Konferencijos VAIKYSTĖ IR UGDYMAS - 2015 pranešimas

1. Iniaciatyvumo ir kūrybiškumo
ugdymas taikant
etnokultūros žinias
Rasa Mazaliauskaitė,
lietuvių kalbos mokytoja,
Ingrida Špūraitė-Grinkienė,
dailės ir technologijų mokytoja,
Šiaulių r. Gilvyčių mokykla
2015 m.

2. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Ugdyti iniciatyvumą ir kūrybingumą itin svarbu
šiuolaikiniame nuolat ir sparčiai
besikeičiančiame pasaulyje. Ugdydami
kūrybingumą ir iniciatyvumą galime atskleisti
mokinio lyderio potencialą, gebančio generuoti
ir įgyvendinti naujas idėjas, greitai ir efektyviai
prisitaikyti prie kintančių išorinių sąlygų. Ypač
svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko
saviraiškai atskleisti.

3. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
Kiekvienam vaikui turi būti sudaryta galimybė
kurti, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta
eksperimentuoti. Kūrybiškumo ugdymui ne tiek
svarbios žinios, kiek gebėjimas jomis naudotis.
Galima būtų išskirti tokius kūrybiškumą skatinančius
veiksnius:
• turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti,
eksperimentuoti ir kurti;
• demokratiški aplinkinių santykiai;
• tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo
pasirinkimo galimybė.

4. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Kaip ugdyti kūrybiškumą?
Nemažai atsakymų į
klausimus apie kūrybiškumo
ugdymą galima rasti dr.
Vaivos Vaicekauskienės
parengtoje Švietimo
problemos analizėje
Kūrybiškumo (ne)ugdymas
mokykloje. 2009, rugpjūtis,
Nr. 3 (31):

5. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• „Ugdyti asmenybę. Kūrybingi žmonės yra
savarankiškos individualybės, todėl kūrybingą vaiką
reikia mylėti, tačiau vengti smulkmeniškai
kontroliuoti. Vaikui turi likti erdvės – pabūti vienam,
turėti laisvo laiko, pasirinkti veiklą arba nieko
neveikti, turėti savų paslapčių ir pomėgių, ugdytis
savą požiūrį ir vertinimo kriterijus. Drausminti
reikėtų ne taisyklėmis, bausmėmis ir suvaržymais, bet
ugdant vertybes ir bendruosius elgesio principus, o
destruktyvų elgesį pakeisti produktyvia veikla.

6. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Skatinti smalsumą, tai yra domėjimąsi įvairiais
dalykais ne dėl praktinės naudos, bet siekiant pažinti,
atskleisti paslaptį. Mokyti tyrinėti. Gerbti vaikų
klausimus ir rimtai atsakyti net į pačius keisčiausius,
raginti vaikus klausti.
• Vertinti originalumą, skatinti divergentinį
mąstymą – keistas, retas idėjas ir sprendimus.
Išklausyti, paraginti jas išbandyti ar pristatyti kitiems.
Skatinti neapsiriboti pirma į galvą atėjusia idėja,
vieninteliu sprendimu, bet pabrėžti, kad jų gali būti
daug ir įvairių, kad verta jų ieškoti.

7. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Leisti pasirinkti veiklą – sudaryti sąlygas
neprograminiam, neplaniniam, pačių mokinių
inicijuotam mokymuisi. Leisti rinktis sritis ir temas,
kurios vaikams patinka, problemas, kurios jiems
įdomios, ir veiklos būdus bei priemones. Padėti
mokiniams atrasti tai, kas jiems iš tiesų patinka, nes
tai jie padarys geriausiai.
• Mažinti algoritminio mokymosi – suteikti būtinų
žinių ir įgūdžių, tačiau orientuotis į atradimu
grindžiamą mokymą ir užduotis, menkai apibrėžtas
problemas, kurias reikėtų savarankiškai formuluoti ir
spręsti.

8. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Turtinti įspūdžius ir vaizduotę –
kūrybingumas minta netikėtomis ir
įkvepiančiomis patirtimis, įgyjamomis
keliaujant, klausant koncertų, žiūrint
spektaklius, sulaukiant svečių klasėje,
eksperimentuojant ir kt.
• Leisti klysti, tai yra pakliūti į mąstymo,
sprendimų kūrimo akligatvius ir nebaudžiamam,
nesmerkiamam pradėti iš naujo.“

9. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos
ugdymas kartais priskiriamas tokiems dalykams kaip
dailė, muzika, lietuvių kalba. Turėtume pripažinti,
kad šie dalykai iš tiesų sudaro daug ir labai įvairių
galimybių mokiniams ugdytis kūrybingumą. Tačiau
pasitelkiant ir į mokymo procesą ugdant etninę
kultūrą lavinamos bendrosios kompetencijos, tautos
kultūrine patirtimi grindžiamas kūrybingumas,
tradicinės dorovės normos, sąmoningai puoselėjamos
savo tautos ir krašto etnokultūrinės tradicijos šeimoje,
bendruomenėje, kūrybiškai pritaikomos etnokultūros
žinios ir gebėjimai gyvenime.

10. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Savo darbo praktikoje integruodamos lietuvių kalbą, dailę,
technologijas stengiamės perteikti ir etnokultūrinės raiškos
gebėjimus, siekiame, kad mokiniai nuosekliai pažintų ir vertintų
savo tautos, gyvenamosios vietovės ir visos šalies tradicinę kultūrą,
jos ypatybes ir raidą, nuolatinę kaitą tęsiant tradicijas.
Besiruošdamos praėjusiais mokslo metais savo mokykloje vykusiai
rajoninei konferencijai „Etninės kultūros raiška ir sklaida
mokykloje“ kartu su mokiniais daug dėmesio skyrėme tautiniam
kostiumui. Mokiniai susipažino su XVIII–XIX a. pabaigos lietuvių
tautinio kostiumo kilme ir raida, nagrinėjo įvairios paskirties,
skirtingos lyties, amžiaus ir statuso žmonių tradicinę aprangą, jos
ypatumus etnografiniuose regionuose, sąsajas su papročiais,
tradicinės etikos nuostatomis, palygino savo tautos ir kitų Europos
tautų nacionalinius kostiumus, aptarė tautinio kostiumo raidą ir
reikšmę Lietuvoje nacionalinio atgimimo laikotarpiu, tarpukario
Lietuvoje ir dabar, svarstė tautinio kostiumo autentiškumo ir
interpretacijos klausimus, šių dienų tautinio kostiumo puoselėjimo,
nešiosenos tradicijas Lietuvoje.

11. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Dešimtokė Reda Masiulytė parengė bei
pristatė pranešimą „Tautinio kostiumo raida
bei reikšmė anksčiau ir dabar“ (konsultavo
mokytoja Rasa Mazaliauskaitė), mokytoja
Ingrida Špūraitė-Grinkienė parengė stendinį
pranešimą „Tautinio kostiumo elementų
kūrimas tradicinėmis ir netradicinėmis
priemonėmis dailės ir technologijų pamokų
metu“.

12. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Mokytojos Ingridos
Špūraitės-
Grinkienės
parengtas stendinis
pranešimas
„Tautinio kostiumo
elementų kūrimas
tradicinėmis ir
netradicinėmis
priemonėmis dailės
ir technologijų
pamokų metu“.

13. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Šiais mokslo metais tautinio kostiumo nešiosenos tradicijas
aptarėme išsamiau, nagrinėjome, kaip tautinių rūbų detales ir
elementus galima pritaikyti šiandieninėje aprangoje. Mokiniams
leidome pasirinkti veiklą, sudarėme sąlygas neplaniniam, pačių
mokinių inicijuotam mokymuisi. Leidome mokiniams pasirinkti
veiklos būdus bei priemones, padėjome atrasti tai, kas jiems
patinka, suteikėme būtinų žinių, tačiau leidome savarankiškai
spręsti, mokėme tyrinėti, eksperimentuoti, skatinome smalsumą,
improvizaciją, vertinome originalumą taip ugdydamos
asmenybę. Susidomėjusi minėta tema aštuntokė Emilija
Laurinavičiūtė eksperimentavo, kaip moteriškų tautinių rūbų
elementai ir detalės gali būti pritaikomos kasdieninėje
aprangoje. Surengta „fotosesija“ parodė, jog mokinei ši veikla
buvo įdomi, juk tautinis kostiumas gali būti madingas, įmanoma
jį dėvėti įdomiai ir netradiciškai.

14. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas

15. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas

16. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas

17. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas

18. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas

19. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas

20. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas

21. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas

22. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas

23. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas

24. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas
• Atskirus moteriškų tautinių rūbų elementus galima dėvėti
kiekvieną dieną derinant su kitais kasdieniais drabužiais.
Tautinio rūbo skarelę savitai surišus galima dėvėti kaip
liemenę, palaidinę, sijonuką. Pirštines bei riešines galima
transformuoti į maišelį – rankinę ar telefono dėklą, piniginę.
Pintą ar vytą tautinio rūbo juostą galima panaudoti vietoj
įprasto diržo, apyrankės, laikrodžio apyrankės, rankinės
dirželio. Galima panaudoti kaip dekoro elementą atsiūnant
švarkelio (apykaklės, rankogalių) kraštelius.
• „Fotosesijos“ rezultatus pateikėme stendiniame pranešime
„Moteriškų tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas
šiandien“ bei pristatėme Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje
vykusioje rajoninėje mokinių konferencijoje „Mitinis poetinis
žmogaus, gyvūnų ir augalų pasaulis“.

25. Tautinių rūbų elementų ir detalių pritaikymas
• Stendinis pranešimas
„Moteriškų tautinių
rūbų elementų ir
detalių pritaikymas
šiandien“ Šiaulių
„Romuvos“
gimnazijoje vykusioje
rajoninėje mokinių
konferencijoje
„Mitinis poetinis
žmogaus, gyvūnų ir
augalų pasaulis“.

26. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
• Integruodamos veiklas kreipėme dėmesį ne tik
į pažintinius dalykus, bet ir į mokinių savęs
realizavimą, saviraišką. Tokia veikla sudarė
puikias prielaidas plėtoti ir tobulinti įvairias
saviraiškos formas, ugdyti mokinių
kūrybiškumą, originalumą, vaizduotę,
pastabumą, bendradarbiavimo jausmą.

27. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
Išvados:
• Sudarydamos mokiniams progų patikrinti naujas
idėjas ir įgūdžius, keisdamos
su vaikais nuomonėmis ir modeliuodamos, kaip
pateikti idėjas kūrėme tokią aplinką, kad mokiniai
savo iniciatyva įsitrauktų į veiklą. Tai leidžia teigti,
kad iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas paremtas
ne tiek žinių perėmimu, kiek gebėjimu jomis
naudotis. Kūrybiškumas yra darbas, kurį atlieka
mokiniai ir mokytojas pritaikydami įgytas žinias, o
mokomoji aplinka tarnauja tokio mąstymo ugdymui.
Tik tada mokymasis tampa vaikui asmenišku,
reikšmingu ir nuolatiniu.

28. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
Literatūra:
• Vaicekauskienė V. Kūrybiškumo (ne)ugdymas
mokykloje. 2009, rugpjūtis, Nr. 3 (31). //
Prieiga per internetą:
http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/rekom

29. Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas
Mokytis būti kūrybišku – tai
mokytis gyventi
(E. Fromm)