Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.

Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?

126 views

Published on

Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros doc. dr. Renatos Dagiliūtės pranešimas "Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?".

Published in: Environment
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?

  1. 1. Vytauto Didžiojo universitetas Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai? Konferencija „15 m. distancija ir nauji iššūkiai žiedinės ekonomikos link“, Šiauliai. Dr. Renata Dagiliūtė
  2. 2. Visuomenė ir jos sukurtos sistemos funkcionuoja globalios, turinčios ribotus pajėgumus „tiekti“ vandenį, dirvožemį, biomasę ir, tuo pačiu metu, absorbuoti visuomenės veiklos keliamą taršą, ekosistemos ribose Teikia Priima Po keliolikos metų žmonijos poreikiams patenkinti reiks 2 Žemių
  3. 3. Ekologinės ribos • Pasaulinis išteklių naudojimas iki 2030 m. išaugs du kartus lyginant su 2010 (SERI, 2013), o pasaulio gyventojų skaičius gali viršyti 11 mlrd. 21-ojo amžiaus pabaigoje (JT DESA, 2015). • Atskiros planetos ribos (talpa, geba) jau pažeistos: biosferos integralumas, azoto ir fosforo ciklai, klimato kaita (Steffen et al., 2015). Steffen et al., Planetary boundaries: Guiding human development on a changing planet. Science, 13 Feb 2015
  4. 4. Rockström et al., A safe operating space for humanity. NATURE|Vol 461|24 September 2009
  5. 5. Žemės pereikvojimo arba Aplinkosauginės skolos diena • 1991 –spalio 12 d. • 1993 - spalio 21 d. • 2003 - rugsėjo 22 d. • 2013 - rugpjūčio 20 d. • 2014 - rugpjūčio 19 d. • 2015 - rugpjūčio 13 d. • 2016 - rugpjūčio 8 d. http://data.footprintnetwork.org/
  6. 6. Ekonominis aspektas • Europos ekonomika priklauso nuo nepertraukiamo srauto gamtos išteklių ir medžiagų, įskaitant vandenį, augalus, medieną, metalus, mineralus ir energiją, daugeliu atvejų importuojamų į ES. Žiedinės ekonomikos nauda gali būti didelė - sumažintas aplinkos spaudimas Europoje ir už jos ribų, sumažinta priklausomybė nuo importo, nes tarptautinė konkurencija dėl išteklių didėja. Mažesnės sąnaudos leidžia padidinti Europos pramonės konkurencingumą, kartu užtikrinant darbo galimybes.
  7. 7. Ekonominis aspektas Health and Environment Alliance, 2013 Oro taršos kaštai ES
  8. 8.  Žiedinė Ekonomika: save palaiko (atsikurianti) ir siekia išlaikyti produktų, komponentų, medžiagų naudingumą ir vertę; sumažina naujų medžiagų ir energijos poreikį, tuo pačiu sumažinant aplinkos spaudimą, susijusį su išteklių gavyba, emisijomis ir atliekomis. paimk pagamink vartok išmesk • Linijiniai srautai Linijinė ekonomika • Uždari srautai (apytakiniai, cikliniai) Žiedinė ekonomika
  9. 9. Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai • Žiedinė ekonomika. Tikslai – perdirbama 65 % komunalinių atliekų; – perdirbama 75 % pakuočių atliekų; – į sąvartynus išmetamų atliekų kiekis sumažintas 10 %; – perpus sumažintas maisto atliekų kiekis; – skatinamas pakartotinis panaudojimas ir pramonės simbiozė; – ekologiškesni ilgiau tarnaujantys produktai; atliekų panaudojimo ir perdirbimo sistemos; – taikomos ekonominės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti atliekų šalinimą sąvartynuose.
  10. 10. Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai • Žiedinė ekonomika. Bruožai Priemonės Mažesnis išteklių poreikis ir naudojimas Ekologinis projektavimas Didesnė atsinaujinančių (perdirbamų) išteklių ir energijos dalis Remontas, atnaujinimas ir perdarymas Mažesnės emisijos Perdirbimas (vengiant down- cycling) Mažesni medžiagų nuostoliai Ekonominės paskatos (finansai) – mokesčiai, subsidijos ir t.t. Išsaugota produktų, sudedamųjų dalių ir medžiagų vertė Nauji biznio modeliai (collaborative consumption/ sharing economy) Eko -inovacijos Valdymas ir žinios
  11. 11. – namų ūkių vartojimas lemia iki 70 % poveikio aplinkai (Tukker, Jansen, 2006, Tukker et al., 2006). – prognozuojama, kad iki 2030 m. ES vartojimas išaugs dvigubai (EEA, 2005). – sparčiai augantis žmonių skaičius ir didėjantis vartojimas atsveria ekologinį veiksmingumą ir bendras gamtos išteklių naudojimas bei poveikis aplinkai vis tiek didėja: • pvz.: mobilieji telefonai. Kodėl vartojimas?
  12. 12. • nuo žaliavų išgavimo, • gamybos, • naudojimo, • perdirbimo ir galutinio deponavimo • bei transportavimo (Bringezu, 2003). Vartojimas kelia įvairias aplinkos problemas visu produkto gyvavimo ciklu: VartojimasVartojimas
  13. 13. Pagrindinės vartojimo sritys – maistas ir gėrimai, – būstas, – asmeninis mobilumas – turizmas.
  14. 14. Kaip atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo įpročių? • Maisto pakuotės sudaro apie 105 kg arba 2/3 visų pakuočių atliekų per metus. • Auga importuojamo maisto kiekis. • 1/3 viso maisto keliauja į sąvartynus. • Daugiau perkama pusgaminių, šaldytų maisto produktų. • Dažniau „take away“. • Auga vandens buteliuose vartojimas (ES vidutiniškai 105 l/gyv.) • Lietuvoje maisto bent kartą per savaitę išmeta apie 32% gyventojų.
  15. 15. Maisto būvio ciklas
  16. 16. Maisto ir gėrimų indėlis į aplinkos problemas (namų ūkiai ir viešasis maitinimo sektorius): • Klimato kaita 22% • Aplinkos rūgštėjimas 41% • Pažemio ozono pirmtakai 21% • Išteklių naudojimas 41% Vidutiniškai ES išmetama 181 kg/gyv. maisto atliekų: • 42-43% namų ūkiai • 39% maisto gamybos pramonėje
  17. 17. Iki 1/3 išmetam! Lietuvoje suvartojamo maisto indėlis į klimato kaitą Juozėnaitė, 2012 Jei būtų padaryta prielaida, kad visas Lietuvos gyventojų suvartojamas maistas yra pagamintas Lietuvoje, ši emisija sudarytų vidutiniškai 18,25% bendros šalies ŠESD emisijos.
  18. 18. • Viešojo maitinimo sektorius - Restoranas X, Vilnius, maisto atliekos 1 klientui • Iš viso 14 744 kg: • miltinių produktų 5924 kg, • mėsos produktų – 744 kg • Daugiau žiemą ir savaitgaliais Musteikytė, 2016
  19. 19. Maisto atliekų išmetimo dažnumas Žinios apie maisto atliekų sukeliamas problemas Musteikytė, 2016 Ilgesnį laiką užsistovėjusius, bet dar tinkamus vartoti maisto produktus išmeta 52% 88% maisto atliekas išmeta į bendrus buitinių atliekų konteinerius
  20. 20. • Pakuočių atliekų susidarymas ir perdirbimas , 2014 (kg/1 gyv.) (Eurostat)
  21. 21. Kaip atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo įpročių? • Daugėja buities prietaisų • Daugėja tų pačių buities prietaisų (2-3 televizoriai, telefonai) • Auga energijos poreikis • Auga atliekų kiekis (ypač pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų)
  22. 22. • Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas, kg/1 gyv. (Eurostat) LT 2014 m. išleista į rinką 10,75 kg/gyv. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (2012/19/ES) Surinkimo tikslas - nuo 2016 m. 45% parduotos EEĮ, nuo 2019 m. 65% parduotos įrangos arba 85% EEĮ atliekų, t.y., nuo 2019 m. bus surenkama maždaug 10 milijonų tonų arba 20 kg vienam gyventojui EEĮ atliekų.
  23. 23. Vartotojų žinios apie EEĮ • Įrangos priskyrimas prie elektros ir elektroninės įrangos Zabulionis, 2015
  24. 24. Vartotojų elgsena Smulkios (A) ir stambios (B) nebenaudojamos EEĮ tvarkymas Zabulionis, 2015
  25. 25. Skirtingų pakuočių perdirbimo įtaka klimato kaitai (pagal Pasqualino et al., 2011) Sultys 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 1 l stiklas 1,5 l HDPE 1 l aseptinis kartonas kgCO2ekv. Sąvartynas Deginimas Perdirbimas
  26. 26. Ar tik vartotojas atsakingas? • dirbtinis/suplanuotas senėjimas Vartotojas „nėra karalius“ dabartinėje gamybos-vartojimo sistemoje (Akenji, 2014)
  27. 27. Ar žiedinė ekonomika išeitis? • Pakankamumo principas (angl. sufficiency)
  28. 28. Iniciatyvos • Pakuotei „ne“: – http://www.theplaidzebra.com/zero-waste-grocery-store-no-packaging-plastic-big-name-brands/ ), – http://www.alpana.lt • „ugly fruit“ (http://www.endfoodwaste.org/ugly-fruit---veg.html ) • dalinimosi iniciatyvos: – food for free, – daiktų dalinimasis, pvz. elektrinis grąžtas • savivaldybių iniciatyvos: – Hamburgas uždraudė savo institucijose kavą kapsulėse http://www.independent.co.uk/news/world/europe/hamburg-ban-germany-disposable-coffee-pods- packaging-a6887216.html • valstybių iniciatyvos: – sumažinimas PVM taisymo paslaugoms - Švedija https://www.theguardian.com/world/2016/sep/19/waste-not-want-not-sweden-tax-breaks-repairs
  29. 29. Ačiū! renata.dagiliute@vdu.lt

×