Gamtinių aplinkų kūrimasir panaudojimas kompetencijų ugdymui Onutė Gervienė Šlienavos pagrindinė mokykla Respublikinė mokslinė -praktinė konferencija “Mokymas ir mokymasis bendrojo lavinimo mokykloje - 2011” Šiaulių universitetas, 2011-12-09
2.
Švietimo reforma siekia,kad mokykla taptų asmenybės ugdymo vieta, o ne žinių perteikimo institucija. Lietuvos švietimo sistema, vis daugiau dėmesio kreipiama į visapusiškos asmenybės ugdymą, bendražmogiškųjų vertybių diegimą, kompetencijų ugdymą.
3.
Šiandien mokiniai turipasirengti spręsti daug sudėtingų problemų. Gresiant ekologinei katastrofai jų santykiai su gamta bus labai sudėtingi.
4.
Mokytojui Svarbiu uždaviniutampa - harmoningų santykių tarp gamtos ir mokinio formavimas, ugdant mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Tačiau pilnavertis kompetencijų ugdymas biologijos pamokose sunkiai įgyvendinamas klasėje, net jeigu vaizdinės medžiagos bazė ir gera.
Aš dalinuosiasmenine gamtinių aplinkų kūrimo ir gamtamokslinio ugdymo gamtoje patirtimi Veiklos tikslas - ugdyti mokinių kompetencijas
7.
Palanki situacija Mokyklakurioje dirbu yra įsikūrusi gražioje Kauno marių regioninio parko pašonėje. Netoli mokyklos yra nedidelis atviro vandens telkinys, gyvenvietės žmonių gražiai vadinamas ežeriuku, netoliese teka Žiglos upelis, stūkso Dubravos giria, todėl turiu puikias galimybes vesti pamokas gamtoje. Vesdamas tokias pamokas sulaukiu pagalbos ir KMRP ekologų, kultūrologų.
8.
Gamtinių aplinkų kūrimas(I) Šlienavos pagrindinės mokyklos Žali ąją klas ę pradėjome kurt i 2002 m. aplinkos renovacijos pagrindu. Pradžioje apsodin ome augalais pagal architekto–landšaftininko projektą.
9.
Gamtinių aplinkų kūrimas(II) Žaliojoje klasėje įrengėme poilsio zon a s, skirt as mokinių sveikatos stiprinimui. 2009 m. kiekvienos klasės mokiniai pasodino savo medį, skirtą Lietuvos tūkstantmečiui ir mokyklos 100-mečiui paminėti.
Klasės pritaikymas kompetencijųugdymui ir kompetencijų ugdymas Su mokiniais atlikome tyrimą, kuriuo siekėme n ustatyti mokyklos Žaliosios klasės sumedėjusių augalų rūšinę įvairovę ir sudaryti galimybes efektyviau panaudoti Žaliosios klasės botaninį taką formalią ja me ir neformalią ja me ugdyme, užsienyje gyvenančių ir besimokančių mūsų mokyklos mokinių kompetencijų ugdymui (si).
12.
Klasės pritaikymas kompetencijųugdymui ir kompetencijų ugdymas Tyrimo metu buvo: Identifikuoti mokyklos Žaliosios klasės sumedėjusieji augalai.
13.
Klasės pritaikymas kompetencijųugdymui ir kompetencijų ugdymas Tyrimo metu buvo: Išsiaiškintos šių augalų vaistingos savybės. Parengtas virtualus Žaliosios klasės botaninio tako aprašas. 2011m. išleista knygelė “Žaliosios klasės botaninis – sveikatingumo takas”.
Asmeniniai pastebėjimai Vesdamapamokas vaikus supančioje ir jų rankomis kurtoje gamtinėje aplinkoje įsitikinau, kad jokioje veikloje negalima vadovautis vien žinojimu, protu, nes tai nėra absoliutūs dydžiai. Taigi sudarydama teminius planus visada numatau mokymą(si) gamtoje.
Biologijos pamoka 10klasėje. Tema: Žmogaus veiklos įtaka ekosistemoms Pamoka vedama mokyklos parke ir žaliojoje klasėje. Mokiniai argumentuotai vertina vietos ir globalines aplinkos problemas, žmogaus ūkinės veiklos įtaką ekosistemai. Pamokų metu atliekama socialinė veikla, aplinkosauginiai projektai.
18.
Integruota biologijos-chemijos pamoka9 klasėje. Projektas „Vandens savybių tyrimas” Pamoka vedama prie gyvenvietės ežerėlio ir Žiglos upelio. Mokinių veikla: nustato vandens užterštumą pagal vandens pH; nustato vandens užterštumą pagal gyvuosius bioindikatorius, su tyrimų rezultatais supažindina mokyklos bendruomenę.
19.
Biologijos pamoka 8klasėje. Projektas „Gėlo vandens telkinio ekosistema“ Savarankiškai stebi ir tyrinėja vandens telkinio ekosistemą. Etiškai elgiasi su pagautais gyvūnais.
20.
Biologijos pamoka 8klasėje. Projektas „Gėlojo vandens telkinio ekosistema“ Tinkleliu pasigauna planktoninių organizmų, stebi juos pro mikroskopą ir atpažįsta. Nustato vandens augalų požymius.
21.
Biologijos pamoka 7klasėje. Tema: Bestuburių gyvūnų stebėjimas Mokiniai atlikę užduotis nurodo svarbiausius moliuskų ir nariuotakojų požymius. Palygina pilvakojį, dvigeldį ir galvakojį moliuską. Palygina vėžiagyvį, voragyvį, ir vabzdį. Stebi pasirinktą bestuburį gyvūną ir aprašo stebėjimo rezultatus. Paruošia vabzdžio preparatą. Žino darbo su smulkiais gyvūnais taisykles ir jų laikosi.
22.
Biologijos pamoka 8klasėje. Tema: Gamtinė atranka. Pamoka vedama KMRP Dubravos girioje Atlikę stebėjimus ir užduotis mokiniai paaiškina, kas yra kova už būvį, pateikia pavyzdžių. Susiedami su kintamumu nurodo, kad vieni organizmai yra geriau prisitaikę prie aplinkos, kiti – prasčiau. Remdamasi stebėtu pavyzdžiu paaiškina, kaip gamta atrenka geriausiai prisitaikiusius organizmus.
23.
Biologijos pamoka 8klasėje. Tema: Aplinkosauga. Pamoka vyksta KMRP Dubravos apyrubėje
24.
Mokinių veikla pamokojemokantis KMRP Dubravos apyrubėje Mokiniai atlieka praktines užduotis Dubravos apyrubėje. Nurodo rūšių nykimo priežastis. Pateikia išnykusių rūšių pavyzdžių. Argumentuotai paaiškina, kodėl reikia išsaugoti natūralią aplinką. Nurodo saugomų teritorijų kūrimo tikslus. Skirsto saugomas teritorijas pagal apsaugos režimą. Išvardija Lietuvos svarbiausias saugomas teritorijas: gamtinius rezervatus ir nacionalinius parkus. Suvokia Raudonosios knygos paskirtį. Nurodo kelis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus organizmus.
25.
Gamtos pamoka 5klasėje. Tema: Žaliasis augalų pasaulis Pamoka vyksta Žalioje klasėje . M okiniai atlikę užduotis žino pagrindines augalų grupes ir bendriausius jų bruožus, išvardija žiedinio augalo organus ir nurodo jų paskirtį. Atpažįsta keletą žiedinių augalų.
26.
Gamtos pamoka 5klasėje . T ema: Panašumai ir skirtumai. Pamoka vyksta vieninteliame Lietuvoje esančiame – Dubravos arboretume Mokiniai atlikę individualias ir grupin e s užduotis a pibendrintai paaiškina biologinės rūšies sąvoką. Žino, kad tos pačios rūšies organizmai kiek skiriasi. Įvardija kelis paveldėtus ir įgytus požymius. Sudaro paprastą gyvūnų arba augalų atpažinimo raktą.
27.
Gamtos pamoka 6 klasėje . T ema: Miško paukščiai . P amoka vyksta Žiegždrių geologiniame take Atlikę užduotis, susipažinę su skirtingų paukščių lizdavietėmis, stebėdami paukščius paaiškina, kas yra gyvūno „nuosava“ teritorija, nurodo kelių skirtingų paukščių lizdavietes.
28.
Biologijos pamoka 7klasėje. Tema : Augalai II. Pamoka vyksta Pakalniškių geologiniame take Atlikę užduotis mokiniai nurodo svarbiausius sėklinių augalų požymius. Supranta plikasėklių ir gaubtasėklių augalų pavadinimus (sieja juos su sėklų dangalais). Apibendrintai paaiškina plikasėklių augalų dauginimąsi , n usako augalų naudą ir žalą.
29.
Mokinių veikla Tyrinėjažemapelkę, apaugusią juodalksniais. Suranda ir apjuosti bando storiausią parko liepą, mokosi išmatuoti aukštį ir apimtį. Žiegždrių liepos apimtis – 4,3 m, aukštis – 25 m, amžius – per 100 metų. Šioje pamokoje būna puiki proga susipažinti su Dubravos dvyniais. Jie puikuojasi Samylų seniūnijos herbe.
30.
Legenda byloja „Pamilo ąžuolas pušį. Jų draugystės pradžios niekas nežino. Ar kėkštas pamiršo, kur paslėpė gilę, ar voveraitė pametė pušies kankorėžio sėklą. Iš daigelių išaugo medžiai, ir vienas nuo kito neatsitraukė daugiau kaip 150 metų. Laikas vis stipriau glaudė ąžuolėlį prie savo lieknosios pušelės. Taip ir liko kartu visam gyvenimui žaliuoti ir šalti, tyliai ošti ir su vėtromis kovoti“. Pušies aukštis – 33 m, ąžuolo – 27 m. Abiejų medžių apimtis – 3,60 m. Medžiai yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas
31.
Gamtos pamoka 6 klasėje. Tema : Kuo toliau į mišką, tuo daugiau... Pamoka vyksta Pakalniškių ekologiniam take Take mokiniai : atskiria medžius, krūmus ir žolinius augalus , p ažįsta pagrindinius miško medžius ir krūmus , įvardija miško ardus, pateikia juose augančių augalų pavyzdžių, paaiškina, kas yra pomiškis, supranta jo reikšmę
32.
Apibendrinimas Tokios pamokosleidžia tiesiogiai prisiliesti prie aplinkos ir ją tyrinėti. Įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Kaupti patirtį, formuoti nuostatas. Ugdyti gebėjimus, pajusti savo žmogišką vertę. Suvokti gamtos grožį, jos tobulumą ir harmoniją.
33.
Tai puikios mokslo,pažinimo ir pilietiškumo pamokos. Betyrinėjant pastebima gyvosios gamtos įvairovė, jos tarpusavio ryšiai ir suvokiama, kad kiekvienas aplinkos komponentas yra svarbus ir atlieka savo vaidmenį. Taip formuojasi ne tik vieningo pasaulio vaizdinys, bet ir nuostata saugoti, nepakenkti aplinkai, ugdoma pagarba gyvybei, atsakomybė už gamtos likimą. Apibendrinimas
34.
Mokiniai sako Pamokosgamtoje – „tai pabėgimas nuo rūpesčių ir pasinėrimas į gamtos stebuklą” (Raimundas, 9 klasė) „ Neįmanoma papasakoti apie jausmą, kurį patiri pamokų gamtoje metu” (Evelina, 8 klasė ) „ Ankstyvą pavasarį, rudenį ar žiemą. Tiek gyvybės visur !” ( Mantvydas , 6 klasė ) .
