Žiemkenčių javų auginimo
mokyklos teritorijoje tyrimas
5A klasės mokinės:
Adrijana Vaičekauskaitė, Lauryna Dulinskaitė,
mokytojos: Vita Ravkienė, Violeta Nečajeva
Šiaulių Rėkyvos progimnazija
Įvadas
• Žinome, kad ūkininkai augina žiemkenčius,
matome, kaip jie auga, kaip žmonės dirba
laukuose nuimdami derlių. Perkame kvietinius
miltus, duoną, gaminame valgį. Tai mūsų
maistas - energijos šaltinis. Taip diskutavome
mes - ketvirtokai 2014 metų rugsėjo mėnesį.
• Kilo klausimas, ar mums pavyktų užsiauginti
grūdų, o vėliau išsikepti patiems duonos.
Įvadas
• Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar mes galime,
padedant mokytojai, užsiauginti grūdų duonelei
išsikepti.
• Tyrimo hipotezė – mes galime užsiauginti grūdų.
• Tyrimo uždaviniai:
– Išsiaiškinti, kada ir kaip sėjami, kaip auginami
žiemkenčiai
– Išsiaiškinti, kiek laiko auga žiemkenčiai
– Nustatyti, ar užaugintų grūdų kiekis didesnis už pasėtų
grūdų kiekį
Tyrimo metodika
• 2014 m. rugsėjo pradžioje išsiaiškinome, kad
žieminių kviečių grūdus reikia sėti rudenį. Rugsėjo
vidurys kaip tik tinka.
• Rugsėjo antrą savaitę Šiaulių Rėkyvos
progimnazijos teritorijos pietinėje dalyje
pasirinkome žemės plotelį 2m ilgio ir 1m pločio,
paruošėme sėjai: išrovėme piktžoles, išpurenome,
suformavome vageles, palaistėme dirvą,
pabėrėme 600 g kviečių grudų. Grūdus gavome iš
ūkininko aruodo.
Tyrimo eiga: dirvožemio paruošimas, sėja
Tyrimo eiga:
Spalio mėnesio pradžioje žiemkenčiai išdygo.
Spalio mėnesio pabaigoje paaugo iki 12 cm ir
suformavo 3-4 ūglius, pasiruošė žiemojimui.
Tyrimo eiga:
Žiemą buvo mažai sniego, -10 laipsnių šalčio.
Tyrimo eiga:
Nuo šalčio, sniego stiebeliai nulinko ant žemės.
Žiemkenčių augimas sustojo.
Tyrimo eiga:
Kovo mėnesį žiemkenčiai atsitiesė,
nenušalusios augalo dalys sužaliavo.
Balandžio mėnesį žiemkenčiai ūgtelėjo iki 28 cm.
Tyrimo eiga: gegužės mėnesio pabaigoje javai
sužaliavo, sustiprėjo, ūgtelėjo iki 35 cm.
Tyrimo eiga: vasaros dienos buvo šiltos, tačiau
naktys šaltesnės. Kviečiai augo ir brendo medžių
pavėsyje. Jų stiebai išaugo iki 90 cm.
Tyrimo eiga: rugpjūčio mėnesio pabaigoje javai
parudavo, kai kurie ploni stiebai nulinko, pasiruošė
rugiapjūtei.
Tyrimo eiga:
Iškūlėme varpas, pasvėrėme grūdus.
Sumalėme grūdus į miltus.
Sumalę grūdus, kartu su technologijų
mokytoja išsikepėme duonelės
Mūsų duonelė mūsų rankose!
Skanaus!
Tyrimo rezultatai
• Javai iškentėjo žiemos šalčius be sniego.
• Augalai pradėjo augti tik gegužės mėnesį, kol
atsigavo po žiemos ir gavo daugiau saulės.
• Nuo sėjos iki miltų praėjo 12 mėnesių.
• Kviečio stiebas užaugo iki 90 cm, plonas ir silpnas.
• Iš 2m² ploto žiemkenčių prikūlėme 1kg grūdų.
• Iš 1kg grūdų derliaus atėmus 600 g pasėtų grudų,
lieka 400 g daugiau grudų, nei buvo pasėta. Tai
yra, mažiau, nei buvo pasėta.
Tyrimo rezultatai
• Gavę nedidelį derlių, apklausėme ūkininką ir
išsiaiškinome, kad
- sėti grūdus reikėjo 3-4 cm gylyje;
- reikėjo pasėti apie 60g, o pasėjome 10 kartų
daugiau; pasėjus 60g, būtume užauginę tą patį
1kg grūdų, bet derlius būtų 940 g.
Tyrimo rezultatai
- žemės sklypelis turėjo būti saulėtoje vietoje;
- dirvožemį buvo galima patręšti;
- vasarą javams bręsti trukdė oro sąlygų kaita-
šiltos dienos-šaltos naktys;
- žemės sklypelis nuokalnėje-stigo drėgmės.
Išvados
• Tyrimo hipotezė pasitvirtino – mums pavyko
užsiauginti grūdų, nes pasėjome laiku- rugsėjo
pirmoje pusėje, o grūdai sudygo spalio pradžioje
• Grūdai sėjami rugsėjo pirmoje pusėje
• Nuo grūdų sėjos iki derliaus praeina 1 metai
• Tinkamai pasėjus ir auginant, grūdų užauga 10
kartų daugiau, nei pasėjama, arba dar daugiau
Rekomendacijos
• Žemės plotas, kuriame augs javai turėtų būti
saulėtoje vietoje
• Grūdus reikia sėti 3-4 cm gylyje
• 2 m2 plote reikia pasėti ne daugiau nei 30-60 g
grūdų, tada geriau įsitvirtins šaknys, o javai
neišguls.
Rekomendacijos
• Ūkininkams rekomenduojama prieš sėją
nupurkšti dirvą nuodingomis cheminėmis
medžiagomis (herbicidais), kad jos sunaikintų
piktžoles, gegužės mėnesį reikia patręšti azoto
trąšomis (tinkamiausios - amonio salietra)
• Auginant mokykloje nedideliame plote
piktžoles galima išravėti

Makonf2015 ziemkenciai

  • 1.
    Žiemkenčių javų auginimo mokyklosteritorijoje tyrimas 5A klasės mokinės: Adrijana Vaičekauskaitė, Lauryna Dulinskaitė, mokytojos: Vita Ravkienė, Violeta Nečajeva Šiaulių Rėkyvos progimnazija
  • 2.
    Įvadas • Žinome, kadūkininkai augina žiemkenčius, matome, kaip jie auga, kaip žmonės dirba laukuose nuimdami derlių. Perkame kvietinius miltus, duoną, gaminame valgį. Tai mūsų maistas - energijos šaltinis. Taip diskutavome mes - ketvirtokai 2014 metų rugsėjo mėnesį. • Kilo klausimas, ar mums pavyktų užsiauginti grūdų, o vėliau išsikepti patiems duonos.
  • 3.
    Įvadas • Tyrimo tikslas– išsiaiškinti, ar mes galime, padedant mokytojai, užsiauginti grūdų duonelei išsikepti. • Tyrimo hipotezė – mes galime užsiauginti grūdų. • Tyrimo uždaviniai: – Išsiaiškinti, kada ir kaip sėjami, kaip auginami žiemkenčiai – Išsiaiškinti, kiek laiko auga žiemkenčiai – Nustatyti, ar užaugintų grūdų kiekis didesnis už pasėtų grūdų kiekį
  • 4.
    Tyrimo metodika • 2014m. rugsėjo pradžioje išsiaiškinome, kad žieminių kviečių grūdus reikia sėti rudenį. Rugsėjo vidurys kaip tik tinka. • Rugsėjo antrą savaitę Šiaulių Rėkyvos progimnazijos teritorijos pietinėje dalyje pasirinkome žemės plotelį 2m ilgio ir 1m pločio, paruošėme sėjai: išrovėme piktžoles, išpurenome, suformavome vageles, palaistėme dirvą, pabėrėme 600 g kviečių grudų. Grūdus gavome iš ūkininko aruodo.
  • 5.
    Tyrimo eiga: dirvožemioparuošimas, sėja
  • 6.
    Tyrimo eiga: Spalio mėnesiopradžioje žiemkenčiai išdygo. Spalio mėnesio pabaigoje paaugo iki 12 cm ir suformavo 3-4 ūglius, pasiruošė žiemojimui.
  • 7.
    Tyrimo eiga: Žiemą buvomažai sniego, -10 laipsnių šalčio.
  • 8.
    Tyrimo eiga: Nuo šalčio,sniego stiebeliai nulinko ant žemės. Žiemkenčių augimas sustojo.
  • 9.
    Tyrimo eiga: Kovo mėnesįžiemkenčiai atsitiesė, nenušalusios augalo dalys sužaliavo. Balandžio mėnesį žiemkenčiai ūgtelėjo iki 28 cm.
  • 10.
    Tyrimo eiga: gegužėsmėnesio pabaigoje javai sužaliavo, sustiprėjo, ūgtelėjo iki 35 cm.
  • 11.
    Tyrimo eiga: vasarosdienos buvo šiltos, tačiau naktys šaltesnės. Kviečiai augo ir brendo medžių pavėsyje. Jų stiebai išaugo iki 90 cm.
  • 12.
    Tyrimo eiga: rugpjūčiomėnesio pabaigoje javai parudavo, kai kurie ploni stiebai nulinko, pasiruošė rugiapjūtei.
  • 13.
    Tyrimo eiga: Iškūlėme varpas,pasvėrėme grūdus. Sumalėme grūdus į miltus.
  • 14.
    Sumalę grūdus, kartusu technologijų mokytoja išsikepėme duonelės
  • 15.
    Mūsų duonelė mūsųrankose! Skanaus!
  • 16.
    Tyrimo rezultatai • Javaiiškentėjo žiemos šalčius be sniego. • Augalai pradėjo augti tik gegužės mėnesį, kol atsigavo po žiemos ir gavo daugiau saulės. • Nuo sėjos iki miltų praėjo 12 mėnesių. • Kviečio stiebas užaugo iki 90 cm, plonas ir silpnas. • Iš 2m² ploto žiemkenčių prikūlėme 1kg grūdų. • Iš 1kg grūdų derliaus atėmus 600 g pasėtų grudų, lieka 400 g daugiau grudų, nei buvo pasėta. Tai yra, mažiau, nei buvo pasėta.
  • 17.
    Tyrimo rezultatai • Gavęnedidelį derlių, apklausėme ūkininką ir išsiaiškinome, kad - sėti grūdus reikėjo 3-4 cm gylyje; - reikėjo pasėti apie 60g, o pasėjome 10 kartų daugiau; pasėjus 60g, būtume užauginę tą patį 1kg grūdų, bet derlius būtų 940 g.
  • 18.
    Tyrimo rezultatai - žemėssklypelis turėjo būti saulėtoje vietoje; - dirvožemį buvo galima patręšti; - vasarą javams bręsti trukdė oro sąlygų kaita- šiltos dienos-šaltos naktys; - žemės sklypelis nuokalnėje-stigo drėgmės.
  • 19.
    Išvados • Tyrimo hipotezėpasitvirtino – mums pavyko užsiauginti grūdų, nes pasėjome laiku- rugsėjo pirmoje pusėje, o grūdai sudygo spalio pradžioje • Grūdai sėjami rugsėjo pirmoje pusėje • Nuo grūdų sėjos iki derliaus praeina 1 metai • Tinkamai pasėjus ir auginant, grūdų užauga 10 kartų daugiau, nei pasėjama, arba dar daugiau
  • 20.
    Rekomendacijos • Žemės plotas,kuriame augs javai turėtų būti saulėtoje vietoje • Grūdus reikia sėti 3-4 cm gylyje • 2 m2 plote reikia pasėti ne daugiau nei 30-60 g grūdų, tada geriau įsitvirtins šaknys, o javai neišguls.
  • 21.
    Rekomendacijos • Ūkininkams rekomenduojamaprieš sėją nupurkšti dirvą nuodingomis cheminėmis medžiagomis (herbicidais), kad jos sunaikintų piktžoles, gegužės mėnesį reikia patręšti azoto trąšomis (tinkamiausios - amonio salietra) • Auginant mokykloje nedideliame plote piktžoles galima išravėti