![[Suomijos švietimo politikos] tikslas yra nuosekli politika, skirta užtikrinti visiems vienodas sąlygas įgyti išsilavinimą ir aukštą visų gyventojų išsilavinimo lygį. Suomijos finansų ministras](https://image.slidesharecdn.com/dr-franceshensleypristatymoskaidrs-100930033858-phpapp01/75/Dr-Frances-Hensley-Lyderyste-svietime-ir-svietimo-kaita-Carlo-D-Glickmano-knygos-Lyderyste-mokymuisi-kaip-padeti-mokytojams-sekmingai-dirbti-pristatymas-19-2048.jpg)
![Vyriausybė siekia visiems užtikrinti vienodas galimybes, nepriklausomai nuo lyties, religinių įsitikinimų, geografinės vietovės, socialinės ar ekonominės padėties. Veržimasis į mokslą [pastūmėjo] korėjiečius daugiau investuoti į žmones, o ne į fizinį kapitalą. Gwang-Jo Kim, UNESCO vadovas](https://image.slidesharecdn.com/dr-franceshensleypristatymoskaidrs-100930033858-phpapp01/75/Dr-Frances-Hensley-Lyderyste-svietime-ir-svietimo-kaita-Carlo-D-Glickmano-knygos-Lyderyste-mokymuisi-kaip-padeti-mokytojams-sekmingai-dirbti-pristatymas-22-2048.jpg)
Uploaded byLyderių laikas
Dr. Frances Hensley - Lyderystė švietime ir švietimo kaita (Carlo D. Glickmano knygos „Lyderystė mokymuisi: kaip padėti mokytojams sėkmingai dirbti“ pristatymas)
Šias pranešimo skaidres dr. Frances Hensley naudojo projekto „Lyderių laikas“ vykdytojų išverstos ir išleistos Carlo D. Glickmano knygos „Lyderystė mokymuisi: kaip padėti mokytojams sėkmingai dirbti“ pristatymo metu. Jose pateikiama informacija apie švietimo kaitą pasaulyje, naujausias mokymo tendencijas ir lyderystę mokykloje.
More Related Content
Similar to Dr. Frances Hensley - Lyderystė švietime ir švietimo kaita (Carlo D. Glickmano knygos „Lyderystė mokymuisi: kaip padėti mokytojams sėkmingai dirbti“ pristatymas)
![Dr. Deanas Finkas - Tarptautiniai švietimo lyderystės aspektai [LT]](https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/tarptautiniaivietimolyderystsaspektai-101108090434-phpapp01-thumbnail.jpg?width=640&height=640&fit=bounds)
![Dr. Deanas Finkas - Kokio mokyklos vadovo mums reikia? [LT]](https://cdn.slidesharecdn.com/ss_thumbnails/kokiomokyklosvadovomumsreikia-101108090518-phpapp02-thumbnail.jpg?width=640&height=640&fit=bounds)
Dr. Frances Hensley - Lyderystė švietime ir švietimo kaita (Carlo D. Glickmano knygos „Lyderystė mokymuisi: kaip padėti mokytojams sėkmingai dirbti“ pristatymas)
- 1. Dr. Frances HensleyDžordžijos universitetas Mokyklų reformos iniciatyva Lyderystė mokymuisi besikeičiančiame pasaulyje
- 2. Pranešimo apžvalga I dalis : Sėkmingai veikiančios švietimo sistemos Mokyklos kaip besimokančios organizacijos Mokymosi sistemų pavyzdžiai iš viso pasaulio II dalis : Lyderystė mokymuisi Mokytojų mokymasis Mokyklų mokymasis
- 3.
- 4. Iššūkiai, su kuriaissusiduria švietimas besikeičiančiame pasaulyje
- 5. Iššūkiai, su kuriaissusiduria švietimas besikeičiančiame pasaulyje Standartais grindžiama reforma Pabrėžiamas testavimas
- 6. Seras Kenas Robinsonas:sukelkime mokymosi revoliuciją
- 7. Besimokančių mokyklų kūrimasĮsakymais, nurodymais ir reglamentais mokyklų neatkursi ir neatgaivinsi. Tam reikia orientuotis į mokymąsi. P . Senge
- 8. Dalyviai Bendruomenė Vietosžiniasklaida Šeima Verslas Mokykla Senghe et. al Mokykla arba mokyklos valdymo sistema Mokyklos valdyba Direktorius Administracijos darbuotojai Kiti mokytojai Kiti mokiniai Klasė Mokytojas Mokinys Tėvai
- 9. Mokyklos ir bendruomenėsBendruomenė Vietos žiniasklaida Šeima Verslas Mokykla Senghe et. al Mokykla arba mokyklos valdymo sistema Mokyklos valdyba Direktorius Administracijos darbuotojai Kiti mokytojai Kiti mokiniai Klasė Mokytojas Mokinys Tėvai
- 10. Mokyklos ir bendruomenėsBendruomenė Vietos žiniasklaida Šeima Verslas Mokykla Senghe et. al Mokykla arba mokyklos valdymo sistema Mokyklos valdyba Direktorius Administracijos darbuotojai Kiti mokytojai Kiti mokiniai Klasė Mokytojas Mokinys Tėvai
- 11. Mokyklos ir bendruomenėsBendruomenė Vietos žiniasklaida Šeima Verslas Mokykla Senghe et. al Mokykla arba mokyklos valdymo sistema Mokyklos valdyba Direktorius Administracijos darbuotojai Kiti mokytojai Kiti mokiniai Klasė Mokytojas Mokinys Tėvai
- 12. Sėkmingai veikiančios švietimosistemos remia mokymąsi Mokytojai Lyderiai Sistema Mokinys
- 13. Norint būti besimokančiaorganizacija privalu imantis iššūkių ieškoti sprendimų
- 14. Kaip kitos šalyskuria besimokančias sistemas?
- 15. Mokyklos yra žiniųinstitucijos... Todėl jos turi būti mokymosi ir atradimų katalizatoriais bei neišsenkamais žinių visuomenės gyvybę palaikančiais šaltiniais Singapūro švietimo ministras Teo Chee Hean
- 16. Galimybių naudotis švietimosistema plėtra Adekvatus ir teisingas finansavimas Ribotas egzaminų sistemos taikymas
- 17. Adekvatus ir teisingasfinansavimas Ištekliai tiems, kam jų labiausiai reikia
- 18. PISA tyrimomatematikos balai pasirinktose EBPO šalyse Sahlberg (2009) 5 p.
- 19. [Suomijos švietimo politikos]tikslas yra nuosekli politika, skirta užtikrinti visiems vienodas sąlygas įgyti išsilavinimą ir aukštą visų gyventojų išsilavinimo lygį. Suomijos finansų ministras
- 20. Ribotas egzaminų sistemostaikymas Stojamųjų egzaminų uždraudimas
- 21. Didėja priėmimas įKorėjos mokyklas Korėjos švietimo plėtotės institutas (2008)
- 22. Vyriausybė siekia visiemsužtikrinti vienodas galimybes, nepriklausomai nuo lyties, religinių įsitikinimų, geografinės vietovės, socialinės ar ekonominės padėties. Veržimasis į mokslą [pastūmėjo] korėjiečius daugiau investuoti į žmones, o ne į fizinį kapitalą. Gwang-Jo Kim, UNESCO vadovas
- 23. Nacionalinių standartų irugdymo turinio peržiūra Atsisakoma egzaminų sistemų Dėmesys naujovių diegimui Plėtojamas veiklos rezultatų vertinimas Pabrėžiamas aktyvus dalyvavimas
- 24. Investavimas į kvalifikuotąmokytoją
- 25. Investavimas į kvalifikuotąmokytoją Valstybinė mokymo politika Tęstinė profesinė raida ir mokymasis
- 26. Raktas į sėkmęĮsipareigojimas imtis ilgalaikės reformos Vertybės Struktūros Veiksmai Politikos
- 27. Klausimai refleksijai ArLietuvos švietimo sektoriuje rastumėte panašios praktikos, struktūrų ar politikos apraiškų? Kurioms sritims reikia dėmesio ? Kokie galėtų būti pirmieji žingsniai ?
- 28. Lyderystė mokymuisi : kaip padėti mokytojams dirbti sėkmingai? Kiekvienas mokinys nusipelno, kad kiekvienoje klasėje dirbtų savo dalyk o praktikos nuolat besimokant i s mokytoja s , o ugdymas keltų intelektualinių iššūkių ir būtų aktualus. Carl Glickman
- 29. Daug kas priklausonuo mokytojo Prisiminkite mokytoją iš formaliojo ar neformaliojo ugdymo sistemos, turėjusį įtakos jūsų gyvenimui Jei dabar turėtumėte galimybę jam ar jai parašyti, kokį vieną svarbiausią dalyką norėtumėte pasakyti?
- 30. Jei aš, kaip mokytojas, tas pačias pamokas vedu taip pat, kaip iki šiol , nesiekiu grįžtamojo ryšio iš mokinių, neanalizuoju ir nevertinu mokinių darbo taip, kad keistųsi mano dėmesio centras, dėstymo turinys ir laikas,
- 31. Jei aš, kaip mokytojas, nesidaliju savo mokinių darbo rezultatais su kolegomis siekdamas gauti grįžtamąjį ryšį, išgirsti pasiūlymų ir kritikos, nekeliu kvalifikacijos, nenoriu, kad kolegos stebėtų mano darbą ir užtikrintų man grįžtamąjį ryšį, neturiu parengęs plano, skirto tobulinti mokymą ir mokymąsi,
- 32. tai neturiu jokiųgalimybių tapti geresniu mokytoju .
- 33. Besimokančioje organizacijoje dirbantisšvietimietis... kuria puoselėja dirba bendradarbiauja
- 34. Ką darote gerai? Pasirinkite vieną iš besimokančiai organizacijai būdingų elementų, kuriuo, jūsų nuomone, mokyklos galėtų pasigirti . Kas verčia jus taip manyti ? Pasirinkite vieną iš besimokančiai organizacijai būdingų elementų, kuris, jūsų nuomone, turėtų būti prioritetu. Ko pirmiausiai galėtumėte imtis ?
- 35. Lietuvos mokyklos kaipbesimokančios organizacijos Švietimiečiai dalijasi savo pačių taikomais mokymo metodais ir filosofija, juos stebi ir aptarinėja. Švietimiečiai tiki, kad visi mokiniai gali mokytis, o mokytojai gali jiems padėti.
- 36. Lietuvos mokyklos kaipbesimokančios organizacijos Švietimiečiai kartu formuluoja tikslus ir siekia bendro suvokimo, kartu rengia medžiagą ir veiklą. Švietimiečiai keičia ir pritaiko savo praktiką, siekdami patenkinti mokinių poreikius. Švietimiečiai skatinami rizikuoti ir sulaukia reikiamos paramos .
- 37.
- 38. Svarbiausia yra bendradarbiautireflektuojant Tarpusavio ugdomasis konsul- tavimas Besimo- kančios grupės Kritikuo- jančių draugų grupė Veiklos tyrimai Darbo grupė Studijų grupė
- 39.
- 40. Parama kritikuojančių draugųgrupėms
- 41. Tarpusavio ugdomasis konsultavimasMokytojai konsultuoja mokytojus Tiesioginė pagalba kiekvienam mokytojui Koordinuoja mokyklos vadovas ar kitas mokyklos lyderis Reikalauja pasirengimo
- 42. Pasirengimas tarpusavio ugdomajamkonsultavimui
- 43. Pasirengimas tarpusavio ugdomajamkonsultavimui
- 44. Pasirengimas tarpusavio ugdomajamkonsultavimui Numatykite struktūras Pradinis aptarimas Stebėjimas Baigiamasis aptarimas
- 45. Tarpusavio ugdomasis konsultavimasVaizdo klipas
- 46. Kaip dirbsime Kiekvienambus skirta po vieną minutę atsakyti į klausimą, kai ateis jo eilė kalbėti. Vienam kalbant, kiti grupės nariai tiesiog klausosi. Kai laikas baigiasi, kalba kitas . Taip tęsiame tol, kol visi gauna galimybę pasisakyti.
- 47. Klausimai refleksijai Jeiturėtumėte galimybę stebėti kieno nors vedamą pamoką, ką norėtumėte stebėti ?
- 48. Klausimai refleksijai Kąstebėtojui norėtumėte pamokoje parodyti jūs pats ar pageidautumėte, kad parodytų jūsų mokiniai?
- 49. Klausimai refleksijai Kaskeistųsi pamokoje, jei klasėje būtų jūsų kolega ? Jei esate švietimo darbuotojas, ką pasikviestumėte stebėti pamoką, ką pakviestieji stebėtojai veiktų pamokoje ir kaip turėtų atrodyti po pamokos vyksiantis pokalbis su stebėtojais?
- 50. Lyderystė mokymuisi Švietimokaita – tai mokymosi patirtis kaitoje dalyvaujantiems suaugusiesiems. Michael Fullan
- 51. Metodai, išdavos irpasirinkimo galimybės
- 52. Metodas Išdava Pasirinkimas Nenurodinėjantis Mokytojo savarankiškai parengtas planas Daugiausiai galimybių rinktis turi mokytojas Bendradarbiau-jantis Kartu parengtas planas Abipusis pasirinkimas Nukreipiamasis - informuojantis Lyderio pasiūlytas planas Rinktinis pasirinkimas Nurodinėjantis - kontroliuojantis Lyderio primestas planas Mokytojas neturi pasirinkimo
- 53. Įsitikinimai apie lyderystęĮsitikinimų apie lyderystę mokymuisi rinkinys Kiekviename iš punktų pasirinkite variantą A arba B. Galbūt visiškai nesutinkate nė su vienu iš teiginių, tačiau pasirinkite tą, kuris artimiausias jūsų nuomonei . 1. A. Lyderiai turi suteikti mokytojams daug autonomijos ir pernelyg neribojamą laisvę imtis iniciatyvos. B. Lyderiai turi informuoti mokytojus apie metodus, kurie padėtų mokytojams geriau mokyti. 2. A. Svarbu, kad mokytojai patys užsibrėžtų savo profesinės raidos tikslus ir uždavinius. B. Svarbu, kad lyderiai padėtų mokytojams savo asmenybę ir mokymo stilių priderinti prie mokyklos filosofijos ir pasirinktos krypties. 3. A. Jei lyderis aiškiai neapibrėš uždavinių, kurių pagrindu bus vertinamas mokytojų darbas, mokytojai jausis nemaloniai ir nerimaus. B. Vertinimai yra beprasmiai, jei mokytojai neturi galimybės kartu su lyderiais įvardyti vertinimo tikslų. 4. A. Prižiūrint, kaip mokytojai dirba, svarbiausia yra šilti, atviri ir pasitikėjimu grindžiami asmeniniai santykiai su mokytojais. B. Pernelyg neformaliai ir draugiškai su mokytojais bendraujantis lyderis rizikuoja savo darbo efektyvumu ir yra mažiau gerbiamas negu lyderis, kuris bendraudamas su mokytojais palaiko tam tikrą profesionalui deramą atstumą. 5. A. Pasitarimų metu mano vaidmuo yra užtikrinti pozityvų bendravimą, keitimąsi realia informacija ir padėti mokytojams patiems planuoti, kaip spręsti iškylančias problemas. B. Pasitarimų metu bendraudamas su mokytojais taikau tokius metodus ir strategijas, kurios padėtų susitarti, ką ateityje reikia tobulinti.
- 54. Kaip lyderių elgesioskale judėti link kontrolės perdavimo mokytojams? Nenumatyti atvejai (nedažni) Atsiranda galimybė mokytojui rinktis Kolegiali refleksija Įgudęs mokytojas (nedažni atvejai) Nurodinėjantis kontroliuojantis Nukreipiamasis informuojantis Bendradar- biaujantis Nenurodinėjantis
- 55. Ką tai reiškialyderiams? Sėkmingai dirbančių demokratiškų mokyklų lyderiai nebelaiko savęs sprendimus priimančiais asmenimis. Jie tapo visuotinio įsitraukimo koordinatoriais. Allen ir Glickman
- 56. Mokyklos kaip besimokančiosorganizacijos
- 57.
- 58.
- 59.
- 60.
- 61.
- 62. Iš C.Glickman, S. Gordon ir J. Ross-Gordon knygos „Priežiūra ir lyderystė mokymui“ (angl. Supervision and Instructional Leadership )
- 63. Kokių toliau žingsniųturėtų imtis besimokanti organizacija? Visos mokyklos mokymosi tikslai Specialistų mokymosi planas Praktinis darbas klasėje: mokymas, mokymasis vertinimas Metodai Struktūros
- 64. Lyderystė mokymuisi Mokyklųsėkmę lemia jose vykstančių procesų dalyvių rankomis įgyvendinama vidinė mokyklų transformacija. H. Levine
- 65. Kodėl privalome keistišvietimą?
- 66. Dr. Frances HensleyDžordžijos universitetas Lyderystė mokymuisi besikeičiančiame pasaulyje
- 67.
- 68. Mokytojų pasišventimo lygiaiMenkas Vidutinis Didelis Menkai rūpinasi mokiniais Šiek tiek rūpinasi mokiniais Labai rūpinasi mokiniais ir kitais mokytojais Skiria mažai laiko ir energijos Energiją eikvoja kartkartėmis arba tik tam tikrais atvejais Skiria daug papildomo laiko ir energijos Labiausiai rūpi neprarasti darbo vietos Labiausiai rūpimi dalykai kinta priklausomai nuo aplinkybių Labiausiai rūpi padaryti kuo daugiau kitų labui
- 69. Mokytojų abstraktaus mąstymolygiai Žemas Vidutinis Aukštas Ne iki galo supranta problemą Geba įvardyti problemą Geba mąstyti apie problemą įvairiais aspektais Nežino, ko galėtų imtis Geba sugalvoti vieną ar kelis būdus, kaip reaguoti į problemą Geba sukurti daugybę alternatyvių planų „ Parodyk man“ Patiria sunkumų kurdamas išsamų planą Geba pasirinkti planą ir apmąstyti kiekvieną žingsnį
- 70. Mokytojų raida : susikertantys kintamieji
- 71. III kvadratas Analizuojantysstebėtojai Menkas IV kvadratas Profesionalai Didelis I kvadratas Iš mokyklos iškrentantys mokytojai II kvadratas Nekryptingai dirbantis personalas Aukštas Žemas Abstraktaus mąstymo lygis Pasišventimo lygis
- 72. Direktoriams prieinamų galimybiųmokytis gausa Source- Darling-Hammond, Meyerson, LaPointe, & Orr (in press Lyderių profesinė raida ir mokymasis
- 73. Besimokančios organizacijos AutonomijaIšvados Lyderiavimas Rizika Abejojimas
- 74. Direktorius Lyderis mokymuisi Besimokančios bendruomenės Oficialiai veikiantys tinklai Neformalieji tinklai Neformalūs susitikimai Oficialūs direktorių susitikimai Direktorius mentorius Profesinės raidos institucijos Tarpusavio ugdomasis konsultantas/ profesinės raidos skatintojas Repeticijos
- 75.
- 76. Koks aš esulyderis ? Kokie mano privalumai ? Kaip aš dirbu ? Kokios mano vertybės ? Kam aš save priskiriu ? Kuo aš galiu prisidėti ? Iš Peter Drucker knygos „Vadovavimas sau pačiam“ (angl. Managing Oneself )
- 77. Kaip dirbsime Kiekvienambus skirta po vieną minutę atsakyti į klausimą, kai ateis jo eilė kalbėti. Vienam kalbant, kiti grupės nariai tiesiog klausosi. Kai laikas baigiasi, kalba kitas . Taip tęsiame tol, kol visi gauna galimybę pasisakyti.
- 78. Klausimas Nr. 1 Papasakokite atvejį, kai mokėtės bendradarbiaudami, kai dirbote ir mokėtės kartu su kitais ir kai išmokote daugiau negu būtumėte išmokę tuo atveju, jei būtumėte mokęsi savarankiškai. Kas tai lėmė ?
- 79. Klausimas Nr. 2 Kokių iššūkių kyla dirbant ir mokantis kartu ? Kas trukdo ir kaip planuojame šiuos iššūkius įveikti ?
- 80. Klausimas Nr. 3 Kaip švietimo darbuotojų bendradarbiavimas susijęs su mokinių mokymusi? Kas lėmė tokius jūsų įsitikinimus ?
Editor's Notes
- #4 Globalization Distribution of work Shifts in world economies Expansion of knowledge
- #5 Poverty Limited Access Unequal Schooling Resources Qualified Teachers High-Quality Curriculum
- #6 Standards-based reform Emphasis on Testing
- #9 Who are the participants?
- #10 Who are the participants?
- #13 Learning Organizations designed to support learning of Students Teachers Leaders System
- #14 We need both traditional technical skills but also we must have ways to address challenges while in the process of working on them. This requires that we create a learning organization where educators support and challenge each other to grown. To meet the challenges of the complexity of education in a globalized society, we need new ways of working together.
- #17 Adequate and Equitable Funding
- #24 Elimination of examination and other tracking systems Focus on higher-order thinking, inquiry, and innovation Development of school-based performance assessment Emphasis on students as active participants Quickly climbed to top of international rankings. Once poorly ranked with a bureaucratic system, low-quality education and large inequalities. Now first among OECD nations on PISA assessments in mathematics, science, and reading. High equitable distribution of achievement even for a growing share of immigrant students MORE THAN 99% OF STUDENTS NOW SUCCESSFULLY COMPLETE COMPULSORY BSIC EDUCATION AND ABOUT 90% COMPLETE UPPER SEONCDARY SCHOOOLS. SIZABLE ACHIEVEMENT GAP AMONG STUDENTS STRONGLY CORRELATED TO SOCIOECONOMIC STATUS, GAP HAS BEEN PROGRESSIVELY REDUCED AND CONTINEUD TO GROW SMALLER TRUE IN SPITE ON SHAP INCREASE IN IMMIGRATION AND MORE LINGUISTIC AND CULTURAL DIVERSITY.
- #26 Raised and equalized salaries while simultaneously raising standards for preparing, entering, and remaining in teaching. For example - eliminated emergency credentials. Offered scholarships, and forgivable loans to attract high-ability teacher candidates. Developed thoughtful, subject-specific standards for both students and teachers that also emphasized inquiry and applications of skills through the use of performance assessments for example - Developed a portfolio assessment, which assess teachers’ abilities by examining teachers’ plans, video-tapes of their teaching, evidence of student learning, and teachers’ analyses of their practice. Required and supported continued high-quality professional development for teachers and leaders for example - professional development is n integrated part of the evaluation and professional development process. Professional development is implemented in support of the performance and job expectations of individual teachers or school leader - directly linking and providing meaningful evaluation and support processes.
- #27 As in many schools within Europe and Asia, nearly half of a teacher’s time in school is spent honing practice collaboratively with other educators or with parents. Well trained as diagnosticians and designers of instruction to meet demands of curriculum and of student needs Wide spread adoption of effective practices across schools with municipalities and beyond
- #29 Why Leading for Learning Schools that do the best job for students are places where teachers themselves are persistent and continuous learners.
- #31 How do teaching and learning improve? The answer is no mystery. It ’ s as simple as this: teachers (or any other educator for that matter) cannot improve their craft in isolation from others. How do teachers improve their practice if they receive no feedback from students, or colleagues, if they never observe other adults teach, if other adults never watch them teach, if teachers never look at students ’ work with colleagues, if they never struggle to understand complex pedagogical practices with others? The typical and infrequent drop-in visit by an evaluator a few times a year in the absence of continuous discussion, critiquing and planning with others leads to the deadening and routinizing of practice and the diminishment of teaching as a profession. By definition, a profession is the work of persons who possess a body of knowledge, skills, and practices that must be continually tested and upgraded with colleagues.
- #36 Educators share, observe, and discuss each other’s teaching methods and philosophies.
- #37 Students learn with the help of teachers
- #40 Meet regularly in small group Commit to improving practice Make practice public to one another Ask for substantive feedback Hold each other accountable
- #41 Facilitated by a trained coach Use of protocols to guide and focus work Allotted time during school day to meet
- #44 Clarify Goals
- #53 Share exert from Barbara Lunsford’s Implications for Supervisors piece here….
- #56 Insert Barbara Lunsford’s text
- #57 The goal must not be mastery of a single innovation but ongoing learning and the development of a collaborative culture.
- #58 Technician…professional
- #59 Bureaucrat…democrat
- #60 Isolation…collaboration
- #61 Teachers as problem…solutions
- #63 Stagnant Profession…lifelong learning
- #69 Levels of commitment
- #74 Act with greater autonomy Draw own conclusions Lead as well as follow Question difficult issues Risk failure to create future success From Schools that Learn by Peter Senge and others
- #78 Time to think or write before we speak. Will keep time and let group know when to switch.