Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2015 metais

489 views

Published on

2015 metais baigėsi Europos Sąjungos 2007-2013 metų finansavimo periodas ir Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba. Čia pateikiama informacija skaičiais, kurie iliustruoja kaip regioninės atliekų tvarkymo sistemos tvarkė komunalines atliekas Lietuvoje

Published in: Environment
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2015 metais

  1. 1. Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2015 m.
  2. 2. Telšių regiono MBA Utenos regiono MBA Šiaulių regiono MBA Klaipėdos regiono MBA Vilniaus regiono MBA Panevėžio regiono MBA Kauno regiono MBA Alytaus regiono MBA Marijampolės regiono MBA
  3. 3. 3 Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje skaičiais 2015 metai buvo karšti. Baigėsi Europos Sąjungos 2007-2013 metų finansavimo perio­das ir Mechaninio biologinio apdorojimo (toliau MBA) įrenginių statyba. Jokiuose atliekų tvarkymo planuose nenumatyti, bet valingai nurodyti pastatyti, 2010 metais per tris mėnesius suprojektuoti, visi MBA projektai 2015 metais buvo pabaigti. Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija siūlė valstybiniu lygiu supla- nuoti, kokio biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo reikia skirtinguose regionuose, bet viskas buvo palikta konsultantų, rangovų ir operatorių valiai bei norams, paliekant jiems visišką laisvę pasirinkti tvarkymo technologijas ir būdus, neatsižvelgiant nei į pla- navimo dokumentų reikalavimus, nei į Europos Komisijos žiedinės ekonomikos tikslus. Vieninteliu veiklos kriterijumi tapo ekonominės naudos operatoriams siekimas. Visas šis chaosas ir neapibrėžtumas kilo todėl, kad kompetentingos institucijos nesuderino su Europos Komisija valstybės pagalbos schemos ir neatsižvelgdamos į ekonominio naudingumo ir viešojo intereso principus, savo niekuo neparemtomis prielaidomis, parengė finansavimo ir projektų įgyvendinimo reikalavimus bei aprašus, teigdamos, kad visą kilusią riziką eliminuos ypatinga operatorių misija. Šiandien operatoriai bankrutuoja, nesugeba vykdyti veiklos, o RATC‘ ai periminėja įrenginius, juos remontuoja, atstatinėja, patys eksploatuoja ir kartu siekia vykdyti vals- tybės politiką bei naujus EK keliamus uždavinius. Versdami naują veiklos puslapį, sakome: NORIME ir GALIME, LEISKITE ir NEKENKITE. Lietuvos savivaldybės ir jų valdomi regioniniai atliekų tvarkymo centrai SUVOKIA AT- SAKOMYBĘ ir SIEKIA suteikti gyventojams kokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas už pačią mažiausią kainą, be melo, prirašinėjimo ir valstybės mokesčių grobstymo. Suprantame, kad kai kam tai nepatinka, bet ateitis priklauso savivaldybių bendra- darbiavimui ir žiedinės ekonomikos tikslų siekimui. Apie tai šiame leidinyje pateikiame informaciją skaičiais, kurie iliustruoja, kaip regio­ ninės atliekų tvarkymo sistemos tvarkė komunalines atliekas Lietuvoje 2015 metais. 2015 m. Lietuvos regionuose pastatyti visi suplanuoti MBA įrenginiai.
  4. 4. 4 1 lentelė. Atliekų turėtojai ir atliekų tvarkymo kaštai regionuose Atliekų tvarkymo regionai Namų ūkių skaičius Gyventojų skaičius Išlaidos, tenkančios namų ūkiui EUR/metus Išlaidų dalis palyginus su gaunamomis pajamomis % Alytaus 82.476 177.115 42,87 0,63 Kauno 224.026 545.352 50,01 0,52 Klaipėdos 134.239 324.618 52,81 0,55 Marijampolės 61.448 149.077 46,59 0,56 Panevėžio 103.952 231.001 47,68 0,59 Šiaulių 121.381 276.329 38,31 0,47 Tauragės 41.662 101.200 36,47 0,54 Telšių 58.190 141.293 39,59 0,50 Utenos 71.469 137.193 55,00 0,75 Vilniaus 316.918 805.380 57,60 0,55 Iš viso/vidurkis 1.215.761 2.888.558 49,60 0,51 1grafikas. Komunalinių atliekų tvarkymo kaštai regionuose, tenkantys namų ūkiui, EUR/metus
  5. 5. 5 2 lentelė. Regioninių atliekų tvarkymo centrų ekonominis svoris Eil. Nr. RATC pavadinimas Darbuotojų skaičius Apyvarta 2015 m., EUR Turtas 2015-12-31, EUR 1 UAB ARATC 71 4.007.830 24.973.559 2 VšĮ Kauno RATC 60 4.622.525 52.659.025 3 UAB Klaipėdos RATC 64 8.323.793 29.526.817 4 UAB MAATC 53,5 3.812.411 29.694.576 5 UAB PRATC 32 1.485.692 16.879.051 6 VšĮ ŠRATC 78 6.225.294 21.472.943 7 UAB Tauragės RATC 42 1.889.700 7.483.586 8 UAB„Telšių RATC“ 29,5 2.616.893 13.862.809 9 UAB URATC 32 1.069.836 16.344.905 10 UAB VAATC 73 6.586.434 49.850.417 Iš viso 535 40.640.408 262.747.688 3 lentelė. Savivaldybių ir RATC sukurta biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūra1 Regionas MBA biologinio apdorojimo pajė- gumai tonomis Technologija Žaliųjų atliekų kom- postavimo aikštelių pajėgumai tonomis Alytaus 20.000 Anaerobinis kompostavimas 25.500 Kauno 110.000 Aerobinis kompostavimas 25.000 Klaipėdos 0 Nebuvo numatyta 25.000 Marijampolės 16.000 Aerobinis kompostavimas 25.000 Panevėžio 22.000 Anaerobinis kompostavimas 8.000 Šiaulių 25.000 Aerobinis kompostavimas 16.000 Tauragės 6.000 Lauko kompostavimas 12.000 Telšių 20.000 Anaerobinis kompostavimas 8.000 Utenos 15.000 Anaerobinis kompostavimas 20.000 Vilniaus2 150.000 Bio-džiovinimas 40.000 Iš viso Lietuvoje 384.000 204.500 Bendri biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo pajėgumai 588.500 Iš jų perdirbimo veikla 438.500 Paruošimo panaudoti (energijos gamybai) 150.000 1 Lietuvoje sukurta viena moderniausių ES biologinio apdorojimo infrastruktūra, dabar tik belieka atskirai surinkti maisto ir žaliąsias atliekas. 2 Vilnius turi galimybę modernizuoti įrenginius, įgalinančius kompostavimo veiklą.
  6. 6. 6 4 lentelė. Susidarę ir sutvarkyti komunalinių atliekų kiekiai Atliekų tvarkymo regionas Sutvarkyta namų ūkiuose Surinkta rūšiuojamuoju surinkimu Iš viso komu- nalinių atliekų regionuo- se Iš jų sukom- postuota komunalinių atliekų namų ūkiuose, t/m. Iš jų kitaip panaudota komunalinių atliekų namų ūkiuose, t/m. Iš jų Per- dirbta Panau- dota energi- jai Sukom- postuo- ta Paša- linta Alytaus 9.379 1.023 12.394 12.407 21.035 20.336 76.575 Kauno 15.700 2.000 16.885 14.547 10.589 167.989 227.710 Klaipėdos 6.500 300 19.198 116.807 9.707 18.848 171.361 Marijam- polės 3.700 200 8.006 6.509 9.336 40.303 68.054 Panevėžio 7.650 1.400 19.582 1.340 5.034 67.412 102.418 Šiaulių 8.630 1.505 7.852 1.030 12.026 92.733 123.778 Tauragės 4.802 0 7.656 241 8.854 21.935 43.488 Telšių 6.500 600 5.715 3.654 1.428 37.970 55.867 Utenos 7.350 928 3.188 3.606 4.696 26.835 46.603 Vilniaus 4.246 0 23.193 42.587 41.643 174.577 286.246 Iš viso 74.457 7.956 123.669 202.728 124.348 668.938 1.202.100 2 grafikas. Komunalinių atliekų tvarkymo būdai Lietuvoje
  7. 7. 7 3 grafikas. Komunalinių atliekų tvarkymas regionuose, pagal apdorojimo veiklas, %3 4 grafikas. Atliekų rūšiavimo apimčių priklausomybė nuo apmokėjimo už atliekų tvarkymą sistemos ir parametrų4 3 Geriausiai atliekas rūšiavo Panevėžio regionas, kompostavo Alytaus regionas, panaudojo energijos gamybai Klaipė- dos regionas. 4 Nėra tarpusavio priklausomybės ne tik tarp apmokėjimo už atliekų tvarkymą ir rūšiavimo apimčių, bet ir tarp rūšia- vimo apimčių ir likutinių atliekų kiekio, susidarančio vienam gyventojui.
  8. 8. 8 5 lentelė. Regioninių atliekų tvarkymo centrų apdorotos komunalinės atliekos ir apdorojimo kaštų palyginimas Regionas RATC bendras apdorotų atliekų kiekis, t Bendri apdorojimo kaštai, EUR Apdorojimo kaštai, EUR/t Alytaus 53.778 1.702.464 31,665 Kauno 186.568 3.238.501 17,36 Klaipėdos6 145.362 3.411.929 23,47 Marijampolės 56.148 1.153.657 20,55 Panevėžio 73.786 1.259.556 17,07 Šiaulių 105.789 1.723.897 16,30 Tauragės 31.030 835.997 26,94 Telšių 43.052 949.903 22,06 Utenos 37.299 910.872 24,42 Vilniaus 178.172 5.214.725 29,27 Iš viso 910.984 20.401.501 22,40 5 grafikas. Vidutinės komunalinių atliekų apdorojimo kainos ir šalinimo apimčių koreliacinė priklausomybė7 5 Alytaus regionas vienintelis Lietuvoje eksploatavo MBA įrenginius. 6 Klaipėdos regionui pavyko labai geromis ekonominėmis sąlygomis iki minimumo sumažinti atliekų šalinimą ir turėti mažus apdorojimo kaštus net neįvedant sąvartyno mokesčio. 7 Yra akivaizdi koreliacija tarp komunalinių atliekų apdorojimo kainų ir šalinimo apimčių. Norint šalinti mažiau atliekų tvarkymo kaštai akivaizdžiai didėja.
  9. 9. 9 6 grafikas. Atliekų apdorojimo kainos ir šalinimo apimtimtys regionuose 6 lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymo rezultatų palyginimas pagal skirtingus informacijos šaltinius Tvarkymo būdas Atliekų kiekis kg/gyventojui/metus EUROSTAT duomenys LRATCA duomenys Lietuva ES vidurkis Lietuva 2014 m. 2014 m. 2014 m. 2015 m. 1 Surinkta perdirbti antrinių žaliavų 91 131 32 408 2 Sukompostuota 419 75 36 67 3 Panaudota energijos gamybai 38 127 49 72 4 Pašalinta sąvartyne 255 132 264 231 Iš viso komunalinių atliekų 433 475 380 409 8 Duomenys apima visus atskirai išrūšiuojamus komunalinių atliekų srautus: komunalinį, komercinį ir papildančias sis- temas. Iš viso sudarė 123.669 t per metus su priemaišomis, tačiau gamintojai ir importuotojai 2014 m. vien pakuočių perdirbimo ir panaudojimo apimtis deklaravo 198.647,3 t. 9 Aplinkos apsaugos agentūra nevertina namų ūkiuose sukompostuotų ar kitaip panaudotų komunalinių atliekų.
  10. 10. 10 Pasirengimas žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimui Žiedinės ekonomikos užduotys * bendras ES uždavinys – iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 65 proc. ko- munalinių atliekų; * bendras ES uždavinys – iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 75 proc. pa- kuočių atliekų; * privalomas uždavinys – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų; * uždrausti išmesti į sąvartynus atskirai surinktas atliekas; * skatinti ekonomines priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų išmeti- mui į sąvartynus; * perdirbimo rodikliams skirtos paprastesnės ir geresnės apibrėžtys ir suderinti ap- skaičiavimo metodai visoje ES; * konkrečios priemonės, kuriomis siekiama skatinti pakartotinį panaudojimą ir pra- monės simbiozę, vienos pramonės šakos šalutinį produktą paverčiant kitos pramo- nės šakos žaliava; * ekonominės paskatos gamintojams į rinką teikti ekologiškesnius produktus, taip pat remti atliekų (pvz., pakuočių, baterijų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių) naudojimo ir perdirbimo pajėgumus. 7 lentelė. Komunalinės atliekos pagal galimybę jas perdirbti ir įvykdyti naujai keliamus uždavinius Komunalinės atliekos pagal medžiagas Tonos % Pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas Naudojimas Pakuotės ir gaminiai 390000 30,47 21,33 9,14 Tekstilės ir odos gaminiai 170000 13,28 3,98 9,30 Higienos priemonės 150000 11,72 5,86 11,72 Žaliosios atliekos ir mediena 170000 13,28 13,28 0,00 Maisto atliekos 280000 21,88 21,88 0,00 Mineralinės atliekos ir šlakai 120000 9,38 0,00 9,38 Iš viso 1280000 100 66,3310 39,53 10 Lietuva galėtų pasiekti žiedinės ekonomikos tikslus ir perdirbti bei pakartotinai panaudoti 65% visų komunalinių atliekų.
  11. 11. 11 8 lentelė. Komunalinių atliekų naudojimas energijos gamybai žiedinės eko- nomikos veiksmų plane Tvarkymo būdas 2015 m. Žiedinės ekonomi- kos veiksmų plane 2020 m. Naudojimas ener- gijos gamybai po procesų Perdavimas perdirbti 123.669 300.000 80.000 Kompostavimas 195.597 480.000 200.000 Naudojimas energijos gamybai 208.684 300.000 300.000 Šalinimas sąvartyne 665.589 113.000 0 Iš viso 1.193.539 1.193.000 580.00011 11 Kuo greitesnis netinkamų perdirbti komunalinių atliekų ir perdirbimo procese susidarančių atliekų naudojimo energijai gaminti pajėgumų sukūrimas – pirmaeilis uždavinys. Atskiras maisto ir žaliųjų atliekų surinkimas yra neišvengiama ir būtina sąlyga žiedinės ekonomikos tikslams pasiekti Maisto atliekų tvarkymas Biodujų gamyba ir kompostavimas Maisto atliekų atskiras surinkimas Bioskaidžių maišelių naudojimas
  12. 12. Leidėjas Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija

×