1. ŠIAULIŲ LOPŠELIS DARŽELIS „BANGELĖ“
VAIKŲ NEIŠPLĖTOTOS KALBOS UGDYMAS
NETRADICINĖSE ERDVĖSE
Parengė logopedė metodininkė Laima Volbikienė
2013 - 01-18

2. Šiaulių lopšelio – darželio „Bangelė“ ikimokyklinėje
ugdymo programoje “Spalvotu vaikystės taku“ prioritetas
skiriamas vaiko sveikatos saugojimui ir stiprinimui, bei
ekologiniam aplinkosauginiam ugdymui.
Šiuolaikinis priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal
kompetencijas. Viena iš jų yra komunikavimo
kompetencija: klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti
išreiškiant save ir bendraujant su kitais (Bendroji
priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. 2002).
Noras ieškoti naujų kalbos ugdymo metodų, korekcijos
formų, o taip pat integruoti bendrus darželio uždavinius į
logopedines pratybas, paskatino ieškoti naujų darbo būdų.
Taip kilo idėja ugdyti neišplėtotą vaikų kalbą
netradicinėse erdvėse.

3.  Dalies vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų
kalba nepakankamai išplėtota.
Tokių vaikų kalba skurdi, siauras žodynas.
Būtinas logopedinių pratybų tęstinumas grupėje,
laisvalaikio metu, namuose ir kt.
Dalinamės patirtimi, kaip ugdoma vaikų kalba
netradicinėse erdvėse, išvykų į gamtą metu.

4. Ugdymo netradicinėse erdvėse tikslas
Nepakankamai išplėtotos kalbos ugdymas
netradicinėse erdvėse, šalinant kalbos sutrikimus,
saugant ir stiprinant sveikatą, skiepijant meilę savo
gimtajam kraštui, ugdant ekologinius,
aplinkosauginius ir patriotinius jausmus.

5. Jau eilę metų 10 -12 priešmokyklinės grupės
specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų, dalyvauja
projektuose:
 „Mes mažieji čiauškučiai gamtoje“,
„Aš tavo vaikas tėviškėle“,
 „Rėkyvos takeliu su taisyklingu žodeliu“,
„Čir vir vir pavasaris“.
Vykdydami projektus, ugdymą netradicinėse
erdvėse organizuojame su priešmokyklinės grupės
vaikais, turinčiais kalbėjimo ir komunikacijos
problemų, tačiau dažnai pasikviečiame ir kitus
grupių vaikus kartu su auklėtojomis.

6. Organizuodami pažintines išvykas, ekskursijas po Rėkyvos
gyvenvietę, jos apylinkes, kartu su vaikais stebime,
tyrinėjame ir kalbame apie gamtą, domimės istoriniu
paveldu, jos žymesniais objektais, padavimais,
ekologinėmis problemomis, bendradarbiaujame su
Rėkyvos pagrindinės mokyklos mokiniais ir mokytojais.
Taip netradicinėse erdvėse ugdome vaikų kalbą: turtiname
žodyną, laviname rišlios kalbos įgūdžius, įtvirtiname
taisyklingą garsų tarimą sakytinėje kalboje, tobuliname
kalbos gramatinę sandarą.
Tai puiki galimybė pažintinių procesų lavinimui:
orientavimosi erdvėje, regimosios atminties, girdimojo
suvokimo, dėmesio, susikaupimo ugdymas, o taip pat
diegiami savisaugos įgūdžiai: elgesys gatvėje, prie ežero,
saugūs žaidimai sniego gniūžtėmis, elgesys su nežinomais
augalais ir kita.

7. Prieš projektų vykdymą buvo atlikta anketinė apklausa, kuri
parodė, kad vaikų žinios apie artimiausią aplinką bei gyvenvietę
labai menkos
10
9
8
7
6 teisingai atsakė
5 neatsakė
4 nepilnai atsakė
3
2
1
0
Kokiame Prie kokio Koks tavo Kodėl mūsų
mieste tu ežero yra adresas? gyvenvietė
gyveni? mūsų vadinama
gyvenvietė? Rėkyva?

8. Aplankyta:
Rėkyvos ežeras ir parkas;
Rėkyvos biblioteka;
Karpio dvaras (dabartinė Rėkyvos pagrindinė mokykla);
Rėkyvos bažnytėlė ir senosios kapinaitės;
Žygiuota ežero pakrantėmis, aplankant Grabavičiaus
kalną, elektrinę, Antano Kairaičio paminklinį akmenį ir
durpių įmonę;
Keliauta gyvenvietės gatvėmis, aplankant žymesnius
objektus: seniūniją, policijos nuovadą, vaistinę, paštą,
kultūros namus ir kt.;
Stebėtas gyvenvietės grožis visais metų laikais.

9.  Su vaikais aiškinomės, kokioje gatvėje mūsų darželis, koks numeris
parašytas ant namo kampo, koks namas priešais darželį
(penkiaaukštis, plytinis), kelerių aukštų mūsų darželis (vienaaukštis,
naujai renovuotas – atnaujintas), kokie medžiai auga prieš darželį
(šakoti, spygliuočiai – eglės, lapuočiai – berželiai, storakamieniai...),
kokie krūmai (žemi, platūs, plonakamieniai...) auga prie gatvės.
 Kuo skiriasi medis nuo krūmo. Vaikai pastebėjo, kad medis turi vieną
kamieną, o krūmas - daugiakamienis.
 Kalboje atsirado nauji žodžiai: namas - plytinis, renovuotas,
daugiaaukštis, dviaukštis, penkiaaukštis ir kt., medžiai –
storakamieniai, šakoti, spygliuočiai, lapuočiai ir kita.
 Aiškinomės kur yra gatvė, o kur šaligatvis. Gatvė - platesnė, asfaltuota,
šaligatvis - siauresnis, išklotas plytelėmis. Lyginome: gatvė - žemiau,
šaligatvis – aukščiau. Aiškinomės, kur gali eiti žmonės? Kaip reikia
pereiti gatvę? Kaip elgtis gatvėje, viešose vietose?

10.  Priėję skelbimų lentą išsiaiškinome - kas tai? Iš ko ji padaryta? (iš
medžio – medinė), kam ji reikalinga. Kartu perskaitėme skelbimus
(garsinės analizės, sintezės pradmenų ugdymas).
 Priėjome policijos nuovadą. Skaitėme lenteles su užrašais. Aiškinomės
kas čia dirba? Kam reikalingi policijos darbuotojai? Tarėme teisingai
žodį „policininkas“, skaičiavome kiek skiemenų šiame žodyje.
 Apžiūrėjome žemėje išraustus namukus – kurmrausius, balandžiams
sukaltus namelius – balandines, stebėjome, kaip skraido puošnūs
dekoratyviniai balandžiai, dar kitaip vadinami karveliais (sinonimas),
aptarėme jų išvaizdą, klausėmės kaip jie burkuoja, pakartojome
burkavimo pamėgdžiojimą:
Burkū, burkū, burkū.
Kur dėsiu kiaušinėlius?
Kur dėsiu kiaušinėlius?
Sterblioj. Sterblioj.
 Taip turtinome žodyną rečiau vartojamais žodžiais.

11.  Keliaudami skaitėme gatvių pavadinimus. Kiekvienas vaikas rodė savo
namą, aiškinomės namo numerius, bandė įsiminti savo adresus
(sakiniuose vartojo kelintinius skaitvardžius).
 Kitoje išvykoje į kultūros namus, vaikai gavo užduotį – stebėti ir
įsiminti kaip žmonės eina gatve, kokių eismo taisyklių nesilaiko.
Vaikai eidami patys pasakojo kokiomis gatvėmis eina, pro kokius
pastatus praeina, kaip reikia eiti šaligatviu (prisiminė žodžius –
policijos nuovada, policijos pareigūnai, eismo dalyviai, transporto
priemonės ir kt.)
 Priėję prie ambulatorijos perskaitė įstaigos pavadinimą (formavosi
garsinės analizės ir sintezės pradmenys), aptarė pastato išorę,
išsiaiškino - kas čia dirba, kada žmonės lankosi ambulatorijoje.
Kalboje atsirado nauji žodžiai – gydymo įstaiga, slaugytoja,
registratūra, dantų gydytoja ir kiti.
 Priėję prie AB „Šiaulių energija“ apžiūrėjo pastatą. Išsiaiškino koks tai
pastatas, kam jis reikalingas. Lentelėje perskaitė, Energetikų gatvės
pavadinimą. Apžiūrėjo Energetikų gatvėje namus, jų numerius
(pakartojo skaičių pavadinimus), išsiaiškino, kurie vaikai čia gyvena,
kuriame aukšte (pirmame, antrame, trečiame, kuris aukščiau, kuris
žemiau, kurioje laiptinėje (pirmoje ar antroje). Taip mokėmės derinti
skaitvardžius su daiktavardžiais sakiniuose. Lavėjo pasakojimo
įgūdžiai.
 Išvykos į ryšių skyrių metu vaikų žodynas pasipildė naujais žodžiais –
ryšių skyrius, paštas, laiškininkas, pašto dėžutė ir kitais.

12.  Išvykos į biblioteką metu, susipažinome su bibliotekininkų darbu,
skaitytojų teisėmis ir pareigomis, knygų fondais, apžiūrėjome karpinių
ir vestuvinių lietuvių liaudies šiaudinių sodų parodą. Rinkome
labiausiai patikusį karpytą paveikslą, įdomiausią sodą. Vaikai savo
pastebėjimus reiškė ilgesniais ir trumpesniais sakiniais.
 Vaikai domėjosi knygomis. Vartė pasakų knygas, bandė skaityti. Kiek
daug įspūdžių ir naujų atradimų! Bibliotekos vedėja pakvietė atvykti
susipažinti su naujausiomis kompiuterinėmis technologijomis. Buvo
ugdomas ne tik dėmesys, atmintis, suvokimas, bet ir turtinamas
žodynas, įtvirtinami garsai sakytinėje kalboje, tobulinami pasakojimo
įgūdžiai.
 Žiemą išvykoje į apsnigtą Rėkyvą su vaikais tyrinėjome, aptarinėjome
sniego savybes. Visi lietė sniegą, kalbėjo apie jo baltumą, išbandėme
jo lipnumą ir sniego gniūžčių karo malonumą. Vaikų kalboje atsirado
nauji žodžiai: sniegas lipnus, tyžtantis, sniego gniūžtės, sniego
kristalai, gilios pusnys, sniego sūkuriai, sniego mūšis ir kita.
 Stebėjo takelio pakraščiuose gruodo sukaustytą žemę, balas
padengusius ledokšnius, tyrinėjo ir išbandė jų stiprumą, trapumą.
Turtino žodyną naujais žodžiais ir posakiais: gruodas, šerkšnas,
snieguolė, sukaustyta žemė ir kt.

13. Vaikai netradicinėse erdvėse tyrinėja sniego
savybes

14.  Kitą kartą vėl aplankėme Rėkyvos biblioteką susipažinti su naujausiomis
technologijomis – kompiuteriais. Bibliotekos vedėja pasakojo apie
kompiuterius, jų sudedamąsias dalis, paskirtį, vaikų mėgiamus
kompiuterinius žaidimus. Kalboje atsirado nauji žodžiai - kompiuteris,
monitorius, pelė, kompiuterinės programos. Išmoko internete susirasti
vaikiškus žaidimus. Berniukai žaidė mašinomis, mergaitės rengė, puošė
barbes. Visi bendravo, diskutavo, tarėsi stengdamiesi taisyklingai tarti
žodžius, formuluoti sakinius, klausimus, nes šalia logopedė, kuri visada
girdi ir, jei reikia, pataiso vaikų kalbą.
 Kultūros namuose, aplankėme pavasarinių puokščių parodą. Aptarėme
iš ko jos padarytos, kuri gražiausia, išradingiausia, vaikai pasakojo,
kodėl viena ar kita puokštė patinka labiausiai. Reiškė savo nuomonę,
aptarinėjo, lygino, diskutavo. Aiškinomės, kad tos pačios gėlės gali būti
skirtingai vadinamos žibutės - žibuoklės, plukės – ožkabarzdės
(turtinome žodyną sinonimais).
 Pavasarį prie ežero stebėjome atbudusią gamtą, išbrinkusius ir
besiskleidžiančius medžių pumpurus, stebėjome tekančią beržo sulą,
ragavome, aptarėme skonines savybes. Vieniems ji atrodė beskonė,
kitiems saldoka, tretiems neskani. Aiškinomės, kad suloje daug
ištirpusių sveikatai naudingų medžiagų, kalbėjome, kad jaunų, sveikų
beržų žaloti negalima.

15. Susipažinome su pirmosiomis pavasarinėmis gėlėmis - krokais,
narcizais, žibutėmis (sinonimu žibuoklėmis), rakteliais,
šalpusniais.

16.  Prisiminėme medžių pavadinimus. Pakartojome sąvokas: medžiai,
gėlės.
 Kalbėjome apie Rėkyvos ežero padavimus, kurie pasakojo iš kur
atsirado šis ežeras ir kad jis turėjo „Kvartuko“, „Riešuto kevalo“,
„Nykščio“, “Karpiškio“ pavadinimus. O Rėkyvos pavadinimą gavo nuo
kaimelio vardo šalia ežero, kuris ir buvo vadinamas Rėkyva.
 Keliaudami toliau susipažinome su dvarininkų Karpių buvusiu dvaru
(dabartine mokykla). Išsiaiškinome, kad kelias į dvarą vadinamas
dvarkeliu, kuriuo važinėjo dvarininkai karietomis. Apžiūrėjome
buvusias arklides, svirną, aplankėme jachtklubą, apžiūrėjome jachtas.
 Aplankę pirmąjį Rėkyvos darželį vaikai stebėjosi didele sporto sale,
aptarė patalpas.Visi nutarė, kad jos niūrios, tamsios, mažai vietos ir
visi džiaugėsi, kad dabartinis darželis daug gražesnis, renovuotas.
 Apžiūrėjome kaip atrodo bala, purvynas, vaikai domėjosi iš kur jis
atsirado, kada jis pranyks. Eksperimentavome matuodami pagaliu
balos gylį. Išsiaiškinome, kad bala sekli, o ežeras gilus. Stovėdami ant
tilto stebėjome ežero vandenį. Vaikai sakė, kad ežero vanduo
negražus, nešvarus. Išmokome naujų žodžių, kuriais galėjome
apibūdinti vandenį. Nutarėme, kad ežero vanduo buvo putotas, rusvos
spalvos, drumstas. Vaikai sužinojo, kad rusva jo spalva nusidažė nuo
durpių.

17. Kalbos ugdymas netradicinėse erdvėse tyrinėjant
smėlį, vandenį ir pievą

18.  Prie mokyklos vaikai pastebėjo gandralizdį, kuriame perėjo
besipuikuojantys gandrai, klausėmės jų kleketavimo. Ugdytiniai
prisiminė neseniai išmoktą gandro pamėgdžiojimą:
Ka ka ka, ka ka ka,
Kur tas gluosnis ta šaka,
Mano lizdas perykla.
Pakartojome visi choru gandrų erzinimą:
Gandre gandre ga ga ga,
tavo pati ragana.
Man bandelių nekepė,
kad ir kepė nedavė.
 Stebėjome gandus.Vienas vaikas pastebėjo, kad gandro kojos ilgos.
Sudarėme naują žodį - ilgakojis, kitas – pastebėjo, kad jo snapas
raudonas. Sudarėme žodį – raudonsnapis. Vaikams patiko sudarinėti
vis naujus žodžius: plačiasparnis, juodasparnis, ilgakaklis, baltakaklis,
raudonkojis, ilgasnapis ir t.t
 Stebėjome ąžuolą, jo šakas. Vaikai sakė, kad ąžuolas turi daug šakų. Jo
šakos ir kamienas stori. Sudarėme naujus žodžius - daugiašakis,
storašakis, storakamienis. Vaikai porino, kad ąžuolas šakotas, lapuotis,
senas ir prisiminė, kad rudenį po juo rinko giliukus, kad ąžuolas visų
medžių karalius.

19. Stebėjome ąžuolo kamieno rieves, šakotumą,
matavome kamieno apimtį

20. Netradicinės kalbos ugdymo pratybos
rudeniniame parke

21.  Apžiūrėjome gėlynus. Pasidžiaugėme pražydusiais įvairiaspalviais
krokais, ankstyvosiomis žemaūgėmis ir aukštaūgėmis (vaikų sudaryti
žodžiai) tulpėmis, vaikai patys pastebėjo gėlyno pakraštyje žibuokles.
Išsiaiškinome, kad jos panašios į vaikų akeles. Stebėjome vieni kitų akių
spalvą ir lyginome, kurių akys mėlynos kaip žibuoklės. Sudarėme ir visi
kartu pakartojome vaizdingą sakinį - „Gėlyne pamatėme pramerktas
žibuoklių akeles“. Vaikai patys prisiminė, kad šias gėles žmonės vadina
žibutėmis, paaiškinau, kad jų negalima skinti, jos saugomos, įrašytos į
Raudonąją knygą.
 Eidami pro vandentiekio teritoriją, apžiūrėjome vandenvietės bokštą,
aptarėme jo aukštį, iš ko jis pastatytas (plytų – plytinis), kam
reikalingas.
 Sode stebėjome obelaites. Vaikai aiškinosi, kad jos senos, šakotos,
neaukštos, kamienai apsamanoję. Palenkę šaką tyrinėjome iš kurių
pumpurų prasiskleis lapeliai, o iš kurių žiedeliai. Aiškinomės, kad iš
žiedelių užsimegs obuoliukai, kurie per vasarą užaugs, o kai rugsėjo
mėnesį eis į pirmą klasę, galės paskanauti šių obelų vaisiais.
Pakartojome žodžių „obelis“ ir „obuolys“ tarimą, išsiaiškinome kuo
skiriasi šie žodžiai.
 Išvykos į pievą metu stebėjome žydinčius ir žaliuojančius augalus.
Aptarinėjome jų išvaizdą, požymius, susipažinome su vaistingais
augalais.

22. Vaikai pastebėjo daug primėtytų šiukšlių.
Pasakojo apie negerus žmones, kurie teršia mūsų
Rėkyvą. Aiškinomės, kad tos šiukšlės - tai
plastikiniai buteliai, metalinės konservų dėžutės,
popieriai, kuriuos reikia rūšiuoti, kad tai antrinės
žaliavos, kurias perdirbus galima vėl panaudoti.
Taip su vaikais aptarėme ekologines problemas.
Vaikai pasakojo ir smerkė gamtos niokotojų
elgesį. Patys vaikai pasiūlė kitą kartą atsinešti
maišus, pirštines ir surinkti šiukšles.
Keliaudami vaikai tapo drąsesni, daugiau
bendraujantys, aktyvesni, įgijo daugiau žinių,
prasiplėtė žodynas. Ugdymas netradicinėse
erdvėse savo tikslus pasiekė.

23. Pavasarį, baigiantis mokslo metams, buvo pakartota
ta pati anketinė apklausa, kuri buvo pateikta rudenį.
Visi, išvykose dalyvavę vaikai, žinojo kokiame mieste
gyvena, kaip vadinasi gyvenvietė, kodėl ežeras
vadinasi Rėkyva. 70 proc. vaikų žinojo tikslų savo
adresą, galėjo išvardinti beveik visus Rėkyvos
žinomesnius objektus ir papasakoti apie juos, 80 proc.
vaikų galėjo išvardinti visų Rėkyvos gatvių
pavadinimus.

24. Išvados
Vaikų ugdymas netradicinėse erdvėse, gamtos
prieglobstyje, natūralioje aplinkoje ne tik šalina kalbos ir
kalbėjimo sutrikimus, bet ir visokeriopai lavina
komunikavimo kompetenciją.
Tai, ką vaikas pamato natūralioje aplinkoje, neatstoja
spalvingiausi paveikslėliai, pedagogo pasakojimai ar
naujausios technologinės priemonės.
Išvykų metu lauke grūdinamas organizmas, vykdomas
ekologinis - aplinkosauginis ugdymas, visų pažintinių
procesų lavinimas, skiepijama meilė gimtajam kraštui
Vaikai, matydami konkrečius daiktus, tiksliau suvokia jų
paskirtį, požymius, įvairius socialinio gyvenimo reiškinius,
plečia žodyną, tikslina sąvokas.
Gamtos prieglobstyje ugdytiniai patiria daug teigiamų
emocijų.

25. Literatūros sąrašas
 Garšvienė A., Dapšienė L., Gudavičienė J., Kostkienė Z.,
Morkuvienė G. (2000) Neišplėtotos kalbos ugdymas. Kaunas: Šviesa
 Garšvienė A., Ivoškuvienė R.(1993). Logopedija. Kaunas: Šviesa
 Hallahan D.P., Kauffman I.M. (2003). Ypatingieji vaikai. Vilnius:
Alma littera.
 Ivoškuvienė R., Kaffemanienė I., Baranauskienė V., Burneikienė I.,
Makarovienė M., Varkalavicienė A. ir kt. (2003). Sutrikusios
raidos vaikų ikimokyklinio ugdymo gairės. Šiauliai: Šiaulių
universiteto leidykla.
 Ivoškuvienė R., Mamonienė Z., Pečiulienė O., Stošiuvienė K.
(2002). Ikimokyklinio amžiaus vaikų neišplėtotos kalbos ugdymas.
Šiauliai: Lucilijus.
 Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. (2002)
Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Švietimo
aprūpinimo centras.