1. MOKINIŲ TARPKULTŪRINIO UGDYMO SITUACIJA EUROPOJE IR LIETUVOJE Ieva Bilbokaitė Šiaulių universitetas [email_address]

2. Šiuolaikinė demokratinė mąstysena kuria naujus šiuolaikinius socialinius idealus, vienas jų – visuomenės multikultūriškumo idėja. Lietuvoje tarpkultūrinio mokinių ugdymo problematika nėra pakankamai išplėtota (pasigendama socialinės dimensijos aiškinimo).

3. Šiandienos edukologijos mokslas susiduria su Europos dimensijų iššūkiais, tokiais, kaip mokymasis naujame tarpkultūriniame kontekste. Tai skatina konstruoti mokymosi modelius, kurie funkcionuotų tarpkultūrinėje aplinkoje, formuojant profesines žinias, demokratijos, socialinio jautrumo įgūdžius (Čiučiulkienė, Šiaučiukenienė, 2005). Šiame kontekste išryškėja probleminis klausimas – kokia yra mokinių tarpkultūrinio ugdymo situacija Europoje ir Lietuvoje?

4. Šiuo tyrimu siekiama apžvelgti mokinių tarpkultūrinio ugdymo situaciją Europoje ir Lietuvoje. Tyrimo objektas – mokinių tarpkultūrinio ugdymo situacija Europoje ir Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai : Apibendrinti mokinių tarpkultūrinio ugdymo situaciją Europos kontekste. Atskleisti Šiaulių miesto mokyklų mokytojų nuomonę apie sąlygas plėtoti tarpkultūriškumą Lietuvos švietimo sistemoje.

5. Tyrimo organizavimas ir tyrimo dalyviai Tyrimas atliktas 2010–2011 m. spalio–kovo mėn. 37 tyrimo dalyviai (Šiaulių miesto mokyklų dailės, muzikos, istorijos, geografijos, biologijos, anglų kalbos dalykų mokytojai). Tyrimo dalyvių amžiaus grupė – nuo 20 iki 55 metų, kai beveik pusė jų (40%) priklauso 46–55 metų amžiaus grupei. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau standartizuotas interviu.

6. TYRIMO REZULTATAI Portugalijos švietimo kontekstas (1) 17 metų Portugalijoje vykdytas tarpkultūrinis projektas, apėmęs virš 50 mokyklų, 200 mokytojų. Tikslas – ištirti edukacines patirtis, susiduriant su socialiniais, kultūriniais ir etniniais skirtumais mokyklose. 1991-1993 m. Portugalijos mokyklose buvo įdiegtos duomenų bazės, siekiant skatinti migrantų ir etninių mažumų vaikų ugdymąsi. 1. Tarpkultūrinio ugdymo situacija Europos kontekste

7. Portugalijos švietimo kontekstas (2) Į tarpkultūrinio ugdymo programas buvo integruota daugelis aktyvių metodų (1 pav.), užtikrinant geresnes ir lygias galimybes bei sėkmingą integraciją mokykloje migrantų vaikams, etninėms mažumoms. Pagerinta mokyklų ugdymo kokybė, kai tarpkultūrinis ugdymas realizuojamas per įvairius mokyklų projektus. Svarbiomis tampa lygios besimokančiųjų mažumos galimybės mokyklos ir visuomenės integracijoje, kas skatina ir produktyvius mokyklos-visuomenės santykius.

8. 1 pav. Tarpkultūrinio ugdymo sistemos kūrimas TARPKULTŪRINIO UGDYMO SISTEMA Mokyklos tarpkultūriškumo vertinimas Etninių kultūrų duomenų bazių kūrimas Tarptautinių partnerių paieška Teorinių konstruktų formavimas Intervencijos analizė Gerosios patirties identifikavimas Ugdymo modelių paieška Ugdymo sistemos tendencijų priemonių numatymas Tarpkultūrinės paramos centras Baigiamųjų ataskaitų kūrimas

9. Didžiosios Britanijos kontekstas UK mokiniams dažniausiai atsirandantys probleminiai klausimai: jei mokiniai turi stiprias nuostatas, jiems reikia padėti įvertinti ir pakeisti savo įsišaknijusias, klaidingas vertybes ir nežinojimą. Mokyklų bendruomenė su tarpkultūrinės visuomenės vertybių gausa turėtų susidoroti skatinant vertybes, kurios yra ugdomos šviečiamuoju būdu. Daugelis mokyklų naudoja joms priimtinesnes metodologijas, siekiant išvengti painiavos ir nelogiškų sprendimų tarpkultūriškumo klausimais.

10. Austrijos švietimo kontekstas 2003 metais apie 10 %, t.y. 1,2 milijono besimokančiųjų turėjo kitą pilietybę, o 2006 m. – 42,9 %. Austrijos mokyklų sistema siūlo tris skirtingas prieigas į kultūrinę ir kalbinę įvairovę: (1) mažumų mokyklinio lavinimo įstatymų leidimas, (2) edukacinis migrantų aprūpinimas (3) tarpkultūrinis ugdymas visiems besimokantiesiems. Šioje šalyje tarpkultūrinis ugdymas pradinėse, pagrindinėse mokyklose yra dalis mokymo programų pagrindinių ugdomųjų tikslų ir didaktinių principų.

11. 2 pav. Tarpkultūrinio ugdymo tikslai Austrijos ugdymo sistemoje Įgalinti besimokančiuosius suprasti ir vertinti kultūrinius, kalbinius ir etninius skirtumus, o etnocentrizmą vertinti kaip rasizmą Ištirti imigrantų kultūrinį palikimą (tradicijos, mitai, dainos ir t. t.) TARPKULTŪRINIO UGDYMO TIKSLAI Sukurti mokymosi aplinką, kurioje kultūrinės vertybės būtų formuojamos visų besimokančiųjų Sužadinti susidomėjimą kultūriniais skirtumais, skatinant pagarbą visoms kultūrinėms bendruomenėms ir kultūrinei įvairovei Skatinti supratimą ir pagarbą tarp besimokančiųjų iš skirtingų kultūrų ir kalbinio išsilavinimo, kad atpažintų bendrybes ir skirtumus Vertinti bilingvizmą ir multilingvizmą bei skatinti besimokančiuosius pamokose kalbėti savo gimtąja kalba

12. Olandijos švietimo kontekstas Esminiai švietimo siekiai: skatinti jaunimo socializaciją multikultūrinėje visuomenėje; lygių ugdymosi galimybių visiems kūrimas. Siekta, kad jaunimas įgytų žinių apie vienas kito etninę / kultūrinę kilmę, kultūrą, formuojant abipusį supratimą, siekiant įveikti diskriminacijos ir rasizmo apraiškas. Tarpkultūrinis ugdymas tapo privalomas visose ugdymo įstaigose, o mokykloms ir mokytojams keliamas uždavinys formuoti tarpkultūrinio ugdymo formas ir jas integruoti į mokymo programas.

13. TYRIMO REZULTATAI Tokios sistemos diegimui Lietuvoje nėra jokių formalių apribojamų. Išryškinama palanki ekonominė situacija, tarpkultūriškumo turinio dalykų poreikis. Tačiau stinga tolerancijos kitai kultūrai, realybėje skiriamas per didelis dėmesys modernizacijai, nuvertinant savo kultūrą (3 pav.). 2. Sąlygų plėtoti tarpkultūriškumą Lietuvos švietimo sistemoje vertinimas

14. 3 pav. Sąlygų plėtoti tarpkultūriškumą švietimo sistemoje vertinimas Formalus tarpkultūriškumas Formalių apribojimų nėra Tarpkultūrinio turinio dalyko poreikis Žinių stoka Tolerancijos stoka kitai kultūrai Sunki imigrantų adaptacija Per didelis dėmesys modernizacijai Savos kultūros nuvertinimas Ekonominis palankumas ES parama

15. IŠVADOS Tarpkultūrinio ugdymo reikšmingumas Europoje įvairuoja ir yra glaudžiai susijęs su nelygybės, etninio / kultūrinio identiteto, daugiakultūrinės visuomenės įžvalgomis ir nuomone apie mokyklos vaidmenį šiuose procesuose. Užsienio mokslininkų pateiktos įžvalgos yra aktualios analizuojant Lietuvos švietimo politikos aspektus tarpkultūrinio ugdymo kontekste. Jie pateikia tiek teorinį, tiek ir praktinį tarpkultūrinio ugdymo raiškos švietimo sistemoje modelius, kurių pagrindu galima orientuotis į tam tikrus aspektus, būdingus ir Lietuvos švietimo sistemai.

16. IŠDAVOS Pedagogų požiūriu, tarpkultūriškumo plėtojimo poreikį liudija palanki Lietuvos švietimo politika, kai sudaromos tinkamos galimybės neapribojant tarpkultūriškumo integravimo ugdymo turinyje. Akcentuojama Europos Sąjungos ekonominės paramos nauda, suteikianti galimybę realizuoti ir įgyvendinti įvairią projektinę veiklą. Išskiriamas tarpkultūrinio ugdymo programų, aiškių jų standartų ar gairių, teorinės medžiagos stygius, įtakojantis ir žinių stoką, kuri išreiškiama tolerancijos kitai kultūrai trūkumu ar savos kultūros priešpastatymu kitai kultūrai.

17. Buvimas su vaikais gydo sielas (F. Dostojevskis)