2017-04-21 konferencija. "Atsakingas požiūris į padangų verslą".
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2020 metais
1. 1 | GRĮŽTI Į TURINĮ
KOMUNALINIŲ
ATLIEKŲ
TVARKYMAS
LIETUVOJE
2020 M.
2. Dėkojame regioniniams atliekų tvarkymo centrams, pateikusiems duomenis šiam leidiniui
Jame taip pat panaudoti kiti viešai prieinamuose šaltiniuose skelbiami duomenys
Parengė, sudarė, duomenis apibendrino Algirdas Reipas
3. Žiedinė ekonomika, žaliasis kursas, žalieji sprendimai – nuščiuvę nuo pri-
trenkiančių idėjų gausos, susižavėjusiomis akimis stebime pasaulio gelbėji-
mą ir kuriame amžinojo gyvenimo žemėje viltį.
Bet pamačius elektronikos, tekstilės, baldų, pakuočių ir kitų gaminių atlie-
kas, kyla mintis, kad vykstantis procesas nėra nei tų atliekų grąžinimas pa-
kartotiniam naudojimui, nei žaliavų atgavimas, nei vėl virtimas gaminiais.
Tai – tik teorija „žaliems“.
Pasaulis dar turi praeiti ilgą brandos etapą, kad mus pasiektų gaminiai, ati-
tinkantys žaliųjų idėjų dvasią, kad iš tiesų suvoktume, kas yra žiedinė eko-
nomika ir medžiagų žiediškumas.
Vėl ir vėl permąstome, ar galima amžiams išsaugoti mūsų laikiną, godų ir
ribotumų kupiną pasaulį, kai verslas savinasi gamybą, o žmonėms palieka
jos sukurtas problemas.
Kad gyventum, reikia tikėjimo. Jis net beviltiškiausioje realybėje suteikia
sparnus ir nugali baimę.
Tokiu tikėjimu LRATCA nariai gyveno ne tik 2020 metais. Jie tuo gyvena
kiekvieną dieną, jau beveik du dešimtmečius žingsnis po žingsnio kurdami
oresnį gyvenimą, vis labiau pasitikėdami savimi, partneriais ir atliekų tvar-
kymo prasmingumu.
Atliekų tvarkymo procese dalyvauja kiekvienas Lietuvos žmogus, todėl be
tikėjimo ir pasitikėjimo vienas kitu, visos pastangos tampa bevaisėmis, o
pojūtis, kad sistema neskaidri ir tarnauja tik grupiniams interesams, aptem-
do bet kokį pasiekimų džiaugsmą.
Kartais atrodo, kad net ir valstybė, užuot pasidžiaugusi žmonių pastango-
mis, švarėjančia Lietuva, suraukusi antakius duoda jai sunešioti vis naujas
geležines klumpes. Kai yra gerai ar net geriau nei vidutiniškai Europoje,
kažkam pasidaro negerai, nes praranda gelbėtojo aureolę ir misiją.
Algirdas REIPAS
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas
4. TURINYS
STATISTIKA, REZULTATAI IR PARADOKSAI.......................................................................................5
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REZULTATAI................................................................................................................................................................5
ES VALSTYBĖSE ŠALINAMŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ DALIS SĄVARTYNUOSE kg/gyv. 2019 m.*..............................................................................6
SUSIDARANTIS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIS REGIONUOSE (kg/gyv.).......................................................................................................................8
NAMŲ ŪKIO PAJAMŲ (Eur/m.) IR SUSIDARANČIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIO SANTYKIS (kg/gyv.).
..............................................................8
ŠALINAMŲ SĄVARTYNUOSE KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIS LIETUVOJE, t.................................................................................................................9
PERDIRBTA KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ (BE KOMPOSTAVIMO), kg/gyv.................................................................................................................................9
PAKUOČIŲ ATLIEKOS IR PASAKOS, KURIOMIS NETIKIME......................................................10
2019 METAIS Į RINKĄ IŠLEISTŲ IR SUTVARKYTŲ PAKUOČIŲ KIEKIAI*.
..........................................................................................................................11
PERDIRBTŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTAI IR KIEKIAI REGIONUOSE.....................................................................................................................12
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ PANAUDOJIMO BŪDAI REGIONUOSE.........................................................................................................................................13
ŠALINAMŲ IR SAUGOMŲ IKI SUTVARKYMO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIS REGIONUOSE, PROC.....................................................................14
ATLIEKŲ TVARKYMO BŪDAI REGIONUOSE..............................................................................................................................................................................15
RATC – SAVIVALDYBIŲ PARTNERIS IR PAGALBININKAS.
..........................................................19
REGIONINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRŲ FINANSINIS PAJĖGUMAS...........................................................................................................................20
GYVENTOJŲ MOKAMŲ ĮMOKŲ IR JŲ MOKUMO SANTYKIS..................................................................................................................................................21
RINKLIAVŲ DYDŽIO SANTYKIS EUR SU PERDIRBAMŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIU kg/gyv. REGIONE.........................................................21
REGIONINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRŲ EKONOMINIO VERTINIMO RODIKLIAI...................................................................................................22
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KAŠTAI LIETUVOJE, Eur/namų ūkiui/m..................................................................................................................23
BENDRI VIENOS TONOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KAŠTAI REGIONUOSE IR LIETUVOJE VIDUTINIŠKAI Eur/t (SU PVM).........23
RATC EKONOMINIAI RODIKLIAI IR ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI.
.............................................................................................................................................24
GYVENTOJAMS TENKANTYS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KAŠTAI,
MOKAMOS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ IR MOKUMAS.................................................................................................25
TURTAS, KURIO LAUKIA RENESANSAS...............................................................................................26
ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELIŲ IR KOMPOSTAVIMO AIKŠTELIŲ EKSPLOATAVIMO KAŠTAI................................................................................27
MECHANINIO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ VEIKLA LIETUVOJE 2020 M...............................................................................................................................28
MBA ĮRENGINIŲ IR SĄVARTYNŲ EKSPLOATAVIMO KAŠTAI...............................................................................................................................................29
BIOLOGINIO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ VEIKLA LIETUVOJE 2020 M.................................................................................................................................30
NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ VEIKLA, JŲ UŽDARYMO UŽTIKRINIMAS IR TARNAVIMO TRUKMĖ............................................................31
5. 5 | GRĮŽTI Į TURINĮ
STATISTIKA, REZULTATAI IR PARADOKSAI
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REZULTATAI
Regionas
Sutvarkyta komunalinių atliekų namų
ūkiuose
Sutvarkyta komunalinių atliekų
rūšiuojamojo surinkimo sistemoje
Viso sutvarkyta ko-
munalinių atliekų
Likę nesutvarkytos
arba saugomos iki
panaudojimo ener-
gijos gamybai arba
šalinimo
Sukompostuota
namų ūkiuose
Kitaip panaudota
namų ūkiuose
Atiduota perdirbti,
t.sk. saugojimui iki
perdavimo
Panaudota energijai
gauti ir
kitaip panaudota
Sukompostuota
Paruošta naudoti
pakartotinai
Pašalinta
t/m t/m t/m t/m t/m t/m t/m t/m t/m
1 2 3 4 5 6 7 (1+2+3+4+5+6+7)
Alytaus 9 400 1 023 18 585 12 381 28 722 76 8 071 78 258 0
Kauno 24 508 5 916 30 456 57 571 65 391 0 43 235 227 076 343
Klaipėdos 12 859 1 250 24 417 104 816 20 680 100 6 009 170 130 4 355
Marijampolės 8 920 900 10 742 13 573 22 300 0 11 246 67 861 1 804
Panevėžio 12 669 1 334 12 341 12 558 32 322 0 24 309 95 533 573
Šiaulių 8 936 1 526 24 747 23 310 46 036 0 22 469 127 024 0
Tauragės 720 654 5 023 10 240 4 234 0 12 852 33 723 0
Telšių 7 999 1 010 8 144 21 750 18 733 0 4 580 62 216 0
Utenos 8 768 1 092 8 228 19 757 19 087 0 6 511 63 442 6 046
Vilniaus 25 500 1 260 47 804 20 507 26 757 0 54 881 176 709 112 375
Iš viso 120 279 15 964 190 486 296 641 284 261 176 194 163 1 227 467 125 496
Procentais 9,8 1,3 15,52 24,178 23,16 0,01 15,82 90 10
Lietuva 2020 m. šalino tik 15,82 proc. visų komunalinių atliekų ir tai yra
žymiai mažiau nei ES vidurkis. 2021 m., kai pilnai veiks visos kogeneracinės
atliekų panaudojimo energijos gamybai jėgainės, šis rodiklis neturėtų
viršyti 10 procentų. Reikia pripažinti, kad apie 125 tūkst. tonų komunalinių
atliekų buvo paliktos saugoti iki jų panaudojimo energijos gamybai, tačiau
jeigu gamybinės ir atskirai surinktos pakuočių atliekos užpildys energijos
panaudojimo įrenginių pajėgumus, išstumdamos netinkamas perdirbti
komunalines atliekas, didelė jų dalis bus šalinama.
6. 6 | GRĮŽTI Į TURINĮ
0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500 550 600 650
*EUROSTAT duomenys
ES VALSTYBĖSE ŠALINAMŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ DALIS SĄVARTYNUOSE kg/gyv. 2019 m.*
M A LTA
K I P RA S
G RA I K I J A
T U R K I J A
A L B A N I J A
K ROAT I J A
I S PA N I J A
L AT V I J A
PO RT U G A L I J A
Č E K I J A
S LOVA K I J A
R U M U N I J A
V E N G R I J A
L E N K I J A
E S 27 Š A LY S (N U O 2020)
P RA N C Ū Z I J A
I TA L I J A
L I E T U VA
E S T I J A
S LOV Ė N I J A
L I U K S E M B U RG A S
N O RV E G I J A
A U S T R I J A
DA N I J A
7. 7 | GRĮŽTI Į TURINĮ
Nuo 2020 m. visos ES šalys narės turėjo įsidiegti vienodą atliekų tvarky-
mo apskaitos metodiką, kad duomenis būtų galima palyginti. Lietuva tokios
metodikos neturi ir jos neparengė, o rengiant Valstybinį prevencijos ir atlie-
kų tvarkymo planą remiamasi nepatikimais ir pasenusiais duomenimis.
Regionai ir savivaldybės net negali pradėti rengti savo planų,nes analizuo-
jant esamą padėtį iš perdirbtų atliekų kiekių turėtų būti atimti tokie kom-
ponentai kaip drėgmė, priemaišos ir perdirbimo nuostoliai. Tokių duomenų
niekas neturi ir nerenka. Ir visų duomenų rinkimas yra labai sudėtingas –
nors Lietuvoje už komunalinių atliekų tvarkymo rezultatus ir užduotis savo
teritorijoje yra atsakingos savivaldybės, jos negali gauti jokios informacijos
apie įmonių veiklą tvarkant atliekas, nes tai yra konfidenciali informacija,
kurios Aplinkos apsaugos agentūra neteikia.
Didieji prekybos centrai irgi ignoruoja savivaldybes, neteikia joms jokių
ataskaitų, apskaitoje nerodo atliekų susidarymo geografinių kodų. Jie turi
savo centralizuotus atliekų tvarkymo objektus ir tik ten rodo atliekų susida-
rymą, o ne kiekvienoje savivaldybėje. Problema yra ir tai, kad kai kuriuose
regionuose nėra už visą atliekų apskaitą ir duomenų rinkimo koordinavimą
atsakingo administratoriaus.
Esant tokiai situacijai, savivaldybės ir regionai negali atsiskaityti valstybei
ir įrodyti, kad vykdo atliekų tvarkymo užduotis. O už jų nevykdymą jau gra-
sinama baudomis ir sankcijomis.
Daugelį dalykų atliekų tvarkyme sunku suvokti. Lietuvoje vienam gyven-
tojui susidaro daugiau komunalinių atliekų nei ES vidurkis, nors Bendrasis
vidaus produktas (BVP) siekia vos daugiau kaip 84 proc. ES vidurkio. Netgi
nevertinant namų ūkiuose kompostuojant sutvarkytų atliekų, pas mus jų
susidaro daugiau nei pas visus aplinkinius kaimynus. Tai tik dar kartą įrodo,
kad pas mus neveikia jokie atliekų susidarymo dėsningumai ar skaičiavimo
metodikos.
O gal visa problema – neskaidrus atliekų tvarkymas, elementarus apskaitos
nebuvimas ir gebėjimas jos išvengti?
Vertinant Lietuvos vidinius ypatumus,pastebima akivaizdi sąsaja tarp namų
ūkių gaunamų pajamų ir juose susidarančio atliekų kiekio. Paradoksalu, bet
ji yra atvirkštinė nei kitose visose ES valstybėse – Lietuvoje kuo didesnės
regione yra namų ūkio pajamos, tuo mažiau atliekų jame susidaro.
Peršasi išvada: kuo geriau gyvensime, kuo daugiau pajamų gausime, tuo
mažiau atliekų pagaminsime.
Visi šie dalykai labai svarbūs, rengiant prevencijos planus, vertinant jų
veiksmingumą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų koreguoti visą Valstybinio atliekų
prevencijos ir tvarkymo plano strategiją bei prognozes, galbūt reikėtų ver-
tinti, kokia dalis žmonių gyvena privačiuose, kokia daugiabučiuose namuo-
se ir su tuo sieti atliekų kiekio susidarymą.
8. 8 | GRĮŽTI Į TURINĮ
SUSIDARANTIS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIS REGIONUOSE (kg/gyv.)
NAMŲ ŪKIO PAJAMŲ (Eur/m.) IR SUSIDARANČIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIO SANTYKIS (kg/gyv.)
0
Vilniaus Tauragės Kauno Panevėžio Alytaus Telšių Iš viso Šiaulių Marijampolės Klaipėdos Utenos
100
200
300
400
500
30000
28000
26000
24000
22000
20000
18000
16000
14000
12000
10000
300 350 400 450 500 550
y = -34,063x + 34974
R2
= 0,3436
600
9. 9 | GRĮŽTI Į TURINĮ
ŠALINAMŲ SĄVARTYNUOSE KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIS LIETUVOJE, t
PERDIRBTA KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ (BE KOMPOSTAVIMO), kg/gyv.
850 000
750 000
650 000
550 000
450 000
350 000
250 000
150 000
2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021
y = -92078x + 2E+08
R2
= 0,8665
771288
668938
350113
310886
280864
194163
40
Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso
50
60
70
80
90
100
110
120
381556
10. 10 | GRĮŽTI Į TURINĮ
PAKUOČIŲ ATLIEKOS IR PASAKOS, KURIOMIS NETIKIME
Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 m. be medinės
pakuotės į rinką buvo išleista 298 tūkst. 928 tonos pakuočių, o sutvarkyta
230 tūkst. 477 tonų.Tačiau savivaldybėms ir regioniniams atliekų tvarkymo
centrams savo administruojamose teritorijose pavyko surinkti duomenis tik
apie 128 tūkst. 141 toną antrinių žaliavų, tarp jų ir pakuočių atliekų surin-
kimą.
Kyla klausimas: kiek jų buvo perdirbta? Gamintojų ir importuotojų organi-
zacijos teigia, jog 35-50 proc. buvo priemaišos ir apie 60 procentų surinktų
pakuočių buvo neperdirbamos. Įvertinus tai, tikrasis perdirbamų pakuočių
kiekis, pagal savivaldybių duomenis, sumažėja iki 40 tūkst. tonų.
Belieka sušukti: o visagali GPAISe, išgelbėk mūsų statistiką! Buvo žadėta ir
tikėtasi, kad GPAISas padės išnarplioti duomenų raizgalynę, bet ir jis paklu-
so manipuliacijoms skaičiais. Jokio skaidrumo neatsirado. Mistika ir pasakos
visada buvo lietuviško identiteto dalis. Mums jos patinka, mums jos gražios.
Ir nesvarbu, kad niekada jomis netikėjom.
Sprendimas atiduoti savivaldybėms visą pakuočių surinkimo sistemą ir aps-
kaitą yra tikrai sveikintinas, tik svarbu, kad savivaldybėms būtų patikėtas
viso komunalinių atliekų srauto tvarkymas, apimant ne tik gyventojų, bet ir
visų įmonių atliekas. Tada paaiškėtų tikrieji surenkamų pakuočių kiekiai ir
nebūtų galima manipuliuoti duomenimis. Tai pat būtų neįmanoma vykdyti
užduočių gamybos atliekomis, kurios susidaro gaminant pakuotes ar pripil-
dant jas produktais bei gaminiais.
Pasaulyje kylant naujai energetinei krizei ir brangstant energijos ištekliams,
Lietuvos sprendimas statyti kogeneracines jėgaines, kurios kaip kurą nau-
dotų atliekas, atrodė labai išmintingas. Bet lobistai, atstovaujantys iškas-
tinio kuro ar importuoto biokuro interesams, pasiekė, kad jėgainių pajėgu-
mai būtų labai sumažinti. Todėl susidarė situacija, kad Lietuvoje energijos
gamybai negalima panaudoti visų susidarančių ir netinkamų perdirbti tiek
komunalinių, tiek gamybos atliekų.
Jėgainės buvo planuotos kaip komunalinių atliekų tvarkymo grandinės
dalis, bet dabar komunalinės atliekos atsidūrė podukros vietoje. Degintojai
jėgaines pavertė bendro atliekų deginimo įrenginiais ir tai atsisuko
prieš visus gyventojus: pabrangus apyvartiniams taršos leidimams (ATL),
gyventojams gerokai pabrango atliekų tvarkymas.
Išsigandę tokios situacijos, degintojai pradėjo manipuliuoti duomenimis,
teigdami, kad deginamose atliekose yra 40 proc. biologiškai skaidžių atlie-
kų, todėl brangimas nebus toks didelis.
Tačiau regioniniai atliekų tvarkymo centrai savo mechaninio biologinio
apdorojimo įrenginiuose atskiria visas biologiškai skaidžias atliekas ir jas
sukompostuoja ar biologiškai apdoroja, todėl į deginimo įrenginius jokių
biologiškai skaidžių atliekų, išskyrus Klaipėdos regioną, nebevežama.
11. 11 | GRĮŽTI Į TURINĮ
2019 METAIS Į RINKĄ IŠLEISTŲ IR SUTVARKYTŲ PAKUOČIŲ KIEKIAI*
Pakuotės medžiaga
Patiekta vidaus rinkai
(gaminiais pripildytų
pakuočių), t
Panaudota/eksportuota
pakuočių atliekų
Perdirbta pakuočių atliekų
t % t %
Stiklinė, iš jos 73 353 42 092 57,4 42 092 57,4
savo reikmėms 46
užstatinė 10 482 8 985 85,7 8 985 85,7
Plastikinė, iš jos 83 218 68 220 82 61376 73,8
savo reikmėms 8 372
PET 4 533
PET savo reikmėms 32
PET užstatinė 12 723 11 807 92,8 11 807 92,8
Popierinė/kartoninė, iš jos 124 655 102 445 82,2 102 445 82,2
savo reikmėms 40 080
Metalinė, iš jos 17 955 15 150 84,4 14 837 82,6
savo reikmėms 2 052
užstatinė 4 044 3 647 90,2 3 647 90,2
Medinė, iš jos 70 096 41 875 59,7 20 219 28,8
savo reikmėms 21 961
Kita 408 0 0 0 0
savo reikmėms 8
Kombinuota, iš jos 7 364 2 570 34,9 2 163 29,4
Kombinuota popierinė 5 393
1 871 1 737
savo reikmėms 194
Kombinuota kita 1 683
699 426
savo reikmėms 21
Iš viso: 369 024 272 352 73,8 243 133 65,9
Be medinės pakuotės 298 928 230 477 222 914
*Aplinkos apsaugos agentūros duomenys
12. 12 | GRĮŽTI Į TURINĮ
PERDIRBTŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTAI IR KIEKIAI REGIONUOSE
Regionas
Atiduota perdirbti komunalinių atliekų, iš jų saugojimui iki perdavimo
Viso atiduota perdirbti
komunalinių atliekų, iš jų
saugojimas iki perdavimo
Antrinės žaliavos, iš jų ir
pakuotės
Užstato sistema Elektros ir elektronine įranga Pavojingos atliekos
Kitos atliekos neįtrauktos į
1;2;3;4;5 skiltis
t/m. t/m. t/m. t/m. t/m. t/m.
1 2 3 4 5 (1+2+3+4+5)
Alytaus 13 373,90 1 348,50 930,7 56,6 2 875,10 18 584,70
Kauno 21 035,20 4 746,80 2 873,40 41,5 1 758,70 30 455,60
Klaipėdos 19 132,20 3 176,80 403,8 22,9 1 681,30 24 417,00
Marijampolės 8 971,70 1 007,50 752,6 10 0 10 741,80
Panevėžio 9 144,50 1 634,40 903,8 17,8 640,8 12 341,30
Šiaulių 21 234,90 2 067,80 1 093,60 6,2 344,7 24 747,20
Tauragės 4 172,40 639,1 32,8 2,7 175,5 5 022,60
Telšių 4 109,20 1 112,70 441 412,5 2 068,70 8 144,10
Utenos 4 053,80 1 075,50 655,7 409,9 2 032,70 8 227,60
Vilniaus 35 000,00 8 042,00 1 050,00 182 3 530,00 47 804,00
Iš viso 140 227,80 24 851,10 9 137,30 1 162,10 15 107,50 190 485,80
Būtų logiškiausia, jeigu Vilniaus ir Kauno jėgainės degintų tik komunalines
atliekas, nemokėtų ATL ir taip nebrangintų visos atliekų tvarkymo sistemos,
o Klaipėdos jėgainė tvarkytų gamybines atliekas. Nusprendus kitaip, gamy-
binės atliekos turėtų perimti visą ATL naštą nuo komunalinių atliekų degi-
nimo. Tada visi atliekų turėtojai Lietuvoje turėtų vienodas sąlygas naudotis
jėgainių paslaugomis.
Pagal dabartinius siūlymus, kai Vilnius už energijai gaminti naudojamas
atliekas mokėtų 32 Eur/t, o Kaune ši kaina siektų apie 102 Eur/t, tik dar
labiau didėtų socialinė atskirtis.
Lietuvai būtų pravartu dar kartą išgirsti vardus ir pavardes tų „didvyrių“,
kurie kovoja prieš atliekų panaudojimą energijos gamybai.
13. 13 | GRĮŽTI Į TURINĮ
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ PANAUDOJIMO BŪDAI REGIONUOSE
Regionas
Panaudota energijai gauti ir kitaip panaudota komunalinių atliekų,
iš jų saugojimas iki perdavimo
Iš viso panaudota
komunalinių atliekų
Kitaip panaudota
komunalinių atliekų
Saugoma degių atliekų iki panaudojimo
energijos gamybai
Panaudota energijai gauti
t/m. t/m. t/m. t/m.
1 2 3 4 (1+2+3)
Alytaus 24,9 0,0 12 356,0 12 381,0
Kauno 1 287,8 343,2 55 939,8 57 570,8
Klaipėdos 5 302,9 4 355,1 95 157,6 104 815,5
Marijampolės 8,7 1 804,8 11 939,6 13 753,1
Panevėžio 0,0 573,5 11 984,6 12 558,1
Šiaulių 2 145,9 0,0 21 164,0 23 309,8
Tauragės 7 993,3 0,0 2 247,0 10 240,2
Telšių 5 879,5 0,0 15 870,0 21 749,5
Utenos 7 037,1 6 046,1 6 673,3 19 756,5
Vilniaus 0,0 112 375,0 20 507,0 132 882,0
Iš viso 29 680,1 125 497,7 253 838,8 409 016,6
Susidarė situacija, kad Lietuvoje energijos gamybai negalima panaudoti visų
susidarančių ir netinkamų perdirbti tiek komunalinių, tiek gamybos atliekų.
14. 14 | GRĮŽTI Į TURINĮ
ŠALINAMŲ IR SAUGOMŲ IKI SUTVARKYMO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIS REGIONUOSE, PROC.
10%
0%
Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės
Perdirbta ir panaudota Pašalinta ir saugoma iki sutvarkymo
Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Iš viso
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
15. 15 | GRĮŽTI Į TURINĮ
ATLIEKŲ TVARKYMO BŪDAI REGIONUOSE
0%
Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės
Perdirbta Sukompostuota Panaudota Pašalinta ir saugoma iki sutvarkymo
Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Vidurkis
20%
40%
60%
80%
100%
16. 16 | GRĮŽTI Į TURINĮ
POŽEMINIŲ KONTEINERIŲ AIKŠTELĖ
TAURAGĖJE
NAUJI KONTEINERIAI ALYTUJE DAIKTŲ DALIJIMOSI STOTELĖ „DAIKTŲ KIEMAS“ ŠIAULIŲ REGIONE
BIRŠTONO POŽEMINIAI KONTEINERIAI
17. 17 | GRĮŽTI Į TURINĮ
MARIJAMPOLĖS REGIONE NUPIRKTI NAUJI KONTEINERIAI DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELĖMS IR PASTATYTOS 3 NAUJOS BEI
ATNAUJINTOS 6 DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELĖS
DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELĖ PAKRUOJO RAJONE
18. 18 | GRĮŽTI Į TURINĮ
KLAIPĖDOS DAUGIABUČIŲ KVAR-
TALUOSE – PIRMOSIOS POŽEMINIŲ
KONTEINERIŲ AIKŠTELĖS
POŽEMINIAI KONTEINERIAI VISAGINE
ŠLAKO APDOROJIMO IR BALDŲ SMULKINIMO AIKŠTELĖ KLAIPĖDOS REGIONE
NAUJI POŽEMINIAI KONTEINERIAI
KLAIPĖDOJE
19. 19 | GRĮŽTI Į TURINĮ
RATC – SAVIVALDYBIŲ PARTNERIS IR PAGALBININKAS
Vertinant regioninių atliekų tvarkymo centrų ekonominės veiklos rezulta-
tus, akivaizdu, kad lyginant su kitomis reguliuojamomis viešosiomis pas-
laugomis jie yra tikrai neblogi: ekonominis pajėgumas yra pakankamas, o
vidutinis pelningumas užtikrina sėkmingą įmonių veiką.
Tačiau būtina matyti ir tai, kad RATC‘ai yra labai nevienodi, vykdo skirtingas
veiklas ir funkcijas, todėl ir jų veiklos rezultatų lyginimas yra labai sudėtin-
gas.
Mažieji regionai susiduria su vis didesniais ekonominiais sunkumais: dirba
nuostolingai arba su labai maža pelno marža, dėl ribotos rinkos ir diskrimi-
nacinių veiklos sąlygų auga paslaugų savikaina, dėl ribotos konkurencijos
ir pasirinkimo galimybių rinkoje perkamų paslaugų kainos mažuose regio-
nuose yra didesnės. RATC‘ai neturi galimybių patys vykdyti ūkinės veiklos,
privalo naudotis net ir ekonomiškai nepagrįstomis operatorių paslaugomis.
Todėl nuolat auga paslaugų savikaina, atsiranda būtinybė didinti rinkliavas
gyventojams, kyla socialinė įtampa ir nepavyksta pagerinti ekonominių vei-
klos rezultatų.
Jau akivaizdu, kad visas iš gautų dotacijų sukurtas turtas labai greitai nusi-
dėvi, praranda gyvybingumą ir yra pavojus, kad Lietuva vėl grįš į pradinę si-
tuaciją, kai nebus infrastruktūros ir gamybinių pajėgumų atliekoms tvarkyti.
Didžioji dalis amortizacijos nepatenka į kaštus. Vienintelis Vilnius sugeba
generuoti pakankamą pelną veiklai vystyti, kitur savivaldybės neleidžia
kaupti pelno plėtrai ir reinvesticijoms. Todėl, kol dar skolina, visi stačia gal-
va lendam bankams į kišenes, didinam kaštus, bet akivaizdu, kad visa sis-
tema tampa netvari, reikalauja finansinės reformos ir tai liečia visą viešąjį
sektorių.
Tikimasi, kad bent dalį šių problemų padės išspręsti kainų reguliavimas.
Bet nesiimame prognozuoti, ar tai netaps karu tarp reguliatoriaus ir sa-
vivaldybių. Niekas negali ir pasakyti, ar bus tvirtinami investiciniai planai
bei reinvesticijos. Didžioji RATC veiklos dalis iš viso bus nereguliuojama. Ko
gero, visi formaliai atliks savo funkcijų dalį, o kaip veiks visa sistema ir kaip
ji finansiškai funkcionuos, nelabai kam rūpi ir rūpės.
Atrodo, kad ir Aplinkos ministerija neturi nei kompetencijos, nei išteklių,
reglamentuoti ir koordinuoti RATC‘ų ūkinę veiklą ir tai daroma daugiau šū-
kiais ir deklaracijomis.
Net ir po dvidešimties RATC veikos metų niekas nesupranta, kaip turėtų
veikti tarpsavivaldybinės įmonės. Savivaldybės negali sudaryti vidaus san-
dorių su RATC, nes nevaldo 50 proc. jų akcijų – tai irgi ES Viešųjų pirkimų
direktyvos nepaisymo pasekmė.
Visa laimė, kad savivaldybės suprato, jog regioniniai atliekų tvarkymo cen-
trai yra puikus jų pagalbininkas bei partneris ir kol savivaldybės sugebės
solidariai dalintis finansinę naštą, mes kursime ir dirbsime.
Bet jau akivaizdu,kad mums reikia pradėti bendradarbiauti ir tarpregioniniu
lygiu, užsitikrinant atliekų srautus ir apkraunant visus turimus įrenginius
bei kuriant naują infrastruktūrą.
Visa atliekų tvarkymo teorija sako: sistema turi būti organizuota taip, kad
perdirbimas nebūtų brangesnis nei atliekų šalinimas ir naudojimas ener-
gijos gamybai. Surinkti duomenys rodo, kad daugiau atliekų perdirbantys
regionai dėl to nepatyrė daugiau kaštų, ir rinkliavos dydis nepriklausė nuo
to, kiek komunalinių atliekų buvo perdirbama regione. Vadinasi, dabartinė
sistema Lietuvoje yra pakankamai gerai subalansuota. Kita vertus, veikiant
gamintojų atsakomybės principui, mokesčius už atliekų, esančių gamintojų
ir importuotojų atsakomybėje, šalinimą ir ATL už jų naudojimą energijos
gamybai turi mokėti gamintojai importuotojai, o ne gyventojai.
20. 20 | GRĮŽTI Į TURINĮ
Duomenys rodo, kad yra pakankamai akivaizdi sąsaja tarp regiono gyvento-
jų mokumo ir rinkliavos dydžio: regionuose, kuriuose yra didesnės rinklia-
vos, gyventojų mokumas yra žymiai didesnis. Tad galima teigti, kad taikant
vienodą finansavimo intensyvumą, ekonomiškai pajėgesni ir didesni regio-
nai gavo per daug paramos, lyginant su ekonomiškai silpnesniais regionais.
Išeitų, kad europinė parama didino socialinę atskirtį ir sukūrė labai nevie-
nodas sąlygas gyventojams prieinamomis sąlygomis tvarkyti atliekas.
REGIONINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRŲ
FINANSINIS PAJĖGUMAS
Regionas
Finansinio pajėgumo rodiklis (BR)
2019 m. 2020 m.
Alytaus 3,25 3,75
Kauno 3,75 3,25
Klaipėdos 4 4
Marijampolės 3 3,5
Panevėžio 4,75 4,25
Šiaulių 3,75 2,75
Tauragės 2,5 2,25
Telšių 4 4
Utenos 3,75 3
Vilniaus 4,3 4,25
21. 21 | GRĮŽTI Į TURINĮ
RINKLIAVŲ DYDŽIO SANTYKIS EUR SU PERDIRBAMŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KIEKIU kg/gyv. REGIONE
60
55
50
45
40
35
50 100 150 200 250 300
y = -0,0054x + 47,79
R2
= 0,0045
57,65
45,81
53,03
51,33
39,52
42,86
51,26
49,72
53,78
47,04
44,28
GYVENTOJŲ MOKAMŲ ĮMOKŲ IR JŲ MOKUMO SANTYKIS
0,55
0,50
0,45
0,40
0,35
0,30
0,25
0,20
35 40 45 50 55 60
y = -0,0035x + 0,5391
R2
= 0,0548
0,49
0,40
0,41
0,31 0,31
0,38 0,38
0,50
0,22
0,33
0,35
22. 22 | GRĮŽTI Į TURINĮ
REGIONINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRŲ EKONOMINIO VERTINIMO RODIKLIAI
Regionas
Pelningumo rodikliai Likvidumo rodikliai
Grynasis
pelningumas
(grynojo pelno
marža), proc.
Veiklos pelno
marža
Turto grąžos
rodiklis ROA,
proc.
Nuosavo
kapitalo grąžos
rodiklis (ROE)
Veikos
pelningumas
prieš palūkanas,
mokesčius,
nusidėvėjimą
ir amortizaciją
(EBITDA marža)
Finansinės
priklausomybės
koeficientas
(D/E)
Turto
apyvartumas
Ilgalaikio turto
apyvartumas
Pardavimo
pajamos
tenkančios
vienam
darbuotojui
Eur/1darb.
Įsiskolinimo
koeficientas
Bendrojo
mokumo
rodiklis
Alytaus 1,7 3 0,44 0,64 14,05 29,65 0,26 0,29 59 748 20,39 0,24
Kauno -13,9 -16,3 -4,57 -7,05 45,83 54 0,33 0,51 118 190 35,06 0,37
Klaipėdos 1,6 3,3 0,51 0,66 9,36 16,86 0,31 0,36 117 606 13 0,98
Marijampolės 0,2 1 0,05 0,06 17,32 11,66 0,22 0,27 60 406 9,91 0,65
Panevėžio 6,8 8,3 3,02 4,97 17,45 28,4 0,45 0,79 103 850 17,23 1,33
Šiaulių -8,3 -2,5 -3,93 -6 22,48 52,49 0,47 0,62 106 316 34,42 0,14
Tauragės 4 20,4 1,91 3,53 11,57 67,75 0,48 0,59 80 228 36,62 -0,31
Telšių -0,9 -0,6 -0,29 -0,36 4,08 10,76 0,34 0,46 85 814 8,83 0,98
Utenos -4,3 -4,9 -0,75 -1,04 11,06 23,6 0,17 0,2 42 108 16,92 0,25
Vilniaus 15,3 18,6 3,42 4,53 25,27 8,64 0,22 0,37 225 483 6,53 4,5
RATC‘ai neturi galimybių patys vykdyti ūkinės veiklos, privalo naudotis net ir
ekonomiškai nepagrįstomis operatorių paslaugomis. Todėl nuolat auga paslaugų
savikaina, atsiranda būtinybė didinti rinkliavas gyventojams, kyla socialinė įtampa ir
nepavyksta pagerinti ekonominių veiklos rezultatų.
23. 23 | GRĮŽTI Į TURINĮ
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KAŠTAI LIETUVOJE, Eur/namų ūkiui/m
BENDRI VIENOS TONOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KAŠTAI REGIONUOSE IR LIETUVOJE VIDUTINIŠKAI Eur/t (SU PVM)
53
52
51
50
49
48
47
46
45
2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021
51,33
50,97
49,6
51,8
50,98
45,4
46,86
60
Vilniaus Tauragės Alytaus Vidutiniškai Marijampolės Kauno Šiaulių Panevėžio Utenos Klaipėdos Telšių
70
80
90
100
110
120
130
140
25. 25 | GRĮŽTI Į TURINĮ
GYVENTOJAMS TENKANTYS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KAŠTAI, MOKAMOS RINKLIAVOS AR KITOS
ĮMOKOS UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ IR MOKUMAS
Regionas
Bendras sutvarkomų komuna-
linių atliekų kiekis (be apmo-
kestintų gaminių ir pakuočių),
tenkantis gyventojams, t
Bendri atliekų tvarkymo kaš-
tai, tenkantys gyventojams,
Eur
Namų ūkių skaičius regione,
vnt.
Vidutinės disponuojamos
namų ūkio pajamos regione
2020 metais, Eur
Vidutiniai atliekų tvarkymo
kaštai namų ūkiui regione
Eur/namų ūkiui/m
Išlaidos už komunalinių atlie-
kų tvarkymą, palyginus su
disponuojamomis namų ūkio
pajamomis regione, proc.
Alytaus 49 297 5 533 596 96 515 13 560 47,04 0,35
Kauno 142 797 14 840 895 249 522 14 088 53,03 0,38
Klaipėdos 89 821 8 441 378 168 818 14 952 45,81 0,31
Marijampolės 32 836 3 417 899 64 100 11 196 44,28 0,4
Panevėžio 59 370 5 963 123 100 400 10 824 53,78 0,5
Šiaulių 78 180 8 004 041 141 844 12 240 49,72 0,41
Tauragės 25 464 3 004 243 49 308 11 940 39,52 0,33
Telšių 34 603 3 070 670 63 400 13 572 51,26 0,38
Utenos 40 627 3 921 361 64 900 8 832 42,86 0,49
Vilniaus 166 345 22 713 746 394 000 26 558 57,65 0,22
Iš viso 719 340 78 910 951 1 392 807 16 782,65 51,33 0,31
Duomenys rodo, kad yra pakankamai akivaizdi sąsaja tarp regiono gyventojų mokumo
ir rinkliavos dydžio: regionuose, kuriuose yra didesnės rinkliavos, gyventojų mokumas
yra žymiai didesnis.
26. 26 | GRĮŽTI Į TURINĮ
TURTAS, KURIO LAUKIA RENESANSAS
Kompostavimo įrenginiai – pats paprasčiausias ir pigiausias būdas sutvar-
kyti visas žaliąsias atliekas. Lietuvoje yra pakankamas kiekis kompostavimo
aikštelių, bet kai kur jos yra per mažos, o kitur nėra specialios kompostavi-
mo technikos ir visos aikštelės nėra uždengtos.
Jeigu aikštelėje nėra smulkintuvo, kuris galėtų būti ir mobilus, vartymo
įrangos (jos transportavimas sunkiai įmanomas) bei sijojimo įrangos, kuri
turi būti naši ir transportuojama, bei frontalinio pakrovėjo – apie kokybiško
komposto paruošimą net neverta kalbėti.
Kintant klimatui ir didėjant liūčių bei sausrų tikimybei, kompostavimo aikš-
telėse žaliosios atliekos arba visiškai išdžiūsta ir tuomet nevyksta jokie pro-
cesai,arba mirksta vandenyje ir tuomet išplaunami visi tarpinio skilimo pro-
duktai, susidaro daug nuotekų, kaupuose formuojasi anaerobinė aplinka ir
atliekos pradeda skleisti nemalonų kvapą. Šlapių kaupų neįmanoma vartyti,
šlapio komposto neįmanoma sijoti, gyventojai nenori pirkti šlapio produkto,
nes jį sunku panaudoti ir transportuoti. Todėl norint valdyti drėgmės kiekį
ir sustabdyti procesų periodiškumą, bent pusė visų kompostavimo aikštelių
turi būti pastogėse.
Šiuo metu Lietuvoje realiai yra ne kompostavimo aikštelės, o žaliųjų atliekų
kaupimo vietos,kuriose nevyksta jokie kompostavimo procesai.Todėl būtina
nedelsiant investuoti į kompostavimo aikštelių plėtrą ir jų modernizavimą,
technikos įsigijimą, žaliųjų atliekų geresnį surinkimą, kad kuo daugiau arba
praktiškai visas žaliąsias atliekas būtų galima sukompostuoti tiek namuose,
tiek bendruomenių kompostynuose, tiek ūkininkų ūkiuose kartu su mėšlu,
tiek savivaldybių kompostavimo aikštelėse.
Regis, visi tai žino, supranta, bet reikalai niekaip nejuda – tik kartojama ne-
sibaigianti mantra: 5 proc. į sąvartynus, 5 proc. į sąvartynus, 5 proc. į sąvar-
tynus...
DGASA arba rūšiavimo centrai yra visos komunalinių atliekų tvarkymo sis-
temos stuburas. Juose gali būti išrūšiuotos visos atliekos, kurios negali būti
surenkamos konteinerine sistema.
Daugelyje Lietuvos regionų rūšiavimo centrų tinklas yra labai retas,nepato-
gus, nes aikštelės įrengtos nuošaliose vietose ir jų yra labai mažai. Miestuo-
se gyventojams iki tokių rūšiavimo centrų turėtų būti ne didesnis atstumas
nei 5 km, o kaimuose – 10 km. Todėl dar reikėtų pastatyti ne mažiau kaip
100 DGASA (rūšiavimo centrų).
Efektyvią šių objektų veiklą apsunkina ir tai, kad pristatant į juos atliekas,
gyventojams reikia pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus, užpil-
dyti deklaracijas, kitus dokumentus. Dėl to nusidriekia ilgos eilės, gyvento-
jams tenka gaišti laiką ir daugybė atliekų iškeliauja į pamiškes bei viešąsias
erdves.
Rūšiavimo centruose reikėtų panaikinti TIPK leidimų sistemą, nustatant tik
bendrą vienu metu galimų saugoti atliekų kiekį, ir supaprastinti atliekų pri-
ėmimo procedūras. Tada šie objektai taptų žymiai patrauklesniais gyvento-
jams. Čia turėtų būti priimama ir išrūšiuojama iki 20 proc. visų komunalinių
atliekų. Aktyviau turėtų būti teikiamos ir paslaugos verslui.
DGASA (Rūšiavimo centrų) paslaugų savikaina yra nemaža – apie 44,16 eurų
už toną.Tai yra brangiau,nei komunalinių atliekų surinkimas apvažiuojamuo-
ju būdu ir tai nėra normalu. Daugiau nei pusė visų surenkamų atliekų nėra
komunalinės – statybinės, padangos, automobilių ardymo atliekos ir t.t.
Padangų atliekų tvarkymu užsiimančios organizacijos „išprievartavo“ beveik
visus regioninius centrus ir už padangų surinkimą mokėjo jiems tik 10 Eur/t.
Akivaizdu, kad visi likę kaštai buvo perkelti į rinkliavas gyventojams. O už
automobilių ardymo atliekas niekas nė nesiruošia mokėti.
DGASA (Rūšiavimo centruose) surenkama nemaži kiekiai pakuočių atliekų,
tačiau už jų surinkimą irgi niekas nenori mokėti ir nemoka, todėl kaštai per-
keliami gyventojams.
27. 27 | GRĮŽTI Į TURINĮ
ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELIŲ IR KOMPOSTAVIMO AIKŠTELIŲ EKSPLOATAVIMO KAŠTAI
Regionas
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (DGASA) (Rūšiavimo centrų) eksploatavimas Kompostavimo aikštelių eksploatavimas
Iš viso DGASA
surinkta atliekų, t
DGASA
eksploatavimo
kaštai, Eur
DGASA
eksploatavimo
kaštai, Eur/t
DGASA skaičius
regione, vnt.
Vidutiniai
vienos DGASA
eksploatavimo
kaštai, Eur/vnt.
Iš viso
kompostavimo
aikštelėse
apdorota atliekų, t
Kompostavimo
aikštelių
eksploatavimo
kaštai, Eur
Kompostavimo
aikštelių
eksploatavimo
kaštai, Eur/t
Kompostavimo
aikštelių skaičius
regione, vnt.
Vienos
kompostavimo
aikštelės
eksploatavimo
kaštai, Eur/vnt.
Alytaus 15 782 654 720 41,49 19 34 459 12 649 180 416 14,26 7 25 774
Kauno 24 281 770 477 31,73 13 59 267 8 480 187 586 22,12 2 93 793
Klaipėdos 12 463 644387 51,7 10 64 439 15 567 241714 15,53 7 34 531
Marijampolės 5 146 403 418 78,39 9 44 824 3 621 257 639 71,15 5 51 528
Panevėžio 12 823 489 948 38,21 10 48 995 5 765 79 430 13,78 6 13 238
Šiaulių 16 820 603 337 35,87 20 30 167 15 254 308 230 20,21 5 61 646
Tauragės 1 266 143 623 113,42 4 35 906 12 242 65 835 5,38 5 13 167
Telšių 2 604 92 149 35,39 4 23 037 4 212 164 604 39,08 4 41 151
Utenos 3 634 105 180 28,94 6 17 530 5 178 68 775 13,28 6 11 463
Vilniaus 18 249 1 085 500 59,48 17 63 853 584 22 500 38,53 6 3 750
Iš viso 113 068 4 992 738 44,16 112 44 578 83 553 1576729 18,87 53 29 750
28. 28 | GRĮŽTI Į TURINĮ
MECHANINIO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ VEIKLA LIETUVOJE 2020 M.
Regionas
Iš viso MA
įrenginiuose apdorota
atliekų, t
Iš jų mišrių
komunalinių atliekų, t
Pagaminta produktų iš visų mechaniškai apdorotų atliekų
Antrinių žaliavų, t
Biologiškai skaidžių
atliekų, t
Mineralinių
atliekų sąvartyno
perdengimams, t
Kitos šalintinos
sąvartyne atliekos, t
Degios atliekos
naudotinos energijos
gamybai, t
Sumažėjimai dėl
drėgmės ir dujų
emisijų, t
Alytaus 35 626 33 279 939 15 382 0 4 327 12 177 453
Kauno 142 588 142 588 950 55 511 - 19 005 55 940
Klaipėdos 102 572 99 410 2 995 51 667 5 303 1 145 41 463 1
Marijampolės 40 597 40 468 1284 23 305 0 7 844 8 165 1
Panevėžio 47 569 47 569 1 466 26 544 0 10 754 8 827 0
Šiaulių 61 817 61 817 304 22 686 1 10 576 21 446 7 086
Tauragės 21 525 21 525 732 7 993 0 10 553 2 247 0
Telšių 30 606 30 606 201 14 521 1 450 1 041 15 419 4 491
Utenos 27 834 27 824 336 14 281 0 6 511 6 046 128
Iš viso 510 736 505 087 9 209 231 893 6 755 71 756 171 731 11 789
DGASA (Rūšiavimo centruose) surenkama daug baldų, tekstilės atliekų, už
kurių tvarkymą nenumatyta gamintojų atsakomybė, todėl už šių atliekų
tvarkymą irgi tenka sumokėti gyventojams.
Ateityje DGASA (Rūšiavimo centrai) turėtų būti pačiu pigiausiu ir priimti-
niausiu būdu surinkti komunalines atliekas ir už visus srautus, išvardintus
aukščiau, turėtų sumokėti gamintojų ir importuotojų bei statybininkų orga-
nizacijos.
Komunalinių atliekų tvarkymas yra viešoji paslauga, už kurią sumoka visi
atliekų turėtojai. Bet jeigu šią paslaugą teikia privatūs operatoriai, tai tam-
pa visiškai uždaru procesu ir nei gyventojai, nei visuomenė negali gauti
jokios informacijos apie tvarkymo rezultatus,sukurtus produktus ir t,t.Todėl
ir rengdami šį ledinį,negalėjome surinkti ir pateikti patikimų duomenų apie
kai kurių regionų MBA įrenginių veiklą.
Manome, kad mechaninio rūšiavimo įrenginių laukia tikras renesansas. Visi
skaičiavimai ir kitų ES patirtis rodo, kad žiediškumą galima bus pasiekti
perdirbant ne tik atskirai surinktas antrines žaliavas ir pakuotes, bet ir viską,
kas dar liko mišriose atliekose.
Todėl mechaninio rūšiavimo įrenginių modernizacija geriau atskiriant visas
plastiko pakuotes ir antrines žaliavas bei popierių, būtų tikro žiediškumo
pavyzdys ir priemonė, o šių procesų finansavimą turėtų perimti gamintojų ir
importuotojų organizacijos.
Jeigu gamintojai ir importuotojai norėtų bendradarbiauti, regioniniai atlie-
kų tvarkymo centrai galėtų kurti tarpregionines plastiko, gilaus rūšiavimo
ir granulių gamybos įmones, taip užtikrindami, kad antrinės žaliavos bei
pakuotės, esančios mišriose atliekose, nebūtų deginamos ar šalinamos, o
taptų žaliavomis.
Ateityje labai keisis plastiko pakuotės, jų liks mažiau, bus unifikuotos me-
džiagos, keisis dizainas, plastikas nebus dažomas, ant jo nebus spausdinami
29. 29 | GRĮŽTI Į TURINĮ
MBA ĮRENGINIŲ IR SĄVARTYNŲ EKSPLOATAVIMO KAŠTAI
Regionas
MBA įrenginių be deginimo eksploatavimo kaštai Sąvartynų eksploatavimo kaštai
Iš viso MBA įrenginiuose
apdorota atliekų, t
MBA eksploatavimo, įskaitant
nusidėvėjimą, kaštai, Eur
MBA
eksploatavimo kaštai, Eur/t
Iš viso sąvartyne pašalinta ir
apdorota
atliekų, t
Sąvartyno
eksploatavimo kaštai, Eur
Sąvartyno eksploatavimo
kaštai, Eur/t,
be mokesčių
Alytaus 35 626 800 900 22,48 20 932 405 582 19,38
Kauno 142 588 7 487 330 52,51 77 822 2 093 823 26,91
Klaipėdos 102 572 1135666 11,07 93 049 1 164 538 12,52
Marijampolės 40 597 746 738 18,39 14 021 817 247 58,29
Panevėžio 47 569 1 385 876 29,13 60 982 1 336 970 21,92
Šiaulių 61 817 1 454 701 23,53 52 973 1 198 894 22,63
Tauragės 21 525 267 149 12,41 13 489 675 812 50,1
Telšių 30 606 668970 21,86 10 459 392 192 37,5
Utenos 27 834 412 824 14,83 20 908 721 133 34,49
Vilniaus 221 469 7 484 000 33,79 185 219 1 380 000 7,45
Iš viso 732 204 21 844 153 29,83 549 854 10 186 191 18,53
užrašai, klijuojamos etiketės su užrašais, maišomos skirtingos medžiagos,
todėl plastiko naudojimas taps priimtinesnis, perdirbimas prasmingesnis,
mechaninio rūšiavimo įrenginių modernizavimas – labiau pagrįstas. O RATC
dar kartą įrodys savo lyderystę ir realių rezultatų siekimą.
Dėl mechaninių rūšiavimo įrenginių veiklos neretai skamba vieši priekaiš-
tai. Biologinio apdorojimo įrenginiai bloguoju neminimi, dėl jų veiklos ne-
priekaištaujama. Tai – nematomi „juodadarbiai“, kurie suskaido biologinę
medžiagą,išvalo susidarančias dujas ir kvapus,gamina metaną ir elektrą.Po
viso proceso,priklausomai nuo apdorotų atliekų kokybės,kartais dar galima
pagaminti ir kompostą. Bet ne visada.
30. 30 | GRĮŽTI Į TURINĮ
BIOLOGINIO APDOROJIMO ĮRENGINIŲ VEIKLA LIETUVOJE 2020 M.
Regionas
Iš viso BA įrengi-
niuose apdorota
atliekų, t
Iš jų apdorota atlie-
kų iš MA įrenginių, t
Pagaminta energetinių išteklių ir produktų biologinio proceso metu
Biodujų, m³
Elektros energijos,
kwh
Į mechaninį apdo-
rojimą ir brandini-
mą nukreiptas ap-
dorotos biologinės
masės kiekis, t
Komposto, t Stabilato, t
Sumažėjimai dėl
drėgmės ir dujų
emisijų, t
Kitos priemaišos ar
degios atliekos
Alytaus 21 306 15 382 1 538 604 2 844 349 2 347 1 918 2 442 15 952 994
Kauno 55 511 55 511 - - 54 303 43 211 - 1 209 11 092
Marijampolės 21 379 21 379 - - 21 379 - 18 680 2 700 -
Panevėžio 27 309 27 309 1 946 763 2 973 053 - - 21 538 5 771 -
Šiaulių 22 686 22 686 - - 22 686 2 150 12 415 8 122 -
Tauragės 7 993 7 993 - - - - 3 997 3 997 -
Telšių 14 662 14 662 - - - - 1 450 4 490 -
Utenos 14 290 14 290 148 024 207 650 - - 5 961 8 329 -
Iš viso 162 451 156 528 3 633 391 6 025 052 78 029 47 280 66 482 42 449 12 087
Tačiau tikrai ne šių įrenginių problema, kad į juos krauname netinkamai
išrūšiuotą ir nekokybišką organiką, arba apdorojame tik po mišrių atliekų
rūšiavimo susidarančias organines atliekas.
Belieka apgailestauti, kad Aplinkos ministerija parengė tokią galimybių stu-
diją, kuri atgrasė savivaldybes organizuoti atskirą maisto atliekų surinkimą
bent penkerius metus. Jau šiandien visuose šiuose įrenginiuose buvo gali-
ma apdoroti atskirai surinktas maisto atliekas arba maisto ir žaliųjų atlie-
kų mišinius bei gaminti puikų kompostą. Per vėlai atkeliavo ir parama šių
įrenginių modernizavimui, pritaikant juos maisto atliekų apdorojimui. Tai
didžiulis praradimas visai valstybei ir gyventojams.
Atliekų rūšiavimo ir apdorojimo įrenginiai – tai milžiniškas turtas, kuris iki
galo neišnaudojamas ar tinkamai nenaudojamas,atidavus jų eksploatavimą
operatoriams. Tada visi žiūri tik sutarčių raidės, o ne ES politikos ir tenden-
cijų, naujųjų žaliųjų kursų ir žiediškumo. Valstybė, nesugebėdama užtikrinti
tinkamo atliekų tvarkymo, dar ilgai kurs paralelinius atliekų tvarkymo me-
chanizmus, norėdama vykdyti užduotis, o už viską mokės gyventojai.
Sąvartynai, kaip atliekų tvarkymo įrenginiai, praranda savo reikšmę ir tai
yra vienas didžiausių LRATCA narių nuopelnas bei džiaugsmas. Smagu, kai
atliekos tampa ištekliais ir naujais produktais.Tačiau bet kurie ištekliai, pra-
ėję kelis perdirbimo ciklus, patiria praradimus ir galų gale lieka tinkamais
tik energijos gamybai arba šalinimui. Labai tikimės, kad ateityje tiek pele-
nynai,tiek sąvartynai taps išteklių šaltiniu.Todėl labai skatintume strategijų
kūrėjus vertinti ir planuoti sąvartynų kasybos tyrimus ir projektus.Taip būtų
galima prasmingai panaudoti atsilaisvinusį sąvartynų tūrį, atgauti žaliavas
ir išteklius.
Dabartiniai atliekų sudėties tyrimai rodo, kad apie 15 proc. visų komuna-
31. 31 | GRĮŽTI Į TURINĮ
NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNŲ VEIKLA, JŲ UŽDARYMO UŽTIKRINIMAS IR TARNAVIMO TRUKMĖ
Regionas
Maksimalus leistinas
pašalinti atliekų kiekis
sąvartyne, t (m³)
Reikalinga sukaupti lėšų
sąvartyno uždarymui ir
priežiūrai po uždarymo,
Eur
Faktiškai pašalinta
atliekų iki 2020 12 31,
t (m³)
Faktiškai sukaupta
atidėjinių sąvartyno
uždarymui iki 2020 12
31, Eur
Sukauptų atidėjinių
pakankamumas, proc.
Laisvas sąvartyno tūris
t (m³)
Tarnavimo trukmė,
šalinant 10 proc.
regiono komunalinių
atliekų,
metais
Alytaus 760 000 3 738 017 508 996 2 503 339 100 251 004 32
Kauno 3 010 400 9 134 641 2 472 879 3 150 184 42 537 521 24
Klaipėdos 2 500 000 4 485 743 1 407 025 2 884 031 114 1 092 975 64
Marijampolės 750 000 2 450 000 482 275 1 080 000 69 267 725 39
Panevėžio 1 296 947 4 301 213 837 112 2 776 210 100 459 835 48
Šiaulių 2 199 490 6 045 303 1 278 040 2 743 981 78 921 450 73
Tauragės 500 000 1 229 037 278 959 539 142 79 221 041 66
Telšių 611 004 2 098 795 444 774 876 560 57 166 230 27
Utenos 675 939 2 097 254 427 303 1 325 805 100 248 636 39
Iš viso 11 543 780 35 580 003 7 628 368 17 879 252 76 3 915 412 32
linių atliekų negali būti panaudojamos ir perdirbamos. Tai – įvairių rūšių
sąšlavos, pelenai, užterštos mineralinės atliekos, izoliacinės medžiagos,
įvairios rūšiavimo atliekos, neturinčios energetinės vertės, šlakų apdoroji-
mo atliekos. Galbūt ateityje, gerėjant vartojimo kokybei, jų sumažės, tačiau,
vargu, ar susidarys mažiau nei 10-12 proc. Todėl labai svarbu, kad aplinko-
sauginės ambicijos netaptų puikybe ir pasipūtimu – situaciją ir rezultatus
reikia vertinti realiai.
Subalansuota plėtra turi apimti visus aplinkosauginius, ekonominius ir so-
cialinius aspektus. Lietuva labai aktyviai gina nuosavybės teises į gamybą,
tačiau nesiekia, kad nuosavybės objektu taptų ir naudojimas bei šiame pro-
cese kylančios problemos.Todėl rūpestis aplinkos kokybe netampa bendros
gyvenimo kokybės dalimi, o tik rūpesčiu, kad turtingieji taptų dar turtinges-
niais.
32. 32 | GRĮŽTI Į TURINĮ
LEIDINYJE NAUDOJAMŲ SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAI:
ATL apyvartinis taršos leidimas
BA biologinis apdorojimas
DGASA didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės
GPAIS gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema
MA mechaninis apdorojimas
MBA mechaninis biologinis apdorojimas
MKA mišrios komunalinės atliekos
RATC regioninis atliekų tvarkymo centras
TIPK taršos integruota prevencija ir kontrolė
2021
