Konferencijos VAIKYSTĖ IR UGDYMAS 2015 pranešimas

1. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS
VAIKŲ PASIEKIMO
VERTINIMO SAMPRATA PER
VAIKO PAŽINIMĄ
Klaipėdos miesto lopšelio-darželio “Dobiliukas”
priešmokyklinio ugdymo pedagogė
Birutė Vitkauskienė
2015

2. Šiuolaikiniu požiūriu vaikas
• Unikali individualybė iš dangaus, su savo poreikiais,
interesais, ugdymosi stiliumi.
• Turi prigimtinę galią save ugdyti tam tinkamoje
ugdymą skatinančioje aplinkoje bendraudamas su
suaugusiais ir bendraamžiais.
• Turi savitą pasaulio matymą, vertinimą.
• Pats atsineša savo vertybes, jautrų emocinį pasaulį,
savitą kūrybinės raiškos stilių, elgseną, pats atranda
judėjimo džiaugsmą.

3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų
vertinimo samprata
Pasiekimų vertinimo tikslas – nustatyti esamus ugdytinių gebėjimus bei
numatyti tolesnio ugdymo(si) gaires.
Vertiname, kad:
 pažintume vaiką (vaiko individualybę, ugdymosi ypatumus, ugdymosi
stilių, poreikius, interesus, pomėgius, galias, charakterio ypatumus,
kultūrinius skirtumus);
 atskleistume vaiko pastangas ir pažangą bei skatintume jo ugdymąsi;
 apmąstytume įgyvendintus programos tikslus ir uždavinius;
 planuotume tolesnio ugdymo perspektyvas individualiai kiekvienam vaikui
ir vaikų grupei;
 apibendrinus sukauptą vertinimo informaciją koreguotume ugdymo planus;
 ugdytume vaiko supratimą apie tai, kaip jam sekasi ugdytis.

4. Vertinimo ciklas
Vaiko pažinimas
(informacijos apie vaiką kaupimas:
stebime, klausome, pasižymime, fiksuojame)
Vertinimo planavimas Duomenų
(numatomi / koreguojami dokumentavimas
ugdymo tikslai, uždaviniai, (sukauptos informacijos
turinys, vertinimo metodai) apie vaiką analizė,
panaudojimas)
Informavimas apie ugdymo(si) pasiekimus
(dalijimasis informacija apie daromą vaiko pažangą su
vaiku, tėvais, pedagogais)
Vertinimo
ciklas

5. Vaiko pažinimas
Kaip pažinti vaiko individualumą?
• įvairiose situacijose stebėti vaikų elgesį;
• fiksuoti vertinimo duomenis bei juos analizuoti;
• išsiaiškinti vaikų interesus, polinkius, poreikius;
• įsiklausyti į vaikų išsakomas mintis, idėjas.
Kaip pažinti vaiko gebėjimus?
• stebint vaiko elgesį žaidimų, įvairios veiklos, kasdienių
situacijų metu;
• diskutuojant, organizuojant pokalbius su vaiku, tėvais ar kitais
ugdytojais;
• analizuojant įvairią vertinimo informaciją (pavyzdžiui,
užrašus, komentarus, dienoraščio įrašus, vertinimo aprašus ir
aplankus, nuotraukas, vaizdajuostes ir kt.).

6. Vertinimo planavimas (1)
Planuodami vaiko ugdymo pasiekimų
vertinimą, numatome:
• požymius/kriterijus, kuriais vadovaujantis
vertinama vaiko pažanga (išskiriami atskirų
ugdymo sričių vaiko ugdymosi pasiekimų
požymiai, pavyzdžiui, pažinimo gebėjimų
požymis: noriai tyrinėja aplinką);
• laikotarpius (kartą per mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar
kt.). Rekomenduojama vaikų pasiekimų vertinimą
atlikti 2 kartus per metus – mokslo metų pradžioje
ir pabaigoje. Tarpiniai vaikų pasiekimų vertinimai
atliekami, jei išryškėjo didelės ugdymo spragos.

7. Vertinimo planavimas (2)
• dalyvius (vaikas, pedagogas(-ai), tėvai, kiti
ugdytojai), jų informavimo apie vaiko
pasiekimus būdus. Vertinimo rezultatai aptariami
individualiuose pokalbiuose su tėvais, su
įstaigos administracija, ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo pedagogų metodinės
grupės susirinkimuose;
• metodus (stebėjimas, pokalbis, garso, vaizdo
dienoraščiai, pedagogo užrašai, vaiko ugdymosi
pasiekimų įsivertinimas ir kt.);

8. Vertinimo planavimas (3)
• fiksavimą ir dokumentavimą (pasiekimų aplankas,
pasiekimų aprašas, stebėjimų protokolai, vaizdo,
garso medžiaga, kt.). Informacija apie vaiką, jo
pasiekimus ir daromą pažangą kaupiama „Vaiko
aplanke“, kuriame kaupiami ir saugomi Vaiko
stebėjimų protokolai, kūrybinių darbų pavyzdžiai,
atspindintys pasiekimus, vaiko posakiai apie save,
aplinkinius, gyvenimą grupėje, šeimoje, pedagogų
pastebėjimai, tėvų mintys apie vaiką, draugų
vertinimai;
• kitas galimybes (alternatyvių ugdymo sistemų
vertinimo galimybės / specifika).

9. Planavimo pavyzdys
RUGSĖJIS Vaikų veiklos. Natūraliai tyrinėja artimiausią aplinką rudenį;
visais pojūčiais pažįsta reiškinius (pavyzdžiui, medžių lapų
pasikeitimą) ir rūšiuoja įvairius gamtos daiktus (pavyzdžiui,
rudens gėrybes) ir kt.
Stebi orus lauke, aptaria jų pokyčius, tinkamos aprangos
pasirinkimą.
Aptaria saugaus elgesio grupėje, gatvėje, lauke taisykles.
Šventėje „Mano šeimos gardžiausios salotos“ drauge su tėvais
gamina salotas.
Popietėje „Drauge su vėjeliu“ žaidžia judriuosius žaidimus.
Pasiekimų vertinimas. Stebima vaikų veikla (kaip supranta ir
laikosi susitartų elgesio taisyklių grupėje, lauke, tyrinėjimų,
pokalbių metu), fiksuojama svarbiausia informacija (filmuojami
šventės fragmentai, žaidimų popietė; fotografuojami pasiekti
rezultatai: pagamintos salotos, surinkti medžių lapai, surūšiuoti
rudens gėrybių pavyzdžiai), iš kurios matome, kaip vaikams
sekėsi atlikti konkrečią veiklą, kaip jie buvo nusiteikę darbui,
kokių rezultatų pasiekė; pildomas vaiko pasiekimų aplankas
(atrenkamos ir įklijuojamos nuotraukos su vertinimo
komentarais).
Tėvų
susirinkimas
(idėjos metų
veiklai,
bendrieji
klausimai, kt.).

10. Vertinimo dokumentavimas
 Pasiekimai fiksuojami vaiko metraštyje ar
dienoraštyje užrašant žinias apie vaiką, pedagogų,
tėvų, specialistų komentarus, įvairius interviu ir
pokalbius su vaiku.
 Aplankuose kaupiami vaikų kūrybiniai darbai (dailės
ar rankų darbai, vaikų sukurti pasakojimai,
eilėraščiai, įvairių statinių nuotraukos ir kt.),
specialistų ir tėvų atsiliepimai apie vaiko ugdymo
pasiekimų rezultatus, vaiko pasiekimų aprašas ir kita
aktuali informacija.

11. Pasiekimų vertinimo aplankas
Vienas priimtiniausių ir tinkamiausių būdų,
padedančių parengti autentišką ir prasmingą vaiko
pasiekimų įvertinimą –
Vaiko pasiekimų vertinimo aplankas.
Aplanko paskirtis – suteikti visuminę informaciją
apie vaiko pasiekimus, atskleidžiant vaiko gebėjimų
augimą.

12. Kaip rengti vertinimo aplanką? (1)
Mąstydami apie aplanko rengimą, turėtume:
 apsibrėžti, kokias ugdymosi sritis/gebėjimus
vertinsime, pavyzdžiui, kalbos, meninės raiškos,
simbolinių žaidimų, judėjimo, pažinimo,
kūrybiškumo ir kt.;
 numatyti, kokie dokumentavimo būdai geriausiai
atspindės vaiko pasiekimus, pavyzdžiui,
piešiniai, rankų darbeliai, fotografijos, užrašyti
vaikų pasakojimai, pedagogo užrašai, garso,
vaizdo įrašai, stebėjimo lapai ir kt.;

13. Kaip rengti vertinimo aplanką? (2)
 Nuolat kaupti vaiko veiklos pavyzdžius,
iliustruojančius vaiko pastangas, išsakytas mintis,
idėjas, pavyzdžiui, užrašyta vaiko kalba, įrašai ir
kt.;
 Kaupti vaiko veiklos pavyzdžius, suteikiančius
suprantamą informaciją apie vaiko pasiekimus
visiems ugdymo proceso dalyviams (vaikui,
pedagogui, tėvams, kitiems ugdytojams);
 Nuolat apmąstyti/reflektuoti aplanko kaupimo ir
panaudojimo tinkamumą ir prasmingumą.

14. Kaip skatinti vaiką dalyvauti aptariant jo
pasiekimus
 Stebėti ir fiksuoti, ką vaikas sako ir daro, pavyzdžiui, kai
vaikas sako: „Aš buvau toks didelis, kai buvo praeitas mano
gimtadienis, dabar aš esu toks jau didelis ir moku...“,
pedagogas fiksuoja: „Vaikas geba vertinti, kaip jis pasikeitė
ir ką jis dabar jau moka“.
 Klausti vaiko nuomonės apie tai, kuris darbelis galėtų būti
įdėtas į vaiko pasiekimų aplanką. Gerbti jo sprendimą /
nuomonę apie darbelį.
 Skatinti vaiką tam tikru periodiškumu pildyti ir kaupti
aplanką, įvairiomis formomis (žodžiu, suklijuojant labiausiai
patinkančius ant atskiro lapo ar pan.) pristatyti jį vaikams,
pedagogams, tėvams.
 Vaikai turėtų dalyvauti kaupiant aplanko turinį. Jie galėtų
atrinkti arba pritarti, kokį jo darbelį įdėti į aplanką, tai
suteiktų vaikams pasitikėjimo, pasididžiavimo jausmą savimi,
ugdytų savarankiškumą.

15. Vaiko pasiekimų aplanko pavyzdys

16. Vaiko pasiekimų aplanko pavyzdys
Susitartu laiku, patogioje grupės vietoje kartu su vaiku pradėkime apžiūrinėti Vaiko pasiekimų
vertinimo aplanką nuo pirmojo puslapio. Atvertus leiskime vaikui įsižiūrėti ir paprašykime
pakomentuoti, ką jis mato, ką prisimena apie šį ar kitą jo kūrybinį darbą / atliktos veiklos rezultatą.
Pavyzdys. Kartu su penkiamete Milda verčiame Aplanko puslapius. Pamačiusi ant jos
darbelio užrašytus žodžius, ji sako: „Aš žinau šitą žodį ir žinau, ką jis reiškia“. Žiūrinėdama savo
piešinį, Milda vedžioja pirštuku ir pasakoja: „Aš myliu savo dramblį, myliu katę, ji man
mylimiausia, čia parašyta „katė“. Man patinka žaisti šeimą, mano draugas Tomas būna tėtis, aš
mama“.
Toliau apžiūrinėjant Aplanke sukauptą
medžiagą, ji staiga pirštu parodo savo darbą, kuriame jos
pirmasis bandymas užrašyti savo vardą ir sako: „Dabar aš
jau moku pati užrašyti savo vardą, bet jau žinau ir kada
mano gimtadienis“. Toliau verčiant aplanko puslapius,
Milda pamato kelias savo nuotraukas ir pradeda dainuoti
jai žinomą dainelę. Pasako, kad buvo smagu, nes ji su
vaikais čia žaidžia žaidimą „Katė ir pelė“.
Paskui mergaitė sako: „Aš turiu daugiau
nuotraukų, jas reikia įdėti“. Pedagogė pritaria, kad taip, iš
tikrųjų galima įdėti ir daugiau nuotraukų. Toliau sklaidant Aplanką, Milda susidomi vienu darbeliu
ir pradeda pasakoti: „Gyveno kartą mergaitė....“ (Ji atpasakoja savo kurtą pasakojimą, kurį
pedagogas buvo užrašęs kitoje darbo pusėje.)

17. VAIKO PASIEKIMŲ VERTINIMO
METODAI IR BŪDAI
Stebėjimas, pokalbis, vaiko veiklos ir kūrybos
darbų analizė, vaiko elgesio faktų analizė,
situacijų aprašymas ar kt.
(pagal D. Szarkowicz )

18. STEBĖJIMAS
 Stebėjimas vyksta tikslingai, dėmesys sutelkiamas į tam tikrą
vaiko raidos srities gebėjimą.
 Prieš pradedami stebėti vaiką, turėtume įvertinti savo
galimybes ir situaciją grupėje; nuspręsti, ką stebėsime, kiek
laiko, kuriuo metu tai darysime, kaip tai fiksuosime.
Pavyzdžiui, siekdami ugdyti pasitikėjimą savo kūrybinėmis
galiomis, piešimo veiklos metu stebėsime penkerių metų Adelę,
norėdami išsiaiškinti, kiek kartų ji kreipsis į auklėtoją pagalbos.
 Po stebėjimo numatomi pagalbos būdai: padrąsinimas,
paskatinimas, įvardinant konkretų vaiko veiksmą.

19. POKALBIS
 Skatiname vaiką kalbėti arba leisti jam pasirinkti laiką,
kada jis norėtų pasikalbėti. Prasminga susitarti su vaikais
(4-5 metų), kad savaitė skiriama ne tik žaidimams,
įvairioms veiklos, o taip pat pokalbiams. Pokalbių metu
galime įrašyti vaiko kalbą (jei tam neprieštarauja vaikų
tėvai) arba kitu būdu fiksuoti tai, ką kalba ugdytinis.
 Šie komentarai analizuojami ir aptariami individualiai su
kiekvienu vaiku ir vaikų tėvais. Atsižvelgus į padarytą
ugdymosi pažangą, numatomos tolimesnio ugdymo gairės.
Jei reikia, tuomet vaikui teikiama specialistų (logopedo,
specialiojo pedagogo, psichologo) pagalba.

20. VAIKO ELGESIO FAKTŲ ANALIZĖ
 Vaiko elgesį stebime įvairiose kasdienėse
situacijose, žaidybinėje ir kitose vaiko veiklose,
analizuojame stebėjimo rezultatus, darome
apibendrinančias išvadas.
 Saugioje, palankioje eksperimentuoti aplinkoje
stebimas vaikų elgesys yra informatyvi vertinamoji
medžiaga tolimesniam vaiko ugdymuisi,
planavimui, įvairių veiklų numatymui.

21. UGDOMOSIOS VEIKLOS PAVYZDYS, KAI
APRAŠOMAS VERTINIMAS
Žaidžiamas žaidimas „Metų laikai“. Žaidimo tikslas –
aptarti keturiems metų laikams būdingus požymius, surūšiuoti
atitinkamas korteles, kitas priemones ir priskirti jas tam tikram
metų laikui. Vaikams užduodami klausimai apie metų laikus:
Ką mes dažniausiai veikiame tam tikru metų laiku? Koks oras
būdingas kiekvienam metų laikui (giedra, perkūnija, karštis –
vasarą; rūkas, audra, vėsa – rudenį; sniegas, ledas, šlapdriba,
pūga – žiemą; šiltas lietus, šiluma – pavasarį).
Ką žaidžiant šį žaidimą vertiname? Stebimas vaikų
atsakymų į klausimus apie metų laikus tikslumas,
prasmingumas. Veiklai pasibaigus galime pasižymėti vardus tų
vaikų, kurie dar painioja metų laikų požymius, taip pat
nusimatyti individualias veiklas.

22. VAIKO VEIKLOS IR KŪRYBOS ANALIZĖ
Vaiko kūrybiškumą, meninio suvokimo ir raiškos įgūdžius galima įvertinti
atliekant vaiko veiklos rezultatų analizę. Vaiko kasdienė veikla yra tai, ką jis daro ir
kaip jis tai atlieka. Svarbu analizuoti ne tik tam tikros veiklos rezultatą, bet atkreipti
dėmesį į patį kūrimo procesą. Tam tikro daikto ar veiksmo kūrimo procesas gali
suteikti daugiau informacijos nei galutinis rezultatas.
„Mantas (4 m. 8 mėn.) paėmė ant stalo gulintį
popieriaus lapą. Dešine ranka raudonu pieštuku nupaišė
didelius apskritimus. Auklėtoja paklausė, ką vaikas
piešia, šis atsakė: „Apskritimus“. Tada berniukas
nupiešė du apskritimus, juos sujungė tiesiomis linijomis.
„Mano dviratis“,- pasakė. Tada paėmė kitą – mėlyną
pieštuką ir tame pačiame popieriaus lape nupiešė dar
vieną, mažesnį „dviratuką“.

23. SITUACIJŲ APRAŠYMAS
 Ugdymo proceso metu ryškėja įvairios vaikų
ugdymosi pasiekimus atskleidžiančios
situacijos. Vaikams būdingi temperamento,
interesų, pažinimo būdo ir turimos patirties
skirtumai.
 Šias situacijas svarbu trumpai fiksuoti ir kaupti
vaiko pasiekimų aplanke. Vėliau analizuoti
gautą informaciją, lyginti su ankstesniais
pasiekimais, pateikti apibendrinimus, panaudoti
šią informaciją tolesniam ugdymuisi.

24. Pavyzdys:
„Adomas (3,5 m.) dažnai atiminėja žaislus
iš kitų vaikų. Vaikai ypatingai
neprotestuoja, imasi kitos veiklos. Adomas
ir kiti vaikai stokoja kalbos įgūdžių savo
norams išreikšti ir panaudoja fizinius
veiksmus.“
Po stebėjimų aprašų ciklo analizėse
pasižymim, kad kursime galimybes
ugdytiniams daugiau kalbėtis, reikšti savo
norus žodžiu.

25. Informavimas apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus
 Kiekvienas vaikas siekia būti įvertintas už atliktą darbą, todėl
svarbu vaikui suprantama kalba paaiškinti, kaip jam sekėsi viena ar
kita veikla, ar reikėtų dar pasistengti.
 Vaikų tėvams informacija apie vaikų pasiekimus teikiama
reguliariai, individualiai pagal poreikį. Jei atsiranda tam tikrų
ugdymosi sunkumų, tuomet tėvai informuojami apie įvairių
specialistų teikiamą pagalbą, kuri galėtų veiksmingai pagerinti
ugdymosi rezultatus.
 Rengiantis pokalbiui su tėvais, prasminga peržiūrėti visą sukauptą
medžiagą apie kiekvieno vaiko pasiekimus, iš anksto apmąstyti,
kokiais vaiko pasiekimais reikėtų pasidžiaugti, kas sekasi sunkiau
ir ką tobulinti.

26. Naudinga literatūra

27. Nuorodos
Leidinių elektroninės versijos:
 http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/
rezultatai.php
Metodinė medžiaga ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo pedagogams:
 http://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimo
kyklinis/medziaga.php

28. AČIŪ UŽ
DĖMESĮ!
“VAIKŲ UGDYMAS TAI AMATAS, DARBAS IR
MENAS.”