Konferencijos VAIKYSTĖ IR UGDYMAS - 2015 pranešimas

1. Vaikų kompetencijų ugdymas
per žaidimą darželyje
Sigita Dirgėlaitė, Plungės raj. Alsėdžių lopšelio-
darželio auklėtoja
dr. Reda Ponelienė, Šiaulių universiteto Edukologijos
katedros lektorė

2. Įvadas
Ikimokyklinio amžiaus vaikams efektyviausias
ugdymo(si) būdas yra žaidimas, todėl ikimokyklinio
ugdymo įstaigoje jie turėtų būti ugdomi per įvairius
žaidimus, kuriais siekiama žodyno turtinimo,
smulkiosios motorikos įgūdžių lavinimo, išmokstama
koordinuoti judesius, skaičiavimo, aplinkos pažinimo,
socializacijos.
Per žaidimus ugdomas erdvinės padėties, dydžio,
formos suvokimas, rankos ir akies koordinacija,
išradingumas, mokoma ieškoti kylančių problemų
sprendimo, įsisąmoninamos elgesio normos. Žaidimais
ugdomas kūrybiškumas, savarankiškumas, skatinamas
drausmingumas, iniciatyva, pagalba draugui, laikomasi
taisyklių.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai žaisdami tyrinėja
supantį pasaulį, susipažįsta su medžiagų savybėmis,
vertina savo galimybes, patiria naujus jausmus, įgyja
jutiminės, emocinės, komunikacinės, socialinės
patirties.

3. Ikimokyklinio amžiaus vaikams keliami ugdymo(si)
uždaviniai (pagal S. Neifachą (2008), D. T. Dodge (2008):
 Gebėti prisitaikyti prie naujų situacijų,
 Suvokti ir tinkamai išreikšti savo jausmus, suvokti ir tinkamai reaguoti į kitų
jausmus,
 Elgtis savarankiškai, nepriklausomai, prisiimti atsakomybę už savo gerovę,
 Rūpintis grupės aplinka, priemonėmis, laikytis dienotvarkės, grupės taisyklių,
 Žaisti su kitais vaikais, dalytis žaislais, gerbti kitų teises,
 Taikyti mąstymo įgūdžius konfliktams spręsti,
 Įvaldyti motorinius įgūdžius, išlaikyti pusiausvyrą judant, laipioti aukštyn ir
žemyn,
 Minti ir vairuoti triratuką, įvaldyti metimo, gaudymo, spyrimo įgūdžius,
 Valdyti smulkiuosius rankų raumenis, koordinuoti akių ir rankų judesių sąveiką,
 Domėtis daiktais ir įvykiais, lanksčiai spręsti problemas, atkakliai atlikti užduotis,
 Tyrinėti priežasties ir pasekmės santykius, žinias pritaikyti naujame kontekste,
 Klasifikuoti, lyginti, matuoti, dėlioti tam tikra tvarka, atpažinti sekas, jas pakartoti,
 Vaidinti sukurtus vaidmenis, situacijas,
 Žaisti su objektais, įsivaizduojant juos kuo kitu,
 Kurti, interpretuoti, komentuoti veiklos rezultatus.

4. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si)
uždaviniams įgyvendinti pedagogas gali
pasitelkti įvairius žaidimus (nuo kūrybinių-
vaidmeninių iki judriųjų). Savo ruožtu
žaisdami individualiai ar grupelėmis
ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat įgyja
jiems reikalingų gebėjimų, ugdosi
kompetencijas.

5. Kompetencijos
 Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų
žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (LR Švietimo
įstatymas, 2011).
Kompetencijos:
 Socialinė. Ugdymo sritys: vaikų santykis su pačiu savimi, santykiai su
bendraamžiais, suaugusiaisiais, su gamtine, socialine ir kultūrine
aplinka.
 Sveikatos saugojimo. Įgyti bendrą sveikatos, sveikos gyvensenos
sampratą, puoselėti psichikos sveikatą, palaikyti socialinę sveikatą,
gebėjimas atsispirti netinkamam elgesiui, aplinkoje saugotis pačiam,
išmokti rūpintis savo fizine sveikata.
 Komunikavimo. Kalbos suvokimas, kalbėjimas, skaitymo ir rašymo
pradmenys.
 Pažinimo. Smalsumas, domėjimasis, informacijos rinkimas,
apdorojimas, aktyvus aplinkos tyrinėjimas, padarinių prognozavimas,
žinių, supratimo, patirties kritiškas interpretavimas, kūrybiškas
panaudojimas.
 Meninė. Tai gebėjimas kurti vaizduojant, muzikuojant, šokant,
vaidinant, žaidžiant.

6. Žaidimas
Žaidimas apibūdinamas kaip spontaniška, vyraujanti
veikla, kuri yra svarbi protinio (mąstymo, teksto
suvokimo, žinių, žodyno, judesių pobūdžio, eigos
įsiminimo), fizinių (lavinamos visos raumenų grupės,
judesiai), dorovinių (veiksmų, poelgių), estetinių
(muzikos, eiliuoto teksto) ir darbinių (suteikiamos
elementarios darbui reikalingos žinios) įgūdžių ugdymui
(Grinevičienė, 2006).
Sudarant vaikų darželio programas, didžiausias
dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų žaidybinei veiklai,
kuri ugdo gyvenimo įgūdžius, bendravimą, pažinimą,
kalbą, judėjimą, kūrybiškumą, įgyja naujų sugebėjimų,
įgūdžių, vertybių, patirties, ugdoma motorika, kalba,
vaizduotė, lavinami protiniai sugebėjimai,
įsisąmoninamos elgesio normos, taisyklės, vertybės. Visa
tai siejama su kompetencijomis.

7. Žaidimų klasifikavimas
Pagal žaidimo pobūdį (J. Piaget) Žaidimo klasifikavimas socialiniu požiūriu
(Parten)
Funkcinis (pasikartojantis motorinis aktyvumas
kitaip tariant veiksmas kartojamas, nes smagu)
Pavienis (individualus) žaidimas (būdingas kūdikiams ir
vaikščioti pradedantiems vaikams)
Konstravimo arba konstrukciniai (vaikas mėgina
sukurti objektą, pvz., ką nors piešia arba daro)
Stebėjimo žaidimas (būdingas dvimečiams)
Simboliniai arba vaizduotės (žaidime pasitelkiama
vaizduotė)
Lygiagretus (paralelinis žaidimas, žaidimas greta) (būdingas
2-3 metų vaikams)
Žaidimai pagal taisykles arba formalūs žaidimai Asociatyvus žaidimas (būdingas 3-4 metų vaikams)
Žaidimas bendradarbiaujant (kolektyvinis žaidimas)
(būdingas 4-5 metų vaikams)

8. Tyrimas
Lopšelyje – darželyje organizuotas stebėjimas,
kurio metu siekta išsiaiškinti, kokius žaidimus žaidžia
skirtingo amžiaus vaikai ir kokias kompetencijas šie
žaidimai ugdo.
Vieną savaitę stebėta 14 ankstyvojo amžiaus (1–
3 metų) vaikų ir 19 ikimokyklinio amžiaus (4–6 metų)
vaikų. Stebėjimas vykdytas pagal iš anksto parengtus
stebėjimo protokolus, kiekvienas vaikas stebėtas,
atsižvelgiant į kiekvienos amžiaus grupės vaikų
vystymosi ypatumus, keliamus ugdymo(si) uždavinius
ir kompetencijas.
Tyrimo rezultatai pristatomi apibendrinti, aptariant
žaidimų svarbą kiekvienos kompetencijos ugdymui.

9. Socialinė kompetencija
 Apžvelgiant ankstyvojo amžiaus vaikų grupės
stebėjimo rezultatus galima teigti, kad vaikai
ugdosi socialinius įgūdžius žaisdami vieni
šalia kitų bei dalindamiesi žaislais (8 vaikai),
suvokdami, kad bendraamžis taip pat žaidžia ir
jam negalima trukdyti (10 vaikų).
 4–6 metų vaikai ilgesniam laikui susikaupia
atlikti mėgstamą veiklą, žaidžia savarankiškai,
bet mieliau renkasi bendrus žaidimus su
bendraamžiais (15 vaikų), kuriuos vadina savo
draugais.

10. Sveikatos saugojimo kompetencija
 Ankstyvojo amžiaus vaikams patrauklios fizinio
aktyvumo reikalaujančios veiklos (jie prieina prie
žaislų, juos nešasi ir žaidžia (14 vaikų), atlieka
veiksmus su nedideliu kamuoliu, yra patenkinti, kai
žaidžiami judrieji žaidimai (9 vaikai).
 Fizinio aktyvumo reikalaujanti veikla išlieka patraukli
iki 4–6 metų vaikams.
Stebėjimo metu užfiksuota, kad abiejų stebėtų
grupių vaikai nemėgo / vengė veiklos, susijusios su
smulkiosios motorikos lavinimu (nedėliojo dėlionių,
mažai žaidė statybinių žaidimų). Apie pastaruosius
pastebėjimus informuotos grupėse dirbančios
pedagogės, minėto pobūdžio žaidimams šiuo metu
skiriamas didesnis dėmesys.

11. Pažinimo kompetencija
 Apžvelgiant ankstyvojo amžiaus vaikų grupės stebėjimo
rezultatus galima teigti, kad 1–3 metų vaikai mažiau
linkę eksperimentuoti (šie rezultatai tyrėjus nustebino).
Savo žaidybinei veiklai jie renkasi jau žinomus žaislus.
Tik 4 vaikai bandė žaisti su naujais, dar nematytais
žaislais, bet nepavykus, nebuvo linkę dar kartą bandyti.
 Tuo tarpu stebint ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimus
pastebėta, kad pastarieji yra sukaupę nemažai žinių apie
artimiausią aplinką (visi vaikai geba pavadinti namų
apyvokos daiktus, juos panaudoti savo žaidimuose). Visi
vaikai tyrinėjo naujus, taip pat ir seniau grupėje
esančius žaislus, jų panaudojimą, domėjosi juos
supančia aplinka, taip pat demonstravo gebėjimą
skaičiuoti žaislus.

12. Komunikavimo kompetencija
 Apžvelgiant ankstyvojo amžiaus vaikų
grupės stebėjimo rezultatus galima teigti,
kad vaikai renkasi individualius žaidimus
(10 vaikų) arba veikia kartu su auklėtoja,
atsižvelgia į nesudėtingus jos patarimus
(9 vaikai).
 Tobulėjanti vaikų kalba, sudėtingėjantys
įgūdžiai leidžia 4–6 metų vaikams pereiti
prie vaizduotės ir vaidmeninių žaidimų,
daugiau laiko skiriama komunikavimui su
grupės draugais.

13. Meninė kompetencija
Meninė kompetencija labiausiai ugdoma
meninių užsiėmimų metu; savarankiškuose
vaikų žaidimuose ją įžvelgti buvo sunkiau.
Vis tik pastebėta, kad ikimokyklinio
amžiaus vaikai ugdosi meninę kompetenciją
šokdami ir žaisdami liaudies ratelius,
dainuojamai dainelei sugalvodami judesius.

14. Apibendrinimas ir patarimai ateičiai
Atliktas stebėjimas parodė, kad ikimokyklinio
ugdymo įstaigoje žaidimai (tiek pačių vaikų
inicijuoti, tiek pedagogų organizuoti) dažniausiai
skiriami socialinei, sveikatos saugojimo bei
komunikavimo kompetencijų ugdymui(si).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikimokyklinio
amžiaus vaikams reikėtų pasiūlyti kuo įvairesnių
žaidimų, kurie padėtų vaikus supažindinti su
aplinkiniu pasauliu (pažinimo kompetencijos
ugdymas), skatintų save išreikšti vaidinant,
muzikuojant, kuriant (meninės kompetencijos
ugdymas).

15. Kiekviename žmoguje yra vaikas,
kuris nori žaisti.
F. Nyčė