Vaiku darzelis siandien koks jis. prof. dr. o. monkevicieneLyderių laikas
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė dr. Ona Monkevičienė. Vaikų darželis šiandien: koks jis? Pranešimas skaitytas „Lyderių laiko“ alumnų susitikime „Lyderystės svarba ansktyvajame ugdyme“. Kaišiadorys, 2019 m. spalio 10 d.
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos patirtis „Kūrybinių partnerysčių" projekte, dalyvaujant 2012 - 2013 mokslo metais, „Pokyčių mokyklų" programoje.
Daugiau: http://www.kurybinespartnerystes.lt/kupiskio_lauryno_stuokos_–_guceviciaus_gimnazija-186
Šiaulių Jovaro progimnazijos „Pokyčių mokyklų" programos projektų: „Epochų kalvė", „Žmogaus cheminis žemėlapis" ir „ Įminkim realybės mįslę" pristatymas
Raseinių rajono Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos „Kūrybinių partnerysčių" projekto istorija 2012-2013 mokslo metais „Pokyčių mokyklų:" programoje
Jurbarko rajono Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos patirtis „Kūrybinių partnerysčių" projekte, dalyvaujant 2012 - 2013 mokslo metais, „Tyrinėjančių mokyklų" programoje.
http://www.kurybinespartnerystes.lt/jurbarko_rajojno_skirsnemunes_jurgio_baltrusaicio_pagrindine_mokykla-281
Kauno Santaros gimnazijos patirtis „Kūrybinių partnerysčių" projekte, dalyvaujant 2012 - 2013 mokslo metais, „Pokyčių mokyklų" programoje.
Daugiau: http://www.kurybinespartnerystes.lt/kauno_santaros_gimnazija-158
Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos patirtis „Kūrybinių partnerysčių" projekte, dalyvaujant 2012 - 2013 mokslo metais, „Pokyčių mokyklų" programoje.
Daugiau: http://www.kurybinespartnerystes.lt/vilniaus_rajono_pagiriu_gimnazija-218
2. Šiandien įgyvendinant ugdymo programas
siekiama, kad vaikas susidarytų vientisą tautinės
kultūros vaizdą, pažintų, perimtų ir saugotų
tradicines vertybes, atrastų vertybinį santykį su
gimtąja kultūra, kartu geriau pažintų ir save.
Ateidamas į ugdymo instituciją vaikas atsineša
šeimoje ir artimoje aplinkoje įgytą tautinio
tapatumo patirtį, kuri koreguojama, gilinama bei
plečiama (Čepienė, 2009).
3. Šiuolaikinėje visuomenėje daugelyje šeimų
nebeskiriama pakankamai dėmesio etninių
tradicijų ir vertybių puoselėjimui, todėl,
pagrindine etninių tradicijų tęsėja ir palaikytoja
lieka mokykla.
Patirtis rodo, kad pradinėje mokykloje negavę
etninės kultūros pagrindų, aukštesnėse
klasėse mokiniai su ja susiduria pavėluotai,
emociškai nepasirengę jos priimti.
4. Pranešimo tikslas – aptarti modeliavimo iš
gofruoto kartono galimybes, plėtojant
etnokultūrinio ugdymo integraciją į technologijų
dalyką pradinėse klasėse.
5. Šiandien ugdytojui keliami sudėtingi
uždaviniai:
• susieti ugdymo procesą su etninės kultūros
paveldu,
• surasti galimybes ir būdus, kaip integruoti
etninės kultūros žinias į ugdymo turinį.
Nuo mokytojo pedagoginio meistriškumo ir
kompetencijos priklauso visapusiškos asmenybės
ugdymas bei sėkmingas minėtų uždavinių
sprendimas.
6. Pradinių klasių mokytojas turėtų skatinti
ugdytinius technologijų dalyko pamokose naudoti
kuo įvairesnes medžiagas, taikyti netradicinius
kūrybinės raiškos būdus ir technikas.
A. Širiakovienės ir J. Klimienės (2011) atlikto
tyrimo duomenys rodo, kad pagrindinė ir
prieinamiausia raiškos priemonė pradinėse
klasėse yra įvairių rūšių popierius ir kartonas.
7. Gofruotas kartonas yra nesunkiai prieinama
medžiaga, skatinanti ugdytinių vaizduotę,
suteikianti erdvę kūrybingumo plėtojimui.
Supažindinant pradinių klasių mokinius su
Velykų, Joninių, Rasos švente, Kupoliavimo
tradicijomis, Žoline, Motinos ar Tėvo diena, iš
gofruoto kartono galima sukurti įvairių
plokštuminių bei erdvinių elementų,
sukomponuoti originalių kompozicijų.
8. Gofruotas kartonas vaikų kūrybiniame
procese gali būti naudojamas:
• kaip pagrindas sukurtiems gaminiams pastatyti,
• popieriaus ir audinių aplikacijai,
• koliažo darbams,
• konstravimui,
• kaukėms,
• įvairioms skulptūroms,
• reljefo, ornamento kūrimui ir t. t.
9. Naudojant kartoną, vaikus nesudėtinga
mokyti kurti plokštumines ir erdvines
kompozicijas, skulptūrėles. Ant lygaus, iškirptos
norimos formos paviršiaus kuriami vieno ar kelių
sluoksnių reljefiniai paveikslai, figūrėlės.
10.
11. Spalvotas kartonas vaikams labiau patinka, tačiau
jo spalvų paletė gana ryški, nėra toninių atspalvių,
todėl ugdytinių kūrybiniai darbai gali atrodyti gana
margi (nors vaikams patinka ryškios spalvos).
Makulatūrinis kartonas
naudojamas kurti aplikacijoms,
koliažams ir iš natūralių
gamtinių medžiagų (augalų
kompozicijos, miniatiūros ir kt.
12.
13. Įvairios reljefinės kompozicijos plokštumoje
kuriamos iš įvairaus pločio ir ilgio gofruoto
kartono juostelių. Juostelių briauneles klijuojant
prie pagrindo sukuriamas norimas objektas,
miniatiūra ar didesnė kompozicija.
14.
15.
16.
17. Modeliavimas iš gofruoto kartono teigiamai
veikia:
• vaikų mąstymo ir dėmesio ugdymą,
• skatina pastabumą,
• lavina meninį skonį,
• plėtoja kūrybingumą.
18. Technologijų dalyko pamokose pedagogas,
išlaikydamas pusiausvyrą tarp tradicijų ir
naujovių, parinkdamas tinkamas temas bei
veiklas, turėtų mokyti ugdytinius gerbti tautos
paveldą, skatinti pastebėti tradicijomis
grindžiamas šiuolaikines vertybes.
19. Apibendrinimas
Šiandien pagrindinė etninių tradicijų tęsėja ir
palaikytoja yra mokykla. Etninį ugdymą būtina
pradėti kuo anksčiau, nes jau vaikystėje išryškėja
ugdytinių polinkis į savo etninę kultūrą, norą pažinti
tautos praeitį bei puoselėti jos papročius.
20. Nuo mokytojo pedagoginio meistriškumo ir
kompetencijos priklauso kaip pavyks susieti
ugdymo procesą su etninės kultūros paveldu,
surasti galimybes ir būdus, kaip integruoti
etninės kultūros žinias į ugdymo turinį.
21. Plokštuminių, erdvinių elementų modeliavimas,
originalių kompozicijų iš gofruoto kartono kūrimas
leidžia vaikams įgyti naudingos darbinės patirties,
suteikia amatų ir verslų pažinimo pradmenų.
Supažindinimas su lietuvių liaudies ornamentika,
tautiniais motyvais, kalendorinių švenčių, tradicijų
aptarimas technologijų pamokose, suteikia
galimybių ne tik perteikti vaikams etnokultūros
žinias, bet ir akcentuoti jas dabartyje suteikiant
naujų atspalvių.