SlideShare a Scribd company logo
1 of 33
ATSKIRO MAISTO ATLIEKŲ
SURINKIMO EKONOMINĖS
ANALIZĖS REZULTATŲ
PRISTATYMAS
2018-09-13
PAGRINDINIAI PROJEKTO ETAPAI
1
• Esamos situacijos analizė (susidarančio kiekio
nustatymas, esami atliekų tvarkymo įrenginiai ir pan.)
2
• Galimi sprendimai. Sąnaudų – naudos analizė
3
• Pasiūlymai dėl atskiro maisto ir virtuvės atliekų (MVA)
surinkimo ir tvarkymo
RINKOS DALYVIAI – PRIVATŪS MVA
TVARKYTOJAI
Įmonės
Biologiškai skaidžių atliekų
tvarkymas, tonos/metus
Atliekų naudojimo
veiklų kodai
Gaunamas
kompostas
(tonos/metus)
Išgaunamas bio dujų
kiekis (m3/metus)
UAB "Biodegra" 6 000 R3
UAB "Branda LT" 24 000 R3 10000 2 600 000
Uždaroji akcinė bendrovė
"ROKVESTA"
3 000 300 N/D
UAB "Druskininkų vandenys" 1 370 R3 900 N/D
UAB "Baltic food partners" 900 320 N/D
UAB "Biastra plius" 10 200 N/D N/D
Akcinė bendrovė "ROKIŠKIO SŪRIS" 10 000 R1, R3, R10 N/D N/D
UAB "Tvari Energija" 30 000 R3, R12, R13 0 6 000 000
UAB "Dzūkijos vandenys" 150 R3 N/D N/D
UAB "Ecohumus" 2 000 R3 N/D N/D
UAB "Fetoksa"
23 360 R3 N/D N/D
5 000 R12 N/D N/D
UAB "Kertex Energija" 3 000 R3 N/D N/D
UAB "Horeca sprendimai" 25 000
R12, S5 (S502, S503) N/D N/D
R12, S5 (S502, S503,
S510)
N/D N/D
R12, S5 (S510) N/D N/D
Iš viso: 134 980
ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ - RATC
Regionas Mechaninis
apdorojimo
įrenginio projektinis
pajėgumas ( t/m)
Biologines
dalies
projektinis
pajėgumas (
t/m)
Operatorius Technologija Žaliųjų atliekų
kompostavimo pajėgumai,
tonomis
Alytus 65 702 20 000 UAB Alytaus RATC
Anaerobinis
kompostavimas
25 500
Kauno
240 000 110 000 VšĮ Kauno RATC
Aerobinis
kompostavimas
25 000
Klaipėdos
75 000 - Klaipėdos RATC Nenumatyta 25 000
Marijampolės 65 000 16 000
UAB Marijampolės
RATC
Aerobinis
kompostavimas
25 000
Panevėžio
86 470 22 000 UAB EKOATLIEKOS
Anaerobinis
kompostavimas
8 000
Šiaulių 50 000 25 000 „NEG Recycling“
Aerobinis
kompostavimas
16 000
Tauragės 6000 UAB Tauragės RATC Lauko kompostavimas 12 000
Telšių 49 570 20 000 UAB „Veistas“
Anaerobinis
kompostavimas
8 000
Utenos 45 200 15 000 UAB Utenos RATC
Anaerobinis
kompostavimas
20 000
Vilniaus 250 200 150 000 UAB Energesman Bio - džiovinimas 40 000
Viso 384 000 204 500
Bendri biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo pajėgumai 588 500
PAJĖGUMŲ IŠNAUDOJIMAS - RATC
Regionas
Atskirtų ir apdorotų
biologiškai skaidžių
atliekų kiekis, t/m.
Atskirai gautų ne
komunalinių maisto
atliekų kiekis
Viso gautų
apdorojimui
biologiškai skaidžių
atliekų kiekis
Pajėgumų
panaudojimas
t/m. t/m t/m
procentai, nuo
bazinio pajėgumo
Alytaus 11 512 6 123 17 635 88%
Kauno
69 748 - 69 748 63%
Marijampolės
20 611 - 20 611
129%
Panevėžio
25 556 - 25 556 116%
Šiaulių
29 254 - 29 254
117%
Telšių
18 009 - 18 009 90%
Utena 12 767 - 12 767 85%
Vilnius 61 231 - 61 231 41%
SSGG - STIPRYBĖS
 Sukurtos regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos,
pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, žaliųjų
atliekų kompostavimo aikštelės, privačių kompanijų įrenginiai
leidžia pilnai tvarkyti susidarančias MVA;
 Sukurtas/kuriamas atskiro komunalinių atliekų surinkimo aikštelių
tinklas, leidžiantis rinkti MVA.
SSGG - SILPNYBĖS
 Nėra tiksliai žinomas MVA kiekis, nėra atliktų maisto atliekų susidarymo
tyrimų (gyventojai, viešojo maitinimo įstaigos), nėra aiškaus apibrėžimo,
kas yra „maisto atliekos“;
 Nėra minimalių kokybės reikalavimų maisto atliekų tvarkymui;
 Nėra reikalavimų kompostui naudojamam žemės ūkyje;
 Atskiras maisto atliekų surinkimas padidins vietinę rinkliavą ar kitą
mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą;
 Esamos sutartys su atliekų surinkėjais, MBA operatoriais neleidžia
sklandžiai pereiti prie atskiro maisto atliekų surinkimo;
 Savivaldybės nėra pasiruošusios atskiram MVA surinkimui nuo 2019
metų (sutartys su atliekų surinkėjais, perdirbėjais, MBA operatoriais).
SSGG - GALIMYBĖS
 Esama infrastruktūra (įrenginiai) leidžia be didelių papildomų
investicijų tvarkyti maisto atliekas;
 Pasinaudojus ES lėšomis galima įsigyti įrangą ir konteinerius MVA
tvarkymui;
 Atliekų tvarkytojų patirtis (Tech. procesas tvarkant MKA biologinę
dalį ir MVA atliekas yra panašus);
 Augantis visuomenės sąmoningumas ir dėmesys aplinkosaugos
problemoms.
SSGG - GRĖSMĖS
 Galimos sankcijos, jei nebus įgyvendinti ES reikalavimai dėl perdirbamų
atliekų kiekių;
 Esant dideliam maisto atliekų užterštumui (surinkimui naudojant
netinkamus maišelius, esant dideliam kiekiui priemaišų) gaunamas
kompostas gali prilygti techniniam kompostui;
 Įgyvendinant Žiedinės ekonomikos principus maisto atliekų susidarymas
gali mažėti;
 Nepavyks susitarti su kai kuriais MBA įrenginių, komunalinių atliekų
surinkimo operatoriais dėl galiojančių sutarčių keitimo;
 Potencialūs MVA tvarkytojai nėra nusiteikę investuoti, nesant užtikrintam
atliekų srautui.
ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ-
IŠVADOS
• MVA (kaip dalis biologiškai skaidžių atliekų) ir taip šiuo metu yra
tvarkomos esamuose įrenginiuose. Atskiras MVA tvarkymas nedidina
bendro tvarkomų atliekų kiekio;
• Lietuvoje esami atliekų tvarkymo įrenginiai užtikrina susidarančių
maisto atliekų tvarkymą. Reikalingos investicijos susijusios su
paruošimu perdirbti bei galutinio produkto kokybės gerinimu;
• Teisinės spragos – nėra aiškūs reikalavimai technologiniams
procesams, gaunamam kompostui, surinkimui ir panašiai;
• Savivaldybės nėra pasiruošusios atskiram MVA surinkimui nuo
2019 metų (sutartys su atliekų surinkėjais, perdirbėjais, MBA
operatoriais).
TAIKOMOS PRIELAIDOS PROGNOZĖMS
• Bendras apdorojamų MVA kiekis nesikeičia;
• Maisto/virtuvės atliekų susidarymas – 40-45 kg/metus asmeniui
(įskaitant viešojo maitinimo įstaigas);
• Šiuo metu kompostuojamų ar kitaip panaudojamų MVA kiekis nėra
vertinamas;
• Pokyčio esmė:
– MKA srauto pasidalinimas, atskirai surenkant dalį MVA;
– Vietoje techninio komposto iš MVA gaunamas kompostas, tinkamas
žemės ūkui (?);
– Sąnaudų persiskirstymas.
• Neturint pakankamai duomenų apie reikalingas alternatyvos
“Apdorojimas kituose atliekų tvarkymo įrenginiuose” investicijas ir
sąnaudas, yra vertinama „plyno lauko investicija“.
MVA SUSIDARYMO PROGNOZĖS
2021 2025 2030 2035 2040
LIETUVOS RESPUBLIKA (miestai ir miesteliai)
t/metus
77 231 73 701 69 515 65 566 61 842
tame skaičiuje
Vilnius 23 477 23 816 24 246 24 683 25 129
Kaunas 11 816 11 276 10 636 10 032 9 462
Klaipėda 6 102 5 823 5 492 5 180 4 886
Šiauliai 4 121 3 933 3 710 3 499 3 300
Panevėžys 3 634 3 468 3 271 3 085 2 910
Alytus 2 112 2 015 1 901 1 793 1 691
Viso miestuose su daugiau nei 50 000 gyventojų 51 262 50 331 49 255 48 272 47 377
Procentais nuo bendro susidarančių MVA 66% 68% 71% 74% 77%
Marijampolė
t/metus
1 463 1 396 1 316 1 242 1 171
Mažeikiai 1 471 1 404 1 324 1 249 1 178
Jonava 1 108 1 057 997 941 887
Utena 1 060 1 012 954 900 849
Kėdainiai 957 914 862 813 767
Telšiai 944 901 850 802 756
Tauragė 962 918 866 816 770
MVA SUSIDARYMO IR ATSKIRO
SURINKIMO PROGNOZĖS
0
10,000
20,000
30,000
40,000
50,000
60,000
70,000
80,000
90,000
2019202120232025202720292031203320352037203920412043
SUSIDARYMAS (t/metai) SURINKIMAS (t/metai)
BAZINĖS ALTERNATYVOS (TU)
APDOROJIMAS MBA,
PRIKLAUSANČIUOSE RATC
A
APDOROJIMAS KITUOSE
ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ
ĮRENGINIUOSE
B
MAISTO/ VIRTUVĖS
ATLIEKOS IŠ GYVENTOJŲ
MAISTO/ VIRTUVĖS
ATLIEKOS IŠ VIEŠOJO
MAITINIMO ĮSTAIGŲ
I
alternatyva
II
alternatyva
III
alternatyva
IV
alternatyva
BAZINĖS ALTERNATYVOS
• I alternatyva – MVA pervežamos apdoroti į esamus RATC įrenginius.
Tauragės bei Klaipėdos regionuose atskirai surinktos MVA tvarkomos
konkurso būdu parinktuose įrenginiuose (II alternatyvos sprendimas
šiems regionams). Susidarančios MVA restoranuose ir viešojo
maitinimo įstaigose tvarkomos atskirai (nesiejama su projektu);
• II alternatyva – MVA pervežamos apdoroti į kitų (ne regioninių atliekų
tvarkymo centrų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose) atliekų
tvarkytojų įrenginiuose. Susidarančios MVA restoranuose ir viešojo
maitinimo įstaigose tvarkomos atskirai (nesiejama su projektu);
• III alternatyva – gyventojų ir restoranų bei viešojo maitinimo įstaigų
MVA apdorojamos kitų (ne regioninių atliekų tvarkymo centrų
mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose) atliekų tvarkytojų
įrenginiuose;
• IV alternatyva - gyventojų ir restoranų bei viešojo maitinimo įstaigų
MVA apdorojamos esamuose RATC įrenginiuose.
Visoms alternatyvoms - gyventojų MVA surenka konkursų tvarka atrinkti
komunalinių atliekų surinkėjai.
PAPILDOMOS ALTERNATYVOS
• IA alternatyva (I alternatyvos pagrindu) – MVA surenkamos tik
miestuose nuo 50 000 gyventojų, jos apdorojamos esamuose
RATC įrenginius. Nesant MBA (Tauragės bei Klaipėdos regionai)
taikomi II alternatyvos sprendimai. Susidarančios MVA restoranuose ir
viešojo maitinimo įstaigose tvarkomos atskirai (nesiejama su projektu);
• IIA alternatyva (II alternatyvos pagrindu) - MVA surenkamos tik
miestuose nuo 50 000 gyventojų, jos apdorojamos kitų (ne
regioninių atliekų tvarkymo centrų mechaninio biologinio apdorojimo
įrenginiuose) atliekų tvarkytojų įrenginiuose. Susidarančios MVA
restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose tvarkomos atskirai
(nesiejama su projektu);
• IB alternatyva - susidarančios MVA ir ŽA surenkamos kartu, jos
apdorojamos esamuose regioniniuose MBA;
• IC alternatyva - vertinamas techninis I alternatyvos sprendimas,
numatant kitokį (nei kitose alternatyvose) finansavimo sprendimą: 50
proc. ES fondų finansavimas, 40 proc. - paskola, 10 proc. – nuosavas
kapitalas.
REIKALINGOS INVESTICIJOS
(PRIELAIDOS)
REIKALINGOS INVESTICIJOS, EUR
RATC investicijos (I,
IC ir IV alt.)
„Plyno lauko”
investicijos (II ir III
alternatyvos)
RATC investicijos,
įgyvendinant
projektą tik 6
didžiuosiuose
Lietuvos miestuose
(IA alt.)
„Plyno lauko”
investicijos,
įgyvendinant
projektą tik 6
didžiuosiuose
Lietuvos miestuose
(IIA alt.)
RATC investicijos,
tvarkant MVA
kartu su
žaliosiomis
atliekomis
(IB alt.)
Vilniaus 1 050 000 2 700 000 945 000 2 430 000 1 050 000
Kauno 945 000 2 200 000 850 500 1 980 000 945 000
Klaipėdos 1 700 000 1 700 000 1 530 000 1 530 000 1 700 000
Panevėžio 545 000 1 100 000 490 500 990 000 545 000
Šiaulių 210 000 1 400 000 189 000 1 260 000 210 000
Alytaus 450 000 1 250 000 405 000 1 125 000 450 000
Utenos 545 000 1 100 000 - - 545 000
Marijampolės 335 385 1 000 000 - - 335 385
Tauragės 800 000 800 000 - - 800 000
Telšių 377 308 1 060 000 - - 377 308
Iš viso 6 957 693 14 310 000 4 410 000 9 315 000 6 957 693
EKSPLOATACIJOS IR PRIEŽIŪROS
IŠLAIDOS (PRIELAIDOS)
PAGRINDINĖS SKAIČIAVIMŲ
PRIELAIDOS
• Vertinimo laikotarpis – 25 metai
• Vertinamas MVA atskiras tvarkymas (nemaišant MVA su žaliosiomis
atliekomis, išskyrus IB alternatyvą)
• Komposto pardavimo kaina – 5,00 Eur/t.
• El. energijos pardavimo kaina – 0,035 Eur/kWh (MBA, kur išgaunamos
dujos ir gaminama el. energija)
• Mišrių KA tvarkymo sąnaudų sumažėjimas vertinamas pagal RATC
pateiktus duomenis apie MKA tvarkymo savikainą
• Naudojama vidutinė mišrių KA surinkimo ir transportavimo savikaina – 31,5
Eur/t. Pastovios sąnaudos sudaro 70%
• Maisto atliekų surinkimo ir transportavimo savikaina – 47,25 Eur/t. (50%
didesnė už MKA dėl mažų kiekių, spec. transporto ir surinkimo specifikos,
papildomos investicijos į spec. konteinerius)
• IA, IIA alt. investicijos dėl mažesnio maisto atliekų kiekio vertinamos kaip 90
proc. nuo bendrų regiono investicijų (kai MVA tvarkomos visame regione)
• Finansavimas: 90 proc. paskola, 10 proc. – NK (IC alt. 50 proc. – ES
investicijos, 40 proc. paskola, 10 proc. – NK)
VIDUTINIAI METINIAI ATLIEKŲ SRAUTAI IR
VIDUTINĖS METINĖS SĄNAUDOS
(BAZINĖS ALTERNATYVOS)
Parametrai Mato vnt. I II III IV
Vidutinis bendras MKA surinkimas t./metus 603 927,0 603 927,0 603 927,0 603 927,0
Vidutinis MVA surinkimas t./metus 37530,4 37530,4 43098,8 43098,8
Kartus surenkamos ir tvarkomos MVA
ir ŽA
t./metus (vidurkis) 0,0 0,0 0,0 0,0
Komposto gamyba t./metus (vidurkis) 15012,1 15012,1 17617,8 17617,8
El. energijos gamyba kWh/metus
(vidurkis)
5414170,4 5414170,4 5965775,1 5965775,1
Atliekų tvarkymo ir šalinimo sąnaudų
pokytis dėl MVA atskiro tvarkymo
Eur/metus
(vidurkis)
1021906,1 1021906,1 1181527,0 1181527,0
Surinkimo ir transportavimo sąnaudų
pokytis dėl Projekto
Eur/metus
(vidurkis)
1418647,2 1418647,2 1629133,7 1629133,7
Bendras sąnaudų pokytis dėl MVA
tvarkymo (įskaitant finansines
sąnaudas)
Eur/metus
(vidurkis)
3279409,9 3706663,1 4137183,7 3696361,2
VIDUTINIAI METINIAI ATLIEKŲ SRAUTAI IR
VIDUTINĖS METINĖS SĄNAUDOS
(PAPILDOMOS ALTERNATYVOS)
Parametrai Mato vnt. IA IIA IB IC
Vidutinis bendras MKA surinkimas t./metus 603 927,0 603 927,0 603 927,0 603 927,0
Vidutinis MVA surinkimas t./metus 27126,5 27126,5 37530,4 37530,4
Kartus surenkamos ir tvarkomos ŽA t./metus
(vidurkis)
0,0 0,0 6590,7 0,0
Komposto gamyba t./metus
(vidurkis)
10850,6 10850,6 17648,4 15012,1
El. energijos gamyba kWh/metus
(vidurkis)
2175415,5 2175415,5 7956287,3 5414170,4
Atliekų tvarkymo ir šalinimo
sąnaudų pokytis dėl MVA atskiro
tvarkymo
Eur/metus
(vidurkis)
391555,1 391555,1 1407404,3 1021906,1
Surinkimo ir transportavimo
sąnaudų pokytis dėl Projekto
Eur/metus
(vidurkis)
1025382,2 1025382,2 1667776,9 1418647,2
Bendras sąnaudų pokytis dėl MVA
tvarkymo (įskaitant finansines
sąnaudas)
Eur/metus
(vidurkis)
1941163,0 2251716,3 3901009,6 3279409,9
SĄNAUDŲ INKREMENTINIS POKYTIS
2022 METAIS I ALTERNATYVAI
(PAVYZDYS)
0
alternatyva
I alternatyva Įtaka kainai (inkrementinis principas)
Poveikis
sąnaudoms, Eur
MKA tvarkymas 675 040 648 104
Mišrių KA sumažėja 26 936 tonomis.
Surinkimo kaina – 31,5 Eur/t. Tvarkymo
kaina– skirtinga kiekviename regione
(RATC duomenys).
-933 438
MVA atskiras surinkimas, t. 26 936
Surinkimo kaina pagrįsta aukščiau – 47,25
Eur/t.
1 272 731
MVA atskiras tvarkymas, t. 26 936
Tvarkymo kaina, pagrįsta 19 sk. (skirtinga
skirtinguose regionuose, priklausomai
nuo tvarkomų MVA kiekių).
1 571 898
Komposto iš MVA gamyba ir
pardavimas, t.
10 774 Pardavimo kaina – 5 Eur/t. -53 870
El. energijos gamyba ir
pardavimas, kWh
3 890 065
Bus pagamintas 3 890 065 kWh el.
energijos, kuri bus parduota po 0,035
Eur/kWh
-100 862
Rezultatas (sąnaudų išaugimas,
be finansinių sąnaudų ir pelno)
1 756 547
Rezultatas (su finansinėmis
sąnaudomis)
2 938 079
Pabrangimas
Eur/gyventojui/metus
1,63
ALTERNATYVŲ FINANSINIŲ REZULTATŲ
PALYGINIMAS
(BAZINĖS ALTERNATYVOS)
Parametrai Mato vnt. I II III IV
Bendras investicijų dydis tūkst. Eur 6957,7 14310,0 14310,0 6957,7
Investicijų likutinė vertė tūkst. Eur 579,8 2051,1 2051,1 579,8
ES finansavimas proc. 0,0proc. 0,0proc. 0,0proc. 0,0proc.
Paskola proc. 90,0proc. 90,0proc. 90,0proc. 90,0proc.
FGDV (I) tūkst. Eur 4611,5 6958,0 6958,1 4611,6
FVGN (I) proc. 7,7proc. 5,9proc. 5,9proc. 7,7proc.
FGDV (K) tūkst. Eur 1322,6 2155,1 2155,3 1322,7
FVGN (K) proc. 39,9proc. 12,5proc. 12,4proc. 39,9proc.
Finansinis gyvybingumas TAIP/NE TAIP TAIP TAIP TAIP
Vidutinis MKA tvarkymo
mokesčio išaugimas, gyv.
Eur/gyv./metus
(vidurkis)
2,05 2,33 2,55 2,28
Vidutinis MKA tvarkymo
mokesčio išaugimas, n.ū.
Eur/namų ūkis/metus
(vidurkis)
4,88 5,54 6,07 5,42
ALTERNATYVŲ FINANSINIŲ REZULTATŲ
PALYGINIMAS
(PAPILDOMOS ALTERNATYVOS)
Parametrai Mato vnt. IA IIA IB IC
Bendras investicijų dydis tūkst. Eur 4410,0 9315,0 6957,7 6957,7
Investicijų likutinė vertė tūkst. Eur 367,5 1335,2 579,8 579,8
ES finansavimas proc. 0,0proc. 0,0proc. 0,0proc. 50,0proc.
Paskola proc. 90,0proc. 90,0proc. 90,0proc. 40,0proc.
FGDV (I) tūkst. Eur 2938,7 4446,0 4611,5 -908,4
FVGN (I) proc. 7,7proc. 5,9proc. 7,7proc. -0,2proc.
FGDV (K) tūkst. Eur 838,6 1403,2 1322,6 -2548,9
FVGN (K) proc. 39,9proc. 12,5proc. 39,9proc. -9,6proc.
Finansinis gyvybingumas TAIP/NE TAIP TAIP TAIP TAIP
Vidutinis MKA tvarkymo
mokesčio išaugimas, gyv.
Eur/gyv./metus
(vidurkis)
1,69 1,95 2,44 1,90
Vidutinis MKA tvarkymo
mokesčio išaugimas, n.ū.
Eur/namų ūkis/metus
(vidurkis)
4,01 4,64 5,81 4,53
FINANSINĖS ANALIZĖS
APIBENDRINIMAS
• Projekto alternatyvų finansiniai rodikliai yra teigiami dėl gyvybingumą
užtikrinančio tarifo/rinkliavos išaugimo;
• Dėl projektų namų ūkio sąnaudos išaugtų skirtingoms alternatyvoms –
nuo 4,01 iki 6,07 Eur/metus/namų ūkiui;
• Jeigu projektai būtų dalinai finansuojami iš ES fondų, tarifo/rinkliavos
augimas galėtų būti mažesnis. Tai parodo IC alternatyvos rezultatai,
parodantys I alternatyvos įgyvendinimą, gavus 50 proc. ES fondų
finansavimą pradinėms investicijoms.
EKONOMINĖ ANALIZĖ.
PROJEKTO EKONOMINĖ NAUDA/ ŽALA
• Atskirai surenkamų MVA komposto kokybės pagerėjimas (lyginant su
kompostu iš MKA)
• Komposto naudojimas žemės ūkyje:
• dirvožemio kokybės gerinimas
• CO2 išmetimų į aplinką mažinimas
• CO2 išmetimų į aplinką mažinimas dėl MVA apdorojimo Tauragės
regione (šiuo metu nėra MBA)
• Mažesnis MBA rūšiavimo įrenginių apkrovimas bei antrinių žaliavų
kokybės pagerėjimas
• Naujų darbo vietų sukūrimas
• Sumažėjęs šalinamų atliekų kiekis (techninio komposto) sąvartyne
(galimas taršos mokesčio sumažėjimas nuo 2023 metų)
PINIGINE IŠRAIŠKA VERTINAMA
EKONOMINĖ NAUDA/ ŽALA
• Anglies dioksido ir metano (kaip šiltnamio efektą sukeliančių
dujų) emisijų sumažėjimas dėl komposto panaudojimo žemės
ūkyje pakeičiant dalį mineralinių trąšų iš MVA išgautu kompostu;
• CO2 išmetimų į aplinką mažinimas dėl MVA apdorojimo
Tauragės regione.
Parametrai Mato vnt. I, II, IC III, IV IA, IIA IB
Komposto gamyba t./metus (vidurkis) 15012,1 17617,8 10850,6 17648,4
Mineralinių trąšų kiekis,
pakeičiamas kompostu
t./metus (vidurkis)
733,9 861,3 530,5 862,8
Gaminant trąšas išskiriamas
CO2
t. CO2 išsiskirtų gaminant
mineralines trąšas
369,9 434,1 267,4 434,9
MVA kiekis Tauragės regione t./metus (vidurkis) 850,7 986,0 0,0 850,7
Šalinant MVA sąvartyne
išskiriamas CO2 (Tauragės
regione)
t. CO2 išskirtų sąvartyne šalinant
MVA 279,0 323,4 0,0 279,0
Ekonominė nauda Eur/metus (vidurkis) 16223,2 18937,9 6684,0 16223,2
ALTERNATYVŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS
Apibendrinimas:
 Didžiausią EGDV duoda I, IV ir IB alternatyva.
 IC alternatyva duoda neigiamą rezultatą, kadangi šioje, vienintelėje
alternatyvoje yra numatytas ES fondų finansavimas – kadangi gaunama
ekonominė nauda yra minimali, ji neįstengia padengti projekto
investicijų.
 Padidinus atliekų tvarkymo įkainius daugiau IC alternatyva taptų
pelninga (tiek finansiškai, tiek ekonomiškai), bet tokiai alternatyvai nėra
tikslinga skirti ES finansavimą (projektai atsipirks patys).
FGDV(I), tūkst.
Eur
FVGN(I),
proc.
Vidutinis KA tvarkymo
mokesčio išaugimas,
n.ū./metus (vid.)
EGDV, Eur
EVGN,
proc.
ENIS
(koef.)
I alternatyva 4611,5 7,7proc. 4,88 1385,0 8,1proc. 1,13
II alternatyva 6958,0 5,9proc. 5,54 1059,8 6,1proc. 1,12
III alternatyva 6958,1 5,9proc. 6,07 1088,9 6,2proc. 1,11
IV alternatyva 4611,6 7,7proc. 5,42 1414,1 8,1proc. 1,12
IA alternatyva 2938,7 7,7proc. 4,01 841,9 7,9proc. 1,14
IIA alternatyva 4446,0 5,9proc. 4,64 605,1 6,0proc. 1,13
IB alternatyva 4611,5 7,7proc. 5,81 1404,4 8,1proc. 1,11
IC alternatyva -908,4 -0,2proc. 4,53 -2790,8 0,2proc. 1,0
OPTIMALIOS ALTERNATYVOS
PARINKIMAS
• Finansiniai projekto rodikliai yra teigiami visų alternatyvų, išskyrus IC, atveju
dėl gyvybingumą užtikrinančio tarifo/rinkliavos padidinimo lygio;
• Finansiškai investuotojui yra naudingiausios I, IV, IA, IB alternatyvos;
• Socialinės – ekonominės analizės rodikliai rodo, jog panašios ekonomiškai
yra I, IV, IA, IB alternatyvos – didžiausia EGDV yra IB alternatyvoje,
didžiausias ENIS – IA alternatyvoje;
• Geriausia projekto alternatyva gyventojams yra – IA alternatyva (MVA
surinkimas tik miestuose virš 50 000 gyventojų, apdorojimui išnaudojant
turimus RATC MBA pajėgumus). Joje mokestis gyventojams išauga
mažiausiai.
• Apibendrinant rezultatus, optimali projekto įgyvendinimo alternatyva yra
laikoma IA alternatyva;
• Svarbu pažymėti, kad visos alternatyvos, išskyrus IC, turi teigiamus
finansinius ir ekonominius rezultatus, todėl gali būti sėkmingai įgyvendintos;
• Rezultatams didelę įtaką turėjo tai, kad verslo įmonės nepateikė informacijos
apie joms reikalingas investicijas bei galimus MVA tvarkymo įkainius/
sąnaudas. Šios informacijos gavimas ar realių projektų įgyvendinimas gali
sukurti kitokius finansinius ir ekonominius rezultatus.
OPTIMALIOS ALTERNATYVOS IŠPLĖTIMO
GALIMYBĖS
• Utenos regiono įtraukimas į MVA tvarkančių teritorijų skaičių dėl gero
pasiruošimo be didelių investicijų atskirai tvarkyti MVA. Telšių regione
atskiras MVA tvarkymas taip pat pareikalautų nedidelių investicijų;
• MVA surinkimas ir tvarkymas turėtų būti vykdomas ne tik miestuose virš
50000 gyventojų, bet ir urbanizuotose aplinkinėse teritorijose;
• Turi būti skatinama viešojo maitinimo sektoriuje surenkamas MVA
tvarkyti regioniniuose šių atliekų tvarkymo įrenginiuose;
• MVA atskiro surinkimo ir tvarkymo didžiuosiuose miestuose įdiegimas –
pirmas MVA atskiro surinkimo ir tvarkymo sistemos plėtros Lietuvoje
etapas;
• Tam, kad MVA atskiro surinkimo ir tvarkymo sistema veiktų efektyviai
reikalinga visa eilė teisinių bei ekonominių veiksmų.
IŠŠŪKIAI
• Konkursai ar investicijos – kas pirmiau?
• MVA švarumas, būtinas kokybiško komposto gamybai – kaip pasiekti?
• Ekonominė nauda labai maža – ar galimas ES fondų finansavimas?
• Poveikis MBA veiklai – geresnis išnaudojimas ar nauja rizika?
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!
DR. JONAS STRAVINSKAS, CMC
Tel. 8 5 277 3777
El. paštas: js@jostra.lt

More Related Content

What's hot

Siemens arena.20101029
Siemens arena.20101029Siemens arena.20101029
Siemens arena.20101029
Sakau TAIP!
 

What's hot (20)

LRATCA_Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2019 metais
LRATCA_Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2019 metaisLRATCA_Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2019 metais
LRATCA_Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2019 metais
 
Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2016 m.
Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2016 m.Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2016 m.
Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2016 m.
 
2021 - 2027 ES fondu planavimas. Ziedine ekonomika
2021 - 2027 ES fondu planavimas. Ziedine ekonomika2021 - 2027 ES fondu planavimas. Ziedine ekonomika
2021 - 2027 ES fondu planavimas. Ziedine ekonomika
 
Komunaliniu atlieku tvarkymas 2018 m.
Komunaliniu atlieku tvarkymas 2018 m.Komunaliniu atlieku tvarkymas 2018 m.
Komunaliniu atlieku tvarkymas 2018 m.
 
Komunalinių atliekų tvarkymas 2018 metais
Komunalinių atliekų tvarkymas 2018 metaisKomunalinių atliekų tvarkymas 2018 metais
Komunalinių atliekų tvarkymas 2018 metais
 
Ataskaita 2017 m.
Ataskaita 2017 m.Ataskaita 2017 m.
Ataskaita 2017 m.
 
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2020 metais
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2020 metaisKomunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2020 metais
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2020 metais
 
Lratca pranesimas nesalinam nedeginam
Lratca pranesimas nesalinam nedeginamLratca pranesimas nesalinam nedeginam
Lratca pranesimas nesalinam nedeginam
 
Parama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinis
Parama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinisParama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinis
Parama atlieku sektoriui 2014 2020 galutinis
 
Presentation of Sewage Sludge Treatment Options and Technologies. In Lithuani...
Presentation of Sewage Sludge Treatment Options and Technologies. In Lithuani...Presentation of Sewage Sludge Treatment Options and Technologies. In Lithuani...
Presentation of Sewage Sludge Treatment Options and Technologies. In Lithuani...
 
Composting and Anaerobic Digestion: requirements, processes, technologies an...
Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies an...Composting and Anaerobic  Digestion: requirements, processes, technologies an...
Composting and Anaerobic Digestion: requirements, processes, technologies an...
 
Parama atlieku sektoriui 2014-2020
Parama atlieku sektoriui 2014-2020Parama atlieku sektoriui 2014-2020
Parama atlieku sektoriui 2014-2020
 
2017-04-21 konferencija. "Dabartinis teisinis padangų atliekų tvarkymo reglam...
2017-04-21 konferencija. "Dabartinis teisinis padangų atliekų tvarkymo reglam...2017-04-21 konferencija. "Dabartinis teisinis padangų atliekų tvarkymo reglam...
2017-04-21 konferencija. "Dabartinis teisinis padangų atliekų tvarkymo reglam...
 
"Atliekų tvarkymas Lietuvoje 2017 m." Pranešėjas Algirdas Reipas.
"Atliekų tvarkymas Lietuvoje 2017 m." Pranešėjas Algirdas Reipas."Atliekų tvarkymas Lietuvoje 2017 m." Pranešėjas Algirdas Reipas.
"Atliekų tvarkymas Lietuvoje 2017 m." Pranešėjas Algirdas Reipas.
 
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų (KATS) organizavimas ir gamintojų atsako...
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų (KATS) organizavimas ir gamintojų atsako...Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų (KATS) organizavimas ir gamintojų atsako...
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų (KATS) organizavimas ir gamintojų atsako...
 
Siemens arena.20101029
Siemens arena.20101029Siemens arena.20101029
Siemens arena.20101029
 
2017-04-21 konferencija. "Atsakingas požiūris į padangų verslą".
2017-04-21 konferencija. "Atsakingas požiūris į padangų verslą".2017-04-21 konferencija. "Atsakingas požiūris į padangų verslą".
2017-04-21 konferencija. "Atsakingas požiūris į padangų verslą".
 
2017-04-21 konferencija. "Padangų atliekų tvarkymas ir finansavimas savivaldy...
2017-04-21 konferencija. "Padangų atliekų tvarkymas ir finansavimas savivaldy...2017-04-21 konferencija. "Padangų atliekų tvarkymas ir finansavimas savivaldy...
2017-04-21 konferencija. "Padangų atliekų tvarkymas ir finansavimas savivaldy...
 
Biologiškai skaidžių atliekų atskiras surinkimas
Biologiškai skaidžių atliekų atskiras surinkimasBiologiškai skaidžių atliekų atskiras surinkimas
Biologiškai skaidžių atliekų atskiras surinkimas
 
2007 2013 projektu uzdarymas
2007 2013 projektu uzdarymas2007 2013 projektu uzdarymas
2007 2013 projektu uzdarymas
 

Similar to Atskiro maisto atliekų surinkimo galimybių studijos rezultatų aptarimas. Pranešėjas dr. Jonas Stravinskas

Similar to Atskiro maisto atliekų surinkimo galimybių studijos rezultatų aptarimas. Pranešėjas dr. Jonas Stravinskas (12)

Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2014 metais
Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2014 metaisKomunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2014 metais
Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2014 metais
 
Pristatymas 2014 10 23 plunge_fin
Pristatymas 2014 10 23 plunge_finPristatymas 2014 10 23 plunge_fin
Pristatymas 2014 10 23 plunge_fin
 
Rūšiuojamasis surinkimas vs MBA gamyklos. A. Brazas, 2013
Rūšiuojamasis surinkimas vs MBA gamyklos. A. Brazas, 2013Rūšiuojamasis surinkimas vs MBA gamyklos. A. Brazas, 2013
Rūšiuojamasis surinkimas vs MBA gamyklos. A. Brazas, 2013
 
2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)
2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)
2014 10-08 pristatymas-kogeneraciniu jegainiu projektai (1)
 
Maisto atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas
Maisto atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimasMaisto atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas
Maisto atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas
 
Reikalavimai komposto kokybei, galimybes padidinti jo paklausa bei RATC pajam...
Reikalavimai komposto kokybei, galimybes padidinti jo paklausa bei RATC pajam...Reikalavimai komposto kokybei, galimybes padidinti jo paklausa bei RATC pajam...
Reikalavimai komposto kokybei, galimybes padidinti jo paklausa bei RATC pajam...
 
Atliekų tvarkymas: tikslai ir perspektyvos. Pranešėjas Dalius Krinickas
Atliekų tvarkymas: tikslai ir perspektyvos. Pranešėjas Dalius KrinickasAtliekų tvarkymas: tikslai ir perspektyvos. Pranešėjas Dalius Krinickas
Atliekų tvarkymas: tikslai ir perspektyvos. Pranešėjas Dalius Krinickas
 
ES atliekų tvarkymo tendencijos. Pranešėja Lina Šleinotaitė - Budrienė
ES atliekų tvarkymo tendencijos. Pranešėja Lina Šleinotaitė - BudrienėES atliekų tvarkymo tendencijos. Pranešėja Lina Šleinotaitė - Budrienė
ES atliekų tvarkymo tendencijos. Pranešėja Lina Šleinotaitė - Budrienė
 
Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos, problemos ir perspektyvos. ...
Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos, problemos ir perspektyvos. ...Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos, problemos ir perspektyvos. ...
Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos, problemos ir perspektyvos. ...
 
Ratc dešimtmetis
Ratc dešimtmetisRatc dešimtmetis
Ratc dešimtmetis
 
Vasa likvidavimas
Vasa likvidavimasVasa likvidavimas
Vasa likvidavimas
 
Švietimo ir konsultavimo veiklos ataskaita 2020 metams
Švietimo ir konsultavimo veiklos ataskaita 2020 metamsŠvietimo ir konsultavimo veiklos ataskaita 2020 metams
Švietimo ir konsultavimo veiklos ataskaita 2020 metams
 

More from LRATCA

More from LRATCA (13)

Padangu atlieku tvarkymo sistema, ju surinkimo galimybes is DGSA ir finansavimas
Padangu atlieku tvarkymo sistema, ju surinkimo galimybes is DGSA ir finansavimasPadangu atlieku tvarkymo sistema, ju surinkimo galimybes is DGSA ir finansavimas
Padangu atlieku tvarkymo sistema, ju surinkimo galimybes is DGSA ir finansavimas
 
Nuotekų tvarkymas: galiojantis reglamentavimas ir siūlomi pakeitimai
Nuotekų tvarkymas: galiojantis reglamentavimas ir siūlomi pakeitimaiNuotekų tvarkymas: galiojantis reglamentavimas ir siūlomi pakeitimai
Nuotekų tvarkymas: galiojantis reglamentavimas ir siūlomi pakeitimai
 
Sąvartynų filtrato valymo būdai
Sąvartynų filtrato valymo būdaiSąvartynų filtrato valymo būdai
Sąvartynų filtrato valymo būdai
 
Komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros reguliavimas
Komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros reguliavimasKomunalinių atliekų tvarkymo kainodaros reguliavimas
Komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros reguliavimas
 
Lratca pranesimas pakuociu sistemos pertvarka
Lratca pranesimas pakuociu sistemos pertvarkaLratca pranesimas pakuociu sistemos pertvarka
Lratca pranesimas pakuociu sistemos pertvarka
 
Priemonės "Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra", rodiklių pas...
Priemonės "Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra", rodiklių pas...Priemonės "Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra", rodiklių pas...
Priemonės "Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra", rodiklių pas...
 
Atliekų tvarkymas skaičiais. Pranešėjas Tomas Vaitkevičius.
Atliekų tvarkymas skaičiais. Pranešėjas Tomas Vaitkevičius.Atliekų tvarkymas skaičiais. Pranešėjas Tomas Vaitkevičius.
Atliekų tvarkymas skaičiais. Pranešėjas Tomas Vaitkevičius.
 
Sudegintų atliekų šlako panaudojimo galimybes. Pranešėja Daiva Berankienė
Sudegintų atliekų šlako panaudojimo galimybes. Pranešėja Daiva BerankienėSudegintų atliekų šlako panaudojimo galimybes. Pranešėja Daiva Berankienė
Sudegintų atliekų šlako panaudojimo galimybes. Pranešėja Daiva Berankienė
 
Atliekų tvarkymas Klaipėdos regione: tikslai ir perspektyvos iki 2030 m. Pran...
Atliekų tvarkymas Klaipėdos regione: tikslai ir perspektyvos iki 2030 m. Pran...Atliekų tvarkymas Klaipėdos regione: tikslai ir perspektyvos iki 2030 m. Pran...
Atliekų tvarkymas Klaipėdos regione: tikslai ir perspektyvos iki 2030 m. Pran...
 
Maisto atlieku atskiras surinkimas ir rinkliavos pokyciai
Maisto atlieku atskiras surinkimas ir rinkliavos pokyciaiMaisto atlieku atskiras surinkimas ir rinkliavos pokyciai
Maisto atlieku atskiras surinkimas ir rinkliavos pokyciai
 
LEAN ir viešasis sektorius. Nuolatinio tobulėjimo kelionė
LEAN ir viešasis sektorius. Nuolatinio tobulėjimo kelionėLEAN ir viešasis sektorius. Nuolatinio tobulėjimo kelionė
LEAN ir viešasis sektorius. Nuolatinio tobulėjimo kelionė
 
2017-04-21 konferencija. "Siūloma padangų atliekų tvarkymo sistema".
2017-04-21 konferencija. "Siūloma padangų atliekų tvarkymo sistema".2017-04-21 konferencija. "Siūloma padangų atliekų tvarkymo sistema".
2017-04-21 konferencija. "Siūloma padangų atliekų tvarkymo sistema".
 
2017-04-21 konferencija. "Produktų, pagamintų iš panaudotų padangų, rinkos su...
2017-04-21 konferencija. "Produktų, pagamintų iš panaudotų padangų, rinkos su...2017-04-21 konferencija. "Produktų, pagamintų iš panaudotų padangų, rinkos su...
2017-04-21 konferencija. "Produktų, pagamintų iš panaudotų padangų, rinkos su...
 

Atskiro maisto atliekų surinkimo galimybių studijos rezultatų aptarimas. Pranešėjas dr. Jonas Stravinskas

  • 1. ATSKIRO MAISTO ATLIEKŲ SURINKIMO EKONOMINĖS ANALIZĖS REZULTATŲ PRISTATYMAS 2018-09-13
  • 2. PAGRINDINIAI PROJEKTO ETAPAI 1 • Esamos situacijos analizė (susidarančio kiekio nustatymas, esami atliekų tvarkymo įrenginiai ir pan.) 2 • Galimi sprendimai. Sąnaudų – naudos analizė 3 • Pasiūlymai dėl atskiro maisto ir virtuvės atliekų (MVA) surinkimo ir tvarkymo
  • 3. RINKOS DALYVIAI – PRIVATŪS MVA TVARKYTOJAI Įmonės Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, tonos/metus Atliekų naudojimo veiklų kodai Gaunamas kompostas (tonos/metus) Išgaunamas bio dujų kiekis (m3/metus) UAB "Biodegra" 6 000 R3 UAB "Branda LT" 24 000 R3 10000 2 600 000 Uždaroji akcinė bendrovė "ROKVESTA" 3 000 300 N/D UAB "Druskininkų vandenys" 1 370 R3 900 N/D UAB "Baltic food partners" 900 320 N/D UAB "Biastra plius" 10 200 N/D N/D Akcinė bendrovė "ROKIŠKIO SŪRIS" 10 000 R1, R3, R10 N/D N/D UAB "Tvari Energija" 30 000 R3, R12, R13 0 6 000 000 UAB "Dzūkijos vandenys" 150 R3 N/D N/D UAB "Ecohumus" 2 000 R3 N/D N/D UAB "Fetoksa" 23 360 R3 N/D N/D 5 000 R12 N/D N/D UAB "Kertex Energija" 3 000 R3 N/D N/D UAB "Horeca sprendimai" 25 000 R12, S5 (S502, S503) N/D N/D R12, S5 (S502, S503, S510) N/D N/D R12, S5 (S510) N/D N/D Iš viso: 134 980
  • 4. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ - RATC Regionas Mechaninis apdorojimo įrenginio projektinis pajėgumas ( t/m) Biologines dalies projektinis pajėgumas ( t/m) Operatorius Technologija Žaliųjų atliekų kompostavimo pajėgumai, tonomis Alytus 65 702 20 000 UAB Alytaus RATC Anaerobinis kompostavimas 25 500 Kauno 240 000 110 000 VšĮ Kauno RATC Aerobinis kompostavimas 25 000 Klaipėdos 75 000 - Klaipėdos RATC Nenumatyta 25 000 Marijampolės 65 000 16 000 UAB Marijampolės RATC Aerobinis kompostavimas 25 000 Panevėžio 86 470 22 000 UAB EKOATLIEKOS Anaerobinis kompostavimas 8 000 Šiaulių 50 000 25 000 „NEG Recycling“ Aerobinis kompostavimas 16 000 Tauragės 6000 UAB Tauragės RATC Lauko kompostavimas 12 000 Telšių 49 570 20 000 UAB „Veistas“ Anaerobinis kompostavimas 8 000 Utenos 45 200 15 000 UAB Utenos RATC Anaerobinis kompostavimas 20 000 Vilniaus 250 200 150 000 UAB Energesman Bio - džiovinimas 40 000 Viso 384 000 204 500 Bendri biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo pajėgumai 588 500
  • 5. PAJĖGUMŲ IŠNAUDOJIMAS - RATC Regionas Atskirtų ir apdorotų biologiškai skaidžių atliekų kiekis, t/m. Atskirai gautų ne komunalinių maisto atliekų kiekis Viso gautų apdorojimui biologiškai skaidžių atliekų kiekis Pajėgumų panaudojimas t/m. t/m t/m procentai, nuo bazinio pajėgumo Alytaus 11 512 6 123 17 635 88% Kauno 69 748 - 69 748 63% Marijampolės 20 611 - 20 611 129% Panevėžio 25 556 - 25 556 116% Šiaulių 29 254 - 29 254 117% Telšių 18 009 - 18 009 90% Utena 12 767 - 12 767 85% Vilnius 61 231 - 61 231 41%
  • 6. SSGG - STIPRYBĖS  Sukurtos regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, privačių kompanijų įrenginiai leidžia pilnai tvarkyti susidarančias MVA;  Sukurtas/kuriamas atskiro komunalinių atliekų surinkimo aikštelių tinklas, leidžiantis rinkti MVA.
  • 7. SSGG - SILPNYBĖS  Nėra tiksliai žinomas MVA kiekis, nėra atliktų maisto atliekų susidarymo tyrimų (gyventojai, viešojo maitinimo įstaigos), nėra aiškaus apibrėžimo, kas yra „maisto atliekos“;  Nėra minimalių kokybės reikalavimų maisto atliekų tvarkymui;  Nėra reikalavimų kompostui naudojamam žemės ūkyje;  Atskiras maisto atliekų surinkimas padidins vietinę rinkliavą ar kitą mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą;  Esamos sutartys su atliekų surinkėjais, MBA operatoriais neleidžia sklandžiai pereiti prie atskiro maisto atliekų surinkimo;  Savivaldybės nėra pasiruošusios atskiram MVA surinkimui nuo 2019 metų (sutartys su atliekų surinkėjais, perdirbėjais, MBA operatoriais).
  • 8. SSGG - GALIMYBĖS  Esama infrastruktūra (įrenginiai) leidžia be didelių papildomų investicijų tvarkyti maisto atliekas;  Pasinaudojus ES lėšomis galima įsigyti įrangą ir konteinerius MVA tvarkymui;  Atliekų tvarkytojų patirtis (Tech. procesas tvarkant MKA biologinę dalį ir MVA atliekas yra panašus);  Augantis visuomenės sąmoningumas ir dėmesys aplinkosaugos problemoms.
  • 9. SSGG - GRĖSMĖS  Galimos sankcijos, jei nebus įgyvendinti ES reikalavimai dėl perdirbamų atliekų kiekių;  Esant dideliam maisto atliekų užterštumui (surinkimui naudojant netinkamus maišelius, esant dideliam kiekiui priemaišų) gaunamas kompostas gali prilygti techniniam kompostui;  Įgyvendinant Žiedinės ekonomikos principus maisto atliekų susidarymas gali mažėti;  Nepavyks susitarti su kai kuriais MBA įrenginių, komunalinių atliekų surinkimo operatoriais dėl galiojančių sutarčių keitimo;  Potencialūs MVA tvarkytojai nėra nusiteikę investuoti, nesant užtikrintam atliekų srautui.
  • 10. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ- IŠVADOS • MVA (kaip dalis biologiškai skaidžių atliekų) ir taip šiuo metu yra tvarkomos esamuose įrenginiuose. Atskiras MVA tvarkymas nedidina bendro tvarkomų atliekų kiekio; • Lietuvoje esami atliekų tvarkymo įrenginiai užtikrina susidarančių maisto atliekų tvarkymą. Reikalingos investicijos susijusios su paruošimu perdirbti bei galutinio produkto kokybės gerinimu; • Teisinės spragos – nėra aiškūs reikalavimai technologiniams procesams, gaunamam kompostui, surinkimui ir panašiai; • Savivaldybės nėra pasiruošusios atskiram MVA surinkimui nuo 2019 metų (sutartys su atliekų surinkėjais, perdirbėjais, MBA operatoriais).
  • 11. TAIKOMOS PRIELAIDOS PROGNOZĖMS • Bendras apdorojamų MVA kiekis nesikeičia; • Maisto/virtuvės atliekų susidarymas – 40-45 kg/metus asmeniui (įskaitant viešojo maitinimo įstaigas); • Šiuo metu kompostuojamų ar kitaip panaudojamų MVA kiekis nėra vertinamas; • Pokyčio esmė: – MKA srauto pasidalinimas, atskirai surenkant dalį MVA; – Vietoje techninio komposto iš MVA gaunamas kompostas, tinkamas žemės ūkui (?); – Sąnaudų persiskirstymas. • Neturint pakankamai duomenų apie reikalingas alternatyvos “Apdorojimas kituose atliekų tvarkymo įrenginiuose” investicijas ir sąnaudas, yra vertinama „plyno lauko investicija“.
  • 12. MVA SUSIDARYMO PROGNOZĖS 2021 2025 2030 2035 2040 LIETUVOS RESPUBLIKA (miestai ir miesteliai) t/metus 77 231 73 701 69 515 65 566 61 842 tame skaičiuje Vilnius 23 477 23 816 24 246 24 683 25 129 Kaunas 11 816 11 276 10 636 10 032 9 462 Klaipėda 6 102 5 823 5 492 5 180 4 886 Šiauliai 4 121 3 933 3 710 3 499 3 300 Panevėžys 3 634 3 468 3 271 3 085 2 910 Alytus 2 112 2 015 1 901 1 793 1 691 Viso miestuose su daugiau nei 50 000 gyventojų 51 262 50 331 49 255 48 272 47 377 Procentais nuo bendro susidarančių MVA 66% 68% 71% 74% 77% Marijampolė t/metus 1 463 1 396 1 316 1 242 1 171 Mažeikiai 1 471 1 404 1 324 1 249 1 178 Jonava 1 108 1 057 997 941 887 Utena 1 060 1 012 954 900 849 Kėdainiai 957 914 862 813 767 Telšiai 944 901 850 802 756 Tauragė 962 918 866 816 770
  • 13. MVA SUSIDARYMO IR ATSKIRO SURINKIMO PROGNOZĖS 0 10,000 20,000 30,000 40,000 50,000 60,000 70,000 80,000 90,000 2019202120232025202720292031203320352037203920412043 SUSIDARYMAS (t/metai) SURINKIMAS (t/metai)
  • 14. BAZINĖS ALTERNATYVOS (TU) APDOROJIMAS MBA, PRIKLAUSANČIUOSE RATC A APDOROJIMAS KITUOSE ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ ĮRENGINIUOSE B MAISTO/ VIRTUVĖS ATLIEKOS IŠ GYVENTOJŲ MAISTO/ VIRTUVĖS ATLIEKOS IŠ VIEŠOJO MAITINIMO ĮSTAIGŲ I alternatyva II alternatyva III alternatyva IV alternatyva
  • 15. BAZINĖS ALTERNATYVOS • I alternatyva – MVA pervežamos apdoroti į esamus RATC įrenginius. Tauragės bei Klaipėdos regionuose atskirai surinktos MVA tvarkomos konkurso būdu parinktuose įrenginiuose (II alternatyvos sprendimas šiems regionams). Susidarančios MVA restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose tvarkomos atskirai (nesiejama su projektu); • II alternatyva – MVA pervežamos apdoroti į kitų (ne regioninių atliekų tvarkymo centrų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose) atliekų tvarkytojų įrenginiuose. Susidarančios MVA restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose tvarkomos atskirai (nesiejama su projektu); • III alternatyva – gyventojų ir restoranų bei viešojo maitinimo įstaigų MVA apdorojamos kitų (ne regioninių atliekų tvarkymo centrų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose) atliekų tvarkytojų įrenginiuose; • IV alternatyva - gyventojų ir restoranų bei viešojo maitinimo įstaigų MVA apdorojamos esamuose RATC įrenginiuose. Visoms alternatyvoms - gyventojų MVA surenka konkursų tvarka atrinkti komunalinių atliekų surinkėjai.
  • 16. PAPILDOMOS ALTERNATYVOS • IA alternatyva (I alternatyvos pagrindu) – MVA surenkamos tik miestuose nuo 50 000 gyventojų, jos apdorojamos esamuose RATC įrenginius. Nesant MBA (Tauragės bei Klaipėdos regionai) taikomi II alternatyvos sprendimai. Susidarančios MVA restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose tvarkomos atskirai (nesiejama su projektu); • IIA alternatyva (II alternatyvos pagrindu) - MVA surenkamos tik miestuose nuo 50 000 gyventojų, jos apdorojamos kitų (ne regioninių atliekų tvarkymo centrų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose) atliekų tvarkytojų įrenginiuose. Susidarančios MVA restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose tvarkomos atskirai (nesiejama su projektu); • IB alternatyva - susidarančios MVA ir ŽA surenkamos kartu, jos apdorojamos esamuose regioniniuose MBA; • IC alternatyva - vertinamas techninis I alternatyvos sprendimas, numatant kitokį (nei kitose alternatyvose) finansavimo sprendimą: 50 proc. ES fondų finansavimas, 40 proc. - paskola, 10 proc. – nuosavas kapitalas.
  • 18. REIKALINGOS INVESTICIJOS, EUR RATC investicijos (I, IC ir IV alt.) „Plyno lauko” investicijos (II ir III alternatyvos) RATC investicijos, įgyvendinant projektą tik 6 didžiuosiuose Lietuvos miestuose (IA alt.) „Plyno lauko” investicijos, įgyvendinant projektą tik 6 didžiuosiuose Lietuvos miestuose (IIA alt.) RATC investicijos, tvarkant MVA kartu su žaliosiomis atliekomis (IB alt.) Vilniaus 1 050 000 2 700 000 945 000 2 430 000 1 050 000 Kauno 945 000 2 200 000 850 500 1 980 000 945 000 Klaipėdos 1 700 000 1 700 000 1 530 000 1 530 000 1 700 000 Panevėžio 545 000 1 100 000 490 500 990 000 545 000 Šiaulių 210 000 1 400 000 189 000 1 260 000 210 000 Alytaus 450 000 1 250 000 405 000 1 125 000 450 000 Utenos 545 000 1 100 000 - - 545 000 Marijampolės 335 385 1 000 000 - - 335 385 Tauragės 800 000 800 000 - - 800 000 Telšių 377 308 1 060 000 - - 377 308 Iš viso 6 957 693 14 310 000 4 410 000 9 315 000 6 957 693
  • 20. PAGRINDINĖS SKAIČIAVIMŲ PRIELAIDOS • Vertinimo laikotarpis – 25 metai • Vertinamas MVA atskiras tvarkymas (nemaišant MVA su žaliosiomis atliekomis, išskyrus IB alternatyvą) • Komposto pardavimo kaina – 5,00 Eur/t. • El. energijos pardavimo kaina – 0,035 Eur/kWh (MBA, kur išgaunamos dujos ir gaminama el. energija) • Mišrių KA tvarkymo sąnaudų sumažėjimas vertinamas pagal RATC pateiktus duomenis apie MKA tvarkymo savikainą • Naudojama vidutinė mišrių KA surinkimo ir transportavimo savikaina – 31,5 Eur/t. Pastovios sąnaudos sudaro 70% • Maisto atliekų surinkimo ir transportavimo savikaina – 47,25 Eur/t. (50% didesnė už MKA dėl mažų kiekių, spec. transporto ir surinkimo specifikos, papildomos investicijos į spec. konteinerius) • IA, IIA alt. investicijos dėl mažesnio maisto atliekų kiekio vertinamos kaip 90 proc. nuo bendrų regiono investicijų (kai MVA tvarkomos visame regione) • Finansavimas: 90 proc. paskola, 10 proc. – NK (IC alt. 50 proc. – ES investicijos, 40 proc. paskola, 10 proc. – NK)
  • 21. VIDUTINIAI METINIAI ATLIEKŲ SRAUTAI IR VIDUTINĖS METINĖS SĄNAUDOS (BAZINĖS ALTERNATYVOS) Parametrai Mato vnt. I II III IV Vidutinis bendras MKA surinkimas t./metus 603 927,0 603 927,0 603 927,0 603 927,0 Vidutinis MVA surinkimas t./metus 37530,4 37530,4 43098,8 43098,8 Kartus surenkamos ir tvarkomos MVA ir ŽA t./metus (vidurkis) 0,0 0,0 0,0 0,0 Komposto gamyba t./metus (vidurkis) 15012,1 15012,1 17617,8 17617,8 El. energijos gamyba kWh/metus (vidurkis) 5414170,4 5414170,4 5965775,1 5965775,1 Atliekų tvarkymo ir šalinimo sąnaudų pokytis dėl MVA atskiro tvarkymo Eur/metus (vidurkis) 1021906,1 1021906,1 1181527,0 1181527,0 Surinkimo ir transportavimo sąnaudų pokytis dėl Projekto Eur/metus (vidurkis) 1418647,2 1418647,2 1629133,7 1629133,7 Bendras sąnaudų pokytis dėl MVA tvarkymo (įskaitant finansines sąnaudas) Eur/metus (vidurkis) 3279409,9 3706663,1 4137183,7 3696361,2
  • 22. VIDUTINIAI METINIAI ATLIEKŲ SRAUTAI IR VIDUTINĖS METINĖS SĄNAUDOS (PAPILDOMOS ALTERNATYVOS) Parametrai Mato vnt. IA IIA IB IC Vidutinis bendras MKA surinkimas t./metus 603 927,0 603 927,0 603 927,0 603 927,0 Vidutinis MVA surinkimas t./metus 27126,5 27126,5 37530,4 37530,4 Kartus surenkamos ir tvarkomos ŽA t./metus (vidurkis) 0,0 0,0 6590,7 0,0 Komposto gamyba t./metus (vidurkis) 10850,6 10850,6 17648,4 15012,1 El. energijos gamyba kWh/metus (vidurkis) 2175415,5 2175415,5 7956287,3 5414170,4 Atliekų tvarkymo ir šalinimo sąnaudų pokytis dėl MVA atskiro tvarkymo Eur/metus (vidurkis) 391555,1 391555,1 1407404,3 1021906,1 Surinkimo ir transportavimo sąnaudų pokytis dėl Projekto Eur/metus (vidurkis) 1025382,2 1025382,2 1667776,9 1418647,2 Bendras sąnaudų pokytis dėl MVA tvarkymo (įskaitant finansines sąnaudas) Eur/metus (vidurkis) 1941163,0 2251716,3 3901009,6 3279409,9
  • 23. SĄNAUDŲ INKREMENTINIS POKYTIS 2022 METAIS I ALTERNATYVAI (PAVYZDYS) 0 alternatyva I alternatyva Įtaka kainai (inkrementinis principas) Poveikis sąnaudoms, Eur MKA tvarkymas 675 040 648 104 Mišrių KA sumažėja 26 936 tonomis. Surinkimo kaina – 31,5 Eur/t. Tvarkymo kaina– skirtinga kiekviename regione (RATC duomenys). -933 438 MVA atskiras surinkimas, t. 26 936 Surinkimo kaina pagrįsta aukščiau – 47,25 Eur/t. 1 272 731 MVA atskiras tvarkymas, t. 26 936 Tvarkymo kaina, pagrįsta 19 sk. (skirtinga skirtinguose regionuose, priklausomai nuo tvarkomų MVA kiekių). 1 571 898 Komposto iš MVA gamyba ir pardavimas, t. 10 774 Pardavimo kaina – 5 Eur/t. -53 870 El. energijos gamyba ir pardavimas, kWh 3 890 065 Bus pagamintas 3 890 065 kWh el. energijos, kuri bus parduota po 0,035 Eur/kWh -100 862 Rezultatas (sąnaudų išaugimas, be finansinių sąnaudų ir pelno) 1 756 547 Rezultatas (su finansinėmis sąnaudomis) 2 938 079 Pabrangimas Eur/gyventojui/metus 1,63
  • 24. ALTERNATYVŲ FINANSINIŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS (BAZINĖS ALTERNATYVOS) Parametrai Mato vnt. I II III IV Bendras investicijų dydis tūkst. Eur 6957,7 14310,0 14310,0 6957,7 Investicijų likutinė vertė tūkst. Eur 579,8 2051,1 2051,1 579,8 ES finansavimas proc. 0,0proc. 0,0proc. 0,0proc. 0,0proc. Paskola proc. 90,0proc. 90,0proc. 90,0proc. 90,0proc. FGDV (I) tūkst. Eur 4611,5 6958,0 6958,1 4611,6 FVGN (I) proc. 7,7proc. 5,9proc. 5,9proc. 7,7proc. FGDV (K) tūkst. Eur 1322,6 2155,1 2155,3 1322,7 FVGN (K) proc. 39,9proc. 12,5proc. 12,4proc. 39,9proc. Finansinis gyvybingumas TAIP/NE TAIP TAIP TAIP TAIP Vidutinis MKA tvarkymo mokesčio išaugimas, gyv. Eur/gyv./metus (vidurkis) 2,05 2,33 2,55 2,28 Vidutinis MKA tvarkymo mokesčio išaugimas, n.ū. Eur/namų ūkis/metus (vidurkis) 4,88 5,54 6,07 5,42
  • 25. ALTERNATYVŲ FINANSINIŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS (PAPILDOMOS ALTERNATYVOS) Parametrai Mato vnt. IA IIA IB IC Bendras investicijų dydis tūkst. Eur 4410,0 9315,0 6957,7 6957,7 Investicijų likutinė vertė tūkst. Eur 367,5 1335,2 579,8 579,8 ES finansavimas proc. 0,0proc. 0,0proc. 0,0proc. 50,0proc. Paskola proc. 90,0proc. 90,0proc. 90,0proc. 40,0proc. FGDV (I) tūkst. Eur 2938,7 4446,0 4611,5 -908,4 FVGN (I) proc. 7,7proc. 5,9proc. 7,7proc. -0,2proc. FGDV (K) tūkst. Eur 838,6 1403,2 1322,6 -2548,9 FVGN (K) proc. 39,9proc. 12,5proc. 39,9proc. -9,6proc. Finansinis gyvybingumas TAIP/NE TAIP TAIP TAIP TAIP Vidutinis MKA tvarkymo mokesčio išaugimas, gyv. Eur/gyv./metus (vidurkis) 1,69 1,95 2,44 1,90 Vidutinis MKA tvarkymo mokesčio išaugimas, n.ū. Eur/namų ūkis/metus (vidurkis) 4,01 4,64 5,81 4,53
  • 26. FINANSINĖS ANALIZĖS APIBENDRINIMAS • Projekto alternatyvų finansiniai rodikliai yra teigiami dėl gyvybingumą užtikrinančio tarifo/rinkliavos išaugimo; • Dėl projektų namų ūkio sąnaudos išaugtų skirtingoms alternatyvoms – nuo 4,01 iki 6,07 Eur/metus/namų ūkiui; • Jeigu projektai būtų dalinai finansuojami iš ES fondų, tarifo/rinkliavos augimas galėtų būti mažesnis. Tai parodo IC alternatyvos rezultatai, parodantys I alternatyvos įgyvendinimą, gavus 50 proc. ES fondų finansavimą pradinėms investicijoms.
  • 27. EKONOMINĖ ANALIZĖ. PROJEKTO EKONOMINĖ NAUDA/ ŽALA • Atskirai surenkamų MVA komposto kokybės pagerėjimas (lyginant su kompostu iš MKA) • Komposto naudojimas žemės ūkyje: • dirvožemio kokybės gerinimas • CO2 išmetimų į aplinką mažinimas • CO2 išmetimų į aplinką mažinimas dėl MVA apdorojimo Tauragės regione (šiuo metu nėra MBA) • Mažesnis MBA rūšiavimo įrenginių apkrovimas bei antrinių žaliavų kokybės pagerėjimas • Naujų darbo vietų sukūrimas • Sumažėjęs šalinamų atliekų kiekis (techninio komposto) sąvartyne (galimas taršos mokesčio sumažėjimas nuo 2023 metų)
  • 28. PINIGINE IŠRAIŠKA VERTINAMA EKONOMINĖ NAUDA/ ŽALA • Anglies dioksido ir metano (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijų sumažėjimas dėl komposto panaudojimo žemės ūkyje pakeičiant dalį mineralinių trąšų iš MVA išgautu kompostu; • CO2 išmetimų į aplinką mažinimas dėl MVA apdorojimo Tauragės regione. Parametrai Mato vnt. I, II, IC III, IV IA, IIA IB Komposto gamyba t./metus (vidurkis) 15012,1 17617,8 10850,6 17648,4 Mineralinių trąšų kiekis, pakeičiamas kompostu t./metus (vidurkis) 733,9 861,3 530,5 862,8 Gaminant trąšas išskiriamas CO2 t. CO2 išsiskirtų gaminant mineralines trąšas 369,9 434,1 267,4 434,9 MVA kiekis Tauragės regione t./metus (vidurkis) 850,7 986,0 0,0 850,7 Šalinant MVA sąvartyne išskiriamas CO2 (Tauragės regione) t. CO2 išskirtų sąvartyne šalinant MVA 279,0 323,4 0,0 279,0 Ekonominė nauda Eur/metus (vidurkis) 16223,2 18937,9 6684,0 16223,2
  • 29. ALTERNATYVŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS Apibendrinimas:  Didžiausią EGDV duoda I, IV ir IB alternatyva.  IC alternatyva duoda neigiamą rezultatą, kadangi šioje, vienintelėje alternatyvoje yra numatytas ES fondų finansavimas – kadangi gaunama ekonominė nauda yra minimali, ji neįstengia padengti projekto investicijų.  Padidinus atliekų tvarkymo įkainius daugiau IC alternatyva taptų pelninga (tiek finansiškai, tiek ekonomiškai), bet tokiai alternatyvai nėra tikslinga skirti ES finansavimą (projektai atsipirks patys). FGDV(I), tūkst. Eur FVGN(I), proc. Vidutinis KA tvarkymo mokesčio išaugimas, n.ū./metus (vid.) EGDV, Eur EVGN, proc. ENIS (koef.) I alternatyva 4611,5 7,7proc. 4,88 1385,0 8,1proc. 1,13 II alternatyva 6958,0 5,9proc. 5,54 1059,8 6,1proc. 1,12 III alternatyva 6958,1 5,9proc. 6,07 1088,9 6,2proc. 1,11 IV alternatyva 4611,6 7,7proc. 5,42 1414,1 8,1proc. 1,12 IA alternatyva 2938,7 7,7proc. 4,01 841,9 7,9proc. 1,14 IIA alternatyva 4446,0 5,9proc. 4,64 605,1 6,0proc. 1,13 IB alternatyva 4611,5 7,7proc. 5,81 1404,4 8,1proc. 1,11 IC alternatyva -908,4 -0,2proc. 4,53 -2790,8 0,2proc. 1,0
  • 30. OPTIMALIOS ALTERNATYVOS PARINKIMAS • Finansiniai projekto rodikliai yra teigiami visų alternatyvų, išskyrus IC, atveju dėl gyvybingumą užtikrinančio tarifo/rinkliavos padidinimo lygio; • Finansiškai investuotojui yra naudingiausios I, IV, IA, IB alternatyvos; • Socialinės – ekonominės analizės rodikliai rodo, jog panašios ekonomiškai yra I, IV, IA, IB alternatyvos – didžiausia EGDV yra IB alternatyvoje, didžiausias ENIS – IA alternatyvoje; • Geriausia projekto alternatyva gyventojams yra – IA alternatyva (MVA surinkimas tik miestuose virš 50 000 gyventojų, apdorojimui išnaudojant turimus RATC MBA pajėgumus). Joje mokestis gyventojams išauga mažiausiai. • Apibendrinant rezultatus, optimali projekto įgyvendinimo alternatyva yra laikoma IA alternatyva; • Svarbu pažymėti, kad visos alternatyvos, išskyrus IC, turi teigiamus finansinius ir ekonominius rezultatus, todėl gali būti sėkmingai įgyvendintos; • Rezultatams didelę įtaką turėjo tai, kad verslo įmonės nepateikė informacijos apie joms reikalingas investicijas bei galimus MVA tvarkymo įkainius/ sąnaudas. Šios informacijos gavimas ar realių projektų įgyvendinimas gali sukurti kitokius finansinius ir ekonominius rezultatus.
  • 31. OPTIMALIOS ALTERNATYVOS IŠPLĖTIMO GALIMYBĖS • Utenos regiono įtraukimas į MVA tvarkančių teritorijų skaičių dėl gero pasiruošimo be didelių investicijų atskirai tvarkyti MVA. Telšių regione atskiras MVA tvarkymas taip pat pareikalautų nedidelių investicijų; • MVA surinkimas ir tvarkymas turėtų būti vykdomas ne tik miestuose virš 50000 gyventojų, bet ir urbanizuotose aplinkinėse teritorijose; • Turi būti skatinama viešojo maitinimo sektoriuje surenkamas MVA tvarkyti regioniniuose šių atliekų tvarkymo įrenginiuose; • MVA atskiro surinkimo ir tvarkymo didžiuosiuose miestuose įdiegimas – pirmas MVA atskiro surinkimo ir tvarkymo sistemos plėtros Lietuvoje etapas; • Tam, kad MVA atskiro surinkimo ir tvarkymo sistema veiktų efektyviai reikalinga visa eilė teisinių bei ekonominių veiksmų.
  • 32. IŠŠŪKIAI • Konkursai ar investicijos – kas pirmiau? • MVA švarumas, būtinas kokybiško komposto gamybai – kaip pasiekti? • Ekonominė nauda labai maža – ar galimas ES fondų finansavimas? • Poveikis MBA veiklai – geresnis išnaudojimas ar nauja rizika?
  • 33. AČIŪ UŽ DĖMESĮ! DR. JONAS STRAVINSKAS, CMC Tel. 8 5 277 3777 El. paštas: js@jostra.lt