SlideShare a Scribd company logo
1 of 22
Europos Sąjungos ir Lietuvos klimato kaitos
valdymo strategijos ir Paryžiaus susitarimas
2016 m. balandžio 22 d.
1
Paryžiaus klimato kaitos susitarimasParyžiaus klimato kaitos susitarimas
 2015-12-12 JTBKKK 195 šalys susitarė dėl teisiškai privalomo
klimato kaitos susitarimo, kuris nustato išmetamųjų ŠESD
mažinimo įsipareigojimus nuo 2021 m.
 Susitarimas įsigalios, kai jį ratifikuos mažiausiai 55 šalys ir bus
apimta nemažiau 55% pasaulinių ŠESD emisijų
 Susitarimas pateikia aiškią ilgalaikę kryptį šalių vyriausybėms
ir pramonei:
- investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas
- palaipsniui atsisakymą naudoti iškastinį kurą
- energijos efektyvumo didinimą
- atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą
 ES valstybės narės (tarp jų Lietuva savanoriškais pagrindais)
privalės prisidėti prie išsivysčiusių šalių tikslo - mobilizuoti 100
mlrd. JAV USD per metus iki 2020 m. besivystančių šalių
klimato kaitos priemonėms finansuoti 2
ES ir Lietuvos tikslai susitarimeES ir Lietuvos tikslai susitarime
 Visų šalių įsipareigojimus imtis išmetamųjų ŠESD kiekio
mažinimo veiksmų
 ilgalaikis išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslas
 kas penkerius metus užmojų padidinimo mechanizmas
 skaidrumo nuostatas dėl įsipareigojimų vykdymo (bus
nustatytos bendros taisyklės išmetamųjų ŠESD kiekio
mažinimo apskaitai)
 Susitarime įtvirtintos solidarumo nuostatos,
išsivysčiusios šalys, tarp jų ir Lietuva, pagal konvencijoje
įtvirtintus įsipareigojimus teiks finansinę paramą
besivystančioms šalims [Lietuva priklauso Konvencijos I
priedo šalių grupei, kurios neturi privalomų
tarptautinio klimato kaitos finansavimo įsipareigojimų
ir paramą teikia savanoriškai]
 Besivystančios šalys savanoriškai prisidės prie
tarptautinio klimato kaitos finansavimo
3
Paryžiaus klimato kaitos susitarimoParyžiaus klimato kaitos susitarimo
svarbasvarba
Susitarimas svarbus:
ES pramonės konkurencingumui išsaugoti atžvilgiu trečiųjų
šalių, ŠESD mažinimo reikalavimus privalės vykdyti ir kt. šalys
pasauliniu mastu klimato kaitai sustabdyti, išvengiant
ekstremalių reiškinių (potvyniai, uraganai ir kt.)
oro kokybei gerinti ir su tuo susijusiai žmonių sveikatai
apsaugoti
Šalių darniam ekonomikos vystymui ir skurdui mažinti,
apsirūpinimui maistu ir geriamojo vandens ištekliais
Šalių nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms dėl
žmonių migracijos ir kt. išvengti
4
Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimasParyžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimas - 2014 m.- 2014 m.
spalio 24 d. Europos Vadovų tarybos išvadose patvirtintų ESspalio 24 d. Europos Vadovų tarybos išvadose patvirtintų ES
klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. tikslų vykdymasklimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. tikslų vykdymas
2021-2030 m. laikotarpiu2021-2030 m. laikotarpiu ES valstybės narės bendrai įsipareigojoES valstybės narės bendrai įsipareigojo
kartu sumažinti ŠESD kiekį mažiausiai 40%, lyginant su 1990 m.kartu sumažinti ŠESD kiekį mažiausiai 40%, lyginant su 1990 m.
5
2020
2030
-20 %
ŠESD
emisijos
-20 %
ŠESD
emisijos
>-40 %
ŠESD
emisijos
>-40 %
ŠESD
emisijos
20%
Atsinaujinanti
energija
20%
Atsinaujinanti
energija
>=27 %
AEI
>=27 %
AEI
20 %
Energijos
efektyvumas
20 %
Energijos
efektyvumas
Peržiūra
2020
=30 %
Peržiūra
2020
=30 %
15%
Jungčių tikslas
15%
Jungčių tikslas
Nauja valdymo sistema, parengiant Nacionalinius
energetikos ir klimato kaitos veiksmų planus iki 2019 m.
>=27 %
EE
>=27 %
EE
Nauji pagrindiniai rodikliaiNauji pagrindiniai rodikliai
Kioto protokolo Dohos pakeitimasKioto protokolo Dohos pakeitimas
 2012-12-08 192 JTBKKK Kioto protokolo šalys priėmė Kioto
protokolo (KP) Dohos pakeitimą, kuris įsigalios šį pakeitimą
ratifikavus 144 šalims (2016-03-07 ratifikavo 61 šalis, iš ES –
27)
 Nustatomas antrasis Kioto protokolo išmetamųjų ŠESD
kiekio mažinimo laikotarpis 2013-2020 m., pagal kurį ES, jos
valstybės narės ir Islandija bendrai iki 2020 m.
įsipareigoja 20% sumažinti ŠESD kiekį, lyginant su 1990 m.
 Tikslo siekiama įgyvendinant ES klimato kaitos ir energetikos
paketo iki 2020 m. teisės aktus
 Ratifikuoti 2015 m. III ketv. ir kartu deponuoti savo
priėmimo dokumentus. Ratifikavimas svarbus ES politinis
žingsnis siekiant įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus klimato
kaitos susitarimą, kuris įsigalios nuo 2020 m.
6
ES ir LT klimato ir energetikos politikosES ir LT klimato ir energetikos politikos
tikslai iki 2020 m., siekiant įgyvendintitikslai iki 2020 m., siekiant įgyvendinti
KP Dohos pakeitimąKP Dohos pakeitimą
7
ES
2020
LT
2020
-20 % ŠESD
emisijos
-20 % ŠESD
emisijos
+15 %
ŠESD ne ES
ATLPS
sektoriuose,
lyginant su
2005 m.
+15 %
ŠESD ne ES
ATLPS
sektoriuose,
lyginant su
2005 m.
20%
Atsinaujinanti
energija
20%
Atsinaujinanti
energija
23 % AEI23 % AEI
20 %
Energijos
efektyvumas
20 %
Energijos
efektyvumas
17% EE17% EE
8
ES 2020 ŠESD tikslas:
-20 % lyginant su 1990
ES ATLPS sektoriuose
-21 % lyginant su 2005
Ne ES ATLPS sektoriuose
-10 % lyginant su 2005
28 ES valstybių narių ŠESD tikslai nuo -20% iki +20%
-14% lyginant su 2005 m.
Lietuvos klimato kaitos politika
• Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija
(NKKVPS), patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m.
lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375
 http://www.am.lt/VI/index.php#r/1551
 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?
p_id=437284&p_query=&p_tr2=2
• Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos
tikslų ir uždavinių 2013-2020 metams įgyvendinimo
tarpinstitucinis veiklos planas (TVP), patvirtintas LR
Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366,
2013-2016 priemonės
http://www.am.lt/VI/index.php#a/12869
• TVP su 2015-2017 ir 2016-2018 priemonėmis
Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos
tikslai (1)
Strateginis tikslas. Pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau,
negu didėtų išmetamųjų ŠESD kiekis. Šio strateginio tikslo
įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatytas vertinimo kriterijus –
išmetamųjų ŠESD kiekis, tenkantis BVP vienetui (t CO2 e/1 mln. eurų
BVP).
•Įgyvendinant strateginį tikslą, siekiama:
1. Užtikrinti Lietuvos trumpalaikius klimato kaitos švelninimo tikslus iki 2020
m.:
- ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) sistemoje
dalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 8,53 mln. t
CO2e.
- ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų
ŠESD kiekis neviršytų 15,46 mln. t CO2e. Šiems tikslams pasiekti nustatyti
metiniai išmetamųjų ŠESD kiekiai 2013–2020 m. laikotarpiu.
- Atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju
galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 23 proc.
- Kasmet suvartoti po 1,5 proc. mažiau energijos (2020 m. suvartoti 17 proc.
mažiau energijos nei 2009 m.).
- Trumpalaikių klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimui būtų skiriama
ne mažiau, kaip 0,38 proc. šalies BVP 2020 m.
Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos
tikslai (2)
2. Užtikrinti Lietuvos pagrindinių indikatyvių vidutinės
trukmės ir ilgalaikių klimato kaitos švelninimo tikslų
įgyvendinimą:
Prisidėti prie Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane
nurodytų ES indikatyvių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo
tikslų, vykdymo:
* Vidutinės trukmės – iki 2030 m. sumažinti 40 proc. ir iki
2040 m. – 60 proc. išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990
m. lygiu.
* Ilgalaikio – iki 2050 m. sumažinti 80 proc. išmetamųjų
ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu.
Atskirų sričių plėtros programosAtskirų sričių plėtros programos
12
Sritys Atskirų sričių plėtros dokumentai
Atsinaujinantys
energetikos
ištekliai
Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija,
2010 m., šiuo metu peržiūrima
Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015-2021 m. programa, 2015 m.
Energetinis
efektyvumas
Nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija, 2012 m. LR
Seimo nutarimu, šiuo metu peržiūrima
Pastatai
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, 2004
m., atnaujinta 2013 m.)
Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa, 2014 m.
Transportas Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 m. programa, 2013 m.
Pramonė Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014-2020 m. programa,
2014 m.
Žemės ūkis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa, 2014 m.
Miškininkystė Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m.
programa, 2012 m.
Atliekų
tvarkymas
Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas, 2014 m.
Nacionalinė ŠESD apskaitos atskaita ir prognozės –Nacionalinė ŠESD apskaitos atskaita ir prognozės –
įrankiai švelninimo politikos formavimui irįrankiai švelninimo politikos formavimui ir
įgyvendinimuiįgyvendinimui
NKKVPS įtvirtintų metinių ŠESD mažinimo tikslų atskiruose ES
ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose nustatymo principai:
- proporcingas 15% emisijų padidėjimas, lyginant su 2005 m.,
nevertinant augimo ir ŠESD sumažinimo potencialo;
- kiekybiniai metiniai ŠESD mažinimo tikslai (t CO2 ekv.)
nustatyti transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, ES ATLPS
nedalyvaujančiai pramonei ir kt. sektoriams;
- atskirų sektorių ŠESD mažinimo tikslai (t CO2 ekv.) įtvirtinti,
kaip vertinimo kriterijai NKKVPS TVP;
- atskirų sektorių transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, ES
ATLPS nedalyvaujančios pramonės ŠESD mažinimo tikslų
vykdymas vertinamas pagal Nacionalinė ŠESD apskaitos
atskaitos emisijų duomenis;
- likusi ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių emisijų dalis
priskiriama kt. sektoriams.
13
Kiekybiniai metiniai išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai ir
prognozuojami kiekiai ES prekybos ATL sistemoje
nedalyvaujančiuose sektoriuose iki 2013–2020 m., mln. t CO2e
Kiekybinių metinių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo
tikslų vykdymas ES ATLPS nedalyvaujančiuose
sektoriuose iki 2013–2020 m., mln t CO2e
15
2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Transportas
3.925
4.583
4.044
5.002
4.138 4.260 4.351 4.473 4.595 4.707
Žemės ūkis
4.115
4.429
4.239
4.546
4.337 4.465 4.561 4.689 4.816 4.934
Pramonė
1.976
651
2.036
760
2.083 2.145 2.191 2.251 2.313 2.370
Atliekų
tvarkymas
1.272
1.190
1.311
1.140
1.341 1. 81 1.411 1.450 1.489 1.526
Kiti sektoriai
1.612
1.760
1.661
1.677
1.699 1.749 1.787 1.837 1.887 1.934
Iš viso tikslai
12.936
12.613
13.297
13.126
13.658 14.019 14.38 14.741 15.102 15.463
2030 m. ES ŠESD tikslas bus įgyvendinamas vykdant2030 m. ES ŠESD tikslas bus įgyvendinamas vykdant
numatomus patvirtinti ES klimato kaitos ir energetikosnumatomus patvirtinti ES klimato kaitos ir energetikos
politikos iki 2030 m. teisės aktuspolitikos iki 2030 m. teisės aktus
- ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS)
dalyvaujantys sektoriai (kurą deginantys įrenginiai virš 20
MW, chemijos, plieno, aliuminio pramonė) (tarp jų Lietuvos
93 įmonės) kartu su kitu ES valstybių narių 120 tūkst.
įmonių bendrai sumažins emisijas 43%, lyginant su 2005 m.
- ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės
ūkis, pastatai, atliekų tvarkymas, paslaugos ir kt.) emisijas
privalės sumažinti 30%, lyginant su 2005 m., ir kiekvienai
valstybei narei bus nustatytas atskiras privalomas
išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslas (Lietuva - tikėtina 2030
m. ŠESD kiekį šiuose sektoriuose privalės sumažinti 10 –
12%, lyginant su 2005 m.)
16
ES ŠESD tikslas Paryžiaus klimatoES ŠESD tikslas Paryžiaus klimato
kaitos susitarimekaitos susitarime
17
ES tolimesni žingsniai susitarimuiES tolimesni žingsniai susitarimui
įgyvendintiįgyvendinti
- Tarybos sprendimas dėl susitarimo pasirašymo
(balandžio 22 d. Niujorke pasirašymo ceremonija)
- 2018 m. tikslų peržiūra tarptautiniu mastu ir ES per
ateinančius metus turi priimti sprendimą dėl savo tikslų
- 2020 m. pateikti arba atnaujinti esamus nacionalinius
įsipareigojimus ir klimato kaitos švelninimo strategijas
iki 2050 m. ir priimti sprendimą dėl besivystančių šalių
klimato kaitos veiksmų finansavimo 2025 m.
- 2023 m. pateikti naujus šalių tikslus po 2030 m.
- skaidrumo ir apskaitos gairės dėl įsipareigojimų
vykdymo (2018 m.)
- padidinti užmojus iki 2020 m. pagal „Lima–Paryžius“
veiksmų darbotvarkę (Kioto protokolo Dohos pakeitimo
ratifikavimas; sprendimai dėl F-dujų atsisakymo; IMO,
ICAO indėliai mažinant laivybos ir aviacijos sektorių
emisijas). 18
Lietuvos svarbiausi veiksmai (1)Lietuvos svarbiausi veiksmai (1)
 Aktyviai atstovauti Lietuvos poziciją:
- dėl ES tolimesnių žingsnių susitarimui įgyvendinti
- rengiant ES teisės aktų: ES ATL prekybos sistemos
direktyvos ir Sprendimo dėl ES valstybių narių ŠESD
mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose
sektoriuose bei kitus Energetinės sąjungos projektus ir,
juos patvirtinus (greičiausiai 2017 m.), perkelti į
nacionalinę teisę ir įgyvendinti.
 Iki 2020 m. parengti ir pateikti Seimui tvirtini
atnaujintą Nacionalinės klimato kaitos valdymo
politikos strategijos projektą, nustatant privalomus
išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslus ir uždavinius
visuose šalies ūkio sektoriuose 2021-2030 m.
laikotarpiu, atnaujinti atskirų valdymo sričių plėtros
programas bei kitus teisės aktus.
19
Lietuvos svarbiausi veiksmai (2)Lietuvos svarbiausi veiksmai (2)
 Iki 2019 m. pabaigos parengti Nacionalinį energetikos ir
klimato veiksmų planą, apimantį investicines ir kitas
priemones, susijusias su energetikos infrastruktūros,
energijos šaltinių plėtra, išmetamųjų ŠESD mažinimu,
atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu ir
energijos efektyvumo didinimu, moksliniais tyrimais ir
plėtra.
 Savanoriškais pagrindais prisidėti prie tarptautinio
klimato kaitos finansavimo - vykdyti vystomojo
bendradarbiavimo dvišalius projektus viešojo sektoriaus
lėšomis mobilizuojant papildomą privataus sektoriaus
indėlį ir perduodant Lietuvoje pagamintas
atsinaujinančių energijos išteklių ar kt. technologijas.
Teikti įnašus į daugiašalius fondus: Žaliąjį klimato kaitos
fondą, Prisitaikymo prie klimato kaitos fondą ir kt.
20
Naudingi informacijos apieNaudingi informacijos apie
klimato kaitą šaltiniai:klimato kaitą šaltiniai:
Aplinkos ministerijos svetainė:
http://www.am.lt/VI/index.php
Europos Komisijos Klimato kaitos GD svetainė:
http://ec.europa.eu/clima/
Europos aplinkos agentūros svetainė:
http://www.eea.europa.eu/
http://climate-adapt.eea.europa.eu/
JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriato
svetainė:
http://unfccc.int/2860.php
http://newsroom.unfccc.int/
21
Ačiū už dėmesį!Ačiū už dėmesį!
22

More Related Content

Viewers also liked (7)

CV Shelvie Djapri
CV Shelvie DjapriCV Shelvie Djapri
CV Shelvie Djapri
 
ASPECTE PRIVIND ALINIEREA FISCALITĂŢII DIN ROMÂNIA LA CONDIŢIILE- econometric...
ASPECTE PRIVIND ALINIEREA FISCALITĂŢII DIN ROMÂNIA LA CONDIŢIILE- econometric...ASPECTE PRIVIND ALINIEREA FISCALITĂŢII DIN ROMÂNIA LA CONDIŢIILE- econometric...
ASPECTE PRIVIND ALINIEREA FISCALITĂŢII DIN ROMÂNIA LA CONDIŢIILE- econometric...
 
Kunal C.V
Kunal C.VKunal C.V
Kunal C.V
 
2016 Webinar Finale: Top 10 Takeaways for Chapter Based Associations
2016 Webinar Finale: Top 10 Takeaways for Chapter Based Associations2016 Webinar Finale: Top 10 Takeaways for Chapter Based Associations
2016 Webinar Finale: Top 10 Takeaways for Chapter Based Associations
 
SHARE_2016_Atlanta_19148_How_IBM
SHARE_2016_Atlanta_19148_How_IBMSHARE_2016_Atlanta_19148_How_IBM
SHARE_2016_Atlanta_19148_How_IBM
 
Ассоциация специалистов по закупкам в сфере образования
Ассоциация специалистов по закупкам в сфере образованияАссоциация специалистов по закупкам в сфере образования
Ассоциация специалистов по закупкам в сфере образования
 
MAX
MAXMAX
MAX
 

Similar to Europos Sąjungos ir Lietuvos klimato kaitos strategijos ir Paryžiaus susitarimas

Similar to Europos Sąjungos ir Lietuvos klimato kaitos strategijos ir Paryžiaus susitarimas (7)

Prezentacija
PrezentacijaPrezentacija
Prezentacija
 
Viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė apie dekarbonizaciją
Viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė apie dekarbonizacijąViceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė apie dekarbonizaciją
Viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė apie dekarbonizaciją
 
Pristatymas 2014 10 23 plunge_fin
Pristatymas 2014 10 23 plunge_finPristatymas 2014 10 23 plunge_fin
Pristatymas 2014 10 23 plunge_fin
 
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2015 metais
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2015 metaisKomunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2015 metais
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2015 metais
 
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2020 metais
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2020 metaisKomunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2020 metais
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2020 metais
 
Parama atlieku sektoriui 2014-2020
Parama atlieku sektoriui 2014-2020Parama atlieku sektoriui 2014-2020
Parama atlieku sektoriui 2014-2020
 
Lratca pranesimas nesalinam nedeginam
Lratca pranesimas nesalinam nedeginamLratca pranesimas nesalinam nedeginam
Lratca pranesimas nesalinam nedeginam
 

More from Europos verslo reporteris 2016

More from Europos verslo reporteris 2016 (8)

Lietuvos energetikos strategija: mažiausių kaštų modelis
Lietuvos energetikos strategija: mažiausių kaštų modelisLietuvos energetikos strategija: mažiausių kaštų modelis
Lietuvos energetikos strategija: mažiausių kaštų modelis
 
Žemės ūkis keičiantis klimatui: grėsmės ir sprendimai
Žemės ūkis keičiantis klimatui: grėsmės ir sprendimaiŽemės ūkis keičiantis klimatui: grėsmės ir sprendimai
Žemės ūkis keičiantis klimatui: grėsmės ir sprendimai
 
Nuo Pranciškaus Asyžiečio iki Leonardo DiCaprio: žalioji mintis ir specializu...
Nuo Pranciškaus Asyžiečio iki Leonardo DiCaprio: žalioji mintis ir specializu...Nuo Pranciškaus Asyžiečio iki Leonardo DiCaprio: žalioji mintis ir specializu...
Nuo Pranciškaus Asyžiečio iki Leonardo DiCaprio: žalioji mintis ir specializu...
 
Ar ekonomika įmanoma be atliekų?
Ar ekonomika įmanoma be atliekų?Ar ekonomika įmanoma be atliekų?
Ar ekonomika įmanoma be atliekų?
 
Miestų planavimas ir žaliojo transporto perspektyvos
Miestų planavimas ir žaliojo transporto perspektyvosMiestų planavimas ir žaliojo transporto perspektyvos
Miestų planavimas ir žaliojo transporto perspektyvos
 
Atsinaujinanti energetika Lietuvoje - didžiausias potencialas Europoje!
Atsinaujinanti energetika Lietuvoje - didžiausias potencialas Europoje!Atsinaujinanti energetika Lietuvoje - didžiausias potencialas Europoje!
Atsinaujinanti energetika Lietuvoje - didžiausias potencialas Europoje!
 
Laisvosios rinkos institutas apie klimato kaitą
Laisvosios rinkos institutas apie klimato kaitąLaisvosios rinkos institutas apie klimato kaitą
Laisvosios rinkos institutas apie klimato kaitą
 
Klimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijai
Klimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijaiKlimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijai
Klimato kaitos priežastys, pasekmės ir ateities scenarijai
 

Europos Sąjungos ir Lietuvos klimato kaitos strategijos ir Paryžiaus susitarimas

  • 1. Europos Sąjungos ir Lietuvos klimato kaitos valdymo strategijos ir Paryžiaus susitarimas 2016 m. balandžio 22 d. 1
  • 2. Paryžiaus klimato kaitos susitarimasParyžiaus klimato kaitos susitarimas  2015-12-12 JTBKKK 195 šalys susitarė dėl teisiškai privalomo klimato kaitos susitarimo, kuris nustato išmetamųjų ŠESD mažinimo įsipareigojimus nuo 2021 m.  Susitarimas įsigalios, kai jį ratifikuos mažiausiai 55 šalys ir bus apimta nemažiau 55% pasaulinių ŠESD emisijų  Susitarimas pateikia aiškią ilgalaikę kryptį šalių vyriausybėms ir pramonei: - investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas - palaipsniui atsisakymą naudoti iškastinį kurą - energijos efektyvumo didinimą - atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą  ES valstybės narės (tarp jų Lietuva savanoriškais pagrindais) privalės prisidėti prie išsivysčiusių šalių tikslo - mobilizuoti 100 mlrd. JAV USD per metus iki 2020 m. besivystančių šalių klimato kaitos priemonėms finansuoti 2
  • 3. ES ir Lietuvos tikslai susitarimeES ir Lietuvos tikslai susitarime  Visų šalių įsipareigojimus imtis išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo veiksmų  ilgalaikis išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslas  kas penkerius metus užmojų padidinimo mechanizmas  skaidrumo nuostatas dėl įsipareigojimų vykdymo (bus nustatytos bendros taisyklės išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo apskaitai)  Susitarime įtvirtintos solidarumo nuostatos, išsivysčiusios šalys, tarp jų ir Lietuva, pagal konvencijoje įtvirtintus įsipareigojimus teiks finansinę paramą besivystančioms šalims [Lietuva priklauso Konvencijos I priedo šalių grupei, kurios neturi privalomų tarptautinio klimato kaitos finansavimo įsipareigojimų ir paramą teikia savanoriškai]  Besivystančios šalys savanoriškai prisidės prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo 3
  • 4. Paryžiaus klimato kaitos susitarimoParyžiaus klimato kaitos susitarimo svarbasvarba Susitarimas svarbus: ES pramonės konkurencingumui išsaugoti atžvilgiu trečiųjų šalių, ŠESD mažinimo reikalavimus privalės vykdyti ir kt. šalys pasauliniu mastu klimato kaitai sustabdyti, išvengiant ekstremalių reiškinių (potvyniai, uraganai ir kt.) oro kokybei gerinti ir su tuo susijusiai žmonių sveikatai apsaugoti Šalių darniam ekonomikos vystymui ir skurdui mažinti, apsirūpinimui maistu ir geriamojo vandens ištekliais Šalių nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms dėl žmonių migracijos ir kt. išvengti 4
  • 5. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimasParyžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimas - 2014 m.- 2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų tarybos išvadose patvirtintų ESspalio 24 d. Europos Vadovų tarybos išvadose patvirtintų ES klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. tikslų vykdymasklimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. tikslų vykdymas 2021-2030 m. laikotarpiu2021-2030 m. laikotarpiu ES valstybės narės bendrai įsipareigojoES valstybės narės bendrai įsipareigojo kartu sumažinti ŠESD kiekį mažiausiai 40%, lyginant su 1990 m.kartu sumažinti ŠESD kiekį mažiausiai 40%, lyginant su 1990 m. 5 2020 2030 -20 % ŠESD emisijos -20 % ŠESD emisijos >-40 % ŠESD emisijos >-40 % ŠESD emisijos 20% Atsinaujinanti energija 20% Atsinaujinanti energija >=27 % AEI >=27 % AEI 20 % Energijos efektyvumas 20 % Energijos efektyvumas Peržiūra 2020 =30 % Peržiūra 2020 =30 % 15% Jungčių tikslas 15% Jungčių tikslas Nauja valdymo sistema, parengiant Nacionalinius energetikos ir klimato kaitos veiksmų planus iki 2019 m. >=27 % EE >=27 % EE Nauji pagrindiniai rodikliaiNauji pagrindiniai rodikliai
  • 6. Kioto protokolo Dohos pakeitimasKioto protokolo Dohos pakeitimas  2012-12-08 192 JTBKKK Kioto protokolo šalys priėmė Kioto protokolo (KP) Dohos pakeitimą, kuris įsigalios šį pakeitimą ratifikavus 144 šalims (2016-03-07 ratifikavo 61 šalis, iš ES – 27)  Nustatomas antrasis Kioto protokolo išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo laikotarpis 2013-2020 m., pagal kurį ES, jos valstybės narės ir Islandija bendrai iki 2020 m. įsipareigoja 20% sumažinti ŠESD kiekį, lyginant su 1990 m.  Tikslo siekiama įgyvendinant ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktus  Ratifikuoti 2015 m. III ketv. ir kartu deponuoti savo priėmimo dokumentus. Ratifikavimas svarbus ES politinis žingsnis siekiant įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris įsigalios nuo 2020 m. 6
  • 7. ES ir LT klimato ir energetikos politikosES ir LT klimato ir energetikos politikos tikslai iki 2020 m., siekiant įgyvendintitikslai iki 2020 m., siekiant įgyvendinti KP Dohos pakeitimąKP Dohos pakeitimą 7 ES 2020 LT 2020 -20 % ŠESD emisijos -20 % ŠESD emisijos +15 % ŠESD ne ES ATLPS sektoriuose, lyginant su 2005 m. +15 % ŠESD ne ES ATLPS sektoriuose, lyginant su 2005 m. 20% Atsinaujinanti energija 20% Atsinaujinanti energija 23 % AEI23 % AEI 20 % Energijos efektyvumas 20 % Energijos efektyvumas 17% EE17% EE
  • 8. 8 ES 2020 ŠESD tikslas: -20 % lyginant su 1990 ES ATLPS sektoriuose -21 % lyginant su 2005 Ne ES ATLPS sektoriuose -10 % lyginant su 2005 28 ES valstybių narių ŠESD tikslai nuo -20% iki +20% -14% lyginant su 2005 m.
  • 9. Lietuvos klimato kaitos politika • Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija (NKKVPS), patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375  http://www.am.lt/VI/index.php#r/1551  http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l? p_id=437284&p_query=&p_tr2=2 • Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių 2013-2020 metams įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas (TVP), patvirtintas LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366, 2013-2016 priemonės http://www.am.lt/VI/index.php#a/12869 • TVP su 2015-2017 ir 2016-2018 priemonėmis
  • 10. Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos tikslai (1) Strateginis tikslas. Pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau, negu didėtų išmetamųjų ŠESD kiekis. Šio strateginio tikslo įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatytas vertinimo kriterijus – išmetamųjų ŠESD kiekis, tenkantis BVP vienetui (t CO2 e/1 mln. eurų BVP). •Įgyvendinant strateginį tikslą, siekiama: 1. Užtikrinti Lietuvos trumpalaikius klimato kaitos švelninimo tikslus iki 2020 m.: - ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 8,53 mln. t CO2e. - ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 15,46 mln. t CO2e. Šiems tikslams pasiekti nustatyti metiniai išmetamųjų ŠESD kiekiai 2013–2020 m. laikotarpiu. - Atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. - Kasmet suvartoti po 1,5 proc. mažiau energijos (2020 m. suvartoti 17 proc. mažiau energijos nei 2009 m.). - Trumpalaikių klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimui būtų skiriama ne mažiau, kaip 0,38 proc. šalies BVP 2020 m.
  • 11. Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos tikslai (2) 2. Užtikrinti Lietuvos pagrindinių indikatyvių vidutinės trukmės ir ilgalaikių klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimą: Prisidėti prie Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane nurodytų ES indikatyvių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų, vykdymo: * Vidutinės trukmės – iki 2030 m. sumažinti 40 proc. ir iki 2040 m. – 60 proc. išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. * Ilgalaikio – iki 2050 m. sumažinti 80 proc. išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu.
  • 12. Atskirų sričių plėtros programosAtskirų sričių plėtros programos 12 Sritys Atskirų sričių plėtros dokumentai Atsinaujinantys energetikos ištekliai Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija, 2010 m., šiuo metu peržiūrima Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015-2021 m. programa, 2015 m. Energetinis efektyvumas Nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija, 2012 m. LR Seimo nutarimu, šiuo metu peržiūrima Pastatai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, 2004 m., atnaujinta 2013 m.) Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa, 2014 m. Transportas Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 m. programa, 2013 m. Pramonė Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014-2020 m. programa, 2014 m. Žemės ūkis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa, 2014 m. Miškininkystė Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programa, 2012 m. Atliekų tvarkymas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas, 2014 m.
  • 13. Nacionalinė ŠESD apskaitos atskaita ir prognozės –Nacionalinė ŠESD apskaitos atskaita ir prognozės – įrankiai švelninimo politikos formavimui irįrankiai švelninimo politikos formavimui ir įgyvendinimuiįgyvendinimui NKKVPS įtvirtintų metinių ŠESD mažinimo tikslų atskiruose ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose nustatymo principai: - proporcingas 15% emisijų padidėjimas, lyginant su 2005 m., nevertinant augimo ir ŠESD sumažinimo potencialo; - kiekybiniai metiniai ŠESD mažinimo tikslai (t CO2 ekv.) nustatyti transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, ES ATLPS nedalyvaujančiai pramonei ir kt. sektoriams; - atskirų sektorių ŠESD mažinimo tikslai (t CO2 ekv.) įtvirtinti, kaip vertinimo kriterijai NKKVPS TVP; - atskirų sektorių transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, ES ATLPS nedalyvaujančios pramonės ŠESD mažinimo tikslų vykdymas vertinamas pagal Nacionalinė ŠESD apskaitos atskaitos emisijų duomenis; - likusi ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių emisijų dalis priskiriama kt. sektoriams. 13
  • 14. Kiekybiniai metiniai išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslai ir prognozuojami kiekiai ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose iki 2013–2020 m., mln. t CO2e
  • 15. Kiekybinių metinių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų vykdymas ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose iki 2013–2020 m., mln t CO2e 15 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 Transportas 3.925 4.583 4.044 5.002 4.138 4.260 4.351 4.473 4.595 4.707 Žemės ūkis 4.115 4.429 4.239 4.546 4.337 4.465 4.561 4.689 4.816 4.934 Pramonė 1.976 651 2.036 760 2.083 2.145 2.191 2.251 2.313 2.370 Atliekų tvarkymas 1.272 1.190 1.311 1.140 1.341 1. 81 1.411 1.450 1.489 1.526 Kiti sektoriai 1.612 1.760 1.661 1.677 1.699 1.749 1.787 1.837 1.887 1.934 Iš viso tikslai 12.936 12.613 13.297 13.126 13.658 14.019 14.38 14.741 15.102 15.463
  • 16. 2030 m. ES ŠESD tikslas bus įgyvendinamas vykdant2030 m. ES ŠESD tikslas bus įgyvendinamas vykdant numatomus patvirtinti ES klimato kaitos ir energetikosnumatomus patvirtinti ES klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. teisės aktuspolitikos iki 2030 m. teisės aktus - ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) dalyvaujantys sektoriai (kurą deginantys įrenginiai virš 20 MW, chemijos, plieno, aliuminio pramonė) (tarp jų Lietuvos 93 įmonės) kartu su kitu ES valstybių narių 120 tūkst. įmonių bendrai sumažins emisijas 43%, lyginant su 2005 m. - ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, pastatai, atliekų tvarkymas, paslaugos ir kt.) emisijas privalės sumažinti 30%, lyginant su 2005 m., ir kiekvienai valstybei narei bus nustatytas atskiras privalomas išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslas (Lietuva - tikėtina 2030 m. ŠESD kiekį šiuose sektoriuose privalės sumažinti 10 – 12%, lyginant su 2005 m.) 16
  • 17. ES ŠESD tikslas Paryžiaus klimatoES ŠESD tikslas Paryžiaus klimato kaitos susitarimekaitos susitarime 17
  • 18. ES tolimesni žingsniai susitarimuiES tolimesni žingsniai susitarimui įgyvendintiįgyvendinti - Tarybos sprendimas dėl susitarimo pasirašymo (balandžio 22 d. Niujorke pasirašymo ceremonija) - 2018 m. tikslų peržiūra tarptautiniu mastu ir ES per ateinančius metus turi priimti sprendimą dėl savo tikslų - 2020 m. pateikti arba atnaujinti esamus nacionalinius įsipareigojimus ir klimato kaitos švelninimo strategijas iki 2050 m. ir priimti sprendimą dėl besivystančių šalių klimato kaitos veiksmų finansavimo 2025 m. - 2023 m. pateikti naujus šalių tikslus po 2030 m. - skaidrumo ir apskaitos gairės dėl įsipareigojimų vykdymo (2018 m.) - padidinti užmojus iki 2020 m. pagal „Lima–Paryžius“ veiksmų darbotvarkę (Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimas; sprendimai dėl F-dujų atsisakymo; IMO, ICAO indėliai mažinant laivybos ir aviacijos sektorių emisijas). 18
  • 19. Lietuvos svarbiausi veiksmai (1)Lietuvos svarbiausi veiksmai (1)  Aktyviai atstovauti Lietuvos poziciją: - dėl ES tolimesnių žingsnių susitarimui įgyvendinti - rengiant ES teisės aktų: ES ATL prekybos sistemos direktyvos ir Sprendimo dėl ES valstybių narių ŠESD mažinimo tikslų ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose bei kitus Energetinės sąjungos projektus ir, juos patvirtinus (greičiausiai 2017 m.), perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti.  Iki 2020 m. parengti ir pateikti Seimui tvirtini atnaujintą Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos projektą, nustatant privalomus išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslus ir uždavinius visuose šalies ūkio sektoriuose 2021-2030 m. laikotarpiu, atnaujinti atskirų valdymo sričių plėtros programas bei kitus teisės aktus. 19
  • 20. Lietuvos svarbiausi veiksmai (2)Lietuvos svarbiausi veiksmai (2)  Iki 2019 m. pabaigos parengti Nacionalinį energetikos ir klimato veiksmų planą, apimantį investicines ir kitas priemones, susijusias su energetikos infrastruktūros, energijos šaltinių plėtra, išmetamųjų ŠESD mažinimu, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu ir energijos efektyvumo didinimu, moksliniais tyrimais ir plėtra.  Savanoriškais pagrindais prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo - vykdyti vystomojo bendradarbiavimo dvišalius projektus viešojo sektoriaus lėšomis mobilizuojant papildomą privataus sektoriaus indėlį ir perduodant Lietuvoje pagamintas atsinaujinančių energijos išteklių ar kt. technologijas. Teikti įnašus į daugiašalius fondus: Žaliąjį klimato kaitos fondą, Prisitaikymo prie klimato kaitos fondą ir kt. 20
  • 21. Naudingi informacijos apieNaudingi informacijos apie klimato kaitą šaltiniai:klimato kaitą šaltiniai: Aplinkos ministerijos svetainė: http://www.am.lt/VI/index.php Europos Komisijos Klimato kaitos GD svetainė: http://ec.europa.eu/clima/ Europos aplinkos agentūros svetainė: http://www.eea.europa.eu/ http://climate-adapt.eea.europa.eu/ JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriato svetainė: http://unfccc.int/2860.php http://newsroom.unfccc.int/ 21
  • 22. Ačiū už dėmesį!Ačiū už dėmesį! 22