Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.
1
Reikalavimai (kriterijai) iš biologiškai skaidžių
atliekų pagamintiems produktams
Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis
...
2
Projekto pavadinimas: Reikalavimų (kriterijų) iš biologiškai
skaidžių atliekų pagamintiems produktams rengimas
Užsakovas...
3
Projekto tikslas - atlikti mokslinius tyrimus ir parengti reikalavimus (kriterijus)
iš įvairių biologiškai skaidžių atli...
4
Ėminiai moksliniams tyrimams atlikti paimti įrenginiuose, kuriuose įvairiais
būdais tvarkomos šios BSA:
 žaliosios atli...
5
Iš BSA gaminami įvairūs kompostai
Iš žaliųjų
atliekų
(ŽAK)
Iš buitinių nuotekų
valymo įrengimų
pūdyto dumblo
(kompostuoj...
6
Iš BSA gaminami įvairūs raugai
Po buitinių nuotekų valymo
įrengimų dumblo
anaerobinio apdorojimo
(įsk. nusausinimą ir/ar...
7
BSA apdorojimo įrenginiai, kuriuose tyrimams buvo paimti ėminiai
BSA apdorojimo įrenginiai (skaičius):
ŽAKA (21)
Maisto ...
8
Mokslinių tyrimo metu nustatyti iš įvairių BSA pagamintų kompostų ir
raugų kokybės rodikliai
Kokybės rodikliai %
sausosi...
9
Mokslinių tyrimo metu nustatyti iš įvairių BSA pagamintų kompostų ir
raugų užterštumo rodikliai
Sunkieji metalai Vnt.
Ka...
10
Mokslinių tyrimo metu nustatyti papildomi nuotekų dumblo
kompostų ir anaerobinių raugų užterštumo rodikliai
Junginio pa...
11
TYRIMŲ REZULTATAI (I)
Surinkta virš 160 įvairių kompostų ir raugų ėminių iš 54 BSA apdorojimo objektų,
nustatant minėtu...
12
Maistinių medžiagų kiekio tirtuose kompostuose vertinimo
rezultatai
Kompostuose nustatyta maistinių medžiagų Kompostų r...
13
Taršos tirtuose kompostuose vertinimo rezultatai
Rodikliai Tirti kompostai
ŽAK MAK MAKš NDK MKAK MK
Sunkieji metalai:
K...
14
Maistinių medžiagų kiekio tirtuose anaerobiniuose rauguose
vertinimo rezultatai
Anaerobiniuose rauguose nustatyta medži...
15
Taršos tirtuose anaerobiniuose rauguose vertinimo rezultatai
Rodikliai Anaerobiniai raugai
MAR NDR NDRd MKAR MR
Sunkiej...
16
Nuotekų dumblo komposto ir raugo mėginių užterštumo
farmaciniais likučiais įvertinimo rezultatai
Junginio pavadinimas
N...
17
Kompostų ir anaerobinių raugų suskirstymas į klases
pagal užterštumą sunkiaisiais metalais
Darbe siūloma:
1. Pakeisti t...
18
Kokios yra naujai siūlomos sunkiųjų metalų DLK
kompostuose ir anaerobiniuose rauguose?
Klasės Cd Pb Hg Cr Zn Cu Ni As
I...
19
Cd, mg/kg
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2 2,2 2,4 2,6 2,8 3 3,2 3,4 3,6 3,8 4
ŽAK
MAK
NDK
MKAK
MK
MAR
NDR
MKAR
MR...
20
Cr, mg/kg
LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m.
Siūloma DLK:
1 klasė: 70 mg/kg SM;
2 klasė: 100 mg/kg SM.
Euro...
21
Zn, mg/kg
LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m.
Siūloma DLK:
1 klasė: 400 mg/kg SM;
2 klasė: 600 mg/kg SM.
Eur...
22
Pb, mg/kg
LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m.
Siūloma DLK:
1 klasė: 50 mg/kg SM;
2 klasė: 100 mg/kg SM.
Euro...
23
Hg, mg/kg
LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m.
Siūloma DLK:
1 klasė: 0,4 mg/kg SM;
2 klasė: 1 mg/kg SM.
Europ...
24
Cu, mg/kg
LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m.
Siūloma DLK:
1 klasė: 100 mg/kg SM;
2 klasė: 200 mg/kg SM.
Eur...
25
Ni, mg/kg
LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m.
Siūloma DLK:
1 klasė: 40 mg/kg SM;
2 klasė: 60 mg/kg SM.
Europ...
26
Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų taršos
organiniais teršalais
Organiniai teršalai Siūloma DLK
PCBs <0,2 mg/...
27
Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų taršos
nepageidautinomis priemaišomis
Pavadinimas Siūloma leistina
riba
Nu...
28
Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų
mikrobiologinio užterštumo vertinimo kriterijų
Pavadinimas Siūloma leistin...
29
Pasiūlymai dėl kompostų, anaerobinių raugų užterštumo
tyrimų rodiklių
Užterštumo rodiklio pavadinimas
Sunkiųjų metalų t...
30
Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų kitų
vertinimo kriterijų
Pavadinimas Siūloma leistina riba
Gamintojai atsa...
31
Pasiūlymai dėl kompostų, anaerobinių raugų kokybės
tyrimų rodiklių
Komposto ar anaerobinio raugo, kaip trąšos, kokybės ...
32
Pasiūlymai dėl kompostų, anaerobinių raugų užterštumo
ir kokybės tyrimų vykdymo dažnumo
Pagaminama komposto ar
anaerobi...
33
Kompostų ir anaerobinių raugų vidutinės tręšimo normos
Kompostų tręšimo normos, t/ha Anaerobinių raugų tręšimo normos, ...
34
Komposto, anaerobinio raugo kaip produkto kriterijų
(reikalavimų) pasiūlymas
TYRIMŲ REZULTATAI (IV)
Kompostas – tai dir...
35
Tyrimo darbo grupė siūlo tik tuos kompostus ir
anaerobinius raugus vadinti produktais - kompostais,
kurie:
• vertingi k...
36
Komposto ar anaerobinio raugo kaip trąšos (produkto)
vertingumo rodikliai
Pagrindiniai kokybės rodikliai Komposto ar an...
37
Kompostų vertingumo palyginimo pavyzdys
LD – labai didelis, D – didelis, V- vidutinis, M – mažas, LM – labai mažas vert...
38
Kompostų ribinių saugos rodiklių – užterštumo
sunkiaisiais metalais palyginimo pavyzdys
Saugos rodikliai
Rodyklių ribin...
39
Kompostų kitų ribinių saugos rodiklių palyginimo pavyzdys
Saugos rodikliai
Rodyklių ribinės
vertės MAKš NDK ŽAK
Stabila...
40
Pagrindinės I-IV dalių išvados:
• Daugumos Lietuvoje gaminamų kompostų (MK, MAK, MAKš, ŽAK), taip pat
anaerobinių raugų...
41
Pagrindinės I-IV dalių išvados (tęsinys):
• Šiuo metu MBA įrenginiuose gaminami raugai ir kompostai (MKAR ir MKAK) neat...
42
Lietuvoje įdiegtų (diegiamų) biologiškai skaidžių atliekų
apdorojimo įrenginių įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro
ko...
43
Vertinant oro taršą ir ŠESD kiekį darbe analizuotos BSA apdorojimo
technologijos
Apdorojamos BSA BSA apdorojimo įrengin...
44
Bendras poveikis aplinkai dėl oro teršalų susidarymo ir ŠESD
Tiesioginis poveikis: Netiesioginis poveikis:
Iš stacionar...
45
Išmetamų oro teršalų ir ŠESD kiekybinio vertinimo metodika
Oro teršalų ir ŠESD kiekio įvertinimui taikomos metodikos, a...
46
Tiesioginis poveikis aplinkos oro kokybei dėl oro teršalų
susidarymo įvairiai tvarkant BSA
1,734 kg/t BSA
1,47 kg/t BSA...
47
Bendras poveikis aplinkos oro kokybei dėl oro teršalų susidarymo
įvairiai tvarkant BSA
kg/t BSA
• Visi įdiegti ir šiuo ...
48
Tiesioginis poveikis klimato kaitai dėl ŠESD susidarymo įvairiai
tvarkant BSA
Įvairiai tvarkant maisto ir žaliąsias atl...
49
Bendras poveikis klimato kaitai dėl ŠESD susidarymo įvairiai
tvarkant BSA
• Visi įdiegti ir šiuo metu diegiami BSA biol...
50
Ačiū už dėmesį!
Dr. Romas Mažeika
mob.: 8 687 13754
el. paštas: mazeika@agrolab.lt
http://agrolab.lt
Dr. Irina Kliopova...
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×

Reikalavimai is biologiskai skaidziu atlieku pagamintiems produktamsII

2017-03-09 konferencija. Pranešėjai Prof. Gediminas Staugaitis, doc. dr. Irina Kliopova

Related Books

Free with a 30 day trial from Scribd

See all

Related Audiobooks

Free with a 30 day trial from Scribd

See all
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Reikalavimai is biologiskai skaidziu atlieku pagamintiems produktamsII

  1. 1. 1 Reikalavimai (kriterijai) iš biologiškai skaidžių atliekų pagamintiems produktams Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis (LAMMC ATL direktorius) doc. dr. Irina Kliopova (KTU APINI docentė, UAB „EcoIri Solution“ direktorė) Lietuvos Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija Konferencija „Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas žiedinės ekonomikos kontekste“ 2017 m. kovo 9 d. EcoIriSolution
  2. 2. 2 Projekto pavadinimas: Reikalavimų (kriterijų) iš biologiškai skaidžių atliekų pagamintiems produktams rengimas Užsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Pagrindas: 2015-10-29 sutartis Nr. VPS-2015-131-KKSP Vykdytojai: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorija (ATL), UAB „EcoIri Solution“ Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis Atsakingi darbo vykdytojai: Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis doc. dr. Irina Kliopova dr. Romas Mažeika Kiti projekto darbuotojai: dr. K. Gvildienė (formacinių produktų likučių nustatymas); LAMMC ATL doktorantė K. Barčauskaitė (formacinių produktų likučių nustatymo metodikos įsisavinimas); LAMMC ATL Analitinio skyriaus darbuotojai (ėminių paėmimas ir laboratoriniai tyrimai); KTU APINI magistrantė E. Jurovickaja (oro teršalų emisijų faktorių nustatymas ir metodikos įsisavinimas); KTU APINI doktorantas E. Stunžėnas (maitinimo įstaigų BSA intensyvaus kompostavimo eksperimentas)
  3. 3. 3 Projekto tikslas - atlikti mokslinius tyrimus ir parengti reikalavimus (kriterijus) iš įvairių biologiškai skaidžių atliekų (BSA) pagamintiems produktams ir jų naudojimui Tikslą pasiekti darbe buvo iškelti uždaviniai: • Paimti iš BSA gaminamų įvairių kompostų ir anaerobinių raugų ėminius; • Atlikti įvairių kompostų ir anaerobinių raugų kokybės ir užterštumo mokslinius tyrimus; • Suskirstyti Lietuvoje gaminamus kompostus ir anaerobinius raugus į klases ir kategorijas, pateikti pasiūlymus, kokiu dažnumu ir kokiais metodais vadovaujantis turi būti atliekami jų užterštumo tyrimai ir įvertinamas jų priskyrimas atitinkamoms klasėms; • Vadovaujantis atliktų mokslinių tyrimų rezultatais, pasiūlyti kompostų ir anaerobinių raugų naudojimo normas ir rekomendacijas; • Pasiūlyti reikalavimus (kriterijus), pagal kuriuos kompostai ir anaerobiniai raugai priskiriami produktams, o ne atliekoms; • Atlikti įvertinimą, kaip įdiegtuose BSA apdorojimo įrenginiuose vykdomi procesai, kurių metu į aplinkos orą išmetami teršalai ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), įtakoja klimato kaitą ir aplinkos oro kokybę.
  4. 4. 4 Ėminiai moksliniams tyrimams atlikti paimti įrenginiuose, kuriuose įvairiais būdais tvarkomos šios BSA:  žaliosios atliekos (miestų, sodų, žemės ūkyje susidarančios žaliosios atliekos);  maisto atliekos (atskirai surinktos maisto/virtuvės ir maisto pramonės BSA);  mišriųjų komunalinių atliekų išskirta BSA frakcija;  komunalinių nuotekų valymo įrenginių dumblas;  gyvulininkystėje susidarantys mėšlas, pakratai.
  5. 5. 5 Iš BSA gaminami įvairūs kompostai Iš žaliųjų atliekų (ŽAK) Iš buitinių nuotekų valymo įrengimų pūdyto dumblo (kompostuojat kartu su ŽA) (NDK) Iš atskirai surinktų maisto atliekų, maisto pramonės atliekų (MAK) Iš mišrių komunalinių atliekų išskirtos BSA frakcijos (MKAK) Iš buitinių nuotekų valymo įrengimų nepūdyto dumblo (kompostuojant kartu su ŽA) (NDK) Iš mėšlo (kompostuojant kartu su ŽA) (MK) Iš maisto / virtuvės atliekų (jas apdorojant vietoje) (MAKš) Iš atskirai surinktų maisto pramonės atliekų (po anaerobinio apdorojimo) (MAK) Iš mėšlo (po anaerobinio apdorojimo) (MK) Iš mišrių komunalinių atliekų išskirtos BSA frakcijos (po anaerobinio apdorojimo) (MKAK)
  6. 6. 6 Iš BSA gaminami įvairūs raugai Po buitinių nuotekų valymo įrengimų dumblo anaerobinio apdorojimo (įsk. nusausinimą ir/arba džiovinimą) (NDR ir NDRd) Iš atskirai surinktų maisto / virtuvės, maisto pramonės atliekų (MAR) Iš mėšlo (MR) Iš mišrių komunalinių atliekų (MBA įrenginių, kai BA – anaerobinis pūdymas) (MKAR)
  7. 7. 7 BSA apdorojimo įrenginiai, kuriuose tyrimams buvo paimti ėminiai BSA apdorojimo įrenginiai (skaičius): ŽAKA (21) Maisto atliekų kompostavimo įrenginiai (7) Dumblo kompostavimo įrenginiai (7) Komunalinių BSA kompostavimo MBA įrenginiai (2) Mėšlo kompostavimo su kitomis BSA įrenginiai (2) Maisto atliekų anaerobinio apdorojimo įrenginiai (2) Mėšlo anaerobinio apdorojimo įrenginiai (3) Dumblo pūdymo, nusausinimo ir džiovinimo įrenginiai (7) Komunalinių BSA anaerobinio pūdymo ir kompostavimo MBA įrenginiai (3) Viso: 54 BSA tvarkymo įrenginiai
  8. 8. 8 Mokslinių tyrimo metu nustatyti iš įvairių BSA pagamintų kompostų ir raugų kokybės rodikliai Kokybės rodikliai % sausosios medžiagos (SM) kiekis % organinės medžiagos (OM) kiekis % SM suminio azoto (N) kiekis % SM suminio kalio (K) kiekis % SM drėgnis % suminio fosforo (P) kiekis % SM vandenyje tirpaus azoto (N-NH4+N-NO3), įsk. nitratinio ir nitritinio azoto (N-NO3+N-NO2), amoniakinio azoto (N-NH4) koncentracijos mg/l NDM vandenyje tirpaus fosforo (P) koncentracija mg/l NDM vandenyje tirpaus kalio (K) koncentracija mg/l NDM sulfatų (SO4) koncentracija mg/l NDM chloridų (Cl) koncentracija mg/l NDM organinės anglies (C) kiekis % SM C ir N santykis elektrinis laidis mS/cm huminių rūgščių kiekis % SM fulvo rūgščių kiekis % SM pHKCl, pHH2O biologinis skaidumas (ištirpusios organinės anglies (C) kiekis) mg/kg komposto dalelių dydis (≤10 mm) % piltinis tankis g/l NDM
  9. 9. 9 Mokslinių tyrimo metu nustatyti iš įvairių BSA pagamintų kompostų ir raugų užterštumo rodikliai Sunkieji metalai Vnt. Kadmio (Cd) koncentracija mg/kg SM Švino (Pb) koncentracija mg/kg SM Gyvsidabrio (Hg) koncentracija mg/kg SM Chromas (Cr) koncentracija mg/kg SM Cinko (Zn) koncentracija mg/kg SM Vario (Cu) koncentracija mg/kg SM Nikelio (Ni) koncentracija mg/kg SM Organiniai teršalai polichlorbifenilų (PCBs) koncentracija mg/kg SM poliaromatinių angliavandenilių (PAHs) koncentracija mg/kg SM Nepageidautinos priemaišos nepageidautinų priemaišų (stiklo, metalo, plastiko, kai jų dalelių dydis >2 mm) kiekis % SM daigių augalų sėklų (t. sk. gyvybingų piktžolių, šakniastiebių) kiekis vnt./l akmenų kiekis % SM Mikrobiologinis užterštumas : Fekalinės žarnyno lazdelės (Escherichia coli) kol. sk./g Anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) kol. sk./g Helmintų kiaušinėliai ir lervos vnt./kg Salmonella bakterijos vnt./g
  10. 10. 10 Mokslinių tyrimo metu nustatyti papildomi nuotekų dumblo kompostų ir anaerobinių raugų užterštumo rodikliai Junginio pavadinimas Vnt. Diklofenakas µg/kg SM 17-alfa-etinylestradiolis (EE2) µg/kg SM 17-beta-estradiolis (E2) µg/kg SM Makrolidų kilmės antibiotikai: • Azitromicinas • Eritromicinas • Klaritromicinas µg/kg SM
  11. 11. 11 TYRIMŲ REZULTATAI (I) Surinkta virš 160 įvairių kompostų ir raugų ėminių iš 54 BSA apdorojimo objektų, nustatant minėtus kokybės ir užterštumo rodiklius ištirti 56 mėginiai Atlikti kompostų mėginių tyrimai ŽAK MAK MAKš NDK MKAK MK Kokybės rodyklių 14 6 1 7 8 3 Užterštumo rodyklių 14 6 1 7 8 3 Atlikti raugų mėginių tyrimai MAR NDR NDRd MKAR MR Kokybės rodyklių 3 4 4 4 2 Užterštumo rodyklių 3 4 4 4 2 Kiekvienoje kompostų ir anaerobinių raugų grupėje nustatyti kokybės ir užterštumo rodikliai, pateikiant: • minimalias ir maksimalias rodiklių vertes; • medianas; • 25 ir 75 proc. kvartilius.
  12. 12. 12 Maistinių medžiagų kiekio tirtuose kompostuose vertinimo rezultatai Kompostuose nustatyta maistinių medžiagų Kompostų rūšis ŽAK MAK MAKš NDK MKAK MK Pagrindiniai rodikliai: Sausųjų medžiagų * Organinių medžiagų * Suminio azoto (N) * * Suminio fosforo (P) * Suminio kalio (K) * * * Papildomi rodikliai: Vandenyje tirpaus nitratinio azoto (N-NO3) * * * * * Vandenyje tirpaus amoniakinio azoto (N-NH4) * * * * * Vandenyje tirpaus azoto (N-NH4+N-NO3) * * * * * Vandenyje tirpaus fosforo (P) * * * Vandenyje tirpaus kalio (K) * * * Sulfatų (SO4) * *! ! Chloridų (Cl) * *! * *! *! Huminių rūgščių * Fulvo rūgščių
  13. 13. 13 Taršos tirtuose kompostuose vertinimo rezultatai Rodikliai Tirti kompostai ŽAK MAK MAKš NDK MKAK MK Sunkieji metalai: Kadmis (Cd) Švinas (Pb) Gyvsidabris (Hg) Chromas (Cr) Cinkas (Zn) Varis (Cu) Nikelis (Ni) Organiniai teršalai: PCBs (polichlorinti bifenilai) PAHs (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) Nepageidaujamų priemaišų: Stiklo, metalo, plastiko Daigiųjų augalų sėklų Akmenų Mikrobiologinis užterštumas: Fekalinės žarnyno lazdelės (Escherichia coli) Anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) Helmintų kiaušinėliai ir lervos Salmonella bakterijos
  14. 14. 14 Maistinių medžiagų kiekio tirtuose anaerobiniuose rauguose vertinimo rezultatai Anaerobiniuose rauguose nustatyta medžiagų Anaerobinių raugų rūšis MAR NDR NDRd MKAR MR Pagrindiniai rodikliai: Sausųjų medžiagų Organinių medžiagų Suminio azoto (N) * Suminio fosforo (P) * Suminio kalio (K) * Papildomi rodikliai: Vandenyje tirpaus nitratinio azoto (N-NO3) Vandenyje tirpaus amoniakinio azoto (N-NH4) ! ! ! Vandenyje tirpaus azoto (N-NH4+N-NO3) Vandenyje tirpaus fosforo (P) * * Vandenyje tirpaus kalio (K) * * Sulfatų (SO4) ! ! ! Chloridų (Cl) *! *! ! Huminių rūgščių Fulvo rūgščių *
  15. 15. 15 Taršos tirtuose anaerobiniuose rauguose vertinimo rezultatai Rodikliai Anaerobiniai raugai MAR NDR NDRd MKAR MR Sunkieji metalai: Kadmis (Cd) Švinas (Pb) Gyvsidabris (Hg) Chromas (Cr) Cinkas (Zn) Varis (Cu) Nikelis (Ni) Organiniai teršalai: PCBs (polichlorinti bifenilai) PAHs (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) Nepageidaujamų priemaišų: Stiklo, metalo, plastiko Daigiųjų augalų sėklų Akmenų Mikrobiologinis užterštumas: Fekalinės žarnyno lazdelės (Escherichia coli) Anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) Helmintų kiaušinėliai ir lervos Salmonella bakterijos
  16. 16. 16 Nuotekų dumblo komposto ir raugo mėginių užterštumo farmaciniais likučiais įvertinimo rezultatai Junginio pavadinimas NDRd, µg/kg SM NDRd, µg/kg SM Nuotekų dumblas, µg/kg SM NDK, µg/kg SM Klaipėda Vilnius Vilnius Druskininkai Diklofenakas < 3 < 3 < 3 < 3 17-alfa-etinylestradiolis (EE2) < 4 < 4 < 4 < 4 17-beta-estradiolis (E2) < 3 < 3 < 3 < 3 Makrolidų kilmės antibiotikai: Azitromicinas < 15 < 15 < 15 < 15 Eritromicinas < 8 < 8 < 8 < 8 Klaritromicinas < 15 < 15 < 15 < 15 Junginio pavadinimas Metodo nustatymo riba, µg/kg SM Metodo aptikimo riba, µg/kg SM Diklofenakas 3 1,2 17-alfa-etinylestradiolis (EE2) 4 1,5 17-beta-estradiolis (E2) 3 1,3 Makrolidų kilmės antibiotikai: Azitromicinas 15 5,2 Eritromicinas 8 4,0 Klaritromicinas 15 5,1 Išvada: Nustatyta, kad nei viename iš tirtų mėginių analizuojamų medžiagų kiekis neviršijo metodo nustatymo ribos. *Pastaba: komposto mėginių paruošimo būdai farmacinių likučių nustatymui bei Tyrimui parinkta metodika aprašyta Galutinės ataskaitos 1.2 skyriuje.
  17. 17. 17 Kompostų ir anaerobinių raugų suskirstymas į klases pagal užterštumą sunkiaisiais metalais Darbe siūloma: 1. Pakeisti terminą „kategorija“ į terminą „klasė“. 2. Palikti tik 2 kompostų ir anaerobinių raugų klases: I klasė. Kompostai ir anaerobiniai raugai, kurie gali būti naudojami žemės ūkio augalams, t. y. maisto grandinėje „augalas-gyvūnas-žmogus“. II klasė. Kompostai ir anaerobiniai raugai, kurie gali būti naudojami rekultivuojamuose plotuose ir miško želdinių plantacijoms bei trumpos rotacijos želdiniams energetinės biomasės auginimui, t. y. energetinėje grandinėje „augalas-kuras“. TYRIMŲ REZULTATAI (II)
  18. 18. 18 Kokios yra naujai siūlomos sunkiųjų metalų DLK kompostuose ir anaerobiniuose rauguose? Klasės Cd Pb Hg Cr Zn Cu Ni As I ≤0,7 1,0 ≤45 50 ≤0,4 0,4 ≤70 70 ≤200 400 ≤70 100 ≤25 40 ≤10 ? II ≤1,3 2,0 ≤130 100 ≤1,0 1,0 ≤100 100 ≤400 600 ≤110 200 ≤40 60 ≤15 ? III ≤3,0 ≤180 ≤2,0 ≤120 ≤600 ≤300 ≤60 ≤25 Klasės: I – naudoti žemės ūkyje, II – auginti tik energetinius augalus, III – naudoti rekultivuojamuose plotuose. Naikinti Pastabos: • juoda spalva žymimos rekomendacijos, 2011 m. pateiktos LAMMC ATL (Staugaitis ir kt., 2011); • raudona spalva žymimos naujai siūlomos rekomendacijos.
  19. 19. 19 Cd, mg/kg 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2 2,2 2,4 2,6 2,8 3 3,2 3,4 3,6 3,8 4 ŽAK MAK NDK MKAK MK MAR NDR MKAR MR Cd mg/kg LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m. Siūloma DLK: 1 klasė: 1 mg/kg SM; 2 klasė: 2 mg/kg SM. Europos Sąjungos šalyse kompostams ir anaerobiniams raugams kadmio DLK: 0,7-0,8 mg/kg - IE, SI, DK, LT, organinės žemdirbystės ūkiams - AT, UK, EC 889/2008; 1,0 mg/kg - NL, SE; 1,5-2,0 mg/kg - DE, FI, BE, SK, CZ, UK, IT, LU.
  20. 20. 20 Cr, mg/kg LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m. Siūloma DLK: 1 klasė: 70 mg/kg SM; 2 klasė: 100 mg/kg SM. Europos Sąjungos šalyse kompostams ir anaerobiniams raugams chromo DLK: 50 mg/kg HU, 70 mg/kg AT, ES; 100 mg/kg BE, CZ, DE, HU, IE, LU, PL, SE. 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 ŽAK MAK NDK MKAK MK MAR NDR MKAR MR Cr mg/kg
  21. 21. 21 Zn, mg/kg LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m. Siūloma DLK: 1 klasė: 400 mg/kg SM; 2 klasė: 600 mg/kg SM. Europos Sąjungos šalyse kompostams ir anaerobiniams raugams cinko DLK: 200 mg/kg - ES, IE, SI, ekologiniams ūkiams - EU (Reg. No 889/2008); 290-300 mg/kg - SK, CZ, NL, SE; 400 mg/kg - BE, DE, LU, UK. 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000 1100 1200 1300 1400 1500 ŽAK MAK NDK MKAK MK MAR NDR MKAR MR Zn mg/kg
  22. 22. 22 Pb, mg/kg LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m. Siūloma DLK: 1 klasė: 50 mg/kg SM; 2 klasė: 100 mg/kg SM. Europos Sąjungos šalyse kompostams ir anaerobiniams raugams švino DLK: 45 mg/kg ES, AT ir organinės žemdirbystės ūkiams UK; 100 mg/kg NL, SE, IE, HU, CZ, FI; 120-150 mg/kg DE, BE, AT, CZ, UK, IT, LU, LV. 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 110 120 130 140 150 ŽAK MAK NDK MKAK MK MAR NDR MKAR MR Pb mg/kg
  23. 23. 23 Hg, mg/kg LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m. Siūloma DLK: 1 klasė: 0,4 mg/kg SM; 2 klasė: 1 mg/kg SM. Europos Sąjungos šalyse kompostams ir anaerobiniams raugams gyvsidabrio DLK: 0,3-0,5 mg/kg ES, IR, NL, SI, 0,4 mg/kg organinės žemdirbystės ūkiams AT, EU (Reg. No 889/2008); 0,7-0,8 mg/kg AT, DK; 1 mg/kg daugelyje šalių, rekomenduota Europos kompostų asociacijos. 0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 0,35 0,4 0,45 0,5 0,55 0,6 0,65 0,7 0,75 0,8 0,85 0,9 0,95 1 ŽAK MAK NDK MKAK MK MAR NDR MKAR MR Hg mg/kg
  24. 24. 24 Cu, mg/kg LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m. Siūloma DLK: 1 klasė: 100 mg/kg SM; 2 klasė: 200 mg/kg SM. Europos Sąjungos šalyse kompostams ir anaerobiniams raugams vario DLK: 70 mg/kg - ES, LT, organinės žemdirbystės ūkiams - AT, EU (Reg. No 889/2008); 90 mg/kg - NL; 100 mg/kg - CZ, DE, HU, IE, LU, SU, SI, SK; 150 mg/kg - AT. 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 260 280 300 320 340 360 380 400 420 440 460 480 500 ŽAK MAK NDK MKAK MK MAR NDR MKAR MR Cu mg/kg
  25. 25. 25 Ni, mg/kg LAMMC ATL, 2010-2011 m.LAMMC ATL, 2015-2016 m. Siūloma DLK: 1 klasė: 40 mg/kg SM; 2 klasė: 60 mg/kg SM. Europos Sąjungos šalyse kompostams ir anaerobiniams raugams kadmio DLK: 20 mg/kg NL; 25 mg/kg ES, LT, organinės žemdirbystės ūkiams – AT, UK, EU (Reg. No 889/2008); 30 mg/kg PL, DK; 50 BE, CZ, DE, HU, IE, LU, SU, SI, UK; 60 mg/kg AT, FR. 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 ŽAK MAK NDK MKAK MK MAR NDR MKAR MR Ni mg/kg
  26. 26. 26 Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų taršos organiniais teršalais Organiniai teršalai Siūloma DLK PCBs <0,2 mg/kg SM PAHs <4 mg/kg SM PCDD/F 30 ng/kg SM PFC <0,1 mg/kg SM 2011 m. rekomenduota DLK <0,4 mg/kg SM <4 mg/kg SM Siūlome atlikti tyrimus ir įvertinti ES kompostų asociacijos rekomenduojamas DLK: PCB – polichlorinti bifenilai PAH – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai PCDD/F – polichlorinti dibenzo-p-dioksinai /dibenzofuranai PFC – perfluorinti junginiai
  27. 27. 27 Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų taršos nepageidautinomis priemaišomis Pavadinimas Siūloma leistina riba Nuoroda Stiklas, metalai, plastikas, kai jų dalelių dydis > 2 mm ≤0,5% • LST CR 13456:2005; • Hogg et al, 2009; • Staugaitis et al, 2011; • Study report on End-of-waste criteria for BDW subjected to biological treatment. 2013. Final Report. European Commission. IPTS. Seville. Spain. 289 p Daigios augalų sėklos, t. sk. gyvybingos piktžolės, šakniastiebiai 2 vnt./l Akmenys (>10 mm) ≤5 % MS
  28. 28. 28 Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų mikrobiologinio užterštumo vertinimo kriterijų Pavadinimas Siūloma leistina riba Nuoroda Fekalinės žarnyno lazdelės (Escherichia coli) ≤ 1000 kol. sk./g • LST CR 13456:2005; • Staugaitis et al, 2011; • Study report on End-of-waste criteria for BDW subjected to biological treatment. 2013. Final Report. European Commission. IPTS. Seville. Spain. 289 p Anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) ≤ 100 000 kol. sk./g Helmintų kiaušinėliai ir lervos 0 vnt./kg Salmonella bakterijos 0 vnt./kg.
  29. 29. 29 Pasiūlymai dėl kompostų, anaerobinių raugų užterštumo tyrimų rodiklių Užterštumo rodiklio pavadinimas Sunkiųjų metalų tyrimai Kadmis (Cd) Švinas (Pb) Gyvsidabris (Hg) Chromas (Cr) Cinkas (Zn) Varis (Cu) Nikelis (Ni) Organinių teršalų tyrimai PCBs PAHs Nepageidaujamų priemaišų tyrimai Stiklas, metalai, plastikas, kai jų dalelių dydis didesnis nei 2 mm Daigios augalų sėklos t. sk. gyvybingos piktžolės, šakniastiebiai Akmenys, didesni nei 10 mm, skaičiuojant sausu svoriu Mikrobiologinio užterštumo tyrimai Fekalinės žarnyno lazdelės (Escherichia coli) Anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) Helmintų kiaušinėliai ir lervos Salmonella bakterijos
  30. 30. 30 Pasiūlymai dėl kompostų ir anaerobinių raugų kitų vertinimo kriterijų Pavadinimas Siūloma leistina riba Gamintojai atsakingi už tai, kad su kompostu ar anaerobiniu raugu neplistų augalų patogenai - parazitiniai grybai, bakterijos, virusai, vabzdžiai, nematodai ir nepadarytų nuostolių kompostų vartotojams ir aplinkai Kompostų bei anaerobinių raugų fitotoksiškumo tyrimai daromi tais atvejais, kai naudojant kompostą iškyla problemų su auginamų augalų būkle – jie prastai auga, nyksta, atsiranda netipinių maisto medžiagų sutrikimo požymių ir kt. Tokie tyrimai būtini kai kompostas parduodamas mažoje pakuotėje ar dedamas į mišinius skirtus šiltnamiams, mėgėjiškai sodininkystei, daržininkystei, gėlininkystei Fizikiniai bei cheminiai veiksniai, turintys graužiantį ir/ar erzinantį poveikį vartotojui ir/ar augalams privalo būti nurodyti gamintojo Arsenas (As) I klasė ≤10 mg/kg SM II klasė ≤25 mg/kg SM
  31. 31. 31 Pasiūlymai dėl kompostų, anaerobinių raugų kokybės tyrimų rodiklių Komposto ar anaerobinio raugo, kaip trąšos, kokybės vertinimo rodiklius tikslinga grupuoti į dvi grupes:  pagrindiniai kokybės rodikliai, kurie turi būti nustatyti visiems tiriamiems kompostams ar anaerobiniams raugams: pHKCl, sausosios ir organinės medžiagos, organinė anglis, suminis azotas (N), suminis fosforas (P), suminis kalis (K), elektrinis laidis, vandenyje tirpus azotas (N-NH4+N-NO3), vandenyje tirpus fosforas (P), vandenyje tirpus kalis (K), C:N santykis;  papildomi kokybės rodikliai, kurie turi būti nustatyti kompostams ar anaerobiniams raugams, skirtiems mėgėjiškai sodininkystei, naudojimui šiltnamiuose ar auginimo substratų sudarymui: pHH2O, suminis kalcis (Ca), suminis magnis (Mg), suminė siera (S), vandenyje tirpus kalcis (Ca), vandenyje tirpus magnis (Mg), sulfatai (SO4), chloridai (Cl), judrusis boras (B), judrioji geležis (Fe), judrusis manganas (Mn), judrusis molibdenas (Mo), piltinis tankis.
  32. 32. 32 Pasiūlymai dėl kompostų, anaerobinių raugų užterštumo ir kokybės tyrimų vykdymo dažnumo Pagaminama komposto ar anaerobinio raugo, t/metus Laboratoriniams tyrimams būtinas paimti ėminių skaičius, vnt./metus Iki 50 1 51-250 1 2* 251-1000 2 1001-2000 4 2001-4000 6 4000-10000 8 >10000 10** Pastabos: *2 vnt./metus - kai kompostai tiekiami į rinką smulkioje fasuotėje ir skirti daržininkystei, sodininkystei, gėlininkystei, šiltnamiams, mėgėjiškam naudojimui; ** > 10000 t/metus - tyrimai atliekami kiekvienai gamybinei partijai. Visų tyrimų dažnumas priklauso nuo BSA biologinio apgodojimo įrenginiuose gaminamo produkto kiekio (t/metus) ir gamybinių partijų skaičiaus (jeigu per metus gaminama > 10 tūkst. t produkto). Produkto gamybinė partiją – didelis kiekis medžiagos ar gaminių, pagamintų santykinai vienodomis sąlygomis. Kompostų ir raugų gamybos atveju, gamybinė partiją - vienodose technologinėse sąlygose pagaminto ir kokybės atžvilgiu vienalyčio produkto kiekis.
  33. 33. 33 Kompostų ir anaerobinių raugų vidutinės tręšimo normos Kompostų tręšimo normos, t/ha Anaerobinių raugų tręšimo normos, t/ha ŽAK MAK MAKš NDK MKAK MK MAR NDR, NDRd MKAR MR 41 15 15,7 7 15 8 38 1,2 15 53 Pastaba: MKAK, NDR IR MKAR dėl didelės taršos žemės ūkio augalų tręšimui nenaudojami. Siūloma leistina riba Su kompostais ar anaerobiniais raugais ištręšiama maksimali azoto (N) norma 170 kg/ha Su kompostais ar anaerobiniais raugais ištręšiama maksimali fosforo (P) norma 40 kg/ha TYRIMŲ REZULTATAI (III)
  34. 34. 34 Komposto, anaerobinio raugo kaip produkto kriterijų (reikalavimų) pasiūlymas TYRIMŲ REZULTATAI (IV) Kompostas – tai dirvožemį gerinanti medžiaga – natūrali trąša. Komposto ar anaerobinio raugo kaip trąšos vertingumas pagal kokybės rodiklius gali būti labai didelis, didelis, vidutinis ir mažas (Staugaitis et al, 2011).
  35. 35. 35 Tyrimo darbo grupė siūlo tik tuos kompostus ir anaerobinius raugus vadinti produktais - kompostais, kurie: • vertingi kaip trąša, t.y. • kompostų organinių medžiagų kiekis turi būti ≥16 % SM; • be organinių medžiagų kiekio, kompostas, anaerobinis raugas turi pasižymėti vertingumu minimaliai pagal vieną iš siūlomų pagrindinių vertingumo rodiklių, t.y. vertingumas turi būti didesnis negu „labai mažas“ ir • atitinka saugos reikalavimus: • juose esamos sunkiųjų metalų koncentracijos neturi viršyti siūlomų leistinų I klasei, jeigu kompostai naudojami žemės ūkyje; • juose esamos sunkiųjų metalų koncentracijos neturi viršyti siūlomų leistinų II klasei, jeigu kompostai naudojami rekultivuojamuose plotuose ir miško želdinių plantacijoms bei trumpos rotacijos želdiniams energetinės biomasės auginimui; • juose esančių organinių teršalų koncentracija neviršija siūlomų leistinų ribų; • juose esančių nepageidautinų priemaišų kiekis neviršija siūlomų leistinų ribų; • mikrobiologiniai-parazitologiniai parametrai neturi viršyti siūlomų leistinų ribų; • su kompostais ar anaerobiniais raugais ištręšiamas maksimalus azoto (N) (kiekis) - 170 kg/ha, maksimalus fosforo (P) (kiekis) - 40 kg/ha.
  36. 36. 36 Komposto ar anaerobinio raugo kaip trąšos (produkto) vertingumo rodikliai Pagrindiniai kokybės rodikliai Komposto ar anaerobinio raugo kaip trąšos vertingumas labai mažais mažas vidutinis didelis labai didelis Pagrindiniai: (Staugaitis et al, 2011, 2015) pHKCl <5,6 5,6-6,5 6,6-7,5 7,6-8,5 >8,5 Sausosios medžiagos, proc. <21 21-30 31-40 41-50 >50 Organinės medžiagos, proc. SM <16 16-25 25-35 36-45 >45 Suminis azotas (N), proc. SM <0,5 0,5-1,0 1,1-1,5 1,6-2,0 >2,0 Suminis fosforas (P), proc. SM <0,21 0,21-0,40 0,41-0,60 0,61-0,80 >0,80 Suminis kalis (K), proc. SM <0,6 0,6-1,0 1,1 – 2,0 2,1-2,5 >2,5 Elektrinis laidis, mS/cm <0,6 0,6-1,0 1,1-1,5 1,6-2,0 >2,0* C:N santykis <11 11-15 16-20 21-25 >25 Vandenyje tirpus azotas (N-NH4+N-NO3), mg/l NDM <51 51-100 101-150 151-200 >200 Vandenyje tirpus fosforas (P), mg/l NDM <26 25-50 51-75 76-100 >100 Vandenyje tirpus kalis (K), mg/l NDM <91 91-160 161-230 231-300 >300 Papildomi: pHH2O <6,1 6,1-7 7,1-8,0 8,1-9,0 >9,0 Vandenyje tirpus kalcis (Ca), mg/l NDM <101 101-200 201-300 301-500 >500 Vandenyje tirpus magnis (Mg), mg/l NDM <31 31-60 61-90 91-120 >120 Sulfatai (SO4), mg/l NDM <51 51-100 101-150 151-200 >200 (>300*) Chloridai (Cl), mg/l NDM <51 51-100 100-200 201-300 >300* Biologinis skaidumas (stabilumas) Pvz., pagal ištirpusios organinės anglies koncentraciją (≤ 4000 mg/kg) Piltinis tankis, g/l Pageidautina, kad kompostai būtų puresni *Pastaba: gali kenkti jautriems augalams
  37. 37. 37 Kompostų vertingumo palyginimo pavyzdys LD – labai didelis, D – didelis, V- vidutinis, M – mažas, LM – labai mažas vertingumas Kompostų kokybės rodikliai Vertingo komposto rodiklių ribos (Staugaitis et al, 2011, 2015) Iš įvairių BSA pagamintų kompostų kokybės rodyklių vidutinės reikšmės iš maitinimo įstaigos atliekų MAKš (po 1 mėn. brandinimo) MKAK / MKAR ŽAK Sausosios medžiagos, proc. 21– >50 59,03 LD 68,5 / 70,8 LD 61,2 LD Organinės medžiagos, proc. SM 16– >45 77,22 LD 21,2 / 26,7 M 20,6 LM Suminis azotas (N), proc. SM 0,5– >2,0 1,85 D 0,8 / 0,94 M 0,67 M Suminis fosforas (P), proc. SM 0,21 – >0,8 0,24 M 0,38 / 0,38 M 0,14 LM Suminis kalis (K), proc. SM 0,6 – >2,5 1,85 V 0,82 / 0,92 M 0,46 LM Vandenyje tirpus azotas, mg/l NDM 51– >200 122,63 V 326 / 361 LD 93 M Vandenyje tirpus fosforas (P), mg/l NDM 26 – >100 444,60 LD 9,5 / 54,9 LM ir V 53,6 V Vandenyje tirpus kalis (K), mg/l NDM 91 – >300 4288,78 LD 3200 / 2725 LD 1025 LD Sulfatai (SO4), mg/l NDM 51->200 521,09 LD 4467 / 6012 LD 457 LD Chloridai (Cl), mg/l NDM 51->300 3104,36 LD 955 / 4997 LD 312,5 LD C:N santykis 11– >25 18,9 V 12,9 / 21,1 M ir D 13,3 M Elektrinis laidis, mS/cm 0,6 – >2 3,24 LD 3,64 / 2,43 LD 0,87 M pHKCl 5,6 – >8,5 5,5 LM (reikia brandinti) 7,8 / 7 V 7,7 / 8,8 7,5 V 8,1 DpHH2O 6,1 – > 9 Biologinis skaidumas (pagal ištirpusios organinės anglies kiekį, mg/l) ≤4000 mg/kg 15513 (dar nestabilus; reikia brandinti) 764 / 2290 stabilus 486 stabilus Komposto dalelių dydis (≤10 mm), % Link 100 % 100 LD 71,3 / 56 V ir LM 91,6 LD Piltinis tankis, g/l 715 D 666 V 715 D
  38. 38. 38 Kompostų ribinių saugos rodiklių – užterštumo sunkiaisiais metalais palyginimo pavyzdys Saugos rodikliai Rodyklių ribinės vertės MAKš ŽAK Stabilatai MKAKI klasė II klasė Kadmis (Cd) 1,0 2,0 ≤0,01 0,25 1,01 - 25,10 1,57 Švinas (Pb) 50 100 2,5 14,6 63,8 - 179,0 133,5 Gyvsidabris (Hg) 0,4 1,0 0,0 0,001 0,001- 0,568 0,082 Chromas (Cr) 70 100 1,97 12,2 34,7-115,0 75,3 Cinkas (Zn) 400 600 28,5 145 769-1470 1193 Varis (Cu) 100 200 9,0 21,7 145,0 - 536,0 322,0 Nikelis (Ni) 40 60 1,47 5,6 28,1- 64,6 40,3 1Arsenas (As) 10 25 ≤0,01
  39. 39. 39 Kompostų kitų ribinių saugos rodiklių palyginimo pavyzdys Saugos rodikliai Rodyklių ribinės vertės MAKš NDK ŽAK Stabilatai MKAK Organinių teršalų koncentracija sausoje medžiagoje PCBs, mg/kg <0,2 <0,015 0,009 0,003 0,022 PAHs, mg/kg <4 <1,46 1,12 1,12 3,82 (19,6) Nepageidautinų priemaišų ribiniai didžiai Stiklas, metalai, plastikas, kai jų dalelių dydis didesnis nei 2 mm ≤0,5% <0,007 0 0 4,6 (7,28) Daigios augalų sėklos, t. sk. gyvybingos piktžolės, šakniastiebiai 2 vnt./l nerasta 0 (0,3) 1,5 (5,0) 0 (0,3) Akmenys, didesni nei 10 mm, skaičiuojant sausu svoriu ≤5% nerasta 0 0 (2,6) 0 Mikrobiologinė tarša Fekalinės žarnyno lazdelės (Escherichia coli) ≤ 1000 kol. sk./g <10 44 (190) 10 (120000) 20 (30) Anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens) ≤ 100 000 kol. sk./g <10 84500 (150000) 345 (16000) 30 (140) Helmintų kiaušinėliai ir lervos 0 vnt./kg nerasta nerasta nerasta nerasta Salmonella bakterijos 0 vnt./kg. nerasta nerasta nerasta nerasta
  40. 40. 40 Pagrindinės I-IV dalių išvados: • Daugumos Lietuvoje gaminamų kompostų (MK, MAK, MAKš, ŽAK), taip pat anaerobinių raugų (MR, MK, MAR) po nusausinimo, frakcionavimo arba kompostavimo, kokybės ir užterštumo rodikliai atitinka darbe siūlomo produkto - komposto kriterijus. • Kompostai, pagaminti iš pūdyto ir nepūdyto dumblo (NDK), juos kompostuojant su kitomis BSA, gali atitikti siūlomas normas (II klasei), jeigu kompostavimo įrenginių operatoriai (šios veiklos vykdytojai) ypatingą dėmesį skirs kiekvienai kompostavimo procesui naudojamai žaliavai, atsižvelgiant į jų cheminę sudėtį, fizikines savybes ir išlaikant pagrindinius anaerobinio apdorojimo ir kompostavimo technologinius reikalavimus.
  41. 41. 41 Pagrindinės I-IV dalių išvados (tęsinys): • Šiuo metu MBA įrenginiuose gaminami raugai ir kompostai (MKAR ir MKAK) neatitinka nurodytų kriterijų pagal • sunkiųjų metalų (Pb, Zn, Cu, Cr, Ni) koncentracijas; • organinio teršalo (PAHs) koncentracijas, • didelį kiekį nepageidaujamų priemaišių, • labai mažą arba mažą organinės medžiagos kiekį, • labai didelį sulfatų, chloridų kiekį. • Dauguma skystų ir/arba nusausintų ir/arba džiovintų raugų, pagamintų komunalinių nuotekų valymo įrenginių dumblo anaerobinio pūdymo įrenginiuose (NDR ir NDRd), kol kas negali būti vadinami produktais dėl juose esamų didelių sunkiųjų metalų (Cd, Pb, Zn, Cu) koncentracijų, mikrobiologinio užterštumo, labai didelio elektrinio laidžio, sulfatų, chloridų, vandenyje tirpaus amoniakinio azoto kiekio, kuris gali kenkti augalams. • Šiuo metu MBA įrenginiuose gaminami MKAK (arba MKAR po stabilizavimo ir/arba kompostavimo), taip pat kompostavimui netinkami NDK ir NDRd gali būti vadinami stabilatais ir naudojami tik sąvartynų sluoksnių perdengimui vietoj grunto arba inertinių medžiagų, jeigu jie yra stabilūs (pvz., ištirpusios organinės anglies koncentracija - ≤ 4000 mg/kg) ir jų kiekis neviršija nustatyto Atliekų šalinimo techniniame reglamente. • Prieš stabilatų naudojimą sąvartyno sluoksnių perdengimui, būtina įvertinti ir Atliekų šalinimo techniniame reglamente patekti stabilatų naudojimo maksimalų kiekį. Vertinimui galima naudoti jų nustatytas charakteristikas: drėgnio kiekį, piltinį tankį. • Nesant galimybių stabilatus panaudoti atliekų sąvartyno poreikiams (pvz. susidaro perteklinis MKAK kiekis), jie gali būti šalinami nepavojingų atliekų sąvartynuose kaip nepavojingosios atliekos.
  42. 42. 42 Lietuvoje įdiegtų (diegiamų) biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginių įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro kokybei įvertinimo rezultatai TYRIMŲ REZULTATAI (V) Apdorojant BSA, iš jų gaminant įvairius kompostus arba anaerobinius raugus ir biodujas, dėl šios veiklos susidariusių oro teršalų ir ŠESD kiekis priklauso nuo BSA kilmės, apdorojimo būdų ir parinktų technologijų. Pagrindiniai oro teršalai, įvairiai apdorojant BSA: CO, KD, NH3, H2S, LOJ. Pagrindiniai oro teršalai deginant kurą: CO, NOx, SO2, LOJ, KD. Pagrindinės ŠESD, įvairiai apdorojant BSA, deginant kurą: CO2, CH4, N2O. NH3, NOx, LOJ, SO2 – teršalai sukeliantys rūgštėjimo, eutrofikacijos procesus bei dalyvaujantys troposferos ozono formavimosi procese. Priežemio ozonas vadinamas antriniu teršalu, nes pasigamina atmosferoje fotocheminių reakcijų metu iš kitų junginių - savo pirmtakų: NO2, CO ir H2S. CO2, CH4, N2O – ŠESD, kurios daro poveikį globaliniam šiltėjimui ir (klimato kaitai).
  43. 43. 43 Vertinant oro taršą ir ŠESD kiekį darbe analizuotos BSA apdorojimo technologijos Apdorojamos BSA BSA apdorojimo įrenginiai (gaminamo komposto sutrumpinimas) Žaliosios atliekos (ŽA) Atviras kompostavimas ŽAKA (naudojant smulkintuvą, vartytuvą, sijotuvą) (ŽAK) Atskirai surinktos maisto / virtuvės atliekos, taip pat maisto pramonės įmonių atliekos (įsk. ŠGP) Atskirai surinktų maisto / virtuvės atliekų, įsk. iš maisto pramonės įmonių (įsk. ŠGP) atviras kompostavimas (be biofiltrų) (MAK1) Uždaras kompostavimas, naudojant plėvelę (su priverstiniu oro padavimu) (papildomai naudojamas smulkintuvas, sijotuvas, krautuvas) (MAK2) Atskirai surinktų maisto / virtuvės atliekų, įsk. iš maisto pramonės įmonių (įsk. ŠGP) kompostavimas (naudojant biofiltrą) (MAK3) Fermentavimas, gaminant biodujas, pagaminto anaerobinio raugo (irimo atliekų) atviras kompostavimas (papildomai naudojamas smulkintuvas, sijotuvas, krautuvas) (MAR+K) Maisto / virtuvės atliekos iš maitinimo įstaigų (įsk. ŠGP) Uždaras intensyvus kompostavimas vietoje, papildomai naudojant elektros energiją. Gaminamas pirminis kompostas brandinamas vietoje (esant galimybėms) (MAKš) arba kaip alternatyva – gali būti perduodamas į ŽAKĄ (MAKž) Mišriosios komunalinės BSA Intensyvus kompostavimas (tuneliuose, konteineriuose) (naudojant pakrovimo įrangą, krautuvą, sijotuvą) (MKAK) Sausas tunelinis fermentavimas, gaminant biodujas; anaerobinio raugo intensyvus tunelinis kompostavimas, atviras brandinimas (naudojama pakrovimo įranga, vartytuvas, sijotuvas) (MKAR+K) Buitinių nuotekų valymo įrenginių dumblas Atviras kompostavimas kartu su ŽA (naudojamas smulkintuvas, vartytuvas, sijotuvas) (NDK) Fermentavimas, gaminant biodujas; anaerobinio raugo nusausinamas ir džiovinamas. Džiovinimui naudojama papildoma šiluminė energija, gaminama kurą deginančiuose įrenginiuose deginant biodujas arba gamtines dujas (NDRd) Fermentavimas, gaminant biodujas; anaerobinio raugo nusausinimas ir kompostavimas kartu su kitomis BSA (NDR+K) Įvairių gyvūnų mėšlo (ŠGP) Fermentavimas kartu su kitomis BSA, įsk. ŠGP, išgaunant biodujas; anaerobinio raugo (irimo atliekų) kompostavimas kartus su ŽA (naudojamas smulkintuvas, vartytuvas, sijotuvas) (MR+K) Atviras kompostavimas kartu su ŽA (naudojamas smulkintuvas, vartytuvas, sijotuvas) (MK)
  44. 44. 44 Bendras poveikis aplinkai dėl oro teršalų susidarymo ir ŠESD Tiesioginis poveikis: Netiesioginis poveikis: Iš stacionarių organizuotų taršos šaltinių, pvz.: • intensyvaus uždaro kompostavimo; • iš uždaro fermentavimo; • iš KDĮ, iš KJ; • iš džiovinimo įrenginių; • iš sausinimo įrenginių. Iš stacionarių neorganizuotų taršos šaltinių, pvz.: -iš atvirų kompostavimo aikštelių (kompostuojant, vartant, brandinant); - iš smulkinimo įrenginių (jeigu įrenginys veikia atviroje aikštelėje); - pagaminto komposto sijojimo metu. Iš mobilių taršos šaltinių, pvz. • deginant dyzelinį kurą vidaus degimo varikliuose Iš stacionarių organizuotų taršos šaltinių: • iš DKDĮ (energetinių objektų) - vertinamas dėl papildomų šiluminės ir elektros energijos sąnaudų BSA tvarkymui (poveikis padidėja) - vertinamas dėl gaminamos KJ ir gaunamos perteklinės energijos, kuri naudojama kitiems tikslams (poveikis sumažėja)
  45. 45. 45 Išmetamų oro teršalų ir ŠESD kiekybinio vertinimo metodika Oro teršalų ir ŠESD kiekio įvertinimui taikomos metodikos, aprašytos – Europos aplinkos agentūros EEA/CORINAIR Oro teršalų inventorizacijos vadove (Angl. - Air pollutant emission inventory guidebook); – 2006 Tarpvalstybinio klimato kaitos komiteto Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairėse; Oro teršalų ir ŠESD emisijų faktoriai buvo tikslinami straipsniuose: Web of Science duomenų bazės leidinių su citavimo indeksu (Tarptautinių pripažintų leidyklų) (pvz., Waste management, Waste management and Research, Water science & Technology, Bioresource Technology, Journal of Life Cycle Assessment, kt.) ir kitų tarptautinių duomenų bazių leidinių (Nacionalinėse leidyklose) (pvz., Environmental research, Engineering and Management, kt.) moksliniuose straipsniuose. BSA biologinio apdorojimo įrenginių apklausa Pagrindinis tikslas – įvertinti teršalų kiekius, kurie susidaro BSA apdorojimo metu Lietuvoje bei nustatyti Lietuvai būdingus papildomai sunaudojamos energijos sąnaudų rodiklius, įskaitant energiją, kuri gaminama pačiuose BSA tvarkymo įrenginiuose Apklausos metu nustatyti santykiniai aplinkos apsaugos indikatoriai: Dyzelinio kuro sąnaudos: l/t BSA; Energijos (elektros ir šiluminės) sąnaudos: kWh/t BSA arba kWh/t BSA SM; Biodujų išeiga BSA fermentavimo metu: nm3/t BSA arba nm3/t BSA SM; Energijos gamybos (elektros ir šiluminės) potencialas BSA fermentavimo metu: kWh/t BSA; Perteklinės energijos (kuri nesunaudojama BSA tvarkymui) kiekis BSA fermentavimo metu: kWh/t BSA; Susidariusių teršalų kiekis: kg/t BSA arba kg/t BSA SM.
  46. 46. 46 Tiesioginis poveikis aplinkos oro kokybei dėl oro teršalų susidarymo įvairiai tvarkant BSA 1,734 kg/t BSA 1,47 kg/t BSA 0,042 kg/t BSA 0,339 kg/t BSA 0,906 kg/t BSA 0,968 kg/t BSA 0,143 kg/t BSA 0,143 kg/t BSA 0,076 kg/t BSA 1,261 kg/t BSA 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2 S ŽAK MAKš MAKž MAK1 MAK2 MAK3 MAR+K MKAK MKAR+K Įvairiai tvarkant maisto ir žaliąsias atliekas, kg/t BSA S – šalinimas sąvartyne 0,947 kg/t BSA 1,119 kg/t BSA 2,187 kg/t BSA 3,653 kg/t BSA 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 P NDK NDR+K NDR Įvairiai tvarkant dumblą, kg/t BSA P – laikymas polygonuose 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 M MR+K MK Įvairiai tvarkant gyvūnų mėšlą, kg/t BSA M – gyvūnų mėšlo laikymas mėšlidėse (jį nekompostuojant)
  47. 47. 47 Bendras poveikis aplinkos oro kokybei dėl oro teršalų susidarymo įvairiai tvarkant BSA kg/t BSA • Visi įdiegti ir šiuo metu diegiami BSA tvarkymo metodai, kuriuose gaminami įvairūs kompostai, stabilatai, biodujos ir anaerobiniai raugai, palyginti su iki šiol naudojamais BSA tvarkymo metodais daro mažesnį poveikį aplinkos oro kokybei dėl oro teršalų susidarymo. • Mažiausias poveikis daromas, kai atliekos tvarkomos kuo arčiau jų susidarymo šaltinio, pvz. MAKš, pagamintas iš maitinimo (apgyvendinimo) įstaigų BSA, įsk. ŠGP. • Iš naujai taikomų BSA apdorojimo metodų didžiausias poveikis aplinkai daromas atvirai kompostuojant nepūdytą dumblą kartu su žaliosiomis atliekomis (NDK); kompostuojant pūdytą mėšlą (MR+K).
  48. 48. 48 Tiesioginis poveikis klimato kaitai dėl ŠESD susidarymo įvairiai tvarkant BSA Įvairiai tvarkant maisto ir žaliąsias atliekas, kg/t BSA S – šalinimas sąvartyne Įvairiai tvarkant dumblą, kg/t BSA P – laikymas polygonuose Įvairiai tvarkant gyvūnų mėšlą, kg/t BSA M – gyvūnų mėšlo laikymas mėšlidėse (jį nekompostuojant) 12 55,4 0 10 20 30 40 50 60 P NDK NDR+K NDRd CH4 N2O CO2 0 1 2 3 4 5 6 7 M MK MR+K CH4 N2O CO2 ŠESD sukeliamo globalinio šiltėjimo potencialas: • 1 t CO2 – 1 t CO2ekv. • 1 t CH4 – 25 t CO2ekv. • 1 t N2O – 298 t CO2ekv.
  49. 49. 49 Bendras poveikis klimato kaitai dėl ŠESD susidarymo įvairiai tvarkant BSA • Visi įdiegti ir šiuo metu diegiami BSA biologinios apdorojimo metodai, gaminant įvairius kompostus, stabilatus, biodujas, palyginti su iki šiol naudojamais šių BSA tvarkymo metodais (S, P, M), daro mažesnį poveikį aplinkai dėl ŠESD susidarymo. • Mažiausias poveikis daromas, fermentuojant maisto atliekas ir komunalines BSA MBA įrenginiuose ir toliau kompostuojant raugą (MAR+K ir MKAR+K) (dėl perteklinės alternatyvios energijos gamybos ir naudojimo kituose technologiniuose procesuose). • Didžiausias poveikis klimato kaitai daromas kompostuojant pūdytą ir nepūdytą gyvūnų mėšlą (MK, MR+K. • Didelis poveikis klimato kaitai daromas centralizuotai kompostuojant atskirai surinktas maisto atliekas be biofiltro (MAK1); biofiltrų įtaka ŠEŠD mažinimui yra labai didelė: CH4 sumažėjimas - nuo 50 iki 82 %, N2O - iki 90 %. • Didelį poveikį globaliniam šiltėjimui daro ŠESD išlakos iš dumblo tvarkymo įrenginių (P, NDR+K).
  50. 50. 50 Ačiū už dėmesį! Dr. Romas Mažeika mob.: 8 687 13754 el. paštas: mazeika@agrolab.lt http://agrolab.lt Dr. Irina Kliopova KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentė UAB „EcoIri Solution“ direktorė mob.: 8-687-49877 el. paštas: irina.kliopova@ktu.lt http://ktu.edu/lt/aplinkos-inzinerijos- institutas/ Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis tel.: 8 37 311561 el. paštas: staugaitis@agrolab.lt http://agrolab.lt Dr. Karolina Gvildienė tel.:8 603 03811 el. paštas: gvildiene@agrolab.lt http://agrolab.lt EcoIriSolution

×