Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

LRATCA_Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2019 metais

LRATCA_Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2019 metais

  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

LRATCA_Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2019 metais

  1. 1. 1 Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2019 m.
  2. 2. 2 3 Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė Ps 117, 1. 8–9. 21–23. 26. 28–29 Prieš 15 metų, 2005-ųjų spalio 24 dieną, buvo įkurta Lietuvos regioninių atlie- kų tvarkymo centrų asociacija. Jos steigėjais tapo Tauragės, Šiaulių, Marijampolės ir Utenos atliekų tvarkymo centrai, kurie pirmieji suvokė, kad norint regioniniams centrams įsitvirtinti atliekų tvarkymo rinkoje, reikia vienytis ir bendradarbiauti. Po poros metų, 2007-aisiais, jau visi regioniniai centrai priklausė asociacijai ir pasiraitę rankoves ėmėsi, kaip tuo metu atrodė, Sizifo darbo. Centrų kūrimosi laikotarpiu niekas negalvojo, kad tai – ateitį turinčios struk- tūros, kurios taps visos atliekų tvarkymo sistemos stuburu ir imsis atsakomybės už Europos Sąjungos direktyvinių užduočių ir valstybės atliekų tvarkymo politikos įgy- vendinimą. Visi galvojo, kad RATC‘ai įgyvendins projektus, gaus Europos Sąjungos paramą, kurią vėliau pasidalins kiti rinkos dalyviai, ir tiek žinių. Kiti rinkos dalyviai buvo labai priešiškai nusiteikę, nuolat inicijuodavo teisės aktų pakeitimus, kad neduok Dieve, regioniniai centrai negalėtų vykdyti ūkinės vei- klos, kad negalėtų eksploatuoti jokių atliekų tvarkymo objektų. Buvo inicijuoti Kon- kurencijos tarnybos tyrimai, teismai, kurie vyko aštuonerius metus, kol visgi buvo pakeisti teisės aktai, leidžiantys regioniniams centrams užsiimti atliekų tvarkymo veikla. Bet... vienoje Šventojo rašto psalmėje sakoma, kad „akmuo, kurį statytojai ver- tė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė“ (Ps 117, 1. 8–9. 21–23. 26. 28–29). Šiandien regioniniai centrai teikia du trečdalius visų atliekų tvarkymo pas- laugų, juose dirba 637 darbuotojai, centrų pardavimų pajamos per metus siekia be- veik 65 mln. eurų, uždirbama beveik 5 mln. eurų pelno, kuris visas vėl grąžinamas sistemos plėtrai bei atnaujinimui. Tai suteikia centrams akivaizdų rinkos pranašumą ir naudą gyventojams. 2019 metais Lietuvoje buvo perdirbta 48,55 % visų komunalinių atliekų, o są- vartynuose šalinama vos 21,46 %. Tai – vienas geriausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje. Visi šie rezultatai geriausiai charakterizuoja regioniniuose centruose dirban- čius žmones ir jų indėlį į atliekų tvarkymo sistemą. Yra užauginta nauja atliekų tvar- kymo specialistų, susipažinusių su kitų valstybių patirtimi, turinčių puikų išsilavini- mą ir sukaupusių neįkainojamą patirtį, įgyvendinant ES remiamus ir finansuojamus projektus, bendradarbiaujant su mokslo įstaigomis, vykdant mokslo tyrimus ir ben- drus tarptautinius projektus, karta. Norime pasveikinti visus šiuos žmones, kurie nebijodami iššūkių pasirinko teisingai ir šiandien yra atliekų tvarkymo sistemos ir visos Lietuvos pasididžiavimas. Kiekvienas RATC yra skirtingas, kiekvienas ieško savo kelių, bet visus mus vie- nija nuoširdus darbas ir atsidavimas savo veiklai. Sakome „ačiū“ visiems mūsų klientams, partneriams bei savivaldybėms už pa- sitikėjimą ir bendradarbiavimo dvasią. Algirdas Reipas, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas RATC ekonominiai-finansiniai rodikliai Regionas Vidutinis darbuotojų skaičius Pardavimo pajamos € Finansinio pajėgumo rodiklis (BR) Alytaus 86 5 229 069 3,25 Kauno 79 9 534 142 3,75 Klaipėdos 76 8 826 993 4 Marijampolės 80 4 901 935 3,4 Panevėžio 53 5 741 105 4,75 Šiaulių 80 6 742 405 3,75 Tauragės 36 2 137 777 2,5 Telšių 34 2 980 833 4 Utenos 47 2 011 129 3,75 Vilniaus 67 16 552 765 4,3 Iš viso 637 64 658 153 Atliekų susidarymas ir tvarkymo būdai regionuose kg/gyv./metus 3 RATC ekonominiai-finansiniai rodikliai Regionas Vidutinis darbuotojų skaičius Pardavimo pajamos € Finansinio pajėgumo rodiklis (BR) Alytaus 86 5 229 069 3,25 Kauno 79 9 534 142 3,75 Klaipėdos 76 8 826 993 4 Marijampolės 80 4 901 935 3,4 Panevėžio 53 5 741 105 4,75 Šiaulių 80 6 742 405 3,75 Tauragės 36 2 137 777 2,5 Telšių 34 2 980 833 4 Utenos 47 2 011 129 3,75 Vilniaus 67 16 552 765 4,3 Iš viso 637 64 658 153 Atliekų susidarymas ir tvarkymo būdai regionuose kg/gyv./metus 121 45 83 82 62 95 74 48 55 72 71 80 83 325 65 107 102 91 129 146 159 141 186 196 82 256 214 196 194 197 185 93 157 103 165 46 83 147 119 165 54 71 69 101 Perdirbta Sudeginta Sukompostuota Pašalinta
  3. 3. 4 5 Komunalinių atliekų tvarkymo rezultatai Lietuvoje 2019 metais Regionas Sutvarkyta namų ūkiuose Sutvarkyta rūšiuojamojo surinkimo sistemoje Viso sutvarkyta Sukompostuotanamųūkiuose Kitaippanaudotanamųūkiuose Atiduotaperdirbtiišjųsaugojimuiiki perdavimo Panaudotaenergijaigautiirkitaip panaudota išjųsaugojimuiikiperdavimo Sukompostuota Pašalinta t/m t/m t/m t/m t/m t/m t/m 1 2 3 4 5 6 7 Alytaus 9 400 1 023 20 137 12 271 21 528 17 102 81 461 Kauno 24 508 5 717 23 648 38 299 79 855 87 782 259 808 Klaipėdos 9 780 1 150 26 411 102 013 16 359 14 673 170 386 Marijampolės 8 900 960 11 434 8 006 26 605 11 443 67 348 Panevėžio 12 025 1 311 13 212 21 724 33 990 31 458 113 720 Šiaulių 8 882 1 505 24 824 25 385 42 442 31 210 134 248 Tauragės 6 710 700 6 891 7 831 11 425 15 454 49 012 Telšių 8 000 900 6 400 16 155 18 041 7 149 56 645 Utenos 8 768 1 065 6 936 17 450 14 755 9 068 58 042 Vilniaus 25 500 1 260 58 260 127 867 49 826 55 525 318 238 Viso 12 2474 15 591 198 154 377 000 314 827 280 864 1 308 910 Perdirbtos komunalinės atliekos regionuose pagal sudėtį ir visus šaltinius Regionas Atiduota perdirbti komunalinių atliekų, tarp jų saugojimui iki perdavimo Visoatiduotaperdirbti,išjų saugojimuiikiperdavimo (1+2+3+4+5+6) Antrinėsžaliavos tarpjųirpakuotės Užstatosistema Elektrosirelektronine įranga Padangos Pavojingosatliekos Kitosatliekos, neįtrauktosį1,2,3,4,5 skiltis t/m t/m t/m t/m t/m t/m t/m 1 2 3 4 5 6 7 Alytaus 12 511 1 322 731 910 121 4 541 20 137 Kauno 13 437 4 729 2 551 1 257 108 1 566 23 648 Klaipėdos 20 045 3 073 385 792 332 17 84 26 411 Marijampolės 9 014 987 806 484 30 113 11 434 Panevėžio 10 103 1 605 602 781 89 32 13 212 Šiaulių 18 535 2 097 1 068 962 11 2151 24 824 Tauragės 5 171 299 289 295 8 829 6 891 Telšių 4 098 951 860 391 99 0 6 400 Utenos 4 964 1 031 502 405 33 0 6 936 Vilniaus 30 263 8 063 724 1 545 392 17 273 58 260 Viso 128 141 24 159 8 518 7 822 1 223 28 290 198 154 Visi regionai siekia perdirbti kuo daugiau komunalinių atliekų. Ir nors išrū- šiuotų bei perdirbtų atliekų kiekiai nuolat didėja, pakuočių ir apmokestintų gaminių tvarkymo situacija labai neramina. Valstybinėje apskaitoje šie rezultatai „blizga“ ir pagal juos iš 350 tūkst. tonų išleistų į rinką pakuočių sutvarkoma per 250 tūkst. tonų, tačiau savivaldybės ir RATC gali patvirtinti tik 128 tūkst. 141 tonos pakuočių kartu su antrinėmis žaliavomis ir priemaišomis surinkimą visomis įmanomomis priemonėmis (rūšiuojamasis surin- kimas, papildančios sistemos, komercinis srautas, surinkimas DGASA aikštelėse ir atskyrimas MBA įrenginiais). Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, mišriose komunalinėse atliekose 2019 metais buvo 26,68 % pakuočių ir kadangi MBA įrenginiuose buvo apdorota 739 tūkst. 252 tonos MKA, pateko 197 tūkst. 232 tonos pakuočių ir antrinių žaliavų, iš kurių 24 tūkst. 274 tonos buvo perdirbta.
  4. 4. 6 7 Žemiau pateikiamoje lentelėje matome, kad duomenys nesutampa labai ženkliai ir LRATC duomenys yra techniškai ir logiškai patikimesni. Duomenų šaltinis Rūšiuojamasis surinkimas, papildančios sistemos, komercinis srautas, DGASA, MBA Užstatas Likutis MKA mechaniškai apdorotose atliekose Viso LRATC 128 141 24 159 172 958 325 258 Gamintojai ir importuotojai 225 870 24 159 172 958 422 987 Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių veikla Regionai DGASAskaičius Surinktųatliekų kiekis,t Vidutiniai1tonos surinkimokaštai,Eur/t Kompostavimo aikšteliųskaičius Surinktųirapdorotų atliekųkiekis,t Vidutiniai1tonos tvarkymokaštai,Eur/t Alytaus 19 13 605 44 7 10 732 25 Kauno 11 15 701 2 8 695 Klaipėdos 10 10 328 7 11 500 Marijampolės 9 4 078 5 3 211 Panevėžio 11 10 262 6 5 319 Šiaulių 20 12 428 5 12 114 Tauragės 4 713 4 3 717 Telšių 4 2 817 4 3 869 Utenos 6 3 323 6 4 767 Vilniaus 17 12 847 6 450 Iš viso 111 86 102 52 64 375 Gana gerai veikia Elektros ir elektroninės įrangos tvarkymo ir finansavimo sistema, todėl centrai noriai surenka šias atliekas DGASA ir surenkami šių atliekų kiekiai nuolat auga. Tikėtina, kad po kelerių metų šiose aikštelėse bus surenkama apie 80 % visos į rinką išleidžiamos elektronikos įrangos, kaip tai yra ir kitose ES valstybėse. Tačiau to negalima pasakyti apie padangų atliekų surinkimą ir gamintojų im- portuotojų prisidėjimą prie aikštelių finansavimo. Lietuvoje vienos tonos atliekų su- rinkimas DGASA vidutiniškai kainuoja 44 Eur/t arba 344 tūkst. 168 Eur per metus. Gamintojai ir importuotojai sutiko kompensuoti 10 Eur/t arba tik 80 tūkst. Eur. Vertinant komunalinių atliekų tvarkymo kaštus, reikia pripažinti, kad nuo 2014 iki 2019 metų namų ūkiai už atliekų tvarkymą mokėjo 10 % mažiau. Tai panei- gia mitą, kad atliekų tvarkymas Lietuvoje nuolat brangsta – tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Mažesnes namų ūkių išlaidas atliekų tvarkymui lėmė tai, kad savivaldybės vis daugiau funkcijų perdavinėjo regioniniams centrams ir tai leido sumažinti kaštus. Taip pat buvo įvesta privaloma dvinarė rinkliava, kuri privertė visas savivaldybes pa- gal vieningą metodiką skaičiuoti kaštus ir nustatyti rinkliavas ar kitas įmokas gyven- tojams. Kita vertus, atliekų tvarkytojai vis mažiau kaštų, susidarančių tvarkant pakuo- čių ar kitų apmokestintų gaminių atliekas, dabar gali perkelti ant rinkliavų mokėtojų pečių. Daugelio regionų gyventojai už atliekų tvarkymą moka iki 0,5 % nuo dispo- nuojamų pajamų ir tai rodo, kad dar daug galima investuoti į šią sistemą ir ypač į biologiškai skaidžių atliekų bei maisto/virtuvės atliekų tvarkymą. Akivaizdu, kad 2020 metais, įvedus žymiai didesnius sąvartyno mokesčius, la- bai ženkliai didės atliekų deginimo kaštai bei kaštai, susiję su komunalinių atliekų šalinimu. Atliekų tvarkymo kaštų struktūra procentais 7 Tačiau to negalima pasakyti apie padangų atliekų surinkimą ir gamintojų im- portuotojų prisidėjimą prie aikštelių finansavimo. Lietuvoje vienos tonos atliekų su- rinkimas DGASA vidutiniškai kainuoja 44 Eur/t arba 344 tūkst. 168 Eur per metus. Gamintojai ir importuotojai sutiko kompensuoti 10 Eur/t arba tik 80 tūkst. Eur. Vertinant komunalinių atliekų tvarkymo kaštus, reikia pripažinti, kad nuo 2014 iki 2019 metų namų ūkiai už atliekų tvarkymą mokėjo 10 % mažiau. Tai panei- gia mitą, kad atliekų tvarkymas Lietuvoje nuolat brangsta – tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Mažesnes namų ūkių išlaidas atliekų tvarkymui lėmė tai, kad savivaldybės vis daugiau funkcijų perdavinėjo regioniniams centrams ir tai leido sumažinti kaštus. Taip pat buvo įvesta privaloma dvinarė rinkliava, kuri privertė visas savivaldybes pa- gal vieningą metodiką skaičiuoti kaštus ir nustatyti rinkliavas ar kitas įmokas gyven- tojams. Kita vertus, atliekų tvarkytojai vis mažiau kaštų, susidarančių tvarkant pakuo- čių ar kitų apmokestintų gaminių atliekas, dabar gali perkelti ant rinkliavų mokėtojų pečių. Daugelio regionų gyventojai už atliekų tvarkymą moka iki 0,5 % nuo dispo- nuojamų pajamų ir tai rodo, kad dar daug galima investuoti į šią sistemą ir ypač į biologiškai skaidžių atliekų bei maisto/virtuvės atliekų tvarkymą. Akivaizdu, kad 2020 metais, įvedus žymiai didesnius sąvartyno mokesčius, la- bai ženkliai didės atliekų deginimo kaštai bei kaštai, susiję su komunalinių atliekų šalinimu. Atliekų tvarkymo kaštų struktūra procentais Atliekų surinkimas 31% MBA 18% Deginimas 8% Šalinimas 5% Senų sąvartynų uždarymas 2% DGASA 4% Kompostavimo aikštelės 2% Rinkliavos 7% Administravimas 4% Mokesčiai 2% Pakartotinis naudojimas 0% PVM 17%
  5. 5. 8 9
  6. 6. 10 11 Komunalinių atliekų tvarkymo kaštai Lietuvoje eurais/namų ūkiui/per metus Komunalinių atliekų tvarkymo kaštai Lietuvoje eurais/namų ūkiui/per metus 50,97 49,6 51,8 50,98 45,4 46,86 42,00 44,00 46,00 48,00 50,00 52,00 54,00 2014 m 2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai nuo pirmos jų statybos dienos buvo apipinti legendomis ir priekaištais, kad tai yra nereikalinga investicija, kad tai nieko neduoda atliekų tvarkymo sistemai. Nors MBA įrenginių eksploatacija sukuria 17 % visų komunalinių atliekų tvar- kymo kaštų ir yra brangus malonumas, bet jis padėjo per šį laikotarpį atpiginti ben- drus komunalinių atliekų tvarkymo kaštus ir visiškai pasiteisino. Privalomų operatorių klausimas yra aptarinėjamas iki šiol, bet akivaizdžios naudos toks reikalavimas nedavė. Trijuose regionuose sutartis su operatoriais dėl blogos veiklos teko nutraukti, o Telšių regionas deda didžiules pastangas, stengda- masis užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą. BA įrenginiuose apdorojamas didžiulis kiekis biologiškai skaidžių atliekų, ga- minamos dujos ir elektra, jų dėka sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai, stabili- zuojamos šios atliekos ir atsiranda galimybė pagaminti tiek energetinę vertę turin- čių medžiagų, tiek stabilizuotos medžiagos sąvartynų perdengimui. Pertvarkius BA įrenginius ir pritaikius apdoroti atskirai surinktas maisto atliekas, bus gaminamas ir kokybiškas kompostas. Šie įrenginiai taps Lietuvos žiedinės ekonomikos užduočių įvykdymo garantu. MBA renginiai atgraso ir atliekų degintojus bet kokia kaina didinti kainas ir verčia visas puses, kaip lygiaverčius partnerius, ieškoti geriausių sprendimų. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai nuo pirmos jų statybos dienos buvo apipinti legendomis ir priekaištais, kad tai yra nereikalinga investicija, kad tai nieko neduoda atliekų tvarkymo sistemai. Nors MBA įrenginių eksploatacija sukuria 17 % visų komunalinių atliekų tvar- kymo kaštų ir yra brangus malonumas, bet jis padėjo per šį laikotarpį atpiginti ben- drus komunalinių atliekų tvarkymo kaštus ir visiškai pasiteisino. Privalomų operatorių klausimas yra aptarinėjamas iki šiol, bet akivaizdžios naudos toks reikalavimas nedavė. Trijuose regionuose sutartis su operatoriais dėl blogos veiklos teko nutraukti, o Telšių regionas deda didžiules pastangas, stengda- masis užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą. BA įrenginiuose apdorojamas didžiulis kiekis biologiškai skaidžių atliekų, ga- minamos dujos ir elektra, jų dėka sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai, stabili- zuojamos šios atliekos ir atsiranda galimybė pagaminti tiek energetinę vertę turin- čių medžiagų, tiek stabilizuotos medžiagos sąvartynų perdengimui. Pertvarkius BA įrenginius ir pritaikius apdoroti atskirai surinktas maisto atliekas, bus gaminamas ir kokybiškas kompostas. Šie įrenginiai taps Lietuvos žiedinės ekonomikos užduočių įvykdymo garantu. MBA renginiai atgraso ir atliekų degintojus bet kokia kaina didinti kainas ir verčia visas puses, kaip lygiaverčius partnerius, ieškoti geriausių sprendimų. Prognozuojame, kad didelių gabaritų atliekų kiekis augs dar antra tiek ir šių aikštelių infrastruktūra kai kuriuose regionuose yra akivaizdžiai nepakankama. Asociacija siekia, kad pakuočių atliekų deginimo ir šalinimo kaštus padengtų pakuočių gamintojai ir importuotojai. Tai leistų nedidinti kaštų gyventojams, tvar- kant pakuočių atliekas, atskiriamas MBA įrenginiuose. Tačiau kol kas ši diskusija be- vaisė, o valstybė vengia aiškiau teisiškai reglamentuoti šios problemos sprendimą. Namų ūkiuose susidarančių atliekų tvarkymas, kaštai ir mokamos rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų tvarkymą ir mokumo vertinimas Regionas Gyventojųgeneruojamas komunaliniųatliekųkiekis (beapmokestintųgaminiųir pakuočių),t/metus Vienostonosatliekų tvarkymokaštai,Eur/t Namųūkiųskaičius regione,vnt. Vidutiniaiatliekųtvarkymo kaštainamųūkiuiregione, Eur/metus Išlaidosužkomunalinių atliekųtvarkymą,palyginussu disponuojamomisnamųūkio pajamomisregione,% Alytaus 41 582 108,69 94 455 45,21 0,46 Kauno 155 626 79,08 243 670 50,51 0,35 Klaipėdos 93 599 78,61 168 365 45,51 0,36 Marijampolės 34 625 127,57 67 036 41,94 0,37 Panevėžio 65 403 79,35 122 652 44,38 0,44 Šiaulių 75 891 85,94 117 700 55,79 0,45 Tauragės 26 655 77,59 43 799 43,33 0,36 Telšių 31 009 107,23 60 900 53,12 0,44 Utenos 30 955 112,95 65 962 55,93 0,60 Vilniaus 187 868 91,34 394 000 42,42 0,23 Iš viso 743 213 89,19 1 378 539 46,86 0,33
  7. 7. 12 13 Pašalintų atliekų kiekis ir pokytis nuo MBA eksploatavimo pradžios, 2015 m. Pašalintų atliekų kiekis ir pokytis nuo MBA eksploatavimo pradžios 2015 m. 771288 668938 381556 350113 310886 280864 200000 300000 400000 500000 600000 700000 800000 2014 m 2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m Biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai Regionas IšvisoBAįrenginiuose apdorotaatliekų,t Išjųapdorotaatliekų išMAįrenginių,t Pagaminta energetinių išteklių ir produktų biologinio proceso metu Biodujųm³ ElektrosenergijosKWh Įmechaninįapdorojimąir brandinimąnukreiptasapdorotos biologinėsmasėskiekis,t Komposto,t Stabilato,t Sumažėjimaidėldrėgmės irdujųemisijų,t Kitospriemaišos ardegiosatliekos Alytaus 15 589 11 309 1 390 000 2 503 599 2 002 1 008 4 193 10 388 0 Kauno 69 324 69 324 0 0 54 073 30 276 0 15 252 23 796 Klaipėdos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Marijam- polės 26 033 26 033 0 0 23 394 0 24 023 2 010 0 Panevėžio 28 338 28 338 2 216 791 3 322 691 0 0 23 042 5 296 0 Šiaulių 26 392 26 392 0 0 21 090 10 011 11 079 5 302 0 Tauragės 11 425 7 707 0 0 7 707 1 859 3 854 5 712 0 Telšių 13 796 13 796 0 0 0 0 10 702 3 094 0 Utenos 9 988 9 988 85 027 38 400 0 0 6 619 3 369 0 Vilniaus 110 379 110 379 0 0 68 118 4 730 0 37 531 68 118 Biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai Regionas IšvisoBAįrenginiuose apdorotaatliekų,t Išjųapdorotaatliekų išMAįrenginių,t Pagaminta energetinių išteklių ir produktų biologinio proceso metu Biodujųm³ ElektrosenergijosKWh Įmechaninįapdorojimąir brandinimąnukreiptasapdorotos biologinėsmasėskiekis,t Komposto,t Stabilato,t Sumažėjimaidėldrėgmės irdujųemisijų,t Kitospriemaišos ardegiosatliekos Alytaus 15 589 11 309 1 390 000 2 503 599 2 002 1 008 4 193 10 388 0 Kauno 69 324 69 324 0 0 54 073 30 276 0 15 252 23 796 Klaipėdos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Marijam- polės 26 033 26 033 0 0 23 394 0 24 023 2 010 0 Panevėžio 28 338 28 338 2 216 791 3 322 691 0 0 23 042 5 296 0 Šiaulių 26 392 26 392 0 0 21 090 10 011 11 079 5 302 0 Tauragės 11 425 7 707 0 0 7 707 1 859 3 854 5 712 0 Telšių 13 796 13 796 0 0 0 0 10 702 3 094 0 Utenos 9 988 9 988 85 027 38 400 0 0 6 619 3 369 0 Vilniaus 110 379 110 379 0 0 68 118 4 730 0 37 531 68 118 Iš viso 311 263 303 266 3 691 818 5 864 690 176 384 47 884 83 512 87 953 91 914 Mechaninių apdorojimo įrenginių veikla 2019 m. Regionas IšvisoMAįrenginiuose apdorotaatliekų,t Išjųmišriųkomunalinių atliekų,t Pagaminta produktų iš visų mechaniškai apdorotų atliekų Antriniųžaliavų,t Biologiškaiskaidžių atliekų,t Mineraliniųatliekųsąvartyno perdengimams,t Kitosšalintinossąvartyne atliekos,t Degiosatliekos,naudotinos energijosgamybai,t Sumažėjimaidėldrėgmės irdujųemisijų,t Alytaus 34 952 32 950 964 11 309 1 789 8 187 12 158 545 Kauno 143 638 143 638 1 631 69 324 0 53 094 19 589 0 Klaipėdos 101 597 101 597 2 553 50 563 7 157 1 197 40 127 0 Marijam- polės 39 785 39 240 1 683 23 394 0 8 351 6 357 0 Panevėžio 49 860 49 860 1 359 28 688 0 17 884 1 339 590 Šiaulių 63 975 63 975 224 26 392 0 21 763 15 354 241 Tauragės 21 871 21 871 974 7 707 0 13 189 0 0 Telšių 31 613 31 613 1 560 10 702 0 4 298 11 962 3 091 Utenos 28 415 28 415 410 9 988 3 649 6 736 7 632 0 Vilniaus 226 093 226 093 12 915 110 379 0 43 050 59 749 0 Iš viso 741 799 739 252 24 274 348 447 12 595 177 749 174 267 4 467 MA įrenginiais 2019 metais išrūšiuota ir perduota perdirbti tiek pakuočių, kiek surinkta visoje pakuočių užstato sistemoje – 24 tūkst. 274 tonos. Tik apmaudu, kad gamintojai ir importuotojai tinkamai nefinansavo šios veiklos ir nesugebėjo su- generuoti didesnių pajamų. MA buvo atskirta 348 tūkst. 447 tonos biologiškai skaidžių atliekų ir pagamin- ta 174 tūkst. 267 tonos kuro. Tai – milžiniška nauda visai atliekų tvarkymo sistemai. Šalinamų atliekų kiekis sumažėjo radikaliai ir be jokių sąvartynų mokesčių ar kitokių ekonominių prievartos priemonių.
  8. 8. 14 15 Leidinyje naudojamų santrumpų paaiškinimai: BA biologinis apdorojimas DGASA didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės MA mechaninis apdorojimas MBA mechaninis biologinis apdorojimas MKA mišrios komunalinės atliekos RATC regioninis atliekų tvarkymo centras Leidinys parengtas naudojant regioninių atliekų tvarkymo centrų pateiktą informaciją Sąvartynai yra žemiausio prioriteto atliekų tvarkymo būdas, tačiau kartu su gamybinėmis atliekomis 2019 metais juose buvo pašalinta 548 tūkst. 804 tonos atliekų. Tai tik įrodo, koks visgi dar didelis energetikos ir perdirbimo potencialas yra šalinamas sąvartynuose. Tačiau sąvartynų pajėgumai menksta ir sąvartynai pilnėja. Labai svarbu, kad būtų sukaupta pakankama pinigų suma jų uždarymui ir sąvartynai būtų tinkamai prižiūrimi, kai jau nebepriims atliekų. Dauguma centrų tai sėkmingai vykdo ir yra sukaupę pakankamus atidėjinius. Jeigu ir ateityje būtų šalinamas toks pats atliekų kiekis, kaip 2019 metais, są- vartynai dar galėtų dirbti 14 metų. Bet įvertinus tai, kad nuo 2021 metų padidėjus deginimo pajėgumams sąvartynuose bus šalinama perpus mažiau atliekų, šis skai- čius gali ir padvigubėti. Sąvartynų panaudojimas ir eksploatavimo trukmė Regionas Per metus pašalinama sąvartyne komunalinių ir pramoninių atliekų, t Sąvartynų tūrio panaudojimas atliekoms šalinti % Sukauptų atidėjinių pakankamumas % Sąvartynas galės būti eksploatuojamas pagal 2019 m. pašalintų atliekų apimtis metais Alytaus 17 102 62,10 93,91 17 Kauno 87 782 71,60 46,31 6 Klaipėdos 40 044 55,72 124,24 27 Marijampolės 17 399 62,56 57,42 16 Panevėžio 31 458 59,69 100,00 17 Šiaulių 31 210 55,70 75,85 31 Tauragės 15 454 53,09 81,02 15 Telšių 7 149 79,13 45,92 21 Utenos 9 068 67,00 88,80 22 Vilniaus 195 801 38,13 127,14 18 Iš viso 452 467 53,42 89,93 14
  9. 9. 16 Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2019 m. Parengė Algirdas Reipas Išleido UAB ALMORO Spaudė AB „Spauda“ Tiražas 550 egz.

×