Ikimokyklinis ugdymas teorijoje ir praktikoje lukesciai ir realybe. dr. s. ne...Lyderių laikas
Dr. Sergejus Neifachas. Ikimokyklinis ugdymas teorijoje ir praktikoje: lūkesčiai ir realybė. Pranešimas skaitytas „Lyderių laiko“ alumnų susitikime „Lyderystės svarba ansktyvajame ugdyme“. Kaišiadorys, 2019 m. spalio 10 d.
Raseinių rajono Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos „Kūrybinių partnerysčių" projekto istorija 2012-2013 mokslo metais „Pokyčių mokyklų:" programoje
ŠVIETĖJU TAMPA KIEKVIENAS ŽMOGUS SAVO APLINKOJE.
- Svarbu įsijungti į tokią veiklą, kuri Jums yra įdomi ir yra naudinga visuomenei.
- Jei domiesi švietėjiška veikla... PASIRINK VEIKLĄ PAGAL SAVO ĮSITIKINIMUS IR SUGEBĖJIMUS.
- JEI NORI TAPTI GERU PASKAITININKU... Įsivertinus klausytojų auditoriją...
- Ar reikalingos skaidrės? Temos pavadinimas turi būti formuluojamas originaliai.
Akad. Jurgis Brėdikis: LEKTORIAUS TEMA TURI BŪTI REVOLIUCINGA.
2009 metais “Šviesuva” surengė originalų ciklą “URVINIS ŽMOGUS”: intriga, netikėtas formatas.
Temą rinkitės tokią, kuri artima Jūsų profesijai ar pomėgiams.
Specialiai parengtas skaidrių rinkinys – metodinė medžiaga „KAS YRA ŠVENTĖ? KODĖL REIKIA APIE TAI KALBĖTI?
2. Anotacija
Edukacinė aplinka - tai ugdymo ir ugdymosi erdvė.
Svarbiausias darželinuko ugdymosi būdas ir
pagrindinė vaiko veikla yra žaidimas.
Žaisdamas vaikas geriau supranta, įsimena
perteikiamą informaciją, nes žaidimas jį sudomina ir
neleidžia būti pasyviam, nuobodžiauti.
Žaidimai erdvėse pateikiami taip, kad atkreiptų
vaikų dėmesį ir kartu kviestų užsiimti įvairiapuse
veikla: tyrinėti, dėlioti, rūšiuoti, lyginti, žaisti ir kt.
Aplinka turi būti keičiama, pildoma, turtinama pagal
tikslus, kylančius poreikius.
3. Įvadas
Mažo žmogaus pažinimo kelias prasideda per
artimiausią aplinką. Todėl tiek ikimokyklinio, tiek
priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui labai svarbi
edukacinė aplinka:
Ji tenkina pažintinę, kalbinę, socialinę, emocinę, fizinę
vaikų brandą.
Edukacinė aplinka turi būti estetiška, patraukli, turinti
įvairių spalvų, faktūrų, vizualinių dimensijų, sudaryti
galimybes aktyviai ir netrukdomai veikti, žaisti, plėtoti
savo idėjas, garantuoti vaiko-vaiko, vaiko-suaugusiojo
bendravimą ir bendradarbiavimą.
Aplinka ir joje sukurtos erdvės turi būti žaismingos,
kviesti žaisti, bendrauti, pažinti.
Visa tai lemia turimi žaislai, priemonės ir pedagogo
gebėjimas jas sukurti.
4. Pranešimo tikslas - pasidalinti grupės edukacinės aplinkos kūrimo
patirtimi, supažindinti su savo sukurtais žaidimais, ugdymo
priemonėmis, kurios padeda atskleisti ir įprasminti perteikiamą temą.
Kiekvienas rytas prasideda nuo
Smagu susitikti
Atėję į darželį vaikai
pasikabina lašelį arba
gėlytę (pagal metų laikus)
su savo nuotrauka.
Toks “užsiregistravimas”
lavina vaikų atmintį.
Kelis kartus per dieną
vaikai prieina prie lašelių,
juos skaičiuoja, vardina
vardus, kalbėdami vartoja
erdvines savokas: viršuje,
apačioje, viduryje, šalia,
kairėje, dešinėje.
Įšeidami iš darželio nusikabina.
5. Šeimos dalyvavimas edukacinės
aplinkos kūrime
Atsižvelgdama į šeimos poreikius, sudarydama
sąlygas šeimos nariams artimiau susipažinti su
grupės specifika, tėveliai aktyviai dalyvauja
ugdomojoje veikloje, veda veiklas, taip pat,
noriai prisideda ir prie
edukacinės aplinkos kūrimo.
Papuošė grupę siūvynėtais paveikslėliais.
8. Tėveliai padeda pasiruošti ir organizuoti šventes.
Per Velykas ugdytinio močiutė
papuošė grupę išpūstais
raižytais kiaušinukais.
Kita mamytė papuošė
stručio kiaušinį, kurį vaikai
pamatė pirmą kartą.
9. Žaidimas - pagrindinė vaiko veikla
Žaidimas padeda:
vaiką įtraukti į kūrybą, stimuliuoja aktyvumą, žinių
troškimą, norą patirti malonų laisvės ir kūrybos jausmą.
greičiau susipažinti su draugais, prisitaikyti prie jų.
Žaisdamas vaikas:
visada aktyvus. Jis nuolat ką nors dėlioja, keičia,
kombinuoja, plėtoja savo idėjas.
įgyja reikiamas kompetencijas, kartu žaidimas suteikia
pagrindą individualybei vystytis.
išmoksta valdyti savo emocijas, veiksmus.
patiria džiugių emocijų, saviraiškos džiaugsmą.
bendrauja su draugais ir perima gabesnių vaikų patirtį.
Žaidimo pasirinkimą lemia vaiko asmenybė, ugdymo tikslai.
10. Žaidimų įvairovė
Iš didelės savo darbo patirties sukaupiau
nemažai, pačios sukurtų žaidimų, mokymo
priemonių, kurie praturtino mano grupės
edukacinę aplinką.
Esu parengus dvi autorines mokymo priemonių
ir žaidimų parodas Kauno mieste ir
Kauno rajone.
Pristatysiu keletą žaidimų, kuriuos mielai
žaidžia mano auklėtiniai.
11. Daugiafunkcinis žaidimas „Veidrodinis staliukas“
Tikslas: skatinti vaikus kurti, bendrauti,
bendradarbiauti, tyrinėti savo emocijas.
Uždaviniai:
• Kurti ornamentus, raštus, juos atkartoti.
• Įvardinti gautas neįprastas būtybes.
• Džiaugtis savo kūryba.
• Rūšiuoti stiklinius akmenėlius pagal spalvą,
formą.
• Veido mimika išgauti įvairias nuotaikas.
Veikla:
• Pagal savaitės temą kuria įvairias būtybes:
•
gėlytę, medelį, žmogeliuką ir t.t.
"Veidrodėli, veidrodėli, aš matau save"
•
(nuotaikų, emocijų tyrinėjimas).
Meninė kūryba - piešimas ant veidrodžio
•
"Monotipija".
Markeriu nubrėžto trafareto puošimas,
•
pvz.: pirštinės. Kurti arba atkartoti
ornamentus.
Kolektyvinis kompozicijų, paveikslų kūrimas.
13. Žaidimas „Draugystės žiedeliai“
Tikslas: sudėlioti gėles, atpažinti draugus, sudėlioti draugystės žiedelius.
Uždaviniai:
•Aptarti gėlės dalis: viduriukas, žiedlapiai, kotelis, lapeliai.
•Žiedlapius atrinkti pagal spalvą: geltona, balta, raudona.
•Sudėlioti gėlytes su mergaičių arba berniukų žiedlapiais.
•Sudėlioti gėlytes kas su kuo draugauja „Draugystės žiedeliai“.
Ant žiedlapių yra vaikų nuotraukėlės.
14. Vaidmeninis žaidimas „Puokštė mamytei“
Šio žaidimo idėją pasiūlė vaikai. Esame „Lutučiukų“ klubo nariai. Mums buvo pateikta atlikti užduotėlę:
nupiešti, kaip jaučiasi ką tik nuskintas gėlės žiedelis. Taip kilo idėja, kad mes galime ne tik nupiešti, bet ir
suvaidinti.
Vaikų sugalvota pasaka „Puokštė mamytei“.
Vieną gražią saulėtą dienelę pražydo daug gražių gėlyčių. Vaikai vardina: aš pienė, aš tulpė, aš ramunė ir
t.t., nežinantys sako gėlytė. Saulytė taip skaisčiai švietė, kad išdžiovino visą žemelę ir gėlytės pradėjo
vysti. Gėlytė sako: - Gerti, noriu gerti, eisiu ieškoti vandenėlio. Randa šulinėlį ir jame atsigeria. Kai visi
vaikai pamerkia gėlytes, atskrenda žvirblis ir sako: - oi kokia graži puokštė! Aš padovanosiu savo
mamytei. Paima ir nuskrenda. Vaidinant
kelis kartus, vaikai vis daugiau pavartoja
įvairių žodžių, sakinių: „mano lapeliai
nuvyto“, „mirštu“, „aš neišlaikau
galvelės“ ir t.t. Šią pasaką vaidinome
ir tėveliams.
15. Stalo žaidimas „Morkų loto“
Tikslas: susipažinti su morkų įvairove, diskutuoti apie morkas.
Uždaviniai:
•Pasakoti pagal paveikslėlius: „Kaip auga morkos?“, „Kokios užauga morkos?“,
„Morka - skaniausia“, „Morka - žaislas“.
•Ieškoti tų pačių paveikslėlių.
•Žaisti loto. Uždengti kortelėmis.
16. Stalo žaidimas „Besmegenių loto“
Tikslas: džiaugtis besmegenių įvairove, juos tyrinėti.
Uždaviniai:
•Apžiūrėti paveikslėlius: iš ko padaryti besmegeniai (nulipdyti, numegzti ir t.t.).
•Skaičiuoti besmegenius.
•Ieškoti tų pačių paveikslėlių.
•Žaisti loto. Uždengti kortelėmis.
17. Stalo žaidimas „Amatai“
Tikslas: sužinoti apie amatus, teisingai juos įvardinti: puodžius, kalvis, mezgėja ir t.t.
Uždaviniai:
•Aptarti amatininkų darbus – iš ko pagaminti, įvardinti.
•Grupuoti, apibendrinti paveikslėlius.
•Sudaryti paveikslėlių eiles pagal vieną požymį: mediniai, geležiniai ir t.t.
18. Flanografo lenta
Ši flanografo lenta pakabinta grupėje, bet
vaikams neatsibosta, nes kiekvieną savaitę
keičiami paveikslėliai, pagal savaitės temą.
Tikslas: supažindinti vaikus su skaičiais ir
skatinti skaičiuoti.
Ugdytiniai žaisdami ne tik skaičiuoja, bet ir
rūšiuoja , lygina. Tarpusavyje veda diskusijas,
koks tai paukštelis ir t.t.
19. Stalo žaidimas „Pirštinės“
Tikslas: rūšiuoti, rinkti pirštinių poreles.
Uždaviniai:
•Lyginti, apibudinti pirštines.
•Sudaryti pirštinių eiles pagal vieną
požymį: pirštuotos, kumštinės,
vaikiškos, dryžuotos ir t.t.
•Žaisti žaidimą atmintis. (įsidėmėti
pirštinės vietą ir surinkti pirštinių
poreles).
•Rasti, kuri pirštinė neturi poros.
•Skaičiuoti pirštinių poreles.
20. Žaidimas „Žalios pirštinaitės“
Žaidimas labai sudomino vaikus,
suteikė jiems džiugių emocijų.
Pasakojo ką jaučia užsidėję pirštinę.
Kiekvienos pirštinės vidus skirtingas:
slidus, šiurkštus, minkštas, grublėtas,
“kanda” (vilna) ir t.t.
Žaisdami jie juokėsi, stebėjosi.
Vaikų veiduose matėsi emocijos.
Tikslas: lavinti lytėjimo pojūčius, įvardinti
ką jauti, vaidinti.
21. Stalo žaidimas „Susodink grybus“
Tikslas: rūšiuoti, lyginti grybus.
Uždaviniai:
•Atrinkti vienos rūšies grybus.
•Pavadinti grybus.
•Atrinkti valgomus,
nevalgomus.
• „Susodinti“ grybus
didėjimo arba mažėjimo
tvarka.
•Vartoti dydžių sąvokas:
„didelis“, . „mažas“,
„mažesnis“, „lygiai“, ir t.t.
22. Stalo žaidimas
„Vaisių ir daržovių sėklos“
Tikslas: atrinkti, tyrinėti daržovių ir
vaisių sėklas.
Uždaviniai:
•
Įvardinti daržoves, vaisius.
•
Ant paveikslėlio uždėti to
vaisiaus arba daržovės
indelį su sėklomis.
•
Išrinkti, kurios sėklos
didžiausios, kurios
mažiausios (smulkiausios).
•
Skaičiuoti stambias sėklas.
•
Sverti sėklas.
•
Kopijuoti pavadinimus.
•
Sėklas panaudoti
kūrybiniams darbeliams.
Vaikų idėja: barškinti indelius (visos
sėklos skamba skirtingai).
24. Visą savaitę vaikams nerūpėjo žaislai, nes buvo kūrybinė savaitė ir visas
praleistas laikas darželyje “Virė” pačių sukonstruotame mieste.
25. Apibendrinimas
Gerą ugdymą teikiančio darželio esminis bruožas glaudus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas.
Bendra veikla suartina tėvus ir vaikus, kelia tiek
tėvų, tiek pedagogų autoritetą. Todėl edukacinės
aplinkos kūrime atsakingas ne tik pedagogas, bet
ir ugdytinių tėveliai.
Edukacinė aplinka turi atitikti ugdymo tikslus ir
uždavinius, sudaryti prielaidas įvairių
kompetencijų įgijimui ir plėtotei. Ji turi būti
pritaikyta įvairių poreikių ir gebėjimų vaikams.
Aplinka ir joje esantys žaidimai turi inspiruoti
aktyvų pažinimą, skatinti bendrauti ir
bendradarbiauti.