regioninės atliekų tvarkymo sistemos tvarkė komunalines atliekas Lietuvoje
2. Telšių regiono MBA
Utenos regiono MBA
Šiaulių regiono MBA
Klaipėdos regiono MBA
Vilniaus regiono MBA
Panevėžio regiono
MBA
Kauno regiono MBA
Alytaus regiono MBA
Marijampolės
regiono MBA
3. 3
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje skaičiais
2015 metai buvo karšti. Baigėsi Europos Sąjungos 2007-2013 metų finansavimo
periodas ir Mechaninio biologinio apdorojimo (toliau MBA) įrenginių statyba.
Jokiuose atliekų tvarkymo planuose nenumatyti, bet valingai nurodyti pastatyti, 2010
metais per tris mėnesius suprojektuoti, visi MBA projektai 2015 metais buvo pabaigti.
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija siūlė valstybiniu lygiu supla-
nuoti, kokio biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo reikia skirtinguose regionuose, bet
viskas buvo palikta konsultantų, rangovų ir operatorių valiai bei norams, paliekant
jiems visišką laisvę pasirinkti tvarkymo technologijas ir būdus, neatsižvelgiant nei į pla-
navimo dokumentų reikalavimus, nei į Europos Komisijos žiedinės ekonomikos tikslus.
Vieninteliu veiklos kriterijumi tapo ekonominės naudos operatoriams siekimas.
Visas šis chaosas ir neapibrėžtumas kilo todėl, kad kompetentingos institucijos
nesuderino su Europos Komisija valstybės pagalbos schemos ir neatsižvelgdamos
į ekonominio naudingumo ir viešojo intereso principus, savo niekuo neparemtomis
prielaidomis, parengė finansavimo ir projektų įgyvendinimo reikalavimus bei aprašus,
teigdamos, kad visą kilusią riziką eliminuos ypatinga operatorių misija.
Šiandien operatoriai bankrutuoja, nesugeba vykdyti veiklos, o RATC‘ ai periminėja
įrenginius, juos remontuoja, atstatinėja, patys eksploatuoja ir kartu siekia vykdyti vals-
tybės politiką bei naujus EK keliamus uždavinius.
Versdami naują veiklos puslapį, sakome: NORIME ir GALIME, LEISKITE ir NEKENKITE.
Lietuvos savivaldybės ir jų valdomi regioniniai atliekų tvarkymo centrai SUVOKIA AT-
SAKOMYBĘ ir SIEKIA suteikti gyventojams kokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas už
pačią mažiausią kainą, be melo, prirašinėjimo ir valstybės mokesčių grobstymo.
Suprantame, kad kai kam tai nepatinka, bet ateitis priklauso savivaldybių bendra-
darbiavimui ir žiedinės ekonomikos tikslų siekimui.
Apie tai šiame leidinyje pateikiame informaciją skaičiais, kurie iliustruoja, kaip regio
ninės atliekų tvarkymo sistemos tvarkė komunalines atliekas Lietuvoje 2015 metais.
2015 m. Lietuvos regionuose pastatyti visi suplanuoti MBA įrenginiai.
4. 4
1 lentelė. Atliekų turėtojai ir atliekų tvarkymo kaštai regionuose
Atliekų tvarkymo
regionai
Namų ūkių
skaičius
Gyventojų
skaičius
Išlaidos,
tenkančios
namų ūkiui
EUR/metus
Išlaidų dalis
palyginus su
gaunamomis
pajamomis %
Alytaus 82.476 177.115 42,87 0,63
Kauno 224.026 545.352 50,01 0,52
Klaipėdos 134.239 324.618 52,81 0,55
Marijampolės 61.448 149.077 46,59 0,56
Panevėžio 103.952 231.001 47,68 0,59
Šiaulių 121.381 276.329 38,31 0,47
Tauragės 41.662 101.200 36,47 0,54
Telšių 58.190 141.293 39,59 0,50
Utenos 71.469 137.193 55,00 0,75
Vilniaus 316.918 805.380 57,60 0,55
Iš viso/vidurkis 1.215.761 2.888.558 49,60 0,51
1grafikas. Komunalinių atliekų tvarkymo kaštai regionuose, tenkantys
namų ūkiui, EUR/metus
5. 5
2 lentelė. Regioninių atliekų tvarkymo centrų ekonominis svoris
Eil. Nr. RATC pavadinimas
Darbuotojų
skaičius
Apyvarta
2015 m., EUR
Turtas
2015-12-31, EUR
1 UAB ARATC 71 4.007.830 24.973.559
2 VšĮ Kauno RATC 60 4.622.525 52.659.025
3 UAB Klaipėdos RATC 64 8.323.793 29.526.817
4 UAB MAATC 53,5 3.812.411 29.694.576
5 UAB PRATC 32 1.485.692 16.879.051
6 VšĮ ŠRATC 78 6.225.294 21.472.943
7 UAB Tauragės RATC 42 1.889.700 7.483.586
8 UAB„Telšių RATC“ 29,5 2.616.893 13.862.809
9 UAB URATC 32 1.069.836 16.344.905
10 UAB VAATC 73 6.586.434 49.850.417
Iš viso 535 40.640.408 262.747.688
3 lentelė. Savivaldybių ir RATC sukurta biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo
infrastruktūra1
Regionas
MBA biologinio
apdorojimo pajė-
gumai tonomis
Technologija
Žaliųjų atliekų kom-
postavimo aikštelių
pajėgumai tonomis
Alytaus 20.000 Anaerobinis kompostavimas 25.500
Kauno 110.000 Aerobinis kompostavimas 25.000
Klaipėdos 0 Nebuvo numatyta 25.000
Marijampolės 16.000 Aerobinis kompostavimas 25.000
Panevėžio 22.000 Anaerobinis kompostavimas 8.000
Šiaulių 25.000 Aerobinis kompostavimas 16.000
Tauragės 6.000 Lauko kompostavimas 12.000
Telšių 20.000 Anaerobinis kompostavimas 8.000
Utenos 15.000 Anaerobinis kompostavimas 20.000
Vilniaus2
150.000 Bio-džiovinimas 40.000
Iš viso Lietuvoje 384.000 204.500
Bendri biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo pajėgumai 588.500
Iš jų perdirbimo veikla 438.500
Paruošimo panaudoti (energijos gamybai) 150.000
1
Lietuvoje sukurta viena moderniausių ES biologinio apdorojimo infrastruktūra, dabar tik belieka atskirai surinkti
maisto ir žaliąsias atliekas.
2
Vilnius turi galimybę modernizuoti įrenginius, įgalinančius kompostavimo veiklą.
6. 6
4 lentelė. Susidarę ir sutvarkyti komunalinių atliekų kiekiai
Atliekų
tvarkymo
regionas
Sutvarkyta namų ūkiuose Surinkta rūšiuojamuoju surinkimu
Iš viso
komu-
nalinių
atliekų
regionuo-
se
Iš jų sukom-
postuota
komunalinių
atliekų namų
ūkiuose, t/m.
Iš jų kitaip
panaudota
komunalinių
atliekų namų
ūkiuose, t/m.
Iš jų
Per-
dirbta
Panau-
dota
energi-
jai
Sukom-
postuo-
ta
Paša-
linta
Alytaus 9.379 1.023 12.394 12.407 21.035 20.336 76.575
Kauno 15.700 2.000 16.885 14.547 10.589 167.989 227.710
Klaipėdos 6.500 300 19.198 116.807 9.707 18.848 171.361
Marijam-
polės
3.700 200 8.006 6.509 9.336 40.303 68.054
Panevėžio 7.650 1.400 19.582 1.340 5.034 67.412 102.418
Šiaulių 8.630 1.505 7.852 1.030 12.026 92.733 123.778
Tauragės 4.802 0 7.656 241 8.854 21.935 43.488
Telšių 6.500 600 5.715 3.654 1.428 37.970 55.867
Utenos 7.350 928 3.188 3.606 4.696 26.835 46.603
Vilniaus 4.246 0 23.193 42.587 41.643 174.577 286.246
Iš viso 74.457 7.956 123.669 202.728 124.348 668.938 1.202.100
2 grafikas. Komunalinių atliekų tvarkymo būdai Lietuvoje
7. 7
3 grafikas. Komunalinių atliekų tvarkymas regionuose, pagal apdorojimo
veiklas, %3
4 grafikas. Atliekų rūšiavimo apimčių priklausomybė nuo apmokėjimo už
atliekų tvarkymą sistemos ir parametrų4
3
Geriausiai atliekas rūšiavo Panevėžio regionas, kompostavo Alytaus regionas, panaudojo energijos gamybai Klaipė-
dos regionas.
4
Nėra tarpusavio priklausomybės ne tik tarp apmokėjimo už atliekų tvarkymą ir rūšiavimo apimčių, bet ir tarp rūšia-
vimo apimčių ir likutinių atliekų kiekio, susidarančio vienam gyventojui.
8. 8
5 lentelė. Regioninių atliekų tvarkymo centrų apdorotos komunalinės
atliekos ir apdorojimo kaštų palyginimas
Regionas
RATC bendras
apdorotų atliekų
kiekis, t
Bendri apdorojimo
kaštai, EUR
Apdorojimo kaštai,
EUR/t
Alytaus 53.778 1.702.464 31,665
Kauno 186.568 3.238.501 17,36
Klaipėdos6
145.362 3.411.929 23,47
Marijampolės 56.148 1.153.657 20,55
Panevėžio 73.786 1.259.556 17,07
Šiaulių 105.789 1.723.897 16,30
Tauragės 31.030 835.997 26,94
Telšių 43.052 949.903 22,06
Utenos 37.299 910.872 24,42
Vilniaus 178.172 5.214.725 29,27
Iš viso 910.984 20.401.501 22,40
5 grafikas. Vidutinės komunalinių atliekų apdorojimo kainos ir
šalinimo apimčių koreliacinė priklausomybė7
5
Alytaus regionas vienintelis Lietuvoje eksploatavo MBA įrenginius.
6
Klaipėdos regionui pavyko labai geromis ekonominėmis sąlygomis iki minimumo sumažinti atliekų šalinimą ir turėti
mažus apdorojimo kaštus net neįvedant sąvartyno mokesčio.
7
Yra akivaizdi koreliacija tarp komunalinių atliekų apdorojimo kainų ir šalinimo apimčių. Norint šalinti mažiau atliekų
tvarkymo kaštai akivaizdžiai didėja.
9. 9
6 grafikas. Atliekų apdorojimo kainos ir šalinimo apimtimtys regionuose
6 lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymo rezultatų palyginimas
pagal skirtingus informacijos šaltinius
Tvarkymo būdas
Atliekų kiekis kg/gyventojui/metus
EUROSTAT duomenys LRATCA duomenys
Lietuva ES vidurkis Lietuva
2014 m. 2014 m. 2014 m. 2015 m.
1 Surinkta perdirbti antrinių
žaliavų
91 131 32 408
2 Sukompostuota 419
75 36 67
3 Panaudota energijos gamybai 38 127 49 72
4 Pašalinta sąvartyne 255 132 264 231
Iš viso komunalinių atliekų 433 475 380 409
8
Duomenys apima visus atskirai išrūšiuojamus komunalinių atliekų srautus: komunalinį, komercinį ir papildančias sis-
temas. Iš viso sudarė 123.669 t per metus su priemaišomis, tačiau gamintojai ir importuotojai 2014 m. vien pakuočių
perdirbimo ir panaudojimo apimtis deklaravo 198.647,3 t.
9
Aplinkos apsaugos agentūra nevertina namų ūkiuose sukompostuotų ar kitaip panaudotų komunalinių atliekų.
10. 10
Pasirengimas žiedinės ekonomikos
veiksmų plano įgyvendinimui
Žiedinės ekonomikos užduotys
* bendras ES uždavinys – iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 65 proc. ko-
munalinių atliekų;
* bendras ES uždavinys – iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 75 proc. pa-
kuočių atliekų;
* privalomas uždavinys – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį
iki 10 proc. visų atliekų;
* uždrausti išmesti į sąvartynus atskirai surinktas atliekas;
* skatinti ekonomines priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų išmeti-
mui į sąvartynus;
* perdirbimo rodikliams skirtos paprastesnės ir geresnės apibrėžtys ir suderinti ap-
skaičiavimo metodai visoje ES;
* konkrečios priemonės, kuriomis siekiama skatinti pakartotinį panaudojimą ir pra-
monės simbiozę, vienos pramonės šakos šalutinį produktą paverčiant kitos pramo-
nės šakos žaliava;
* ekonominės paskatos gamintojams į rinką teikti ekologiškesnius produktus, taip
pat remti atliekų (pvz., pakuočių, baterijų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto
priemonių) naudojimo ir perdirbimo pajėgumus.
7 lentelė. Komunalinės atliekos pagal galimybę jas perdirbti ir įvykdyti naujai
keliamus uždavinius
Komunalinės atliekos
pagal medžiagas
Tonos %
Pakartotinis
panaudojimas
ir perdirbimas
Naudojimas
Pakuotės ir gaminiai 390000 30,47 21,33 9,14
Tekstilės ir odos gaminiai 170000 13,28 3,98 9,30
Higienos priemonės 150000 11,72 5,86 11,72
Žaliosios atliekos ir mediena 170000 13,28 13,28 0,00
Maisto atliekos 280000 21,88 21,88 0,00
Mineralinės atliekos ir šlakai 120000 9,38 0,00 9,38
Iš viso 1280000 100 66,3310
39,53
10
Lietuva galėtų pasiekti žiedinės ekonomikos tikslus ir perdirbti bei pakartotinai panaudoti 65% visų komunalinių
atliekų.
11. 11
8 lentelė. Komunalinių atliekų naudojimas energijos gamybai žiedinės eko-
nomikos veiksmų plane
Tvarkymo būdas 2015 m.
Žiedinės ekonomi-
kos veiksmų plane
2020 m.
Naudojimas ener-
gijos gamybai po
procesų
Perdavimas perdirbti 123.669 300.000 80.000
Kompostavimas 195.597 480.000 200.000
Naudojimas energijos gamybai 208.684 300.000 300.000
Šalinimas sąvartyne 665.589 113.000 0
Iš viso 1.193.539 1.193.000 580.00011
11
Kuo greitesnis netinkamų perdirbti komunalinių atliekų ir perdirbimo procese susidarančių atliekų
naudojimo energijai gaminti pajėgumų sukūrimas – pirmaeilis uždavinys.
Atskiras maisto ir žaliųjų atliekų surinkimas yra neišvengiama ir
būtina sąlyga žiedinės ekonomikos tikslams pasiekti
Maisto atliekų tvarkymas
Biodujų gamyba ir
kompostavimas
Maisto atliekų atskiras
surinkimas
Bioskaidžių maišelių
naudojimas
