1. Jūratė Švaplėnienė, Asta Sutkienė
Kauno lopšelis - darţelis "Gandriukas" ir
Kauno Palemono vidurinė mokykla

2. 


Empirinių tyrimų duomenys rodo, jog šeimos ir
ugdymo įstaigos bendradarbiavimo kokybė turi
esminę įtaką vaiko paţintiniams pasiekimams, jo
emocinei savijautai ir socialinių įgūdţių lavinimui.
Pradėjus nuo ikimokyklinio ugdymo mokyklos ir
tęsiant šį darbą, rezultatai būtų reikšmingesni.
Straipsnyje aptariamos šeimos ir ugdymo įstaigos
bendradarbiavimo tobulinimo
galimybės, atsiţvelgiant į tėvų individualias
skirtybes.

3. 
Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ir kitų šalių
ugdymo įstaigų pedagogai bei psichologai
pastebi, kad tėvų dalyvavimas vaikų ugdymo
procese yra labai svarbus. Tėvų domėjimasis
vaikų veikla skatina vaikų motyvaciją labiau
įsitraukti į mokymosi veiklą.

4. 


Pedagogai pastebėjo, tėvai tampa
lygiaverčiais vaikų ugdymo(si) partneriais
tuomet, kai vykdomas tėvų švietimas.
Pedagogo tikslas bendradarbiavimo aspektu
– skatinti tėvus susimąstyti.
Tik keisdami suaugusiojo poţiūrį į savo vaiką
mąstymą, mes galėsime pakeisti vaikų ateitį.

5. 
D Beresnevičienė, L. Kanienė (2003)
pabrėţia, kad šeima, jos
gyvensena, bendravimas ir yra ta lemtingoji
socialinė aplinka, kuri daro ypatingą įtaką
vaiko elgesiui ir jo nuostatoms mokymosi
veiklos atţvilgiu.

6. 

Mokslininkai nurodo, jog psichologinius
sunkumus bei būdus, kuriais galima juos
įveikti, skirtingai suvokia vaikas ir jo artimieji.
Vaiko elgesį daţnai sąlygoja jam daromas
kitų ţmonių poveikis, kuris siekia įsprausti
vaiko individualybę į sau parankius rėmus, o
susidūrę su sunkumais, nenoriai analizuoja
kaip jam padėti ir vengia keistis.

7. 




Daugelis mokslininkų, besigilinančių į ugdymo
kokybės gerinimą savo empiriniais tyrimais paţymi
kad tose mokyklose, kuriose į ugdymo procesą
įtraukiami tėvai, ugdytiniai pasiekia geresnių
mokymosi rezultatų (Comer, 1998б; Epstein, 1991):
mokinių elgesys tampa socialesnis
(Comer, Haynes, 1992;
Steinberg, Mounts, Lamborn, Dornbusch, 1989),
pagerėja mokinių savigarba
(Collins, Moles, Cross, 1982),
sumaţėja narkotikus vartojančių mokinių skaičius,
pagerėja mokyklos lankomumas (Sattes, 1985)
(Merfeldaitė, 2012).

8. 

A.Kalinauskienė (2011) nurodo, jog
mokymosi sunkumai išryškėja pirmaisiais
trejais mokymosi metais.
Pedagogai ir tėvai per maţai skiria dėmesio
vaikų mokymosi problemų sprendimui ir
tarpusavio bendradarbiavimui.

9. 


Šeimoje pradeda formuotis ir mokymosi
motyvacija, nuostatos mokymosi
atţvilgiu, emociniai santykiai su mokymusi.
Šeimoje sukuriami sėkmės gyvenime ir
mokykloje pamatai (Rupšienė, 2000).
Tinkamai auklėdami vaikus, tėvai išugdo jų
darbštumą, sąţiningumą, savarankiškumą, e
mpatiją, gerumą ir daugelį kitų vertingų
asmenybės bruoţų bei socialinių įgūdţių.

10. 








Neigiamos pedagogų nuostatos, nepakankamos
pastangos kalbėtis su tėvais.
Tėvų uţimtumas.
Tėvų atsakomybės vengimas.
Tėvų kvietimų bendradarbiauti ignoravimas.
Problemos nepripaţinimas.
Problemos slėpimas.
Tėvų išankstinės neigiamos nuostatos.
Nepakankama tėvų bendravimo kultūra.
Tėvų siekis glaudesnio ryšio su mokykla, tačiau
nenorėjimas prisiimti aktyvesnio vaidmens
(Bliūdţiuvienė, 2012 ).

11. 


Pedagogų organizuotumo ir kūrybiškumo
trūkumas, organizuojant problemos
sprendimą. Netikslingi susitikimai.
Pedagogų menkos pastangos paţinti šeimos
individualumą. Laiko stoka.
Pedagogų netinkamas bendravimas su tėvais
(nesavalaikiai patarimai, kritika, grasinimai ir
pan.) (Bliūdţiuvienė, 2012 ).

12. 




priimant sprendimus susijusius su vaiko
ugdymu, šeimą suprasti kaip lygiavertį
partnerį;
sprendţiant problemas, įtraukti visą šeimą;
gerbti individualius šeimos skirtumus;
suprasti, kad visos šeimos turi gebėjimą
įveikti sunkumus, todėl stiprinti jų stipriąsias
puses;
ţinoti, kad šeimos yra ţinių apie vaiką šaltinis
(Merfeldaitė, 2012).

13. 









mokyklos mikroklimatas turi būti atviras, šiltas ir draugiškas
tėvams;
komunikacija su tėvais pagrįsta dvipusiu bendravimu;
tėvai yra mokytojų bendradarbiai;
tėvų individualios ţinios ir pastebėjimai - vaiko sėkmės
mokykloje uţtikrinimas;
mokykla prisiima atsakomybę uţ bendradarbiavimą su tėvais;
mokyklos administracijos filosofijoje turi atsispindėti
partnerystės su tėvais idėjos;
mokykla skatina savanorišką tėvų pagalbą;
mokykla suteikia tėvams reikalingą informaciją, patarimus;
tėvų bendradarbiavimas sprendţiant įvairias mokyklos
problemas yra būtinas;
mokykla pripaţįsta kad jie gali būti geriausi tėvų padėjėjai ir
pagalbininkai siekiant produktyvaus problemų sprendimo.

14. 


Šviečiamoji veikla (seminarai, informaciniai
leidiniai),
Neformalaus ugdymo veikla (įvairūs
renginiai),
Stebimoji konsultacinė veikla.

15. 


Ugdymo procesas, siejantis ugdytinius, jų
tėvus, pedagogus į mokyklos bendruomenę, yra viena
svarbiausių veiklos sričių, teikiant pagalbą stiprinant
kiekvieno vaiko pasitikėjimo savo gebėjimais
jausmą, svarbus mokymosi nesėkmes patyrusiems
ugdytiniams bei kuriant pozityvų emocinį klimatą ugdymo
įstaigoje.
Teikiama pagalba gali būti įvairialypė, suteikiant reikiamą
pagalbą ir optimaliai organizuojant reikiamų specialistų
pagalbos grupę, sudarant prielaidas ar net korekcijos
planą vaiko artimiausiai aplinkai keisti, taip uţtikrindamas
sėkmės patyrimą mokymosi procese.
Tik esant motyvuotam pokalbiui, galima atrasti
sprendimus gerinant konkretaus vaiko ugdymo situaciją.

16. 











Beresnevičienė D., Kanienė L. (2003). Tėvų ir vaikų sąveikos įtaka vaikų savivertei.
//Ugdymo psichologija. Nr. 3 (1). P. 11-20.
Butkienė G., Kepalatė A. (1996). Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius.
Bliūdţiuvienė J. (2012). Klasės auklėtojo bendradarbiavimo su tėvais tobulinimas:
efektyvus pokalbis. [ţiūrėta 2014-01-12]. Prieiga per internetą
http://www.kpskc.lt/edukacinis/konferencija2012/verdene.ppt
Čaplinskienė E. Mokymosi negalės sukeltų problemų sprendimo galimybės.
Magistro darbas 2008, Vilnius.
Kalinauskienė A. (2011). Pradinių klasių mokinių mokymosi sunkumai ir jų
įveikimo būdai. Bakalauro darbas, Šiauliai.
Merfeldaitė O. (2012). Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo tobulinimas. [ţiūrėta
2014-01-12]. prieiga per internetą http://lpma.ipc.lt/doc/o.merfeldaite.ppt
Miškinis N. (1993). Šeimos pedagogika. Vilnius.
Navaitis G. (1997). Psichologinė parama vaikui. Vilnius,.
Poškienė S. (2006). Ypatingas vaikas klasėje. Ţvirblių takas, Nr. 1.
Rupšienė L. (2000). Nenoras mokytis - socialinis pedagoginis reiškinys. Klaipėda.
Zdončik G. (2006). Sunkūs vaikai – patys slegiami sunkumų. Ţvirblių takas, Nr. 2.
Ţelionienė R. (2013). Dar kartą apie tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimą. [ţiūrėta
2014-01-12]. prieiga per internetą http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-02-25r-zelioniene-dar-karta-apie-tevu-ir-aukletoju-bendradarbiavima/96149.