Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

2021 - 2027 ES fondu planavimas. Ziedine ekonomika

90 views

Published on

2021 - 2027 ES fondu planavimas. Ziedine ekonomika

Published in: Environment
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

2021 - 2027 ES fondu planavimas. Ziedine ekonomika

  1. 1. 2021–2027 m. ES fondų planavimas Žiedinė ekonomika Agnė Bagočiutė Aplinkos ministerija 2019-09-19
  2. 2. VP prioritetai ir uždaviniai • Stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegti pažangiąsias technologijas; • - Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms; • - Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą; • -Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius • Ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, MVĮ bei socialinę ekonomiką 1. Pažangesnė Lietuva • Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones; • Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją; • Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus; • Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms; • Skatinti tvarią vandentvarką; • Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; • Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą • Tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei bioekonomikos sektoriuose. Socialinis fondas 2. Žalesnė Lietuva • Gerinti skaitmeninį junglumą; • Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T); • Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą; • Skatinti tvarų įvairiarūšį judumą miestuose. 3.Geriau sujungta Lietuva • Didinant darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą; • Suteikiant daugiau galimybių naudotis visapusiškomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis plėtojant infrastruktūrą; • Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą; • Užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą 4. Socialiai atsakingesnė Lietuva • Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių kultūros paveldą ir saugumą; • Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą. 5. Piliečiams artimesnė Lietuva
  3. 3. Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje * ir ES, atliekų tvarkymo prognozės (kg/gyventojui) *Duomenų šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra
  4. 4. Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje * ir ES, atliekų tvarkymo prognozės, % *Duomenų šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra
  5. 5. Įgyvendinimas: komunalinių atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo skatinimas, naujų ar atnaujintų atliekų perdirbimo pajėgumų diegimas ir beatliekių technologijų diegimas. 32,70 23.25 2025 metų tiklslas - 15 % 2030 metų tikslas - 5 % 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 % Šalinamų atliekų rodiklis*, 2017 m., % 48.13 46.41 2030 metų tikslas - 65 % 2025 metų tiklsas - 55 % 0 10 20 30 40 50 60 70 % Perdirbimo ir kompostavimo rodiklis*, 2017 m., % *Duomenų šaltinis - Eurostat Rodikliai: • Siekti, kad komunalinių atliekų, tenkančių vienam gyventojui, kiekis neviršytų ES vidurkio RCR – 46a (atliekų kiekis, tenkantis gyventojui ). • Didinti paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbti komunalinių atliekų dalį (%) RCR 103 (atskiras atliekų surinkimas)); RCR – 47 (perdirbtos atliekos); RCR – 49 (panaudotos atliekos); CCO 11 – (nauji ar atnaujinti atliekų perdirbimo įrenginiai) . • Mažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalį (%) RCR – 46b (atliekos šalinamos sąvartyne).
  6. 6. Įgyvendinimas: didinti visuomenės sąmoningumą, elgsenos keitimąsi, skatinti atsakingą vartojimą 40% 43% 42% 47% 52% 30% 36% 40% 38% 30% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 2015 2016 2017 2018 2019 Namų ūkyje atliekas rūšiuojantys gyventojai*, % Rūšiuoja visas atliekas Rūšiuoja tik dalį atliekų 80% 76% 73% 84% 84% 48% 48% 47% 48% 52% 31% 24% 34% 29% 31% 22% 31% 29% 22% 23% 17% 20% 22% 12% 14% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 2015 2016 2017 2018 2019 Veiksniai, skatinantys gyventojus rūšiuoti*, % Prisidedu prie aplinkos saugojimo Mažinamas šalinamų atliekų kiekis sąvartyne Antrinės žaliavos yra žaliavų ir energijos šaltinis Siekiu mažinti atliekų tvarkymo išlaidas Išrūšiuotos atliekos išvežamos nemokamai *Duomenų šaltinis – Aplinkos ministerijos užsakymu vykdyti viešosios nuomonės tyrimai
  7. 7. Tarša pavojingomis atliekomis, bloginama perdirbamų atliekų kokybė Įgyvendinimas: skatinti komunalinių atliekų rūšiavimą atliekų susidarymo vietoje, plėsti rūšiuojamojo atliekų surinkimo tinklą 6780 13465 5680 383 170 69 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 Maisto atliekų Žaliųjų atliekų Biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto) Planuojamų įrengti konteinerių skaičius (įskaitant ind. valdų konteinerius) (iki 2021-12-31), vnt. Įrengtų konteinerių skaičius (įskaitant ind. valdų konteinerius), vnt. 6222 5760 5753 658 2042 2021 1696 280 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 Stiklo atliekų Popieriaus/kartono atliekų Plastiko atliekų Tekstilės atliekų Planuojamų įrengti konteinerių kiekis konteinerinėse aikštelėse (iki 2021-12- 31), vnt Įrengtų konteinerių kiekis konteinėrinėse aikštelėse, vnt. Mišrių komunalinių atliekų sraute 2016 metais buvo 0,27 %, 2017 m. – 0,31 %, 2018 m. – 0,13 % pavojingų atliekų. Atskiras pavojingų atliekų surinkimas, atliekos tvarkomos pagal aplinkosauginius reikalavimus
  8. 8. Dabartinė situacija 1,474 1659.6 711.9 313.6 383 274.7 158.4 4,305 4526.5 3350.8 1130.8 3738 1440.8 1705.2 34% 27% 21% 28% 10% 19% 9% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 0 500 1,000 1,500 2,000 2,500 3,000 3,500 4,000 4,500 5,000 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Žaliųjų pirkimų, kai buvo perkami produktai, kurių pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, iš sąrašo, vertė, mln. Eur Bendras pirkimų, kai buvo perkami produktai, kurių pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, iš sąrašo, vertė, mln. Eur Žaliųjų pirkimų skaičiaus dalis, proc. 587 523 346 185 191 296 172 3,604 3574 2928 2439 2307 2616 2452 16% 15% 12% 8% 8% 11% 7% 0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18% 20% 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Žaliųjų pirkimų, kai buvo perkami produktai, kurių pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, iš sąrašo, skaičius Bendras pirkimų, kai buvo perkami produktai, kurių pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, iš sąrašo, skaičius Žaliųjų pirkimų skaičiaus dalis, proc. Įgyvendinimas: Žaliųjų pirkimų ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimas
  9. 9. Dėkoju už dėmesį!

×