Inovacinės veiklos
integruojant meno rūšis,
  ugdant kūrybiškumą
                   Pranešimas
              Rasa Mazaliauskaitė, lietuvių kalbos mokytoja,
   Ingrida Špūraitė-Grinkienė, dailės ir technologijų mokytoja,
                      Jolanta Pukėnienė, muzikos mokytoja,

                                  Šiaulių r. Gilvyčių mokykla
                                                     2013 m.
Kūrybiškumo ugdymas
   Ugdant kūrybiškumą ypač svarbu
sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko saviraiškai
atskleisti. Viena svarbiausių kūrybiškumo
ugdymo mokykloje sąlygų – pačių mokytojų
kūrybiškumas. Tik kūrybiškai dirbantis
mokytojas išugdys kūrybišką mokinį.
Mokykloje kiekvienam vaikui turi būti
sudaryta galimybė kurti, nes vaikai iš
prigimties yra smalsūs ir mėgsta
eksperimentuoti.
Inovatyvių aktyviųjų ugdymo(si) metodų taikymas
  Tikslingai taikomi metodai pažadina
 vaikų smalsumą ir pažinimo džiaugsmą.
 Svarbu, kad vaikai įgyja bendravimo
 įgūdžių, labiau pažįsta save ir draugus,
 plėtoja savo kūrybiškumą.
 Inovacinės veiklos suteikia laisvę
 mokinių mintims, veiksmams, provokuoja
 įvairius individualius atsakymus, moko
 gerbti draugų idėjas, skatina savarankišką
 požiūrį.
Mokomųjų dalykų integracija
     Savo darbo praktikoje esame išbandžiusios
inovacines veiklas integruodamos mokomuosius
dalykus – dailę, literatūrą, muziką. Per lietuvių
kalbos, dailės, technologijų, muzikos pamokas
taikėme šiuos mokymosi metodus: grupinius
projektus, diskusiją, mokymąsi bendradarbiaujant,
problemų sprendimo paieškas (grupelėse),
mokymąsi iš patirties, dramą bei inscenizavimą.
Jau ketverius metus vykdome ilgalaikį integruoto
mokymo projektą „Meilės apraiškos mene“,
vedėme integruotas pamokas „Miniatiūra dailėje ir
literatūroje“.
Integruoto mokymo projektas
        „Meilės apraiškos mene“
     Vykdydamos projektą „Meilės apraiškos mene“
siekėme lavinti estetinį meno rūšių suvokimą, plėtoti
meninę įžvalgą, kūrybinę ir estetinę patirtį, suteikti teigiamų
emocijų, ugdyti dvasines, kūrybines ir fizines mokinių
išgales, padėti įgyti bendrąją meninę kompetenciją.
Parengėme ir pristatėme keletą spektaklių: „Romeo ir
Džuljeta“ (pagal V. Šekspyro dramą), „Jūratė ir Kastytis“
(pagal Maironio baladę, legendą bei animacinį filmą
„Gintarinė pilis“), „Jūratė ir Kastytis“ (pagal K. Ostrausko
mikrodramą), spektaklį „Kuršiukas“ (pagal A. Liobytės
draminę pasaką), spektaklį „Kuršiuko seifo kodo beieškant“
(remiantis A. Liobytės dramine pasaka bei mokinių sukurtu
dramos tekstu) (skatindamos mokinius kūrybiškai
atsiskleisti raginome patiems kurti draminį tekstą).
Integruoto mokymo projektas „Meilės apraiškos
      mene“. Spektaklis „Romeo ir Džuljeta“
    Mokiniams pasiūlėme naują dramos,
perteikiančios jaunuolių iš priešiškai nusiteikusių
šeimų meilės istoriją, interpretaciją – lėlių spektaklį.
    Projekto dalyviai intensyviai ruošėsi spektakliui:
mokėsi raiškiai skaityti dramos tekstą, aptarė veikėjų
paveikslus, parinko muzikos kūrinių ištraukas, kūrė
lėles bei dekoracijas. Lėlių sukūrimui panaudoti
mediniai šaukštai, audiniai, siūlai, šenilo vielutės,
dirbtinės akys. Mokiniai lėles „aprengė“ įvairiomis
medžiagomis (audiniais), išryškino personažų
išskirtinius bruožus, iš siūlų sumodeliavo įvairias
šukuosenas.
Integruoto mokymo projektas „Meilės apraiškos
mene“. Spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ akimirkos
Integruoto mokymo projektas „Meilės apraiškos
        mene“. Spektaklis “Jūratė ir Kastytis”
    Spektaklis “Jūratė ir Kastytis” pastatytas remiantis to paties
pavadinimo legenda, Maironio balade, animacinio filmo
„Gintarinė pilis“ turiniu.
    Projekto dalyviai, ruošdamiesi spektakliui, peržiūrėjo
animacinį filmą „Gintarinė pilis“, per lietuvių kalbos pamokas
skaitė įvairių žanrų tekstus, aptarė veikėjų paveikslus, įvairias
šiuolaikines kūrinių interpretacijas. Per dailės ir technologijų
pamokas kūrė dekoracijas spektakliui, gamino karūnas, valtis,
lanką su strėlėmis, žuvytes, jūros arkliukus. Per muzikos
pamokas mokėsi dainuoti, lavino šokio raiškos gebėjimus
kurdami žuvyčių šokį. Spektakliui panaudoti muzikiniai įrašai iš
M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“, J. Gruodžio
„Adagio“ iš baleto „Jūratė ir Kastytis“, J. Juzeliūno „Saulės
ašarėlės“ ir kt., buvo demonstruojami vaizdo įrašai (I.
Starošaitės ir Ž. Žvagulio „Gintarai“, fragmentai iš roko operos
„Jūratė ir Kastytis“: „Nubusk“, „Meilės duetas“,
„Atsisveikinimas“, kuriuos atliko M. Mikutavičius ir A.
Smilgevičiūtė, V. Matačiūnaitė ir V. Baumila).
Integruoto mokymo projektas „Meilės apraiškos
       mene“. Spektaklis “Jūratė ir Kastytis”

    Pasak projekte
dalyvavusių mokinių,
spektaklį stebėjusių
žiūrovų, buvo įdomu
išgirsti bei pamatyti
romantišką nemirtingos
dievaitės Jūratės ir
paprasto žvejo Kastyčio
meilės istoriją, sužinoti
gintaro atsiradimo
paslaptį.
Integruoto mokymo projektas „Meilės apraiškos
mene“. Spektaklio “Jūratė ir Kastytis” akimirkos
Integruoto mokymo projektas „Meilės apraiškos
mene“. Spektaklio “Jūratė ir Kastytis” akimirkos




                             Spektaklis „Jūratė ir
                                Kastytis“
                          (pagal K. Ostrausko
                              mikrodramą).
Integruoto mokymo projektas „Meilės
apraiškos mene“. Spektaklis “Kuršiukas”
      Vyresniųjų klasių mokiniai
parengė spektaklį ,,Kuršiukas“
pagal A. Liobytės draminę
pasaką.
      Spektaklyje buvo
kalbama ne tik apie meilę,
ištikimybę, pasiaukojimą, bet ir
apie pareigą savo gimtinei.
Integruoto mokymo projektas „Meilės apraiškos
    mene“. Spektaklio “Kuršiukas” akimirkos
Integruoto mokymo projektas „Meilės apraiškos
mene“. Spektaklio “Kuršiuko seifo kodo beieškant”
                   akimirkos
Integruoto mokymo projekto „Meilės
     apraiškos mene“ apibendrinimas

 Pasak pačių projekto dalyvių,
 kuriant spektaklius jiems buvo
 įdomiausias pats kūrybinis
 procesas, dekoracijų ruošimas,
 muzikinių įrašų atranka, vaidmenų
 pasirinkimas, noras įtikinamai
 perteikti veikėjo charakterį,
 parinkti tinkamus rūbus.
Integruotos pamokos „Miniatiūra dailėje ir
                  literatūroje“
   Vesdamos integruotas literatūros ir dailės pamokas 8
    klasėje „Miniatiūra dailėje ir literatūroje“ siekėme plėtoti
    meninę įžvalgą, kūrybinę patirtį skatindamos sukurti
    miniatiūrą (tekstą ir dailės darbelį). Per lietuvių kalbos
    pamoką mokiniai buvo supažindinti su miniatiūros žanru,
    reikšmėmis. Per dailės pamoką mokiniai aptarė, kaip
    buvo kuriamos rankraštinės knygos, išskyrė, kuo jos
    skyrėsi nuo spausdintų, kūrė rankraštinės knygos
    puslapį. Mokiniai sužinojo, kad miniatiūrų tapyba – tai
    knygų tapyba. Per kitą literatūros pamoką aštuntokai
    nagrinėjo du tekstus (B. Ferero „Tėtis po lova“ bei A.
    Kliukaitės miniatiūrą), mokėsi apibūdinti veikėjų dvasinę-
    emocinę būseną, išskirti veikėjų išgyvenimų kreivę
    nurodant pradinį emocijų vyksmą, išgyvenimų
    kulminaciją ir atomazgą, aptarė miniatiūrų kalbos
    vaizdingumą, potekstės svarbą. Mokiniai kūrė miniatiūrą
    siekdami perteikti emocinį išgyvenimą.
Integruotos pamokos „Miniatiūra dailėje ir
               literatūroje“
 Per integruotą pamoką mokiniai įtvirtino
 miniatiūros žanro požymius (stebėdami
 demonstruojamas skaidres), kūrė
 miniatiūrą (tekstą, panaudodami gamtos
 vaizdus, detales, bei dailės darbelį,
 pasinaudodami anksčiau arba per pamoką
 sukurtos miniatiūros tekstu). Per kitą
 dailės pamoką 8 klasės mokiniai sužinojo,
 kaip buvo kuriamas inicialas, mokėsi kurti
 kaligrafinę kompoziciją inicialus derindami
 prie teksto turinio.
„Miniatiūra dailėje ir literatūroje”
„Miniatiūra dailėje ir literatūroje”
„Miniatiūra dailėje ir literatūroje”
Integruota veikla
 Integruojant veiklą buvo kreipiamas
 dėmesys ne tik į pažintinius dalykus,
 bet ir į mokinių savęs realizavimą,
 saviraišką. Integruotos pamokos,
 projektinė veikla sudarė puikias
 prielaidas plėtoti ir tobulinti įvairias
 saviraiškos formas, ugdyti mokinių
 kūrybiškumą, originalumą, vaizduotę,
 pastabumą, bendradarbiavimo
 jausmą.
Išvados
   Integruota veikla nebuvo siekiama aukščiausios
    meninės kokybės. Norėjome, kad mokiniai
    išgyventų estetinius jausmus, patirtų kuo
    daugiau kūrybinio džiaugsmo, puoselėtų savyje
    atsakomybės jausmą, galėtų aktyviau reikštis
    toje srityje, kuri jiems priimtiniausia. Stengėmės
    sukurti situacijas, kuriose atskleidžiami
    asmeniniai, elgesio ir bendravimo,
    tarpkultūriniai, organizaciniai, mobilumo ir
    kūrybiškumo įgūdžiai. Šiame ugdymo procese
    inovacijos gimė iš nebijojimo klysti ir nuolatinio
    ieškojimo, poreikio įgyvendinti kilusias idėjas.
Literatūra
   1. Bitinas B. (2002). Ugdymo filosofija. Vilnius: Kronta.
   2. Braslauskienė R. Inovacijos darželyje: kas tai?
    http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/Konferencija/III%20darbo
    %20grupe/3gr.1.%20Rasa%20Braslauskiene.pdf
   3. Lukošienė A. Kūrybiškumo pritaikymas ugdymui, kad kiekvienas
    mokinys patirtų sėkmę.
    http://www.upc.smm.lt/naujienos/ikt/konferencija/K%C5%ABrybi
    %C5%A1kumo_pritaikymas_ugdymui,_kad_kiekvienas_mokinys_pa
    tirt%C5%B3_s%C4%97km%C4%99.pdf
   4. Rajeckas V. (1999). Mokymo organizavimas. Kaunas: Šviesa.
   5. Sabaliauskienė R. Inovatyvūs ugdymo metodai Lietuvoje ir
    užsienyje. http://inovacijos.pedagogika.lt/lt/naujienos/files/Regina
    %20Sabaliauskiene%20Inovatyvus%20ugdymo%20metodai.pdf
   6. Šukienė A.  Kūrybiškumo ugdymas mokyklose augins inovatyvią
    visuomenę ateityje. 
    http://www.inovacijos.lt/inopagalba/lt/kurybiskumo_ugdymas_mokykl
    ose/
Raktas į kūrybingumą – tai noras
        kažką bandyti, rizikuoti ir
              pažiūrėti, kas bus.

                      Shakti Gawain

Maziliauskaites pranesimas vu_2013

  • 1.
    Inovacinės veiklos integruojant menorūšis, ugdant kūrybiškumą Pranešimas Rasa Mazaliauskaitė, lietuvių kalbos mokytoja, Ingrida Špūraitė-Grinkienė, dailės ir technologijų mokytoja, Jolanta Pukėnienė, muzikos mokytoja, Šiaulių r. Gilvyčių mokykla 2013 m.
  • 2.
    Kūrybiškumo ugdymas Ugdant kūrybiškumą ypač svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko saviraiškai atskleisti. Viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo mokykloje sąlygų – pačių mokytojų kūrybiškumas. Tik kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką mokinį. Mokykloje kiekvienam vaikui turi būti sudaryta galimybė kurti, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta eksperimentuoti.
  • 3.
    Inovatyvių aktyviųjų ugdymo(si)metodų taikymas  Tikslingai taikomi metodai pažadina vaikų smalsumą ir pažinimo džiaugsmą. Svarbu, kad vaikai įgyja bendravimo įgūdžių, labiau pažįsta save ir draugus, plėtoja savo kūrybiškumą.  Inovacinės veiklos suteikia laisvę mokinių mintims, veiksmams, provokuoja įvairius individualius atsakymus, moko gerbti draugų idėjas, skatina savarankišką požiūrį.
  • 4.
    Mokomųjų dalykų integracija Savo darbo praktikoje esame išbandžiusios inovacines veiklas integruodamos mokomuosius dalykus – dailę, literatūrą, muziką. Per lietuvių kalbos, dailės, technologijų, muzikos pamokas taikėme šiuos mokymosi metodus: grupinius projektus, diskusiją, mokymąsi bendradarbiaujant, problemų sprendimo paieškas (grupelėse), mokymąsi iš patirties, dramą bei inscenizavimą. Jau ketverius metus vykdome ilgalaikį integruoto mokymo projektą „Meilės apraiškos mene“, vedėme integruotas pamokas „Miniatiūra dailėje ir literatūroje“.
  • 5.
    Integruoto mokymo projektas „Meilės apraiškos mene“ Vykdydamos projektą „Meilės apraiškos mene“ siekėme lavinti estetinį meno rūšių suvokimą, plėtoti meninę įžvalgą, kūrybinę ir estetinę patirtį, suteikti teigiamų emocijų, ugdyti dvasines, kūrybines ir fizines mokinių išgales, padėti įgyti bendrąją meninę kompetenciją. Parengėme ir pristatėme keletą spektaklių: „Romeo ir Džuljeta“ (pagal V. Šekspyro dramą), „Jūratė ir Kastytis“ (pagal Maironio baladę, legendą bei animacinį filmą „Gintarinė pilis“), „Jūratė ir Kastytis“ (pagal K. Ostrausko mikrodramą), spektaklį „Kuršiukas“ (pagal A. Liobytės draminę pasaką), spektaklį „Kuršiuko seifo kodo beieškant“ (remiantis A. Liobytės dramine pasaka bei mokinių sukurtu dramos tekstu) (skatindamos mokinius kūrybiškai atsiskleisti raginome patiems kurti draminį tekstą).
  • 6.
    Integruoto mokymo projektas„Meilės apraiškos mene“. Spektaklis „Romeo ir Džuljeta“ Mokiniams pasiūlėme naują dramos, perteikiančios jaunuolių iš priešiškai nusiteikusių šeimų meilės istoriją, interpretaciją – lėlių spektaklį. Projekto dalyviai intensyviai ruošėsi spektakliui: mokėsi raiškiai skaityti dramos tekstą, aptarė veikėjų paveikslus, parinko muzikos kūrinių ištraukas, kūrė lėles bei dekoracijas. Lėlių sukūrimui panaudoti mediniai šaukštai, audiniai, siūlai, šenilo vielutės, dirbtinės akys. Mokiniai lėles „aprengė“ įvairiomis medžiagomis (audiniais), išryškino personažų išskirtinius bruožus, iš siūlų sumodeliavo įvairias šukuosenas.
  • 7.
    Integruoto mokymo projektas„Meilės apraiškos mene“. Spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ akimirkos
  • 8.
    Integruoto mokymo projektas„Meilės apraiškos mene“. Spektaklis “Jūratė ir Kastytis” Spektaklis “Jūratė ir Kastytis” pastatytas remiantis to paties pavadinimo legenda, Maironio balade, animacinio filmo „Gintarinė pilis“ turiniu. Projekto dalyviai, ruošdamiesi spektakliui, peržiūrėjo animacinį filmą „Gintarinė pilis“, per lietuvių kalbos pamokas skaitė įvairių žanrų tekstus, aptarė veikėjų paveikslus, įvairias šiuolaikines kūrinių interpretacijas. Per dailės ir technologijų pamokas kūrė dekoracijas spektakliui, gamino karūnas, valtis, lanką su strėlėmis, žuvytes, jūros arkliukus. Per muzikos pamokas mokėsi dainuoti, lavino šokio raiškos gebėjimus kurdami žuvyčių šokį. Spektakliui panaudoti muzikiniai įrašai iš M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“, J. Gruodžio „Adagio“ iš baleto „Jūratė ir Kastytis“, J. Juzeliūno „Saulės ašarėlės“ ir kt., buvo demonstruojami vaizdo įrašai (I. Starošaitės ir Ž. Žvagulio „Gintarai“, fragmentai iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“: „Nubusk“, „Meilės duetas“, „Atsisveikinimas“, kuriuos atliko M. Mikutavičius ir A. Smilgevičiūtė, V. Matačiūnaitė ir V. Baumila).
  • 9.
    Integruoto mokymo projektas„Meilės apraiškos mene“. Spektaklis “Jūratė ir Kastytis” Pasak projekte dalyvavusių mokinių, spektaklį stebėjusių žiūrovų, buvo įdomu išgirsti bei pamatyti romantišką nemirtingos dievaitės Jūratės ir paprasto žvejo Kastyčio meilės istoriją, sužinoti gintaro atsiradimo paslaptį.
  • 10.
    Integruoto mokymo projektas„Meilės apraiškos mene“. Spektaklio “Jūratė ir Kastytis” akimirkos
  • 11.
    Integruoto mokymo projektas„Meilės apraiškos mene“. Spektaklio “Jūratė ir Kastytis” akimirkos Spektaklis „Jūratė ir Kastytis“ (pagal K. Ostrausko mikrodramą).
  • 12.
    Integruoto mokymo projektas„Meilės apraiškos mene“. Spektaklis “Kuršiukas” Vyresniųjų klasių mokiniai parengė spektaklį ,,Kuršiukas“ pagal A. Liobytės draminę pasaką. Spektaklyje buvo kalbama ne tik apie meilę, ištikimybę, pasiaukojimą, bet ir apie pareigą savo gimtinei.
  • 13.
    Integruoto mokymo projektas„Meilės apraiškos mene“. Spektaklio “Kuršiukas” akimirkos
  • 14.
    Integruoto mokymo projektas„Meilės apraiškos mene“. Spektaklio “Kuršiuko seifo kodo beieškant” akimirkos
  • 15.
    Integruoto mokymo projekto„Meilės apraiškos mene“ apibendrinimas  Pasak pačių projekto dalyvių, kuriant spektaklius jiems buvo įdomiausias pats kūrybinis procesas, dekoracijų ruošimas, muzikinių įrašų atranka, vaidmenų pasirinkimas, noras įtikinamai perteikti veikėjo charakterį, parinkti tinkamus rūbus.
  • 16.
    Integruotos pamokos „Miniatiūradailėje ir literatūroje“  Vesdamos integruotas literatūros ir dailės pamokas 8 klasėje „Miniatiūra dailėje ir literatūroje“ siekėme plėtoti meninę įžvalgą, kūrybinę patirtį skatindamos sukurti miniatiūrą (tekstą ir dailės darbelį). Per lietuvių kalbos pamoką mokiniai buvo supažindinti su miniatiūros žanru, reikšmėmis. Per dailės pamoką mokiniai aptarė, kaip buvo kuriamos rankraštinės knygos, išskyrė, kuo jos skyrėsi nuo spausdintų, kūrė rankraštinės knygos puslapį. Mokiniai sužinojo, kad miniatiūrų tapyba – tai knygų tapyba. Per kitą literatūros pamoką aštuntokai nagrinėjo du tekstus (B. Ferero „Tėtis po lova“ bei A. Kliukaitės miniatiūrą), mokėsi apibūdinti veikėjų dvasinę- emocinę būseną, išskirti veikėjų išgyvenimų kreivę nurodant pradinį emocijų vyksmą, išgyvenimų kulminaciją ir atomazgą, aptarė miniatiūrų kalbos vaizdingumą, potekstės svarbą. Mokiniai kūrė miniatiūrą siekdami perteikti emocinį išgyvenimą.
  • 17.
    Integruotos pamokos „Miniatiūradailėje ir literatūroje“  Per integruotą pamoką mokiniai įtvirtino miniatiūros žanro požymius (stebėdami demonstruojamas skaidres), kūrė miniatiūrą (tekstą, panaudodami gamtos vaizdus, detales, bei dailės darbelį, pasinaudodami anksčiau arba per pamoką sukurtos miniatiūros tekstu). Per kitą dailės pamoką 8 klasės mokiniai sužinojo, kaip buvo kuriamas inicialas, mokėsi kurti kaligrafinę kompoziciją inicialus derindami prie teksto turinio.
  • 18.
  • 19.
  • 20.
  • 21.
    Integruota veikla  Integruojantveiklą buvo kreipiamas dėmesys ne tik į pažintinius dalykus, bet ir į mokinių savęs realizavimą, saviraišką. Integruotos pamokos, projektinė veikla sudarė puikias prielaidas plėtoti ir tobulinti įvairias saviraiškos formas, ugdyti mokinių kūrybiškumą, originalumą, vaizduotę, pastabumą, bendradarbiavimo jausmą.
  • 22.
    Išvados  Integruota veikla nebuvo siekiama aukščiausios meninės kokybės. Norėjome, kad mokiniai išgyventų estetinius jausmus, patirtų kuo daugiau kūrybinio džiaugsmo, puoselėtų savyje atsakomybės jausmą, galėtų aktyviau reikštis toje srityje, kuri jiems priimtiniausia. Stengėmės sukurti situacijas, kuriose atskleidžiami asmeniniai, elgesio ir bendravimo, tarpkultūriniai, organizaciniai, mobilumo ir kūrybiškumo įgūdžiai. Šiame ugdymo procese inovacijos gimė iš nebijojimo klysti ir nuolatinio ieškojimo, poreikio įgyvendinti kilusias idėjas.
  • 23.
    Literatūra  1. Bitinas B. (2002). Ugdymo filosofija. Vilnius: Kronta.  2. Braslauskienė R. Inovacijos darželyje: kas tai? http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/Konferencija/III%20darbo %20grupe/3gr.1.%20Rasa%20Braslauskiene.pdf  3. Lukošienė A. Kūrybiškumo pritaikymas ugdymui, kad kiekvienas mokinys patirtų sėkmę. http://www.upc.smm.lt/naujienos/ikt/konferencija/K%C5%ABrybi %C5%A1kumo_pritaikymas_ugdymui,_kad_kiekvienas_mokinys_pa tirt%C5%B3_s%C4%97km%C4%99.pdf  4. Rajeckas V. (1999). Mokymo organizavimas. Kaunas: Šviesa.  5. Sabaliauskienė R. Inovatyvūs ugdymo metodai Lietuvoje ir užsienyje. http://inovacijos.pedagogika.lt/lt/naujienos/files/Regina %20Sabaliauskiene%20Inovatyvus%20ugdymo%20metodai.pdf  6. Šukienė A.  Kūrybiškumo ugdymas mokyklose augins inovatyvią visuomenę ateityje.  http://www.inovacijos.lt/inopagalba/lt/kurybiskumo_ugdymas_mokykl ose/
  • 24.
    Raktas į kūrybingumą– tai noras kažką bandyti, rizikuoti ir pažiūrėti, kas bus. Shakti Gawain