1. Aplinkosauginių pradmenų
ugdymas darželyje vykdant
projektinę veiklą
.
Rasa Kildonavičienė, Rita Nemaniūnienė
Šiaulių m. lopšelis – darželis „Bangelė“

2. Aplinkosauginio švietimo sistema apima ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo
mokyklas, kitas mokslo ir studijų institucijas, kuriose galima organizuoti
gamtosauginį ugdymą, veiklą.
Aplinkosaugos idėjos integruojamos į visas disciplinas ir ugdo ekologinį mąstymą.
Ekologinis švietimas – vienas iš būdų, galinčių sumažinti neigiamą civilizacijos
poveikį mus supančiai aplinkai ir gamtai (Lukavičienė, Stubrienė, 2007, p. 4).
Ekologinis ugdymas reikalingas ne tik suaugusiems, priimantiems sprendimus, bet
svarbus ir formuojant vaikų sampratą. Kaip teigia Ivavičiūtė, sąmoningą pilietį
reikia auginti nuo mažų dienų. Ikimokyklinėje įstaigoje vaikai gauna daug
susistemintų, integralių žinių apie gamtą, kurių pagrindu formuojasi svarbiausi
mokėjimai ir nuostatos (saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir kt.), estetiniai,
pažintiniai motyvai (Lamanauskas, 2001, p.67).
Lukavičienė V., Stubrienė L. (2007). Aplinkosauginių projektų valdymas ikimokyklinėse įstaigose: Šiaulių lopšelis -
darželis "Ąžuoliukas". Radviliškis: Littera.
Lamanauskas V. (2001). Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje. Šiauliai.

3. Ekologinis ugdymas bus sėkmingas jei:
• vaiką supantys suaugusieji sukurs visapusiškai skatinančią jo vystymąsi bei
individualią raišką aplinką;
• išmokys – mylėti, saugoti, suprasti gamtą, jos reiškinius;
• ekologinį ugdymą sies su menine raiška, kūrybiškumu, gamtos estetinių savybių
išryškinimu, aplinkos tvarkymu.
Puikus būdas realizuoti aplinkosauginius uždavinius, plėtoti pažintines ugdytinių
galias, formuoti vertybines nuostatas yra projektinės veikos metodas, nes tai yra
nevienadienis darbas, renginys ar šventė, o nuoseklus ir tuo pačiu spontaniškas,
įdomus ir kupinas kūrybinių ieškojimų procesas.

4.
Įstaigoje įgyvendiname ilgalaikius ir trumpalaikius aplinkosauginius projektus,
kurių bendras tikslas – plėtoti vaiko emocinę, kultūrinę patirtį, žadinant vaiko
poreikį pažinti aplinkinį pasaulį, pratinant jame atitinkamai elgtis ir vertinti visa,
kas jį supa.
Projektinės veiklos metodas sudaro sąlygas atskleisti vaikų gebėjimus,
įgyvendinti idėjas, įgyti naujos patirties ir pan.
Įstaigoje jau tapo tradicija kovo mėnesį rengti projektus, skirtus Žemės dienai
paminėti. Praėjusių metų kovo mėnesį buvo parengtas projektas „Būk pasveikinta
tu, Žeme!“.

5. Projekto tikslas - padėti pažinti supančią aplinką ugdant pagarbą Žemei, gyvybei.
Projekto uždaviniai:
* Skatinti vaikus suprasti gamtą, suteikti kuo daugiau žinių apie aplinką.
* Ugdyti gyvūnų ir augalų globos bei priežiūros įgūdžius.
* Kaupti, rūšiuoti ir panaudoti antrines žaliavas vaikų kūrybinėje
veikloje.
Projektinė veikla padeda vaikams išreikšti save, jiems sudaromos sąlygos
išbandyti savo jėgas ir tobulinti gebėjimus. Ji suteikia mažiesiems džiaugsmo ir
plečia jų supratimą apie artimiausią aplinką ir juos supantį pasaulį. Todėl kartu
su vaikais projektui sukūrėme specialų idėjų banką „Mūsų žingsniai“.

6. Žaliojo kampelio įkūrimas grupėse;
Tyrimas vaikams „Ką žinau apie gamtą?“;
Kūrybinė veikla su Rėkyvos progimnazijos mokiniais „Dovana Žemei”;
Šventiniai renginiai: „Eko stilius – 2012“, „Kodėl Žemei skauda?“;
Akcijos „Ilgiausias piešinys“, „Pakeiskim seną paukščio inkilą“;
Mano augintinis grupėje;
Vaikų augintinių foto nuotraukų paroda „Mano mielas augintinis“;
Dalyvavimas tarptautinėje vaikų ir jaunimo gamtosaugos akcijoje „Aš noriu
gyventi“, skirtoje augmenijos ir gyvūnijos apsaugai „Mobijaus ciklas“ piešinių
konkurse tema „Aš padedu gamtai“ (Vilnius);
Dalyvavimas vaikų ir pedagogų kūrybinių darbų iš antrinių žaliavų konkurse
„Atliekos naujai“ (Šiauliai);
Ekskursijos į Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą ir Katinų muziejų;
Dalyvavimas Šiaulių l/d „Žibutė“ vaikų spektaklių „Supinsim pynę iš pasakų ir
dainų“ šventėje, skirtai Tarptautinės teatro dienos šventimo 50-mečiui. Vaikai
inscenizavo pasaką “Boružytės kelionė“ (aplinkosaugine tema).

7. Didelį dėmesį grupėse skiriame žaliajam grupės kampeliui. Jame auginame ir
prižiūrime gėles, daržoves, taip ugdome požiūrį į augalus, kaip į gyvybės formą.
Vaikai sužino, kad augalai, kaip ir gyvūnai, kvėpuoja, auga, gali žūti, todėl jiems taip
pat reikia vaikų rūpesčio ir atsakomybės (1 pav.).
1 pav. Praktinė vaikų veikla

8. „Mano augintinis“ – labai artima vaiko pasauliui tema. Vos ne kiekvienas
grupės vaikas namuose globoja ir mokosi rūpintis savo gyvūnu. Ugdytinių
paskatintos, organizavome „Mano augintinis grupėje“ savaitę (2 pav.).
2 pav. Augintinių dienos grupėse

9. Vaikams aktualu vaizduoti tai, kas vyksta aplink juos. Rudenį mes piešiame
rudens lapus, žiemą – snaiges ir sniegą, pavasarį – paukščius, vasarą – saulę ir
gėles. Iš pačių vaikų kilo idėja nupiešti ilgiausią piešinį. O kam jį parodysime?
Galvojome visi. Ir sugalvojome apjuosti piešiniu savo darželį (3 pav.).
3 pav. Akcija „Ilgiausias piešinys Žemei“

10. Ugdytiniai kur kas dažniau renkasi kūrybą iš antrinių žaliavų nei iš įprastų dailės
priemonių. Jų kūrybiniai darbeliai būna kūrybingi, išradingi, saviti ir „iškeliauja“
į organizuojamas parodas mieste (pvz., „Atliekos naujai“ ) ( 4 pav.).
4 pav. Atliekos atgyja naujai

11. Ypatingai vaikai vertina ir džiaugiasi rūbeliais, kurie yra sukurti panaudojant
buityje atlikusias atliekas (plastikiniai maišeliai, saldainių popierėliai, įvairios
pakuotės, folija ir kt.).Tenkindami vaikų poreikį kurti iš netradicinių
priemonių, organizuojame įvairius renginius, kuriuose reikia puoštis pačių
sukurtais rūbais (5 pav.).
5 pav. Šventiniai renginiai

12. Norėdami išsiaikinti įgytas vaikų žinias apie gamtos reiškinius, gamtinę aplinką,
atlikome anketinę apklausą. Apklausoje dalyvavo trijų grupių (viduriniosios,
vyresniosios ir preišmokyklinio amžiaus) vaikai (47). Jiems buvo pateikti
klausimai, kokius gyvūnus žmonės augina namuose?kokį gyvūną tu augini
namuose? Ko reikia sėklai, daigeliui augti? Kaip mes saugome gamtą? Ar tu
rūšiuoji atliekas?

13. Kad namuose žmonės augina šunis įvardijo didžioji dauguma vaikų (6 pav). Taip
pat savo atsakymuose minėjo augintinius (kates, triušius, papūgėles, peliukus,
jūros kiaulytes, šinšilą), kurie būdingi mieste gyvenantiems žmonėms.
6 pav. Kokie gyvūnai auginami žmonių namuose

14. Vaikų buvo klausta kokį gyvūną tu augini namuose. Taigi, iš atsakymų matyti, kad
dažniausiai vaikai namuose augina šunį (7 pav.), antra vieta tenka katei (25,5%).
Namuose visai neaugina gyvūnų, palyginus visai nedaug iš 47 šeimų tik - 4 (8,5%).
7 pav. Ugdytinių namuose auginami gyvūnai

15. Vaikų buvo klausta, ko reikia sėklai, daigeliui augti (8 pav.). Pagal gautus
rezultatus, matyti, kad suvokia ir geba pasakyti sąlygas reikalingas sėklai,
augalui augti.
8 pav. Be ko sėkla, daigelis negali augti

16. Vaikai mano, kad gamtą saugo (7 pav.): nešiukšlindami - 55,3%, mylėdami
gyvūnus ir juos maitindami 14,8%, pavasarį nelipdami ant žolės ir
nelaužydami medžio šakų 8,5%.
7 pav. Kaip vaikai gali prisidėti prie gamtos saugojimo

17. Apie šiukšlių rūšiavimą vaikai turi žinių ir žino, kaip tai praktiškai yra
daroma (9 pav.), tačiau, remiantis jų atsakymais, namuose vis dėl to maža
dalis šeimų rūšiuoja šiukšles. Galima manyti, kad šeimose dar nėra
pakankamai dėmesio skiriama šiukšlių, atliekų rūšiavimui.
9 pav. Šiukšlių rūšiavimas namuose

18. Išvados:
• Projektinė veikla prasminga ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, tik svarbu, kaip
ją pateiksime mažiesiems.
• Projektų įgyvendinimas apie gamtą leidžia vaikams susipažinti su kitų vaikų
augintiniais, įgyti žinių apie jų maitinimą, priežiūrą, naudą.
• Praktiškai veikdami vaikai turi galimybę sėti sėkliukes, sodinti medelį,
pasidžiaugti draugo augintiniu, apkabinti medį, sukurti darbelį iš antrinių
žaliavų.
• Aplinkosauginį ugdymą deriname su šeima, siekiame jų bendradarbiavimo.
• Stebėdami, eksperimentuodami, bandydami vaikai įgyja ne tik naujų žinių, bet
ir ugdosi asmeninių savybių: atsakomybės, užuojautos, pasitikėjimo savo
jėgomis.