I etapo rezultatai  2011 m. gegužė
Projekto idėja Paramos savarankiškiems lyderiams infrastruktūros sukūrimas: plėtojant vadybines kompetencijas; atveriant naujas karjeros galimybes;  išlaisvinant mokyklą;  įgalinant švietimo bendruomenę ir kiekvieną jos narį;  tobulinant mokyklą.
Projekto tikslas Suformuoti paramos  š vietimo lyderiams  infrastruktūros pagrindus Uždaviniai: Sukurti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelį;  Sukurti virtualią aplinką;  Sukurti visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemą;  Kurti ir išbandyti lyderyste paremtus mokyklų valdymo modelius. Vykdyti longitudinius  švietimo lyderystės raiškos tyrimus
KONSULTAVIMAS VIRTUALI APLINKA MOKYKLOS VALDYMO MODELIAI VADYBINIŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA LYDERYSTĖS RAIŠKOS LONGITUDINIS TYRIMAS Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas Konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašas Konsultantų mokymo programos Mokymo programų mokymo paketai VA rengimo ir įgyvendinimo modelis VA koncepcija Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo  tyrimas Siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašas Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studija Formalių studijų programa Formalių studijų metodinė medžiaga Neformalių studijų programos ir įgyvendinimo modeliai Neformalių studijų metodinė medžiaga Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir instrumentų sukūrimas Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas
Veiklos rezultatai  2009 09- 2011 06: atlikti konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimą;  sukurti  konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašą; sukurti šešias konsultantų mokymo programas; parengti šešis konsultantų mokymo programų mokymo paketus;  sukurti virtualios aplinkos (VA) koncepciją; sukurti virtualios aplinkos (VA) rengimo ir įgyvendinimo modelį; atlikti Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimą; sukurti siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašą;  parengti vadybinių ir lyderystės kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studiją; sukurti formalių studijų programą; parengti formalių studijų programos metodinę medžiagą, ją padauginti ir įrišti; sukurti neformalių studijų programą ir įgyvendinimo modelį; parengti neformalių studijų programos metodinę medžiagą, ją padauginti ir įrišti; sukurti longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologiją ir instrumentus; atlikti  longitudinį Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimą.
PROJEKTO DARBO GRUPES SUVIENIJUSIOS IDĖJOS Lyderių laikas
Sisteminė lyderystė Sisteminė lyderystė - tai mokyklų ir visos švietimo sistemos tobulinimas  pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visuose lygmenyse – klasėje, mokykloje, savivaldybėje ir nacionaliniu mastu.  OECD, Improving School Leadership
Lyderystė vardan mokymosi Galingų ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams, specialistams ir visai sistemai, kurioje  lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi.  D.Fink, A.Hargreaves, Tvarioji lyderystė
Kokį lyderį ugdome?  Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus  ir nuolatinį mokymąsi,  tobulėjimą susitelkęs  profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis savo ir bendruomenių dėmesį į mokymo ir mokymosi kokybę.
Kaip suprantame lyderystę ? Švietimo lyderis pirmiausia yra mokymosi lyderis.  L yderystės reiškinys,  lyderystė traktuojama kaip procesas, o ne padėtis , kurią žmogus gali oficialiai užimti organizacijoje (Hugan, Curphy, 1999). L yderystės raiškos rezultatas yra sėkmingas mokymasis arba aukšta mokymosi kokybė, o ją turi palaikyti visi lygmenys: nacionalinis, regioninis bei mokyklos (švietimo institucijos) Pokyčiai, vykstantys nacionaliniu ar savivaldybės lygmeniu turi daryti įtaką  geresniam mokinių mokymuisi klasėje;
Ko reikia lyderystei ?  Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visuose švietimo lygmenyse, grindžiami pagarba (žmogui, profesijai, susitarimams), pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą.
Švietimo lyderiai turi būti pasirengę veikti keturiose srityse : Vadovavimas mokymuisi  (leading learning);  Vadovavimas žmonėms (leading people) ; Vadovavimas  organizacijoms (leading organizations). Savęs tobulinimas S.Blandford, Lyderių laikas
Švietimo lyderystė judant nuo mokymo link mokymosi paradigmos svarbu ne tik padėti besimokantiesiems pasiekti mokymosi rezultatų siaurąja prasme, bet ir  plėtoti jų gebėjimus nuolat mokytis  (achievement); išmanyti bei taikyti įvairiausias  mokymosi strategijas ; įžvelgti ir pašalinti mokytis trukdančias kliūtis  ( access),  mylėti ir tikėti besimokančiaisiais, stiprinti jų vertybinį  pamatą bei tikėjimą savimi ir kitais bei stiprinti jų norą mokytis (aspiration). S.Blandford, Lyderių laikas
ATLIKTI TYRIMAI Nuveikti darbai
„ Lyderių laiko” tyrimai Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas;  Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studija Longutidinio lyderystės raiškos tyrimo instrumentai bei tyrimas;  Papildomas:  Mokyklų vadovų bei mokytojų apklausa
SUKURTI MODELIAI Nuveikti darbai
Lyderystės kontekstas Konsultavimo(si) prielaidos Konsultavimo(si) vertybės Konsultavimo(si) profesionalumas/konsultantų kompetencija (atranka, parengimas, pripažinimas) Konsultavimo(si) procesas Konsultavimo(si) lygmenys Ateities perspektyva
Lyderystės kontekstas Konsultavimo(si) prielaidos Konsultavimo(si) vertybės Konsultantų kompetencija (atranka, parengimas, pripažinimas) Konsultavimo(si) procesas Konsultavimo(si) lygmenys Ateities perspektyva Konsultavimo(si) finansavimas, organizavimas, kokybės užtikrinimas
Kas padaryta Ko siekiam  ( vizija ) Kas svarbu ( vertybės) Procesas   Parengimas Kompetencija  Atranka Reputacija  Paklausa  Teisinė bazė Pasiūla Konsultavimas(is) (kaip jį suprantam) Sritys Formos Institucionalizavimas Tapsmas Metodai Programos Resertifikavimas Sertifikavimas Finansavimas Karjera Veikla
Virtualios aplinkos modelis
Universalus lyderystės vystymo mokykloje modelis
Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo modelis
MOKYMO PROGRAMOS Nuveikti darbai
Konsultantų rengimo programos
Lyderystė vardan mokymosi Vesti mokymąsi Vesti organizaciją Vesti darbuotojus Tobulinti save Švietimo misija Švietimo lyderystės formaliųjų studijų programos
Programos  i š skirtinumas Bendras kontekstas Specifinis kontekstas Dalyko pobūdis Dėstytojų komanda Dalyvių motyvacija
Švietimo lyderystės neformaliosios programos Ugdymo formos turi besimokantiesiems sudaryti sąlygas patiems ugdytis  savivaldžios veiklos iniciatyvas Mokymosi  m odulių turinys, jo įsisavinimo formos turi ugdyti  vertybiniais principais  besireminačius lyderius Kompetencijų patvirtinimo (akreditacijos) procedūra turi būti ne tik  vertinamojo , bet ir  ugdomojo  pobūdžio
TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI BEI REKOMENDACIJOS Nuveikti darbai
Teisės aktų sąvadas Mokyklų savarankiškumo plėtotės gairės; Švietimo lyderių karjeos plėtotės gairės (apimančios konsultavimą); Įdarbinimas remiantis laikino įdarbinimo  įstatymo nuostatomis;  Švietimo įstatymo pakeitimai; Mokinio krepšelio metodikos koregavimas Lyderystės VA kaip informacinės sistemos nuostatai
KURIAMOS ŠVIETIMO INOVACIJOS Lyderių laikas
Judant nuo mokymo link mokymosi  … Turi keistis šios sritys: Tarpusavio santykiai Ugdymo turinys Lyderystė Mokymosi erdvės Valdymo, laiko ir kt. struktūros ir sistemos  Konsultavimas(-is) Profesinis tobulinimasis  J.Robertson, L.Stoll
Lyderių laikas apima: Lyderystė vardan mokymosi  Lyderių laiko veiklos  Tarpusavio santykiai Lyderystės mokykloje modeliai Formaliosios/neformaliosios programos Virtuali aplinka Konsultavimas Profesinis tobulinimasis Formaliosios/neformaliosios programos Virtuali aplinka Konsultavimasis Mokymosi erdvės Mokyklos lyderystės modeliai  Formaliosios/neformaliosios programos Virtuali aplinka Konsultavimasis  Ugdymo turinys/procesas Mokyklos lyderystės modeliai  Konsultantų rengimo programos Virtuali aplinka Konsultavimas(-is) Konsultavimas  Konsultantų rengimo programos  Lyderystės mokykloje modeliai Formaliosios/neformaliosios programos Virtualia aplinka  Valdymo, laiko ir kt. struktūros ir sistemos  Lyderystės mokykloje modeliai Konsultavimasis Formaliosios/neformaliosios studijos
Lyderystė vardan mokymosi
Kam daro įtaką LL ?  MOKINIŲ MOKYMASIS Konsultavimo modelis Profesinio tobulinimosi sistemai;  Pagalbos pedagogui ir mokyklai sistemai; Karjeros sistemai Švietimo stebėsenos ir priežiūros  sistemai bei kultūrai Mokyklų valdymo ir veiklos tobulinimui Ugdymo turinio, proceso kaitai Mokyklų tobulinimui Lyderystės mokykloje modeliai Švietimo valdymo sistemai Mokyklų savarankiškumo stiprinimui Mokyklos finansavimo tvarkai Mokyklos struktūros kaitai Ugdymo turinio, proceso kaitai Mokyklų tobulinimui Virtuali aplinka Profesinio tobulinimosi sistemai Pagalbos pedagogui bei mokyklai sistemai Konsultavimo sistemai Karjeros sistemai Mokyklų valdymo ir veiklos tobulinimui Formaliosios /neformaliosios studijos bei kompetencijų pripažinimo tvarka  Profesinio tobulinimosi sistemai Karjeros sistemai Švietimo valdymo sistemai Ugdymo turinio/proceso tobulinimui Longitudinis tyrimas  Švietimo stebėsenai  Visiems lyderystės plėtros aspektams
LL siūlomos inovacijos Profesinio mokymosi konsultantas  Proceso konsultavimas(is) Švietimo lyderių karjeros sistema Naujos profesinio mokymosi formos Neformaliuoju ir informaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimas Longitudiniai tyrimai Mokyklos lankstumo didinimo gairės Pagalbos mokyklai fondas Savaime besiformuojanti švietimo lyderių bendruomenė, veikianti  Virtualioje aplinkoje
SIŪLYMAI II etapas
TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Projekto įgyvendinimo ETAPAI Konsultavimo komponentas VA komponentas Mokyklos modelių komponentas Vadybinių kompetencijų plėtra Lyderystės raiškos longitudinis tyrimas 10.1. plėtoti konsultacinių paslaugų rinką, jautrią švietimo subjektų poreikiams ir galimybėms 10.2. kurti konsultavimo(si) virtualioje aplinkoje galimybes 10.4. kurti  ir išbandyti lyderyste paremtus mokyklų valdymo modelius 10.3. sudaryti sąlygas vientisos ir integruotos visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemos, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, sukūrimui I ETAPAS 10.1.1. sukurti ir  mokyklose išbandyti  konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelį ir praktinio taikymo metodiką 10.2.1. sukurti virtualią aplinką, sudarančią galimybę švietimo vadybininkams naudotis elektroninėmis paslaugomis; 10.4.1. sukurti  ir Lietuvos mokyklose ir savivaldybėse organizuoti naujų valdymo modelių įgyvendinimo bandymus. 10.3.1. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo paslaugas parengiant, testuojant ir akredituojant modulinę jungtinės magistrantūros studijų programą; 10.3.2. sukurti vadybinių kompetencijų neformalaus papildymo paslaugas, skirtas savarankiškai besimokantiems ir dirbantiems praktikams; II ETAPAS 10.1.2. parengti konsultantus, gebančių konsultuoti ugdymo proceso, strateginio planavimo, valdymo ir kitomis mokykloms svarbiomis temomis; 10.1.3. sudaryti sąlygas būsimiems ekspertams ir konsultantams mokytis konsultavimo įgūdžių; 10.1.4. suburti konsultantus į bendradarbiavimo tinklą; 10.1.5. konsultuoti savivaldybių švietimo padalinius dėl mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo, atliepiant rinkos poreikius; 10.1.6. atrasti/sukurti instituciją (padalinį), kuri(s) koordinuotų švietimo konsultacines paslaugas, užtikrintų sistemingą konsultantų darbo vertinimą ir koordinuotų jų mokymą; 10.2.2. parengti mokyklos valdymo, naudojant informacines ir komunikacines technologijas, konsultantus. 10.4.1. sukurti  ir Lietuvos mokyklose ir savivaldybėse organizuoti naujų valdymo modelių įgyvendinimo bandymus. 10.3.3. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pripažinimo paslaugas; 10.3.4. vykdyti loingitudinius lyderystės raiškos kaitos tyrimus suteiktų kompetencijų taikymo stebėjimui.
Pagrindinės LL II etapo idėjos  Visos veiklos lygiagrečiai vyksta nacionaliniame, savivaldybės ir mokyklos lygmenimis. To reikia tam, kad tarp lygmenų nuolat vyktų dalijimasis, augtų tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas, būtų realiai įgyvendinamas subsidiarumo principas.  Visuose lygmenyse didinama kritinė švietimo lyderių masė. Švietimo lyderis – bet kuris iniciatyvus švietimo dalyvis, siekiantis geresnio besimokančiųjų mokymosi, prisiimantis atsakomybę, besiremiantis aiškiomis vertybėmis.  Visuose lygmenyse įtvirtinama lyderystės vardan mokymosi idėja: – visų lygmenų ir švietimo dalyvių sutelktos pastangos gerinti kiekvieno mokinio mokymąsi.  Kuriamos bendradarbiavimo, tarimosi tradicijas per nuolatinius švietimo lyderių forumus,  viešąsias konsultacijas;  Kuriamas naujas Lietuvai valstybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo bendradarbiavimo modelį, sukuriant Mokyklų paramos fondas;  Motyvuotos savivaldybės ir mokyklos sukuria unikalius lyderystės plėtros modelius;  Žmonių ir institucijų patirtys dokumentuojamos įvairiomis formomis ir skleidžiamos virtualioje aplinkoje;  Konsultantų rengimas derinamas su praktika- jie iš karto dirba atrinktose savivaldybėse ir mokyklose; Ženkliai plėtojamos lyderystės kompetencijos į formalias ir neformalias lyderystės studijas įtraukiant virš  300 švietimo lyderių iš nacionalinio, savivaldybių bei mokyklų lygmenų
Konsultavimo modelis VA koncepcija Mokyklų modeliai Formalių  studijų programa ir mokymosi  medžiaga Longitudinis tyrimas Konsultantai Aktyviai veikianti VA  Modelių išbandymas Mokymai TYRIMAS Mokymai Tinklas GERA MOKYKLA Konsultavimo programos (1+5) Konsultavimo programų paketai (1+5) VA modelis Konsultavimo tyrimas Mokyklų  efektyvumo tyrimas Galimybių studija Formalių  studijų programa ir mokymosi  medžiaga NACIONALINIS LYGMUO SAVIVALDOS LYGMUO MOKYKLOS BENDRUOME Longitudinio tyrimo instrumentai Institucionalizavimas
BUS SUKURTA NACIONALINIAME  LYGMENYJE SAVIVALDYBIŲ  LYGMENYJE MOKYKLŲ LYGMENYJE Lyderystės vardan mokymosi samprata;  Mokyklų paramos fondas;  Metinių švietimo lyderių forumų tradicija;  Viešosios konsultacijos;  Konsultavimo mechanizmai;   Formaliųjų, neformaliųjų lyderystės studijos, kompetencijų pripažinimas;  Apibrėžtos švietimo lyderių karjeros galimybės;  Aktyviai veikianti virtuali  aplinka; Longitudinio tyrimo tradicija . Unikalūs savivaldybės ir mokyklų bendradarbiavimo modeliai 15 –oje savivaldybių;  Apie 70 savivaldybės švietimo padalinių darbuotojų dalyvauja formaliose bei neformaliose studijose parenkant  modulius pagal individualius ir savivaldybės mokyklos poreikius.  Aprašyta , nufilmuota ir kitaip dokumentuota kiekvienos savivaldybės kaitos kelias, jame dalyvaujančių žmonių patirtis.  Mokyklų ir savivaldybių kaitos procesai suderinami tarpusavyje ir įtvirtinami mokyklos bei savivaldybės praktikose bei dokumentuose. Unikalūs mokyklų lyderystės modeliai , padedantys struktūras, vadybą ir kitus procesus pritaikyti geresniam mokinių mokymuisi.   Galimybės gauti Mokyklų paramos fondo grantus.  Jungimasis  į tinklus;  Didelės grupės motyvuotų švietimo lyderių iš mokyklų dalyvavimas formaliose bei neformaliose studijose.  Aprašomas, filmuojamas, kitais būdais dokumentuojamas kiekvienos mokyklos ir jos žmonių kaitos  kelias.  Mokyklų ir savivaldybių kaitos procesai suderinami tarpusavyje ir įtvirtinami mokyklos bei savivaldybės praktikose bei dokumentuose.
KĄ GAUNA MOKYKLA? MOKYKLA PARAMA MODELIAI MOKYMAI KONSULTAVIMAS VA

11 08 18 mtc ll i etapo ataskaita

  • 1.
    I etapo rezultatai 2011 m. gegužė
  • 2.
    Projekto idėja Paramossavarankiškiems lyderiams infrastruktūros sukūrimas: plėtojant vadybines kompetencijas; atveriant naujas karjeros galimybes; išlaisvinant mokyklą; įgalinant švietimo bendruomenę ir kiekvieną jos narį; tobulinant mokyklą.
  • 3.
    Projekto tikslas Suformuotiparamos š vietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus Uždaviniai: Sukurti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelį; Sukurti virtualią aplinką; Sukurti visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemą; Kurti ir išbandyti lyderyste paremtus mokyklų valdymo modelius. Vykdyti longitudinius švietimo lyderystės raiškos tyrimus
  • 4.
    KONSULTAVIMAS VIRTUALI APLINKAMOKYKLOS VALDYMO MODELIAI VADYBINIŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA LYDERYSTĖS RAIŠKOS LONGITUDINIS TYRIMAS Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas Konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašas Konsultantų mokymo programos Mokymo programų mokymo paketai VA rengimo ir įgyvendinimo modelis VA koncepcija Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas Siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašas Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studija Formalių studijų programa Formalių studijų metodinė medžiaga Neformalių studijų programos ir įgyvendinimo modeliai Neformalių studijų metodinė medžiaga Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir instrumentų sukūrimas Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas
  • 5.
    Veiklos rezultatai 2009 09- 2011 06: atlikti konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimą; sukurti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašą; sukurti šešias konsultantų mokymo programas; parengti šešis konsultantų mokymo programų mokymo paketus; sukurti virtualios aplinkos (VA) koncepciją; sukurti virtualios aplinkos (VA) rengimo ir įgyvendinimo modelį; atlikti Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimą; sukurti siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašą; parengti vadybinių ir lyderystės kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studiją; sukurti formalių studijų programą; parengti formalių studijų programos metodinę medžiagą, ją padauginti ir įrišti; sukurti neformalių studijų programą ir įgyvendinimo modelį; parengti neformalių studijų programos metodinę medžiagą, ją padauginti ir įrišti; sukurti longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologiją ir instrumentus; atlikti longitudinį Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimą.
  • 6.
    PROJEKTO DARBO GRUPESSUVIENIJUSIOS IDĖJOS Lyderių laikas
  • 7.
    Sisteminė lyderystė Sisteminėlyderystė - tai mokyklų ir visos švietimo sistemos tobulinimas pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visuose lygmenyse – klasėje, mokykloje, savivaldybėje ir nacionaliniu mastu. OECD, Improving School Leadership
  • 8.
    Lyderystė vardan mokymosiGalingų ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams, specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi. D.Fink, A.Hargreaves, Tvarioji lyderystė
  • 9.
    Kokį lyderį ugdome? Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus ir nuolatinį mokymąsi, tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis savo ir bendruomenių dėmesį į mokymo ir mokymosi kokybę.
  • 10.
    Kaip suprantame lyderystę? Švietimo lyderis pirmiausia yra mokymosi lyderis. L yderystės reiškinys, lyderystė traktuojama kaip procesas, o ne padėtis , kurią žmogus gali oficialiai užimti organizacijoje (Hugan, Curphy, 1999). L yderystės raiškos rezultatas yra sėkmingas mokymasis arba aukšta mokymosi kokybė, o ją turi palaikyti visi lygmenys: nacionalinis, regioninis bei mokyklos (švietimo institucijos) Pokyčiai, vykstantys nacionaliniu ar savivaldybės lygmeniu turi daryti įtaką geresniam mokinių mokymuisi klasėje;
  • 11.
    Ko reikia lyderystei? Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visuose švietimo lygmenyse, grindžiami pagarba (žmogui, profesijai, susitarimams), pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą.
  • 12.
    Švietimo lyderiai turibūti pasirengę veikti keturiose srityse : Vadovavimas mokymuisi (leading learning); Vadovavimas žmonėms (leading people) ; Vadovavimas organizacijoms (leading organizations). Savęs tobulinimas S.Blandford, Lyderių laikas
  • 13.
    Švietimo lyderystė judantnuo mokymo link mokymosi paradigmos svarbu ne tik padėti besimokantiesiems pasiekti mokymosi rezultatų siaurąja prasme, bet ir plėtoti jų gebėjimus nuolat mokytis (achievement); išmanyti bei taikyti įvairiausias mokymosi strategijas ; įžvelgti ir pašalinti mokytis trukdančias kliūtis ( access), mylėti ir tikėti besimokančiaisiais, stiprinti jų vertybinį pamatą bei tikėjimą savimi ir kitais bei stiprinti jų norą mokytis (aspiration). S.Blandford, Lyderių laikas
  • 14.
  • 15.
    „ Lyderių laiko”tyrimai Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas; Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studija Longutidinio lyderystės raiškos tyrimo instrumentai bei tyrimas; Papildomas: Mokyklų vadovų bei mokytojų apklausa
  • 16.
  • 17.
    Lyderystės kontekstas Konsultavimo(si)prielaidos Konsultavimo(si) vertybės Konsultavimo(si) profesionalumas/konsultantų kompetencija (atranka, parengimas, pripažinimas) Konsultavimo(si) procesas Konsultavimo(si) lygmenys Ateities perspektyva
  • 18.
    Lyderystės kontekstas Konsultavimo(si)prielaidos Konsultavimo(si) vertybės Konsultantų kompetencija (atranka, parengimas, pripažinimas) Konsultavimo(si) procesas Konsultavimo(si) lygmenys Ateities perspektyva Konsultavimo(si) finansavimas, organizavimas, kokybės užtikrinimas
  • 19.
    Kas padaryta Kosiekiam ( vizija ) Kas svarbu ( vertybės) Procesas Parengimas Kompetencija Atranka Reputacija Paklausa Teisinė bazė Pasiūla Konsultavimas(is) (kaip jį suprantam) Sritys Formos Institucionalizavimas Tapsmas Metodai Programos Resertifikavimas Sertifikavimas Finansavimas Karjera Veikla
  • 20.
  • 21.
  • 22.
    Neformaliuoju būdu įgytųkompetencijų pripažinimo modelis
  • 23.
  • 24.
  • 25.
    Lyderystė vardan mokymosiVesti mokymąsi Vesti organizaciją Vesti darbuotojus Tobulinti save Švietimo misija Švietimo lyderystės formaliųjų studijų programos
  • 26.
    Programos iš skirtinumas Bendras kontekstas Specifinis kontekstas Dalyko pobūdis Dėstytojų komanda Dalyvių motyvacija
  • 27.
    Švietimo lyderystės neformaliosiosprogramos Ugdymo formos turi besimokantiesiems sudaryti sąlygas patiems ugdytis savivaldžios veiklos iniciatyvas Mokymosi m odulių turinys, jo įsisavinimo formos turi ugdyti vertybiniais principais besireminačius lyderius Kompetencijų patvirtinimo (akreditacijos) procedūra turi būti ne tik vertinamojo , bet ir ugdomojo pobūdžio
  • 28.
    TEISĖS AKTŲ PROJEKTAIBEI REKOMENDACIJOS Nuveikti darbai
  • 29.
    Teisės aktų sąvadasMokyklų savarankiškumo plėtotės gairės; Švietimo lyderių karjeos plėtotės gairės (apimančios konsultavimą); Įdarbinimas remiantis laikino įdarbinimo įstatymo nuostatomis; Švietimo įstatymo pakeitimai; Mokinio krepšelio metodikos koregavimas Lyderystės VA kaip informacinės sistemos nuostatai
  • 30.
  • 31.
    Judant nuo mokymolink mokymosi … Turi keistis šios sritys: Tarpusavio santykiai Ugdymo turinys Lyderystė Mokymosi erdvės Valdymo, laiko ir kt. struktūros ir sistemos Konsultavimas(-is) Profesinis tobulinimasis J.Robertson, L.Stoll
  • 32.
    Lyderių laikas apima:Lyderystė vardan mokymosi Lyderių laiko veiklos Tarpusavio santykiai Lyderystės mokykloje modeliai Formaliosios/neformaliosios programos Virtuali aplinka Konsultavimas Profesinis tobulinimasis Formaliosios/neformaliosios programos Virtuali aplinka Konsultavimasis Mokymosi erdvės Mokyklos lyderystės modeliai Formaliosios/neformaliosios programos Virtuali aplinka Konsultavimasis Ugdymo turinys/procesas Mokyklos lyderystės modeliai Konsultantų rengimo programos Virtuali aplinka Konsultavimas(-is) Konsultavimas Konsultantų rengimo programos Lyderystės mokykloje modeliai Formaliosios/neformaliosios programos Virtualia aplinka Valdymo, laiko ir kt. struktūros ir sistemos Lyderystės mokykloje modeliai Konsultavimasis Formaliosios/neformaliosios studijos
  • 33.
  • 34.
    Kam daro įtakąLL ? MOKINIŲ MOKYMASIS Konsultavimo modelis Profesinio tobulinimosi sistemai; Pagalbos pedagogui ir mokyklai sistemai; Karjeros sistemai Švietimo stebėsenos ir priežiūros sistemai bei kultūrai Mokyklų valdymo ir veiklos tobulinimui Ugdymo turinio, proceso kaitai Mokyklų tobulinimui Lyderystės mokykloje modeliai Švietimo valdymo sistemai Mokyklų savarankiškumo stiprinimui Mokyklos finansavimo tvarkai Mokyklos struktūros kaitai Ugdymo turinio, proceso kaitai Mokyklų tobulinimui Virtuali aplinka Profesinio tobulinimosi sistemai Pagalbos pedagogui bei mokyklai sistemai Konsultavimo sistemai Karjeros sistemai Mokyklų valdymo ir veiklos tobulinimui Formaliosios /neformaliosios studijos bei kompetencijų pripažinimo tvarka Profesinio tobulinimosi sistemai Karjeros sistemai Švietimo valdymo sistemai Ugdymo turinio/proceso tobulinimui Longitudinis tyrimas Švietimo stebėsenai Visiems lyderystės plėtros aspektams
  • 35.
    LL siūlomos inovacijosProfesinio mokymosi konsultantas Proceso konsultavimas(is) Švietimo lyderių karjeros sistema Naujos profesinio mokymosi formos Neformaliuoju ir informaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimas Longitudiniai tyrimai Mokyklos lankstumo didinimo gairės Pagalbos mokyklai fondas Savaime besiformuojanti švietimo lyderių bendruomenė, veikianti Virtualioje aplinkoje
  • 36.
  • 37.
    TIKSLAI IR UŽDAVINIAIProjekto įgyvendinimo ETAPAI Konsultavimo komponentas VA komponentas Mokyklos modelių komponentas Vadybinių kompetencijų plėtra Lyderystės raiškos longitudinis tyrimas 10.1. plėtoti konsultacinių paslaugų rinką, jautrią švietimo subjektų poreikiams ir galimybėms 10.2. kurti konsultavimo(si) virtualioje aplinkoje galimybes 10.4. kurti ir išbandyti lyderyste paremtus mokyklų valdymo modelius 10.3. sudaryti sąlygas vientisos ir integruotos visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemos, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, sukūrimui I ETAPAS 10.1.1. sukurti ir mokyklose išbandyti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelį ir praktinio taikymo metodiką 10.2.1. sukurti virtualią aplinką, sudarančią galimybę švietimo vadybininkams naudotis elektroninėmis paslaugomis; 10.4.1. sukurti ir Lietuvos mokyklose ir savivaldybėse organizuoti naujų valdymo modelių įgyvendinimo bandymus. 10.3.1. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo paslaugas parengiant, testuojant ir akredituojant modulinę jungtinės magistrantūros studijų programą; 10.3.2. sukurti vadybinių kompetencijų neformalaus papildymo paslaugas, skirtas savarankiškai besimokantiems ir dirbantiems praktikams; II ETAPAS 10.1.2. parengti konsultantus, gebančių konsultuoti ugdymo proceso, strateginio planavimo, valdymo ir kitomis mokykloms svarbiomis temomis; 10.1.3. sudaryti sąlygas būsimiems ekspertams ir konsultantams mokytis konsultavimo įgūdžių; 10.1.4. suburti konsultantus į bendradarbiavimo tinklą; 10.1.5. konsultuoti savivaldybių švietimo padalinius dėl mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo, atliepiant rinkos poreikius; 10.1.6. atrasti/sukurti instituciją (padalinį), kuri(s) koordinuotų švietimo konsultacines paslaugas, užtikrintų sistemingą konsultantų darbo vertinimą ir koordinuotų jų mokymą; 10.2.2. parengti mokyklos valdymo, naudojant informacines ir komunikacines technologijas, konsultantus. 10.4.1. sukurti ir Lietuvos mokyklose ir savivaldybėse organizuoti naujų valdymo modelių įgyvendinimo bandymus. 10.3.3. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pripažinimo paslaugas; 10.3.4. vykdyti loingitudinius lyderystės raiškos kaitos tyrimus suteiktų kompetencijų taikymo stebėjimui.
  • 38.
    Pagrindinės LL IIetapo idėjos Visos veiklos lygiagrečiai vyksta nacionaliniame, savivaldybės ir mokyklos lygmenimis. To reikia tam, kad tarp lygmenų nuolat vyktų dalijimasis, augtų tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas, būtų realiai įgyvendinamas subsidiarumo principas. Visuose lygmenyse didinama kritinė švietimo lyderių masė. Švietimo lyderis – bet kuris iniciatyvus švietimo dalyvis, siekiantis geresnio besimokančiųjų mokymosi, prisiimantis atsakomybę, besiremiantis aiškiomis vertybėmis. Visuose lygmenyse įtvirtinama lyderystės vardan mokymosi idėja: – visų lygmenų ir švietimo dalyvių sutelktos pastangos gerinti kiekvieno mokinio mokymąsi. Kuriamos bendradarbiavimo, tarimosi tradicijas per nuolatinius švietimo lyderių forumus, viešąsias konsultacijas; Kuriamas naujas Lietuvai valstybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo bendradarbiavimo modelį, sukuriant Mokyklų paramos fondas; Motyvuotos savivaldybės ir mokyklos sukuria unikalius lyderystės plėtros modelius; Žmonių ir institucijų patirtys dokumentuojamos įvairiomis formomis ir skleidžiamos virtualioje aplinkoje; Konsultantų rengimas derinamas su praktika- jie iš karto dirba atrinktose savivaldybėse ir mokyklose; Ženkliai plėtojamos lyderystės kompetencijos į formalias ir neformalias lyderystės studijas įtraukiant virš 300 švietimo lyderių iš nacionalinio, savivaldybių bei mokyklų lygmenų
  • 39.
    Konsultavimo modelis VAkoncepcija Mokyklų modeliai Formalių studijų programa ir mokymosi medžiaga Longitudinis tyrimas Konsultantai Aktyviai veikianti VA Modelių išbandymas Mokymai TYRIMAS Mokymai Tinklas GERA MOKYKLA Konsultavimo programos (1+5) Konsultavimo programų paketai (1+5) VA modelis Konsultavimo tyrimas Mokyklų efektyvumo tyrimas Galimybių studija Formalių studijų programa ir mokymosi medžiaga NACIONALINIS LYGMUO SAVIVALDOS LYGMUO MOKYKLOS BENDRUOME Longitudinio tyrimo instrumentai Institucionalizavimas
  • 40.
    BUS SUKURTA NACIONALINIAME LYGMENYJE SAVIVALDYBIŲ LYGMENYJE MOKYKLŲ LYGMENYJE Lyderystės vardan mokymosi samprata; Mokyklų paramos fondas; Metinių švietimo lyderių forumų tradicija; Viešosios konsultacijos; Konsultavimo mechanizmai; Formaliųjų, neformaliųjų lyderystės studijos, kompetencijų pripažinimas; Apibrėžtos švietimo lyderių karjeros galimybės; Aktyviai veikianti virtuali aplinka; Longitudinio tyrimo tradicija . Unikalūs savivaldybės ir mokyklų bendradarbiavimo modeliai 15 –oje savivaldybių; Apie 70 savivaldybės švietimo padalinių darbuotojų dalyvauja formaliose bei neformaliose studijose parenkant modulius pagal individualius ir savivaldybės mokyklos poreikius. Aprašyta , nufilmuota ir kitaip dokumentuota kiekvienos savivaldybės kaitos kelias, jame dalyvaujančių žmonių patirtis. Mokyklų ir savivaldybių kaitos procesai suderinami tarpusavyje ir įtvirtinami mokyklos bei savivaldybės praktikose bei dokumentuose. Unikalūs mokyklų lyderystės modeliai , padedantys struktūras, vadybą ir kitus procesus pritaikyti geresniam mokinių mokymuisi. Galimybės gauti Mokyklų paramos fondo grantus. Jungimasis į tinklus; Didelės grupės motyvuotų švietimo lyderių iš mokyklų dalyvavimas formaliose bei neformaliose studijose. Aprašomas, filmuojamas, kitais būdais dokumentuojamas kiekvienos mokyklos ir jos žmonių kaitos kelias. Mokyklų ir savivaldybių kaitos procesai suderinami tarpusavyje ir įtvirtinami mokyklos bei savivaldybės praktikose bei dokumentuose.
  • 41.
    KĄ GAUNA MOKYKLA?MOKYKLA PARAMA MODELIAI MOKYMAI KONSULTAVIMAS VA

Editor's Notes

  • #28 Magristro diplomą sudaro 90 ECTS kreditų 30 kreditų skiriama baigiamojo darbo rašymui ir gynimui Mokymuisi skiriama 60 ECTS kreditų. Iš kurių kreditų iki 20 ECTS kreditų skiriama praktikai Kontaktiniam mokymuisi skiriama iki 200 akad. val. (apie 7 ECTS kreditai), o likusieji skirti savarankiškam mokymuisi bei tyriamajai veiklai 4 kontaktinio mokymosi moduliai - tai 6 mokymosi dienos po 8 akad. val. plius įžanginis 8 akad. val. mokymosi modulis