Utenos Krašuonos progimnazijos dalyvavimo projekte "Kūrybinės partnerystės" 2013 - 2014m. istorija.

1. Utenos Krašuonos
progimnazija
Projekto „Kūrybinės partnerystės“ istorija
2013 - 2014

2. Projekte dalyvavo
2A, 6B, 7A klasės.
Mokytojos: Larisa Niaurienė, Edita Kutkienė, Jolanta
Baronienė, Jolita Šulskienė, Stanislava Kumelienė, Dalia
Dindienė, Audronė Tijūnėlienė, Vanda Musteikienė, Dalia
Puodžiukienė.
Pavaduotojos ugdymui: Laima Telksnienė, Viktorija
Vilūnienė.
Kuruojanti mokytoja: Jolita Šulskienė
Kūrybos agentė Kristina Jakubaukskaitė-Veršelienė
Kuriantys praktikai: Auksė Luišaitė, Gabrielė
Labanauskaitė, Dovas Serapinas.

3. Tyrinėjimas
Kūrybinių partnerysčių projekte mokykla dalyvavo jau trečius
metus. Tyrinėjimo etapo bei KMRM pildymo metu
nusprendėme tęsti mokyklos jau pradėtą plėtoti temą – erdvės
mokymosi procesui poveikis.
Išeitinis taškas – praeitais metais įrengtas Tylos kambarys,
kuriuo mokyklos bendruomenė nuosekliai naudojasi.
Nusprendėme plėtoti kūrybiškų erdvių įrengimo bei mokymosi
jose temą pagal 5 kūrybiškumo savybių sistemą.

4. Šeštokai Tylos
kambaryje
Mokyklos bendruomenė ypatingai
pamėgo Tylos kambario erdvę,
kuriame mokiniai ilsisi per
pertraukas laikydamiesi Tylos
kambario taisyklių, jame vyksta
netradicinio mokymosi patirtys.

5. KMRM tyrinėjimo sritis
KŪRYBIŠKO MOKYMOSI ERDVIŲ SISTEMOS SUKŪRIMAS
– PAGAL 5 KŪRYBIŠKUMO ATRIBUTUS, SKATINANT
INICIATYVĄ, MOKINIŲ GEBĖJIMŲ ATSKLEIDIMĄ IR
PASIEKIMUS BEI KURIANT UNIKALŲ MOKYMOSI TURINĮ.

6. Mums labai įdomu
kaip mokyklos
erdvės bei mokinių
savijauta jose
veikia mokymąsi?

7. Aš noriu judėti
2A klasės projektas

8. Pradedam tyrinėjimą ...

9. Ką pamatėme
 Ypatingai judrūs antrokai per dieną turi tik kelias „legalias“
judrias pamokas: fizinį parengimą ir choreografiją. Galbūt
todėl jų triukšmas per pertraukas tampa nepakeliamas.
 Nors antrokų pamokose gausu tikrai kūrybiškų metodų ir
požiūrio, visgi jie yra gan nedrąsūs, tik keli noriai kelia
rankas, nesiima iniciatyvos, grupėje dirba tik lyderiai,
pridengdami pasyviuosius.

10. Šokio pamoka –
viena iš legalių
galimybių judėti
Vienas berniukas nuoširdžiai prisipažino: „Aš noriu pasakyti, kad
MAN SUNKU NEJUDĖTI“.

11. Todėl...
Nusprendėme tyrinėti
Judesio/šokio/muzikalaus mąstymo integravimą į antros klasės
mokymosi procesą, siekiant atskleisti individualius mokinių
gebėjimus, skatinti saviraiškos laisvę bei diegti
bendradarbiavimą ir smalsumą mokymosi eksperimentavimui
kaip nuoseklią praktiką.

12. Pirmasis
susitikimas su
šokio praktike
Aukse.
Nuo pat pradžių radosi šiltas ir
patikimas kontaktas, kuris davė
nuostabių rezultatų vaikams,
mokytojoms, pavaduotojoms,
tėvams.

13. Pratimas Ugnis ir
ledas
Išmokė vaikus išlieti energiją ir vėl
susikaupti.

14. Judėjimas – tai gyvenimas erdvėje

15. Atkarpą galima
išmokti judesiu.
Matematikos pamoka

16. Mokomės
judėdami
Visos projekto veiklos, pamokos
buvo siejamos su mokymosi
erdvės pakeitimu, judesio
integravimu į mokymosi procesą.

17. Mokomės
gulėdami
Visos projekto veiklos, pamokos
buvo siejamos su mokymosi
erdvės pakeitimu, judesio
integravimu į mokymosi procesą.

18. Mokomės
šliauždami
Visos projekto veiklos, pamokos
buvo siejamos su mokymosi
erdvės pakeitimu, judesio
integravimu į mokymosi procesą.

19. Projekto stebuklas
Pradžioje projekto, paraleliai pagrindinėms veikloms, kilo
mintis įrengti vaikų vaizduotės kambarį, kuriame vaikai galėtų
ilsėtis per pertraukas, ar mokytis ne suoluose.
Ši mintis tapo realybe, nes atsirado itin daug palaikymo iš
pavaduotojos, įsitraukusių tėvų, mokytojų, Kuriančios praktikės,
Kūrybos agentės, šeštokių.
Kambarys įrengtas už minimalius pinigus ir maksimalų
dalyvavusių žmonių norą.

20. Į vaizduotės erdvę –
„Pagalvėlių kambarį „
- įeiname be batukų
Planuojam kabukus ant sienų
kambaryje, kur kabės vaikų
vilnonės kojinės, skirtos vaikščioti
po vaizduotės erdvę

21. Taram!!! Tam tam
tam!!!
Mes taip džiaugiamės šią erdve.

22. Pavaduotoją Laimą Mokytoją Larisą
Kambarys džiugina

23. Pirmasis
vaidinimas
vaizduotės
erdvėje
Antrokė:
„Norėčiau pasiūlyti, kad praktikė
Auksė liktų mokykloje, nes nuo jos
vaikams būna labai smagu. Kad
spektaklius darytume ne kas
mėnesį, o kas savaitę. Ir dar
norėčiau pasiūlyti, kad vaikai per
vasarą neužmirštų draugauti su
skaičiais“.

24. Galutiniame
renginyje šoko
visi pradinukai

25. „Aš noriu judėti“
Rezultatai
 Nauja unikali mokymosi erdvė
 Žymiai suaktyvėjęs mokinių iniciatyvumas, įsitraukimas į
mokymąsį, drąsa reikšti nuomonę;
 Kūrybiškumas: ta pačia tema vaikai neraginami parašo
skirtingus rašinius; patys kuria ir vaidina spektaklius, raiška
per judesį tapo pastebimai originalesnė;
 Bendradarbiavimas: išbandytas unikalus Babemba genties
metodas, dėka kurio vaikas liovėsi muštis; pakantumo
atmosfera klasėje, darbo grupėse privalumų patirtis;
 Refleksija – kaip nuolatinė praktika mokytojų – mokinių
santykyje
 Įkvepianti kūrybinės partnerystės patirtis.

26. Buvo ir taip...

27. Vaizduotės kapitalas
6B projektas

28. Šeštokai piešia
kaip jaučiasi
mokykloje
Tyrinėjimo metu šeštokai minėjo,
kad mokymasis jiems yra gan
nuobodus. ..

29. Tyrinėjimas
Požiūrio į pamokas apklausa
atskleidė, kad šeštokų
nemėgstamos pamokos pasižymi
statika, monotonija, o mėgstamos
– dinamika ir aktyvumu.

30. Tyrinėjimas
Pastebėjome, kad vaikų raiška
nėra laisva, jų vaizduotė tarsi
įkalinta elektroninio bendravimo
šablonuose.

31. Tyrinėjimas
Šie vaikai yra gan pragmatiški –
neretai vertę skaičiuoja materialiai.
„Mokytoja, pridėkite man pusę
balo, juk aš padėjau draugui...“

32. Todėl...
Nusprendėme tyrinėti
Ar aktyvus nuotykinis mokymosi stilius, pasitelkiant vaizduotę ir
bendradarbiavimą, darbo grupėmis įgūdžiai, informacinių
technologijų panaudojimas ir netradicinė pamokų vieta gali
pakeisti 6B klasės požiūrį į matematikos, rusų kalbos ir istorijos
mokymąsį?

33. Pažintis su
kuriančia
Praktike Gabriele
Šiame projekte siekėme IT,
Istorijos, matematikos, rusų kalbos
jungčių per nuotykinių pamokų
scenarijų kūrimą, bei mokymosi
erdvių, metodų, priemonių įvairovę.
Pamokas vienijanti tema- pinigai.

34. Išmaniosios
pamokos
Sukurti pamokų scenarijai,
integruojantys IT priemonių
panaudojimą: pamokų užduotims
sudaromi specialūs QRQ kodai,
kuriuos vaikai, skanuodavo ir taip
sužinodavo užduoties tyrinį, vietą,
ir pan.

35. Išmanioji
pamoka

36. Piniginiai
komandų
pavadinimai ir
„litai“
Vaikai sako, jog per kūrybiškas
pamokas gaunami kreditai, o ne
realūs pažymiai juos atpalaidavo ir
jiems mokymasis tapo žymiai
smagesnis. Baimė gauti prastą
pažymį vaikus visgi labai sukausto,
jie bijo kažką pasakyti ne taip, nes tai
lemtų jų prastesnius pažymius
Pavadinimas „Paslaptinga tyla“
tikriausiai siejamas su tuščia
pinigine

37. Matematikos
mokėmės
parduotuvėje ir
banke.

38. Taisyklės visada
padeda

39. Matematika
turguje

40. Spalvota rusų
kalbos pamoka

41. Spalvota rusų
kalba
Per rusų kalbos pamokas vaikai
mokėsi pažinti spalvų kapitalą -
įvairius jų derinius, galimybę
aprengti žmogų (iš tiesų –
kartoninės lėlės maketą) pagal
išsitrauktas užduotis, darė
ekologišką kilimą iš spalvoto
popieriaus atliekų kubistine
maniera.

42. Rusų kalba –
spalvoto eko
kilimo kūryba
Kūryba ir menas taip pat yra didelis
kapitalas, į kurį galima investuoti
savo laiką ir vaizduotę

43. Istorijos pamoka
– gyvas senolės
tremtinės
pasakojimas
Baigiamoji veikla – ekskursija į
Leliūnų „Socialinės globos namus“
ir keramikos centrą parodė, kad
kapitalas gali būti ir nematerialus –
tai rūpinimasis artimaisiais,
pagalba artimam ar nepažįstamam
žmogui.

44. Žmogiškieji ryšiai
– nepražūstantis
kapitalas
Globos namų žmonės vaikams
padarė stiprų įspūdį. Neretas
stebėjosi – kiek daug galima
sužinoti iš seno žmogaus. Viena
mergaitė pasidomėjo, ar nuo
rudens galima dirbti savanore
šiuose globos namuose.

45. Komandų
apdovanojimas

46. Čia mes –
vaizduotės
kapitalistai

47. Vaizduotės kapitalo
Rezultatai
 Šiame projekte bendradarbiavę mokytojos atrado
pamokų integravimo galimybę ir azartą. IT priemonių
naudojimas rodėsi kaip iššūkis, tačiau pasirodė, kad tai
priemonės, kurios pasiteisina laimint pamokų proceso
įdomumą, bei praktinį žinių naudojimą ir siejimą;
 Kūrybiškas ir atviras požiūris vaikus išlaisvina. Jie
atviriau reiškia savo nuomonę, rečiau bijo netikėtų
sprendimų;
 Bendradarbiavimą, darbą grupėse vaikai minėjo kaip
vieną iš svarbiausių projekto patirčių galutinės
refleksijos metu.

48. Draugystės erdvė
7A projektas

49. Didžiosios
problemos
paieškos
Metų pradžioje septintokai
pareiškė, kad nori dalyvauti
„Kūrybinių partnerysčių“ projekte.
Tad štai – ieškome kur slepiasi
mūsų problema.

50. Problema
Dominuojanti problema – klasės
tarpusavio santykiai ir triukšmas.

51. Aha, va kur
problema
Kita problema – požiūris į pamokas.
Apibūdindami kas vaikams yra problema
– visų pirma kalba apie didelį krūvį: 29%
sako, kad per daug namų darbų, 18%
vargina nuobodžios, neįtraukiančios,
ilgos pamokos. Šie dalykai kalba apie
nepakankamą motyvaciją mokytis,
mokymosi būdų neatitikimą,
komplikuotus santykius su kai kuriais
mokytojais.
Daugiau nei pusė klasės nori pagerinti
savo pasiekimus matematikos srityje

52. Dailės mokytoja
šią klasę įvardina
kaip pačią
sunkiausią.
Vaikai mėgsta kūrybines užduotis,
tačiau jas atlikdami per pamokas
tampa nekontroliuojami. Tada
mokytoja kuria jis labiau teorines
pamokas, kurias vaikai mėgsta
mažiau. Patys supranta, kodėl
jiems neduoda daugiau praktikos
darbų, bet negeba tarpusavyje
susitarti dėl triukšmo.

53. Todėl
Nusprendėme tyrinėti
Įtraukiantį dailės ir matematikos mokymąsį per savistabą,
bendrų vertybių įsivardinimą ir jų puoselėjimą, grupinius darbo
metodus ir komandinį rezultato siekimą naudojant interjero
dizaino kūrybines praktikas.

54. Praktiko Dovo
pasakojimas apie
save
„Kartais elgiuosi taip, kaip sako
širdis. Viską metu ir išvažiuoju su
šeima kelionę. Visada norėjau
darnios šeimos.“

55. Įdomu...

56. Erdvinių figūrų
paieška mieste

57. Erdvinių figūrų
paieška mieste

58. Matematika –
dailė gali vykti ir
už klasės ribų

59. Formų paieška
keramikos
muziejuje

60. Sesija
konferenciniu ryšiu
– iššūkis ir
mokiniams, ir
praktikui.

61. Idėjos
draugystės
erdvei

62. Atsiskleidžia
nauji lyderiai ir
planavimo
gabumai

63. Draugystė
susideda iš mažų
dalykų.

64. Draugystė
susideda iš mažų
dalykų
Vaikams smagu suvokti, kad jie visi
turi panašių žaislų iš vaikystės. Jie
žaidė panašius žaidimus, skanavo
visų mėgstamus saldumynus, ir tai
juos JUNGIA.

65. Draugystės
formos gali kisti

66. Draugystės
erdvės atvėrimas
Erdvės atvėrimas patikimas tam,
kas lemiamą akimirką nenuleido
rankų.

67. Draugystės
erdvė vadinsis
MES kambariu.
Trumpą taikų žodį sugalvojo patys
vaikai, įrenginėdami erdvę pasilikę
po pamokų.

68. Berniukų
komanda
Berniukai teigia, kad projekte jiems
labiausiai pavyko techniniai dabai
– gaminti lentynas, baldus .

69. Mergaičių
komanda
Mergaitės geriau save išreiškia
tekstilės darbuose ir tapydamos
sieną.
Panaudojus skirtingus gebėjimas –
rezultatas dar turtingesnis.
Vaikams svarbu tai suvokti.

70. MES kambarys
Šioje erdvėje vaikai galės planuoti
savanorystės veiklas, labai
skatinamas mokykloje. Vaikai
rudenį svajoja apie Pižamų
vakarėlį..
Aktyvus erdvės dizainas skatina
vaikus patiems imtis veikų – tai
nauja šiai klasei. MES erdvėje
vyks integruotos pamokos – čia
draugaus žmonės ir pamokos

71. Vaikai patyrė
kūrybos procesą
Dailės mokytoja labiausiai vertina
tai, kad vaikai, netrukdomi
skambučio, galėjo pasinerti į
kūrybos procesą. Ir jei triukšmavo,
tai labai „dalykiškai.“

72. „Draugystės erdvės“
REZULTATAI
 Įrengta unikali mokymosi erdvė vaikų savanorystės
projektams ir integruotoms pamokoms;
 Dailės pamoka tapo žymiai apčiuopiamesnė;
 Darbas komandomis suartino vaikus;
 Mokinių ir mokytojų suartėjimas leidžia konstruktyviau spręsti
problemas ir rasti bendrus sutarimus.

73. Su „Kūrybinėmis Partnerystėmis“...
Utenos Krašuonos progimnazija nekantriai žvalgosi į kitų metų
sezoną

74. Beje...
Utenos Krašuonos progimnazijoje
dirba fizinio lavinimo mokytojas,
kuris rūpinasi mokyklos gėlėmis,
kurių čia tikrai daug.
Kaip miela...