1. Mokyklos veiklos tobulinimas,
siekiant sudaryti sąlygas ugdytis
kiekvienam vaikui(Didžiosios
Britanijos ir kitų šalių patirties,
įgytos stažuotės metu Londone,
pristatymas)
Vida Dičiūnaitė,
Anykščių švietimo skyriaus vedėja
2014

11. AKADEMIJOS, MOKYKLŲ KLASTERIAI
• Didžiojoje Britanijoje, o ir visose
Europos šalyse, einama mokyklų
savarankiškumo didinimo link. Tačiau
tam, kad mokykla taptų
savarankiška(Anglijoje gautų taip
vadinamos akademijos statusą), reikia
pasiekti labai gerų mokymo(-si)
rezultatų, mokyklos veiklą turi labai
gerai įvertinti OFSTED-as.
• Tuo būdu Anglijoje pradėti kurti
mokyklų klasteriai, mokyklų tinklai,
kurių vadyba pagrįsta aukštomis
moralinėmis nuostatomis,
kolektyvine atsakomybe, noru dalintis
gerąja patirtimi, efektyviu ir
racionaliu tiek žmogiškųjų, tiek
materialinių resursų panaudojimu.
• Akademijos savarankiškumas
pagrįstas teise savaip sudaryti
ugdymo planus, kurti programas,
taikyti savus mokymo metodus.
Akademija laisvai disponuoja
biudžetu, pasirenka savo vadovavimo
struktūrą ir vadybos metodus.
• Akademijai taip pat priskiriamos kitos
mokyklos, kurioms OFSTED-o buvo
rekomenduota tobulintis arba kurios
buvo priskirtos nepatenkinam lygiui.
Šioms mokykloms akademija padeda
tobulintis ir siekti gerų ugdymo
rezultatų.

13. City of London Academy Islington
• Tačiau nežtenka vien didžiuotis
pasiekus aukščiausią mokyklos
lygmenį, su mokyklos autonomija
ateina ir atsakomybė, ir
atskaitomybė.
• City of London Academy Islington,
akademijoje, kurioje lankėmis, tiek
vadovai, tiek mokytojai kartojo: kad
mokinys pasiektų gerų rezultatų, jis
turi būti laimingas mokykloje, jausti
mokymosi džiaugsmą, jaustis svarbiu
ir mokyklos bendruomenėje
vertinamu, tuo pačiu tiksliai suvokti,
kaip jam reikia elgtis.
• Vidaus tvarkos taisyklės sudaromos
diskusijų ir susitarimų būdu, bet, kai
jos patvirtinamos, jų laikymasis
tampa privalomas visiems.
• Visos mokyklos aptvertos tvoromis,
įeiti ir išeiti gali tik su leidimais, visi
mokiniai privalo nešioti uniformas ir
mokykloje, ir už jos ribų, o, kas
įdomiausia ir labiausiai nustebino –
pasibaigus kiekvienai pertraukai
kieme prie durų sustoja dalykų
mokytojai ir prie kiekvieno iš jų
rikiuojasi į eilę mokiniai klasėmis,
atsižvelgiant , kokio dalyko bus
pamoka. Ir taip mokytojas eilute
nusiveda mokinius į
klasę(žr.nuotrauką).

17. Vauxhall pradinė mokykla (primary
school)
• Vauxhall pradinėje mokykloje
mokosi 220 mokinių iš tautinių
mažumų , todėl mokinių skaičius
mažesnis negu kitose mokyklose.
Mokykla turi integruotą vaikų
centrą , užsiimantį socialine
pagalba vaikams, jų tėvų
mokymu.
• Mokykloje irgi buvo pristatyta
patirtis, kaip galima sudaryti
tinkamas sąlygas siekti kiekvieno
mokinio pažangos. Ugdymo
principai mūsų mokytojams
žinomi : pagarba kiekvienam
vaikui, atsižvelgimas į kiekvieno
vaiko gebėjimus atitinkamai
pritaikant jam tinkamus metodus,
tik mūsų mokyklose pasigendama
kasdieninio jų pritaikymo.
• Akcentuotina, kad mokytojas
visada yra tarp mokinių,
bendraujama akių lygyje, dažnai
sėdi ant grindų šalia vaikų.

29. Inspektavimas
• Inspektavimas daro didelę įtaką mokykloms, kad jos galėtų
vadintis geromis mokyklomis. OfSTED sukūrė skaidrius ir
įtikinamus modelius, kaip įvertinti mokyklas.
• Inspektoriai vertina mokyklos veiklos rezultatus pagal 4
pagrindines funkcijas (mokinių pasiekimus, mokymo
kokybę, mokinių elgesį ir jų saugumą, vadovavimo /
valdymo kokybę) 4 lygiais (puikūs, geri, reikalingi tobulinti,
nepakankami). Patikrinimo metu privaloma mokinių, jų
tėvų ir mokyklos personalo apklausa.
• Patikrinimo ataskaitos (apie 10 puslapių) yra tikslios,
nurodomas veiklos įvertinimo lygis, konkretūs būdai, kaip
pagerinti mokyklos veiklą, kad ji taptų efektyvi ir
veiksminga.

31. Inspektavimas
• Pagrindinis inspektavimo tikslas- tobulinti mokyklos veiklą,
o tuo pačiu, kad tėvai žinotų ir galėtų pasirinkti savo
vaikams gerą mokyklą.
• Jei mokyklos veikla įvertinama nepatenkinamai, skiriamos
specialios priemonės veiklai tobulinti, diskutuojama su
vietos valdžios administracija, pagalbos mokyklai
institucijomis, kaip tai mokyklai padėti. Vienas OFSTED-o
inspektorius paskiriamas pastoviai vizituoti ir stebėti
mokyklos progresą, kol mokyklą bus galima priskirti bent
jau 3 lygiui, tačiau jeigu per 2 metus niekas nesikeičia,
vykdomas dar vienas išsamus patikrinimas ir sprendžiamas
klausimas arba dėl mokyklos prijungimo prie stiprios
mokyklos, arba direktoriaus pakeitimo, arba mokyklos
uždarymo.

32. Švietimo tendencijos Europoje (pagal vizite
dalyvavusių šalių atstovų pristatymus)
• Savarankiškumo ribos
• Visose šalyse einama mokyklų
decentralizacijos link.
• Savarankiškumas ir laisvė paprastai yra
derinama su įvairių lygių pasitikėjimu ir
atsakomybe..
• Mokytojų veiklos kokybė
• Yra didelis skirtumas tarp mokytojų veiklos
kokybės, skirtumus daugiausia lemia istorinė,
kultūrinė ir finansinė padėtis.
Ugdymo planai ir programos
• Yra įvairių požiūrių į mokymo programų
kūrimą ir įgyvendinimą, pradedant nuo
nacionalinių mokymo programų ir baigiant
atskirų mokyklų programomis.
• Išorinis vertinimas
• Mokyklų išorės patikrinimų struktūros veikia
visose šalyse, išskyrus Suomiją. Vis dėlto,
ryškus skirtumas tarp inspektorių vaidmenų:
vienur jie gali būti geranoriški patarėjai ,
kitur taikyti specialias priemones, kurios yra
privalomos vykdyti mokykloms.
• Nacionaliniai egzaminai
• Daugelyje šalių standartizuoti testai /
nacionaliniai egzaminai buvo pristatyti kaip
priemonė nustatyti mokyklos kokybę ir
nurodyti ugdymo tobulinimo kryptis.

33. IŠŠŪKIAI EUROPOS ŠVIETIMUI
Dažnai švietimo politika keičiama pasikeitus įvairių
lymenų rinkimų rezultatams, nelieka tęstinumo.
Sunkoka suderinti savarankiškumą su atskaitomybe,
atsakomybe.
Problematiškas mokyklų vadovų -lyderių atėjimas į
mokyklą, tokių vadovų parengimas, jų noras dirbti
mokykloje.
Aukšta mokytojo kompetencija, jos susiejimas su prestižu
bei atitinkamu atlyginimu.
Mokinių požiūris į mokyklą, į mokymąsi.
Mokyklos nelankymo problemų sprendimas.

34. Galimybės
• Jei būtų politinė valia, šiuos
geros praktikos pavyzdžius
galima lengvai perkelti į
daugumą vizite dalyvavusių
šalių:
1. Sistemingai vystyti
lyderystę mokyklose .
2. Išorės tikrinimai ir po jų
einantys veiksmai, kaip
priemonė gerinti mokyklos
pasiekimus .
• 3. Didelį dėmesį skirti
mokinių elgesiui , kaip
reikšmingam veiksniui
užtikrinant sėkmingą
mokinių mokymąsi .
4. Sutelkti dėmesį į lygių
galimybių mokiniams ugdyti
sudarymą.
5. Sisteminga parama
tobulintinoms mokykloms,
prastesnių mokyklų
atskaitomybė .

36. Anglijos švietimo sistemos vystymo
kryptys
◊ Daugiau autonomijos
mokykloms .
◊ Sudaryti sąlygas
mokykloms pačioms ugdyti
mokytojus .
◊ Mokykloms sudaryti
galimybę mokytis iš
geriausių mokyklų, o ne
centro nurodymų.
◊ Anksti nustatyti ugdymo
spragas ir suteikti vaikams
geriausią ugdymo startą.
◊ Sėkmės matavimas pagal
tarptautinius standartus.
◊ Didinti standartus - tiek
mokinių rezultatams, tiek
mokytojų kvalifikacijai ir
kompetencijai.
◊ Padaryti finansavimo
sistemą teisingesnę, kad ir
vaikai iš skurdesnių šeimų
turėtų lygias galimybes siekti
mokymosi kokybės.

37. IŠVADOS
Kompetencija ir lygios galimybės švietime turėtų
būti bendras Europos tikslas.
Norint pasiekti šį tikslą, EUROPA turi turėti aiškią
ilgalaikę viziją, kuri turėtų būti susieta su
sistemingomis, įrodymais pagrįstomis,
priemonėmis, susijusiomis su profesiniu /
vadovavimo tobulinimu , paramos,
savarankiškumo ir atskaitomybės didinimu .