Projekto idėja Paramossavarankiškiems lyderiams infrastruktūros sukūrimas: plėtojant vadybines kompetencijas; atveriant naujas karjeros galimybes; išlaisvinant mokyklą; įgalinant švietimo bendruomenę ir kiekvieną jos narį; tobulinant mokyklą.
3.
Projekto tikslas Suformuotiparamos š vietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus Uždaviniai: Sukurti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelį; Sukurti virtualią aplinką; Sukurti visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemą; Kurti ir išbandyti lyderyste paremtus mokyklų valdymo modelius. Vykdyti longitudinius švietimo lyderystės raiškos tyrimus
4.
KONSULTAVIMAS VIRTUALI APLINKAMOKYKLOS VALDYMO MODELIAI VADYBINIŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA LYDERYSTĖS RAIŠKOS LONGITUDINIS TYRIMAS Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas Konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašas Konsultantų mokymo programos Mokymo programų mokymo paketai VA rengimo ir įgyvendinimo modelis VA koncepcija Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas Siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašas Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studija Formalių studijų programa Formalių studijų metodinė medžiaga Neformalių studijų programos ir įgyvendinimo modeliai Neformalių studijų metodinė medžiaga Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir instrumentų sukūrimas Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas
5.
Veiklos rezultatai 2009 09- 2011 06: atlikti konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimą; sukurti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašą; sukurti šešias konsultantų mokymo programas; parengti šešis konsultantų mokymo programų mokymo paketus; sukurti virtualios aplinkos (VA) koncepciją; sukurti virtualios aplinkos (VA) rengimo ir įgyvendinimo modelį; atlikti Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimą; sukurti siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašą; parengti vadybinių ir lyderystės kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studiją; sukurti formalių studijų programą; parengti formalių studijų programos metodinę medžiagą, ją padauginti ir įrišti; sukurti neformalių studijų programą ir įgyvendinimo modelį; parengti neformalių studijų programos metodinę medžiagą, ją padauginti ir įrišti; sukurti longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologiją ir instrumentus; atlikti longitudinį Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimą.
Sisteminė lyderystė Sisteminėlyderystė - tai mokyklų ir visos švietimo sistemos tobulinimas pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visuose lygmenyse – klasėje, mokykloje, savivaldybėje ir nacionaliniu mastu. OECD, Improving School Leadership
8.
Lyderystė vardan mokymosiGalingų ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams, specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi. D.Fink, A.Hargreaves, Tvarioji lyderystė
9.
Kokį lyderį ugdome? Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus ir nuolatinį mokymąsi, tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis savo ir bendruomenių dėmesį į mokymo ir mokymosi kokybę.
10.
Kaip suprantame lyderystę? Švietimo lyderis pirmiausia yra mokymosi lyderis. L yderystės reiškinys, lyderystė traktuojama kaip procesas, o ne padėtis , kurią žmogus gali oficialiai užimti organizacijoje (Hugan, Curphy, 1999). L yderystės raiškos rezultatas yra sėkmingas mokymasis arba aukšta mokymosi kokybė, o ją turi palaikyti visi lygmenys: nacionalinis, regioninis bei mokyklos (švietimo institucijos) Pokyčiai, vykstantys nacionaliniu ar savivaldybės lygmeniu turi daryti įtaką geresniam mokinių mokymuisi klasėje;
11.
Ko reikia lyderystei? Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visuose švietimo lygmenyse, grindžiami pagarba (žmogui, profesijai, susitarimams), pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą.
12.
Švietimo lyderiai turibūti pasirengę veikti keturiose srityse : Vadovavimas mokymuisi (leading learning); Vadovavimas žmonėms (leading people) ; Vadovavimas organizacijoms (leading organizations). Savęs tobulinimas S.Blandford, Lyderių laikas
13.
Švietimo lyderystė judantnuo mokymo link mokymosi paradigmos svarbu ne tik padėti besimokantiesiems pasiekti mokymosi rezultatų siaurąja prasme, bet ir plėtoti jų gebėjimus nuolat mokytis (achievement); išmanyti bei taikyti įvairiausias mokymosi strategijas ; įžvelgti ir pašalinti mokytis trukdančias kliūtis ( access), mylėti ir tikėti besimokančiaisiais, stiprinti jų vertybinį pamatą bei tikėjimą savimi ir kitais bei stiprinti jų norą mokytis (aspiration). S.Blandford, Lyderių laikas
„ Lyderių laiko”tyrimai Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas; Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studija Longutidinio lyderystės raiškos tyrimo instrumentai bei tyrimas; Papildomas: Mokyklų vadovų bei mokytojų apklausa
Kas padaryta Kosiekiam ( vizija ) Kas svarbu ( vertybės) Procesas Parengimas Kompetencija Atranka Reputacija Paklausa Teisinė bazė Pasiūla Konsultavimas(is) (kaip jį suprantam) Sritys Formos Institucionalizavimas Tapsmas Metodai Programos Resertifikavimas Sertifikavimas Finansavimas Karjera Veikla
Lyderystė vardan mokymosiVesti mokymąsi Vesti organizaciją Vesti darbuotojus Tobulinti save Švietimo misija Švietimo lyderystės formaliųjų studijų programos
26.
Programos iš skirtinumas Bendras kontekstas Specifinis kontekstas Dalyko pobūdis Dėstytojų komanda Dalyvių motyvacija
27.
Švietimo lyderystės neformaliosiosprogramos Ugdymo formos turi besimokantiesiems sudaryti sąlygas patiems ugdytis savivaldžios veiklos iniciatyvas Mokymosi m odulių turinys, jo įsisavinimo formos turi ugdyti vertybiniais principais besireminačius lyderius Kompetencijų patvirtinimo (akreditacijos) procedūra turi būti ne tik vertinamojo , bet ir ugdomojo pobūdžio
Teisės aktų sąvadasMokyklų savarankiškumo plėtotės gairės; Švietimo lyderių karjeos plėtotės gairės (apimančios konsultavimą); Įdarbinimas remiantis laikino įdarbinimo įstatymo nuostatomis; Švietimo įstatymo pakeitimai; Mokinio krepšelio metodikos koregavimas Lyderystės VA kaip informacinės sistemos nuostatai
Judant nuo mokymolink mokymosi … Turi keistis šios sritys: Tarpusavio santykiai Ugdymo turinys Lyderystė Mokymosi erdvės Valdymo, laiko ir kt. struktūros ir sistemos Konsultavimas(-is) Profesinis tobulinimasis J.Robertson, L.Stoll
32.
Lyderių laikas apima:Lyderystė vardan mokymosi Lyderių laiko veiklos Tarpusavio santykiai Lyderystės mokykloje modeliai Formaliosios/neformaliosios programos Virtuali aplinka Konsultavimas Profesinis tobulinimasis Formaliosios/neformaliosios programos Virtuali aplinka Konsultavimasis Mokymosi erdvės Mokyklos lyderystės modeliai Formaliosios/neformaliosios programos Virtuali aplinka Konsultavimasis Ugdymo turinys/procesas Mokyklos lyderystės modeliai Konsultantų rengimo programos Virtuali aplinka Konsultavimas(-is) Konsultavimas Konsultantų rengimo programos Lyderystės mokykloje modeliai Formaliosios/neformaliosios programos Virtualia aplinka Valdymo, laiko ir kt. struktūros ir sistemos Lyderystės mokykloje modeliai Konsultavimasis Formaliosios/neformaliosios studijos
Kam daro įtakąLL ? MOKINIŲ MOKYMASIS Konsultavimo modelis Profesinio tobulinimosi sistemai; Pagalbos pedagogui ir mokyklai sistemai; Karjeros sistemai Švietimo stebėsenos ir priežiūros sistemai bei kultūrai Mokyklų valdymo ir veiklos tobulinimui Ugdymo turinio, proceso kaitai Mokyklų tobulinimui Lyderystės mokykloje modeliai Švietimo valdymo sistemai Mokyklų savarankiškumo stiprinimui Mokyklos finansavimo tvarkai Mokyklos struktūros kaitai Ugdymo turinio, proceso kaitai Mokyklų tobulinimui Virtuali aplinka Profesinio tobulinimosi sistemai Pagalbos pedagogui bei mokyklai sistemai Konsultavimo sistemai Karjeros sistemai Mokyklų valdymo ir veiklos tobulinimui Formaliosios /neformaliosios studijos bei kompetencijų pripažinimo tvarka Profesinio tobulinimosi sistemai Karjeros sistemai Švietimo valdymo sistemai Ugdymo turinio/proceso tobulinimui Longitudinis tyrimas Švietimo stebėsenai Visiems lyderystės plėtros aspektams
35.
LL siūlomos inovacijosProfesinio mokymosi konsultantas Proceso konsultavimas(is) Švietimo lyderių karjeros sistema Naujos profesinio mokymosi formos Neformaliuoju ir informaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimas Longitudiniai tyrimai Mokyklos lankstumo didinimo gairės Pagalbos mokyklai fondas Savaime besiformuojanti švietimo lyderių bendruomenė, veikianti Virtualioje aplinkoje
TIKSLAI IR UŽDAVINIAIProjekto įgyvendinimo ETAPAI Konsultavimo komponentas VA komponentas Mokyklos modelių komponentas Vadybinių kompetencijų plėtra Lyderystės raiškos longitudinis tyrimas 10.1. plėtoti konsultacinių paslaugų rinką, jautrią švietimo subjektų poreikiams ir galimybėms 10.2. kurti konsultavimo(si) virtualioje aplinkoje galimybes 10.4. kurti ir išbandyti lyderyste paremtus mokyklų valdymo modelius 10.3. sudaryti sąlygas vientisos ir integruotos visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemos, padėsiančios gerinti ugdymo kokybę, sukūrimui I ETAPAS 10.1.1. sukurti ir mokyklose išbandyti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelį ir praktinio taikymo metodiką 10.2.1. sukurti virtualią aplinką, sudarančią galimybę švietimo vadybininkams naudotis elektroninėmis paslaugomis; 10.4.1. sukurti ir Lietuvos mokyklose ir savivaldybėse organizuoti naujų valdymo modelių įgyvendinimo bandymus. 10.3.1. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo paslaugas parengiant, testuojant ir akredituojant modulinę jungtinės magistrantūros studijų programą; 10.3.2. sukurti vadybinių kompetencijų neformalaus papildymo paslaugas, skirtas savarankiškai besimokantiems ir dirbantiems praktikams; II ETAPAS 10.1.2. parengti konsultantus, gebančių konsultuoti ugdymo proceso, strateginio planavimo, valdymo ir kitomis mokykloms svarbiomis temomis; 10.1.3. sudaryti sąlygas būsimiems ekspertams ir konsultantams mokytis konsultavimo įgūdžių; 10.1.4. suburti konsultantus į bendradarbiavimo tinklą; 10.1.5. konsultuoti savivaldybių švietimo padalinius dėl mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo, atliepiant rinkos poreikius; 10.1.6. atrasti/sukurti instituciją (padalinį), kuri(s) koordinuotų švietimo konsultacines paslaugas, užtikrintų sistemingą konsultantų darbo vertinimą ir koordinuotų jų mokymą; 10.2.2. parengti mokyklos valdymo, naudojant informacines ir komunikacines technologijas, konsultantus. 10.4.1. sukurti ir Lietuvos mokyklose ir savivaldybėse organizuoti naujų valdymo modelių įgyvendinimo bandymus. 10.3.3. sukurti vadybinių kompetencijų formalaus pripažinimo paslaugas; 10.3.4. vykdyti loingitudinius lyderystės raiškos kaitos tyrimus suteiktų kompetencijų taikymo stebėjimui.
38.
Pagrindinės LL IIetapo idėjos Visos veiklos lygiagrečiai vyksta nacionaliniame, savivaldybės ir mokyklos lygmenimis. To reikia tam, kad tarp lygmenų nuolat vyktų dalijimasis, augtų tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas, būtų realiai įgyvendinamas subsidiarumo principas. Visuose lygmenyse didinama kritinė švietimo lyderių masė. Švietimo lyderis – bet kuris iniciatyvus švietimo dalyvis, siekiantis geresnio besimokančiųjų mokymosi, prisiimantis atsakomybę, besiremiantis aiškiomis vertybėmis. Visuose lygmenyse įtvirtinama lyderystės vardan mokymosi idėja: – visų lygmenų ir švietimo dalyvių sutelktos pastangos gerinti kiekvieno mokinio mokymąsi. Kuriamos bendradarbiavimo, tarimosi tradicijas per nuolatinius švietimo lyderių forumus, viešąsias konsultacijas; Kuriamas naujas Lietuvai valstybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo bendradarbiavimo modelį, sukuriant Mokyklų paramos fondas; Motyvuotos savivaldybės ir mokyklos sukuria unikalius lyderystės plėtros modelius; Žmonių ir institucijų patirtys dokumentuojamos įvairiomis formomis ir skleidžiamos virtualioje aplinkoje; Konsultantų rengimas derinamas su praktika- jie iš karto dirba atrinktose savivaldybėse ir mokyklose; Ženkliai plėtojamos lyderystės kompetencijos į formalias ir neformalias lyderystės studijas įtraukiant virš 300 švietimo lyderių iš nacionalinio, savivaldybių bei mokyklų lygmenų
39.
Konsultavimo modelis VAkoncepcija Mokyklų modeliai Formalių studijų programa ir mokymosi medžiaga Longitudinis tyrimas Konsultantai Aktyviai veikianti VA Modelių išbandymas Mokymai TYRIMAS Mokymai Tinklas GERA MOKYKLA Konsultavimo programos (1+5) Konsultavimo programų paketai (1+5) VA modelis Konsultavimo tyrimas Mokyklų efektyvumo tyrimas Galimybių studija Formalių studijų programa ir mokymosi medžiaga NACIONALINIS LYGMUO SAVIVALDOS LYGMUO MOKYKLOS BENDRUOME Longitudinio tyrimo instrumentai Institucionalizavimas
40.
BUS SUKURTA NACIONALINIAME LYGMENYJE SAVIVALDYBIŲ LYGMENYJE MOKYKLŲ LYGMENYJE Lyderystės vardan mokymosi samprata; Mokyklų paramos fondas; Metinių švietimo lyderių forumų tradicija; Viešosios konsultacijos; Konsultavimo mechanizmai; Formaliųjų, neformaliųjų lyderystės studijos, kompetencijų pripažinimas; Apibrėžtos švietimo lyderių karjeros galimybės; Aktyviai veikianti virtuali aplinka; Longitudinio tyrimo tradicija . Unikalūs savivaldybės ir mokyklų bendradarbiavimo modeliai 15 –oje savivaldybių; Apie 70 savivaldybės švietimo padalinių darbuotojų dalyvauja formaliose bei neformaliose studijose parenkant modulius pagal individualius ir savivaldybės mokyklos poreikius. Aprašyta , nufilmuota ir kitaip dokumentuota kiekvienos savivaldybės kaitos kelias, jame dalyvaujančių žmonių patirtis. Mokyklų ir savivaldybių kaitos procesai suderinami tarpusavyje ir įtvirtinami mokyklos bei savivaldybės praktikose bei dokumentuose. Unikalūs mokyklų lyderystės modeliai , padedantys struktūras, vadybą ir kitus procesus pritaikyti geresniam mokinių mokymuisi. Galimybės gauti Mokyklų paramos fondo grantus. Jungimasis į tinklus; Didelės grupės motyvuotų švietimo lyderių iš mokyklų dalyvavimas formaliose bei neformaliose studijose. Aprašomas, filmuojamas, kitais būdais dokumentuojamas kiekvienos mokyklos ir jos žmonių kaitos kelias. Mokyklų ir savivaldybių kaitos procesai suderinami tarpusavyje ir įtvirtinami mokyklos bei savivaldybės praktikose bei dokumentuose.
#28 Magristro diplomą sudaro 90 ECTS kreditų 30 kreditų skiriama baigiamojo darbo rašymui ir gynimui Mokymuisi skiriama 60 ECTS kreditų. Iš kurių kreditų iki 20 ECTS kreditų skiriama praktikai Kontaktiniam mokymuisi skiriama iki 200 akad. val. (apie 7 ECTS kreditai), o likusieji skirti savarankiškam mokymuisi bei tyriamajai veiklai 4 kontaktinio mokymosi moduliai - tai 6 mokymosi dienos po 8 akad. val. plius įžanginis 8 akad. val. mokymosi modulis