1. FITONCIDŲ POVEIKIS
MIKROORGANIZMAMS
Augustė Nikitinaitė, 5 kl., Rekomenduojamas
Simona Kiuraitė, 5 kl. paveikslėlis,
Panevėžio r. Dembavos progimnazija susijęs su tema,
Mokytoja Aldona Klebonaitė nuotrauka…
Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva

2. Įvadas
Fitoncidai – tai nuodingos antimikrobiškai veikiančios
augalų medžiagos, saugančios juos nuo ligų ir kenkėjų.
Šios augalų savybės naudingos ir žmonėms: grynina orą,
užmuša jame esančius kenksmingus mikroorganizmus,
saugo nuo ligų. Fitoncidų turi beveik visi augalai.
Nutarėme pasidomėti ir ištirti, kurių augalų fitoncidai yra
stiprūs, o kurių – silpni.
Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva

3. Tyrimo tikslas
ištirti fitoncidų turinčių augalų poveikį mikroorganizmams.
Tyrimo uždaviniai
1. Ištirti fitoncidų turinčių augalų poveikį duonos pelėsiui;
2. Ištirti fitoncidų turinčių augalų poveikį pieno surūgimui;
3.Paruošti fitoncidų turinčių augalų ištraukas ir nustatyti, kurios iš jų
ilgiausiai negenda;
4. Nustatyti, kurių augalų fitoncidai veikia stipriausiai ir kurių –
silpniausiai.
Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva

4.
Tyrimo metodika
Tyrimą atlikome 2012 m. rugsėjo - spalio mėnesiais. Pasirinkome šiuos
augalus: eglę, pušį, šalaviją, baziliką, vaistinę ramun ėlę, čiobrel į, pipirm ėtę, dilg ėlę,
gvazdikinį serentį, medetką, raudonėlį. Šių augalų įtaką duonos pel ėsiui tyr ėme
dviem būdais. 1-uoju būdu padėjome lėkštėje augalo šakelę šalia duonos
gabalėlio, lėkštę uždengėme, laikėme kambario temperat ūroje ir steb ėjome, per
kiek laiko supelys duona. 2-uoju būdu batono gabalėlius apipuršk ėme tiriam ų
augalų ištraukomis, apkrėtėme pelėsiu, suvyniojome į plėvelę ir taip pat
stebėjome, per kiek laiko duona supelys. Kontrolin į variantą apipuršk ėme virintu
vandeniu ir taip pat apkrėtėme pelėsiu.
Augalų ištraukas ruošėme taip: į stiklines įdėjome po 100 ml
susmulkintos šviežios žaliavos, užpylėme verdančiu vandeniu ir laik ėme 1 val.
Augalų įtaką pieno surūgimui tyrėme taip: į 20 ml pieno įpyl ėme 2 ml
augalų ištraukos ir 1 ml rūgpienio. Laikėme kambario temperat ūroje ir
stebėjome, per kiek laiko pienas surūgs. Į kontrolin į variantą vietoj ištraukos
dėjome virintą vandenį.
Augalų ištraukas savaitę laikėme kambario temperat ūroje ir steb ėjome,
kas joms atsitiks.
Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva

5. Tyrimo rezultatai
Bandymus pradėjome rugsėjo pradžioje, kai dar visi mūsų pasirinkti
augalai žaliavo ir žydėjo. Pirmiausia patikrinome, ar švieži augalai turi įtaką
duonos supelijimui. Kiekvieno augalo nuskintą šakelę padėjome šalia batono
gabalėlio ant lėkštelės ir uždengėme vienkartinėmis stiklinėmis. Per savaitę
laiko pelėsis atsirado tik ant kontrolinio varianto ir ant šalia gvazdikinio
serenčio laikomo batono gabalėlio. Kitų variantų ir augalai, ir batonas sudžiuvo.
Nusprendėme, kad pelėsiui vystytis galėjo neužtekti drėgmės ir nutarėme
bandymą su pelėsiu atlikti kitu būdu.
Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva

6. Tam pagaminome tiriamų augalų vandenines ištraukas. Šiomis
ištraukomis apipurškėme batono gabaliukus, juos truputį apdžiovinome,
apkrėtėme pelėsiu nuo supelijusio batono ir suvyniojome į maistinę plėvelę,
kad būtų drėgmės. Mėginius stebėjome 1 savaitę.
Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva

7. Stipriausi fitoncidai buvo eglės, pušies ir šalavijo –
ant šių augalų ištraukomis apipurkšto batono pelėsis visiškai
nesidaugino. Ant varianto su medetka atsirado tik mažas
pelėsis. O greičiausiai supelijo ramunėlėmis ir čiobreliais
apipurkštas batonas.

9. Tų pačių augalų ištraukų įdėjome į pieną su
rūgpienio raugu. Čia fitoncidų poveikis išryškėjo dar labiau.
Greičiausiai, kaip ir kontroliniame variante, surūgo pienas su
ramunėlėmis ir pipirmėtėmis. Greitai – variantuose su
dilgėlėmis, čiobreliais, serenčiais ir raudonėliais. O stipriausi
fitoncidai buvo pušies ir šalavijo – su šiais augalais pienas
nesurūgo visą savaitę. Su egle ir medetka pienas taip pat ilgai
nerūgo.

11. Augalų ištraukas palikome kambario temperatūroje ir
stebėjome, kas su jomis atsitiks. Greičiausiai ir labiausiai
supelijo čiobrelių ir ramunėlių ištraukos, mažiau – serenčių,
pipirmėčių ir bazilikų. Likusių šešių augalų ištraukos per
savaitę nepakito.

12. Išvados
1. Fitoncidų turintys augalai turėjo įtakos duonos supelijimui: daugumos šių augalų
ištraukomis apdorota duona pelijo lėčiau arba visiškai nesupelijo.
2. Fitoncidų turintys augalai turėjo įtakos pieno surūgimui: su daugumos šių augalų
ištraukomis pienas rūgo lėčiau arba visiškai nesurūgo.
3. Per savaitę laiko penkių fitoncidų turinčių augalų ištraukos supelijo, o šešių –
nepakito.
4. Mūsų tirtais atvejais stipriausi buvo šalavijų, pušų ir eglių fitoncidai, o silpniausi –
ramunėlių ir čiobrelių.
Nacionalinė integruota mokinių ir mokytojų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2013, kovo 19-30 d., Lietuva