Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pristatymas Utenos Dauniškio gimnazijoje, Vaižganto g. 48, Utena. Lektorius – Sigitas Alubauskas

1. Mihaly Csikszentmihalyi
SRAUTAS
Optimali išgyvenimo psichologija
1990 m.

3. M.Čiksentmihalis yra vengrų kilmės žymus JAV
psichologijos profesorius, didžiąją gyvenimo dalį skyręs
laimės fenomeno studijoms, paliko unikalų pėdsaką
pozityviosios psichologijos srityje, sukūręs srauto (angl.
flow) teoriją.

4. Nepaisant to, kad dabar esame sveikesni ir gyvename
ilgiau, nepaisant stulbinančių sukauptų mokslo žinių,
žmonės dažnai jaučiasi iššvaistę gyvenimą, apgailestaudami,
kad nugyventi metai buvo kupini nerimo ir nuobodulio, o
ne laimės.

5. Ar taip yra todėl, kad likti nepatenkintiems yra žmonijos
lemtis ir kiekvienas žmogus visada nori daugiau, nei gali
turėti?

6. Prieš 2 300 metų Aristotelis padarė išvadą, kad labiausiai
žmonės siekia laimės.
Laimė siekiama tiesiog dėl jos pačios, o bet koks kitas tikslas
– sveikata, grožis, pinigai ar galia – vertinamas tik todėl, kad
taip tikimės būti laimingi.
Pristatomos knygos tikslas – moderniosios psichologijos
priemonėmis atsakyti į labai seną klausimą, kada žmonės
jaučiasi laimingiausi.

7. Laimė nėra sėkmė ar atsitiktinė proga. Tai nėra kažkas, ką
galima nusipirkti ar išsireikalauti. Ji labiau priklauso ne nuo
išorinių įvykių, o nuo to, kaip juos interpretuojame.
Laimė yra būsena, kuriai kiekvienas žmogus turi pats
pasiruošti, puoselėti ir saugoti.
Laimę randame tik iki galo išgyvendami kiekvieną savo
gyvenimo smulkmeną – tiek gerą, tiek blogą , o ne tiesiogiai
jos ieškodami.

8. Kaip galima pasiekti šį nepagaunamą tikslą, jei to
neįmanoma padaryti tiesiogiai?
Tas būdas būtų gebėjimas valdyti savo sąmonę.
Kiekvienam teko išgyventi laikotarpį, kai iš tikrųjų jaučiamės
savo likimo šeimininkais, galinčiais kontroliuoti savo
veiksmus.
Tai optimalus išgyvenimas. Optimalus išgyvenimas yra tai, ką
priverčiame įvykti, suvokiant, kad dalyvauji nulemdamas
gyvenimo turinį, o tai kone tiksliausiai nusako laimės sąvoką.

9. Knygos autorius, stengėsi išsiaiškinti kaip ir kodėl žmonės
jaučiasi tada, kai sau patinka labiausiai. Tyrime dalyvavo
tūkstančiai įvairiausių profesijų, amžiaus ir išsilavinimo,
skirtingų kultūrų žmonių.
Remdamasis tyrimu autorius sukūrė optimalaus
išgyvenimo teoriją, paremtą srauto samprata – būsena, kai
žmogus taip panyra į veiklą, kad visa kita atrodo nesvarbu; pats
išgyvenimas būna toks malonus, kad žmonės tai darytų bet
kokia kaina, vien dėl proceso.

10. Knygoje Srautas analizuojama, kaip:
- siekiama laimės, valdant vidinį gyvenimą;
- kaip veikia sąmonė ir kaip ji valdoma;
- kaip pasiekti, kad sąmonėje vyrautų tvarka ir kaip valdyti psichinę
energiją;
- veiklos ir srauto išgyvenimo sąlygos žmones daro laimingus;
- pasinaudoti fiziniais ir sensoriniais gebėjimais, gerinti simbolinio mąstymo
gebėjimus;
- išmokti darbą paversti srautą skatinančia veikla;
- santykius su tėvais, sutuoktiniu, vaikais ir draugais padaryti malonesnius;
- reaguoti į stresą, kad gebėti džiaugtis gyvenimu, nepaisant bėdos;
- susieti visus išgyvenimus į prasmingą modelį.

11. LAIMĖS PERMĄSTYMAS
Nepasitenkinimo šaknys
Visata buvo sukurta negalvojant apie patogumą žmonėms.
Net Žemės negalime pripažinti kaip itin svetingos žmogui.
Neprotinga tikėtis, kad pastangos pakeisti išorines sąlygas
iškart pagerins mūsų gyvenimo kokybę.
Mūsų savijauta, gyvenimo teikiamas džiaugsmas tiesiogiai
priklauso nuo to, kaip protas filtruoja ir interpretuoja
kasdienius išgyvenimus.
Ar esame laimingi, priklauso nuo vidinės harmonijos, o ne
nuo gebėjimo valdyti galingas visatos jėgas.

12. LAIMĖS PERMĄSTYMAS
Kultūrinės apsaugos
Viena pagrindinių kiekvienos kultūros užduočių – apsaugoti
savo narius nuo chaoso, nuraminti juos, pabrėžiant jų svarbą
ir būsimą sėkmę.
Apsaugos, kurios buvo veiksmingos praeityje, tokios kaip
religija, patriotizmas, etninės tradicijos ir socialinių klasių
įdiegti papročiai, yra neveiksmingi vis didesniam skaičiui
žmonių.
Vidinės tvarkos nebuvimas pasireiškia subjektyvia būsena,
kartais vadinama nerimu ar egzistencine baime.

13. LAIMĖS PERMĄSTYMAS
Susigrąžinti išgyvenimus
Iracionalus suaugusiųjų elgesys dažnai yra vaikystės nusivylimų
rezultatas.
Norėdami susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo nerimu ir įveikti
depresiją, žmonės turi tapti nepriklausomi nuo socialinės aplinkos, kad
nebebūtų aktuali gaunama nauda ar atpildas.
Žmogus turi ugdytis gebėjimą rasti malonumą ir tikslą, nepriklausomai
nuo išorinių sąlygų.
Augome manydami, kad mūsų gyvenime svarbiausia tai, kas vyks
ateityje. „Mes visada ruošiamės gyventi, bet niekada negyvename“
(R.V.Emersonas).

14. LAIMĖS PERMĄSTYMAS
Išsilaisvinimo keliai
Paprasta tiesa, kad sąmonės valdymas lemia gyvenimo kokybę, yra
žinoma seniai.
Anot Froido, du tironai, besigrumiantys dėl proto valdymo – tai id ir
superego, pirmasis genų tarnas, o antrasis – visuomenės liokajus.
Priešprieša jiems – ego, atstovaujantis tikriesiems savojo aš
poreikiams jo konkrečioje aplinkoje.
Kiekvienoje epochoje, kiekvienoje kartoje, o gyvenimo sąlygoms
keičiantis itin greitai, net kas kelerius metus būtina permąstyti ir
performuluoti , ko reikia norint pasiekti sąmonės autonomijos.
Sąmonės valdymas veda prie išgyvenimo kokybės valdymo.

15. Sąmonės anatomija (1)
Tam tikru istorijos laikotarpiu kai kuriose kultūrose manyta,
kad žmogus netampa tikru žmogumi, kol neišmoksta valdyti
savo minčių ir jausmų.
Yra istorinių laikotarpių, pavyzdžiui, dabartinis, kuriuo
gebėjimas susivaldyti nelaikomas pagarbos verta savybe.
Žmonės, kurie bando tai daryti, atrodo kiek juokingi, pernelyg
susikaustę.
Tačiau, kad ir kokios tendencijos vyrautų, panašu, kad
laimingiau gyvena tie, kurie išmoksta valdyti tai, kas vyksta jų
sąmonėje.

16. (2)
Sąmonė yra biologinių procesų rezultatas, kuriam egzistuoti
leidžia nepaprastai sudėtinga nervų sistema.
Sąmonės veikimo mechanizmą ne visiškai kontroliuoja jos
biologinė programa. Ji daugeliu atvejų yra savarankiška.
Sąmonės tikslas - pateikti informaciją apie organizmo išorėje ir
viduje vykstančius įvykius taip, kad ją kūnas galėtų įvertinti ir
atitinkamai veikti.
Sąmonė veikia kaip informacinis centras , renkantis, apdorojantis
ir skleidžiantis duomenis apie pojūčius, suvokimus, jausmus ir
idėjas, o tada įvertinantis visą šitą įvairaus pobūdžio informaciją ir
nustatantis prioritetus.

17. (3)
Žmogaus nervų sistema tapo tokia sudėtinga, kad dabar gali paveikti
savo būsenas, todėl tam tikru mastu ji tampa nepriklausoma nuo savo
genetinio plano ir realios aplinkos.
Tiesiog pakeisdamas sąmonės turinį, žmogus gali save padaryti
laimingą arba nelaimingą, nepriklausomai nuo to, kas iš tikrųjų vyksta
„išorėje“.
Mes visi pažįstame žmonių, iš pažiūros beviltiškas situacijas
paverčiančių iššūkiais, kuriuos reikia įveikti. Ir tai jie padaro tiesiog
panaudodami asmenines galias.
Sąmonėje vyksta tam tikri konkretūs sąmoningi įvykiai ( pojūčiai,
jausmai, mintys, ketinimai) ir mes juos galime nukreipti tam tikra
linkme.
Sąmonę galime laikyti apgalvotai klasifikuota informacija.

18. Sąmonės anatomija
Sąmonės ribos
Jei būtų galima neribotai plėsti sąmonės ribas, išsipildytų viena
pagrindinių žmonijos svajonių: beveik kaip būti nemirtingam ar
visagaliui.
Mokslo žinios leidžia įvertinti, kiek informacijos centrinė nervų
sistema pajėgi apdoroti:
- Vienu metu valdyti ne daugiau kaip 7 bitus informacijos;
- Trumpiausias laikas atskirti vienus bitus nuo kitų yra 1/18 s;
- Per 1 s galima apdoroti ne daugiau, kaip 126 bitus; per 1 min –
7560; per 1 val. – apie 500 000; per 70 metų (16 val. per
dieną) – 185 mlrd.
Pastaroji informacija rodo, kad viskas mūsų gyvenime turi būti
gaunama – kiekviena mintis, prisiminimas, jausmas ar veiksmas.

19. (2)
Sąmonės ribotumą įrodo faktas, kad norėdami suprasti, ką kitas
žmogus sako, turime apdoroti 40 bitų informacijos per sekundę.
Prisimenant, kad aukščiausia riba yra 126 bitai per sekundę,
teoriškai įmanoma suprasti, ką vienu metu kalba trys žmonės, bet
tik tuo atveju, kai į sąmonę neįsileidžiama jokia kita mintis ar
pojūtis.
Žmogus, kai nemiega, 8 proc. viso laiko praleidžia valgydamas,
dar tiek pat laiko skiria kitiems organizmo poreikiams
(prausiamės, rengiamės, skutamės ir t.t.). Tai reiškia, kad 15 proc.
laiko skirdami šioms veikloms, negalime nuveikti kitko, kam reikia
didžiulio susikaupimo.
Todėl informacija, kurią įsileidžiame į sąmonę, tampa labai svarbi;
būtent ji iš tikrųjų lemia gyvenimo turinį ir kokybę.

20. Dėmesys kaip psichinė energija
Informacija į sąmonę patenka todėl, kad ketiname į tai sutelkti
dėmesį, arba dėl dėmesį patraukiančių įpročių.
Pavyzdžiui vairuojant automobilį, avarinėje situacijoje reikia
priimti sprendimą per kelias sekundes, kartais net sekundės dalį.
Atrodo, kad reaguojama žaibiškai, tačiau tai iš tikro vyksta realiu
laiku. Ir tai nevyksta savaime: egzistuoja atskiras procesas, kuris
padaro tokias reakcijas įmanomas. Šis procesas vadinamas
dėmesiu.
Dėmesys parenka reikiamus informacijos bitus iš milijonų
galimų, dėmesys dalyvauja gaunant atitinkamas nuorodas iš
atminties, įvertinant įvykį ir pasirenkant tinkamą ėjimą.
Nepaisant didžiulių dėmesio galių, jis negali aprėpti arba išlaikyti
sukaupęs daugiau informacijos nei galima apdoroti vienu metu.

21. (2)
Kad žmogus geba valdyti sąmonę, rodo jo gebėjimas sava valia
sutelkti dėmesį, nesiblaškyti ir likti susikoncentravusiam nei ilgai,
nei trumpai – tiek, kiek reikia norint pasiekti tikslą.
Dėmesys lemia, kas į sąmonę paklius, o kas ne. Jis reikalingas ir
atliekant kitus protinius veiksmus, pavyzdžiui, norint prisiminti,
mąstant, jaučiant ir priimant sprendimus, taigi jį galime laikyti
psichine energija. Dėmesys yra tarsi energija, nes be jo neįmanoma
atlikti jokio darbo, o dirbant jis išsisklaido.
Tai energija, kurią galime valdyti, daryti su ja ką panorėję; taigi
dėmesys yra svarbiausia priemonė norint pagerinti išgyvenimo
kokybę.

22. Įeiti į save
O kurgi aš, subjektas, kuris nusprendžia, ką daryti su nervų
sistemos generuojama psichine energija?
Savasis aš taip pat yra sąmonės turinio dalis.
Savasis aš nėra tiesiog informacijos dalis. Jame yra viskas, kas
patenka į sąmonę: visi prisiminimai, veiksmai, troškimai,
malonumas ir skausmas – jis apima viską.
Savasis aš parodo tikslų hierarchiją, kurią suformavome per
savo gyvenimą.
Išgyvenimas priklauso nuo to, kaip panaudojame psichinę
energiją, t. y. nuo dėmesio struktūros. Šiuos procesus sieja
savasis aš arba dinamiškas visos mūsų tikslų sistemos vaizdas
galvoje.

23. Suirutė sąmonėje: psichinė entropija
Viena iš pagrindinių jėgų, neigiamai veikiančių sąmonę, yra psichiniai
trikdžiai, t. y. informacija, kuri prieštarauja esamiems ketinimams arba
neleidžia veikti.
Kai informacija sutrikdo sąmonę, keldama grėsmę jos tikslams,
pasireiškia vidinio sutrikimo būsena, vadinamoji psichinė entropija (aš
dezorganizacija).
Jei tokia būsena trunka ilgai, vidinis aš gali taip susilpnėti, kad nepajėgs
sutelkti dėmesio ir siekti savo tikslų.
Bet kokia mūsų apdorojama informacija įvertinama atsižvelgiant į jos
reikšmę savajam aš. Ar ji kelia grėsmę mūsų tikslams, ar ji juos palaiko,
ar ji yra neutrali?
Nauja informacija arba sujaukia sąmonę, priversdama mus pasiruošti
pavojui, arba išlaisvina psichinę energiją.

24. Tvarka sąmonėje: srautas
Psichinei entropijai priešinga būsena yra optimalus išgyvenimas. Kai į sąmonę
patenkanti informacija sutampa su tikslais, psichinė energija teka be pastangų.
Nereikia jaudintis, nėra pagrindo abejoti.
Optimalus išgyvenimas yra situacijos, kuriose dėmesį galima lengvai sutelkti
tam, kad asmuo galėtų siekti savo tikslų, nes nėra suirutės, kurią reikėtų įveikti,
nėra grėsmės, nuo kurios savasis aš turėtų gintis. Ši būsena buvo pavadinta
srauto išgyvenimu, nes tokį terminą paminėjo dauguma apklaustųjų,
apibūdindami, kaip jie jautėsi būdami geriausios formos.
Ši būsena yra priešinga psichinei entropijai. O tie, kurie ją pasiekia, sukuria
stipresnį, labiau savimi pasitikintį aš, nes didžioji dalis jų psichinės energijos
sėkmingai sutelkiama į tikslus, kurių siekti nusprendė jie patys.
Kai žmogus geba suvaldyti sąmonę taip, kad ji kuo dažniau patirtų srauto
būseną, jo gyvenimo kokybė neišvengiamai gerėja.

25. Kompleksiškumas ir savojo aš vystymas
Išgyvenus srautą savojo aš struktūra tampa kompleksiškesnė nei
buvo. Būtent tai lemia savojo aš vystymąsi. Kompleksiškumas yra
dviejų psichologinių procesų – diferenciacijos ir integracijos –
rezultatas.
Diferenciacija reiškia judėjimą link unikalumo, savęs išskyrimo iš
kitų.
Integracija reiškia priešingą procesą: sąjungą su kitais žmonėmis,
idėjomis ir realybe, nepriklausančia savajam aš.
Sudėtinis aš – tai toks savasis aš, kuriam pavyksta suderinti šias
priešingas tendencijas.
Dėl srauto savasis aš tampa išskirtinesnis, nes įveikęs iššūkį
žmogus neišvengiamai jaučiasi daugiau galintis, labiau įgudęs.

26. Gėrėjimasis ir gyvenimo kokybė
Galime pritaikyti dvi strategijas, siekdami pagerinti
gyvenimo kokybę:
- bandyti suderinti išorines sąlygas ir savo tikslus;
- antroji – keisti tai, kaip patiriame išorines sąlygas, kad jos
geriau atitiktų mūsų tikslus.
Pinigai, gera fizinė būklė ar šlovė nėra svarbūs laimei. Tai
gali būti palaima, bet tik tada, kai padeda mums jaustis
geriau. Moksliniai laimės ir pasitenkinimo gyvenimu tyrimai
rodo, kad apskritai koreliacija tarp turto ir gerovės yra labai
nedidelė.

27. Malonumas ir gėrėjimasis
Svarstydami, kokie potyriai pagerina gyvenimą, dauguma žmonių
mano, kad laimę sudaro malonumo išgyvenimas.
Malonumas – tai pasitenkinimo jausmas, kurį žmogus pajunta sąmonei
pasiuntus informaciją, kad lūkesčiai ar socialinės sąlygos yra
patenkintos.
Giliau apmąstę, kas teikia pasitenkinimą gyvenime, žmonės linkę
neapsiriboti maloniais prisiminimais ir pradeda prisiminti kitus įvykius,
kitus iš gyvenimus, kurie persidengia su maloniais išgyvenimais, tačiau
patenka į kategoriją, kuri verta atskiro pavadinimo, t. y. gėrėjimasis.
Gėrėjimasis charakterizuojamas kaip judėjimas į priekį – tai naujumo,
laimėjimo pojūtis. Žmogus, norėdamas pats kontroliuoti išgyvenimo
kokybę, turi išmokti gėrėtis tuo, kas vyksta diena po dienos.

28. Gėrėjimosi elementai
Tyrimo rezultatai parodė, kad panašiai būdavo apibūdinama labai
skirtinga veikla, kai ši klostydavosi itin gerai ( nuo muzikantų iki krepšinį
žaidžiančių paauglių iš getų).
Nepaisant kultūros, modernizacijos etapo, socialinės klasės, amžiaus
ar lyties, respondentai labai panašiai apibūdino gėrėjimąsi. Tai, ką jie
darė norėdami patirti gėrėjimosi pojūtį, gerokai skyrėsi: vyresnio
amžiaus korėjiečiai mėgo medituoti, japonų paaugliai – burtis į
motociklininkų gaujas, tačiau tai, kaip jautėsi mėgaudamiesi, visi
apibūdino beveik vienodai. Be to priežastys, dėl kurių jie mėgavosi
veikla, turėjo kur kas daugiau panašumų nei skirtumų.
Panašu, kad optimalus išgyvenimas ir psichologinės sąlygos, dėl kurių
jis tampa įmanomas, yra panašios visame pasaulyje.

29. Gėrėjimosi reiškinį sudaro tokie pagrindiniai komponentai:
1. Išgyvenimas dažniausiai patiriamas susidūrus su užduotimis, kurias turime
galimybę atlikti;
2. Turime gebėti sutelkti dėmesį į tai, ką darome;
3. Susikoncentruoti paprastai įmanoma todėl, kad imdamiesi užduoties
turime aiškius tikslus ir iškart gauname atsaką;
4. Žmogus stipriai ir be didelių pastangų įsitraukia į veiklą, taip pamiršdamas
kasdienius rūpesčius ir nusivylimus;
5. Malonūs išgyvenimai leidžia žmonėms pajusti, kad jie kontroliuoja savo
veiksmus;
6. Susirūpinimas dėl savęs dingsta, tačiau paradoksalu tai, kad savojo aš
pojūtis sustiprėja išgyvenimui pasibaigus;
7. Pakinta laiko trukmės pojūtis: valandos praeina lyg minutės, o minutės gali
užtrukti ir atrodyti lyg valandos.
Visų šių elementų derinys sukelia gilaus gėrėjimosi pojūtį, kuris teikia tokį
pasitenkinimą, kad žmonėms atrodo verta skirti daug energijos vien tam, kad
galėtų tai pajusti.

30. Sudėtinga veikla, kuriai reikia įgūdžių
Optimaliam išgyvenimui reikalinga tokia veikla, kuriai reikia skirti
psichinės energijos ir kuri nepavyktų neturint tam tikrų įgūdžių.
Viena iš dažniausiai minimų malonių veiklų pasaulyje yra skaitymas.
Skaitymas yra veikla, nes tam reikia sutelkti dėmesį ir turėti tikslą.
Kita visiems maloni veikla – tai buvimas su kitais žmonėmis.
Vienas iš paprastesnių būdų susirasti iššūkių - atsidurti konkurencinėje
situacijoje (visi žaidimai ir sporto šakos). Daugeliu atžvilgių konkurencija
yra greitas būdas išvystyti kompleksiškumą.
Tyrime dalyvavę žmonės nurodė, kad užsiimant bet kuria veikla
gėrėjimasis pajuntamas konkrečiu momentu: kai tik suvokiamos
veiksmo galimybės yra lygios sugebėjimams.

31. Veiksmų ir įsisąmoninimo susiliejimas
Kai iššūkiams įveikti prireikia visų atitinkamų įgūdžių, tokia veikla
pareikalauja viso žmogaus dėmesio. Nebelieka papildomos
psichinės energijos bet kokiai kitai informacijai apdoroti, išskyrus
susijusia su šia veikla.
Taip patiriamas vienas iš universaliausių ir labiausiai išsiskiriančių
optimalaus išgyvenimo požymių: žmonės taip įsitraukia į tai, ką
daro, kad toji veikla tampa spontaniška, beveik automatiška – jie
save suvokia nebe kaip atskirą atliekamų veiksmų elementą.
Dėl to optimalus išgyvenimas buvo pavadintas srautu. Šis žodis
apibūdina pastangų nereikalaujančio judėjimo pojūtį.

32. Aiškūs tikslai ir atsakas
Priežastis, kodėl įmanoma taip pasinerti į srauto išgyvenimą,
yra ta, kad tikslai dažniausiai būna aiškūs, o atsakas gaunamas
iškart.
Žinoma, jei pasirenkamas nereikšmingas tikslas, sėkmingai jį
pasiekęs žmogus nepatiria gėrėjimosi.
Atsakas, dėl kurio mes stengiamės, paprastai nėra svarbus. Ši
informacija tampa vertinga dėl joje slypinčios simbolinės
„žinutės“: man pavyko pasiekti savo tikslą“. Tokia žinia sukuria
tvarką sąmonėje ir sustiprina savojo „aš“ struktūrą.

33. Susitelkimas į atliekamą užduotį
Kasdieninėmis sąlygomis žmonės būna nepageidaujamų
minčių ir nerimą keliančių dalykų, besibraunančių į sąmonę,
aukos.
Vienas iš dažniausiai minimų srauto išgyvenimo aspektų yra
tai, kad jo metu žmogus gali pamiršti visus nemalonumus ir
visiškai sutelkti dėmesį į atliekamą užduotį, todėl nelieka
vietos neaktualiai veiklai.
Tačiau svarbus ne tik laikinas susitelkimas. Dar svarbiau, kad
į sąmonę yra įsileidžiama tik labai kruopščiai atrinkta
informacija, todėl visos „blogos“ žinios dingsta.

34. Autotelinis išgyvenimas
Pagrindinis optimalaus išgyvenimo veiksnys yra tas, kad jis – savitikslis.
Net jei iš pradžių veiklos imamės dėl kitų priežasčių, įsitraukimas į ją
savaime teikia pasitenkinimą.
Terminas „autotelinis“ kilęs iš graikiškų žodžių auto, kuris reiškia „aš“,
ir telos, kuris reiškia „tikslą“. Jis nurodo savarankišką veiklą , atliekamą
nesitikint kokios naudos ateityje, paprasčiausiai todėl, kad ji tiesiog
maloni.
Vaikų mokymas siekiant juos paversti dorais piliečiais nėra autotelinis,
o kai mokoma dėl to, kad patinka bendrauti su vaikais yra autotelinis.
Kai išgyvenimas yra autotelinis, žmogus skiria dėmesį veiklai, kuria
užsiima savo paties labui; kai išgyvenimas ne autotelinis, dėmesys
sutelkiamas į pasekmes.

35. Autotelinis išgyvenimas (2)
Dauguma dalykų, kuriuos darome, nėra nei visiškai
autoteliniai, nei visiškai neautoteliniai, o mišrūs.
Autotelinis išgyvenimas, arba srautas, pakylėja gyvenimo
eigą į kitą lygmenį; gėrėjimasis pakeičia nuobodulį,
bejėgiškumas virsta kontrolės jausmu, o psichinė energija
veikia tam, kad sustiprintų savojo „aš“ pojūtį, o ne klaidžiotų
ieškodama išorinių tikslų.

36. SRAUTO SĄLYGOS
Kokiomis konkrečiomis veiklomis užsiimdami žmonės
dažniausiai patiria optimalius išgyvenimus?
1. Konkurencija (žaidimai, kuriuose dominuoja konkurencija;
sporto šakos ir sporto renginiai);
2. Rizika (azartiniai žaidimai);
3. Svaigulys (veiklos, kurios keičia sąmonę; sukimasis
karusele ar parašiutizmas);
4. Išraiška (veiklos, kuriomis sukuriama alternatyvi realybė;
šokiai, teatras, apskritai menai)

37. Autotelinė asmenybė
Nėra lengva įprastą išgyvenimą paversti srautu. Ar visų
žmonių galimybės kontroliuoti sąmonę vienodos?
Vieni žmonės dėl temperamento silpniau sugeba sutelkti
psichinę energiją nei kiti.
Kitiems patirti srauto būseną trukdo perdėta savimonė ar
egocentrizmas (per daug psichinės energijos skiriama
savajam „aš“).
Daug kliūčių yra ir aplinkoje (gamta ir socialinės sąlygos).

38. Autotelinė asmenybė (2)
Kalbant apie šeimos klimatą skatinantį optimalius išgyvenimus,
galima būtų išskirti penkis bruožus:
1. Aiškumas (šeimai bendraujant tikslai ir atsakas yra
nedviprasmiški);
2. Koncentracija (vaikų tėvai domisi tuo, ką vaikai veikia dabar, jų
dabartiniais jausmais ir išgyvenimais, o ne tuo ar įstos į
universitetą, gaus gerai apmokamą darbą ir pan.);
3. Pasirinkimas (vaikai turi galimybę rinktis, įskaitant ir galimybę
pažeisti tėvų taisykles);
4. Įsipareigojimas arba pasitikėjimas (leidžia vaikui jaustis
pakankamai patogiai, kad galėtų nusiimti gynybinius šarvus ir
nesivaržant įsitraukti į dominančias veiklas);
5. Iššūkis (tėvų pasišventimas ieškant savo vaikams vis
sudėtingesnių veiklos galimybių).

39. Kūnas sraute
Kai esame nelaimingi, prislėgti ar nuobodžiaujame, po
ranka turime puikią gydymo priemonę – galime pasinaudoti
savo kūnu ir visais jo turimais ištekliais.
Viskas, ką kūnui įmanoma padaryti, gali būti malonu. Tačiau
dauguma žmonių ignoruoja šias galimybes ir savo fizinę
„įrangą“ naudoja kiek įmanoma mažiau, nepasinaudodami
galimybe patirti srauto būseną.

40. Kūnas sraute (2)
Sportas, jei bus paverstas srauto būseną sukeliančiu procesu
(nusistatytas tikslas; būdai tikslų progresui įvertinti; išlaikyti dėmesį
priimant vis didesnius su veikla susijusius iššūkius; įgūdžių tobulinimas
norint susidoroti su esamomis galimybėmis; galimybė nuolat didinti
„statymus, jei veikla pasidarys nuobodi). Puikus to pavyzdys gali būti
vaikščiojimas.
Judėjimo džiaugsmas (šokiai, pantomima, vaidyba).
Seksas (seksualumas yra neabejotinai vienas iš didžiausią
pasitenkinimą teikiančių potyrių, kurį stiprumu tikriausiai lenkia tik
poreikiai išlikti, gerti ir valgyti).
Maksimali kontrolė: joga ir kovos menai (sujungiamos visos kūno dalys,
tada kūnas priverčiamas veikti kartu su sąmone, iš visumos sukuriant
tvarkingą sistemą).

41. Kūnas sraute (3)
Regėjimo džiaugsmas (aplinkos stebėjimas ir gėrėjimasis;
vaizduojamieji menai. Tam, aišku, reikia lavinti reikiamus
įgūdžius).
Muzikos srautas (muzika – tai organizuota girdimoji
informacija, padedanti besiklausančiojo galvoje įvesti tvarką
ir taip sumažinti psichinę entropiją arba suirutę, patiriamą
atsitiktinei informacijai kertantis su mūsų tikslais).
Skanavimo džiaugsmas (valgymas, kaip ir seksas, yra vienas
pagrindinių malonumų, užprogramuotų mūsų nervų
sistemoje).

42. Mąstymo srautas (3)
Geri dalykai gyvenime patiriami ne tik per pojūčius. Kai kurie
patys džiugiausi išgyvenimai gimsta galvoje, informacijai sužadinus
mūsų gebėjimą mąstyti, o ne naudotis jutiminiais gebėjimais.
Tarp daugybės intelektinių užsiėmimų šiuo metu bene
dažniausiai minima srauto veikla visame pasaulyje yra skaitymas.
Galvosūkių sprendimas yra viena seniausių malonios veiklos
formų.
Kitiems – mėgautis muzika yra maloniau skaityti simfonijų
partitūras, negu mėgautis pačiu muzikos kūriniu.
Dar kitiems – labiau vertinti ne vaizdą, o emocinius, istorinius ir
kultūrinius vaizduojamojo meno aspektus.

43. Mąstymo srautas (3)
Mokslų motina - atmintis. Atmintį galime vadinti seniausiu protiniu
gebėjimu, iš kurio kilę visi kiti, nes jei mes negebėtume atsiminti,
negalėtume laikytis taisyklių, kurios būtinos atliekant kitus protinius
veiksmus.
Visos protinio srauto formos tiesiogiai ar netiesiogiai remiasi atmintimi.
Atsiminti yra malonu, nes tai yra tikslo įgyvendinimo priežastis ir
padeda įvesti sąmonėje tvarką.
Žmogus, gebantis įsiminti istorijas, eilėraščius, dainų žodžius, beisbolo
rezultatų statistiką, chemines formules, matematinius veiksmus,
istorijos datas, biblijos ištraukas ir citatas, yra gerokai pranašesnis už
tuos, kurie šio gebėjimo neišlavinę.
Asmenybė, kurios atmintis pripildyta informacijos modelių, yra
nepriklausoma. Be toks žmogus labiau vertinamas kaip pašnekovas, nes
gali dalytis prote saugoma informacija ir taip padėti įvesti tvarką
sąmonėje šalia esantiems.

44. Mąstymo srautas (3)
Kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, rasės, išsilavinimo ar socialinės
klasės, gali naudotis kūnu ir pojūčiais, taip pat – atminties, kalbos,
logikos bei priežastingumo taisyklėmis, jei tik trokšta valdyti protą.
Baigę mokslus, daugelis žmonių nebesimoko, nes mokymasis trylika ar
dvidešimt metų dėl išorinių paskatų yra ne pačių maloniausių
prisiminimų šaltinis.
Žmogus, kuris atsisako išnaudoti savo simbolinius įgūdžius, iš tikrųjų
niekada nebus laisvas. Jo mąstymą lems kaimynų nuomonės, laikraščių
straipsniai, televizijos spindesys. Jis priklausys nuo „ekspertų“ malonės.
Būtų idealu, jei pasibaigus mokymuisi dėl išorinių paskatų, prasidėtų
mokymasis dėl vidinės motyvacijos. Tada mokymosi tikslas yra nebe
pažymys, diplomas, o noras suvokti kas vyksta aplink tave, kas iš tikrųjų
svarbu.

45. Darbas kaip srautas
Kaip ir gyvūnai, žmonės didžiąją dalį laiko praleidžia užsidirbdami
pragyvenimui: maistui, namams, automobiliui ir kt.
Laisva valia atliekamas, gerų įgūdžių reikalaujantis darbas padeda
vystyti savojo aš kompleksiškumą. Kita vertus, pasitaiko ir
entropiškų, nekvalifikuotų darbų, atliekamų per prievartą.
Darbas yra būtinas ir žmogaus pasitenkinimas gyvenimu didele
dalimi priklauso nuo to, ar pragyvenimo šaltinis yra mėgiama veikla
ar, ar ne.
Tikra tiesa, kad tas, kuris išmoksta patirti srauto pojūtį dirbdamas
ir bendraudamas su kitais, yra teisingame kelyje į kokybiškesnį
gyvenimą.

46. Darbas kaip srautas (1)
Autoteliniai darbuotojai
Kuo daugiau psichinės energijos išeikvojame siekdami
materialinių tikslų ir kuo nerealesni darosi tie tikslai, tuo sunkiau
juos įgyvendinti. Tuomet siekdami patenkinti vis didėjančius
lūkesčius turime įdėti gerokai daugiau protinių ir fizinių pastangų,
taip pat išeikvoti daugiau gamtos išteklių.
Tačiau yra tokių žmonių, kurie savo darbą geba paversti sudėtinga
ir kompleksiška veikla. Jiems pavyko tai padaryti, nes sugebėjo
atrasti galimybes ten, kur kiti jų nematė, jie lavino savo įgūdžius,
visiškai susikoncentruodami į tuo metu dirbamą darbą ir leisdami
sau į jį pasinerti taip, kad sustiprėtų savasis aš.
Po tokių transformacijų darbas tampa malonus, o psichinė
energija taip pat aukojama laisva valia.

47. Darbas kaip srautas (2)
Autoteliniai darbai
Kuo labiau darbas pats savaime primena žaidimą (yra daug
tinkamų ir lengvai pritaikomų iššūkių, aiškių tikslų, o
atsakas gaunamas iškart) tuo mėgstamesnis jis bus,
nepriklausomai nuo to, kiek išlavinti darbuotojo įgūdžiai.
Medžioklė yra puikus pavyzdys „darbo“, kuriam būdingos
visos srauto savybės.
Tas pats pasakytina apie žvejybą, ganymą.
Norint mėgautis žemės ūkio veikla, reikia gerokai daugiau
laiko nei medžiojant.

48. Darbas kaip srautas (3)
Autoteliniai darbai
Darbas gali būti ir žvėriškas bei nuobodus, arba malonus ir
įdomus.
Kuo anksčiau suprasime, kad su darbu susijusių išgyvenimų
kokybę galime pakeisti tik savo noru, tuo greičiau galėsime
pasirūpinti šiuo nepaprastai svarbiu savo gyvenimo aspektu.
Kad per darbą būtų pagerinta gyvenimo kokybė, būtinos dvi
strategijos, papildančios viena kitą:
- Darbo struktūrą reikia pakeisti taip, kad ji būtų kuo panašesnė į
srauto būseną (kaip medžiojant, žvejojant, operuojant);
- Lavinti įgūdžius, užsibrėžti įgyvendinamus tikslus, atpažinti
galimybes veikti ir tapti autotelinėmis asmenybėmis.

49. Darbas kaip srautas (4)
Darbo paradoksas
Tyrimas apie tai, kaip jaučiasi žmonės patyrę srauto
būseną per savaitę („stiprūs“; „aktyvūs“; „kūrybiški“;
„susikoncentravę“; „motyvuoti“) atskleidė paradoksą,
kad tokie srauto išgyvenimai dažniau buvo minimi darbe
ir retai laisvalaikiu.
Laisvalaikiu žmonės prisipažino esantys pasyvūs, silpni,
nepatenkinti, nuobodžiaujantys.

50. Darbas kaip srautas (5)
Laisvalaikio švaistymas
Ironiška, bet darbu mėgautis yra lengviau, nei laisvalaikiu, nes darbo, kaip
srauto veiklų pagrindas – tam tikri tikslai, atsakas, taisyklės ir iššūkiai, o visa tai
skatina žmogų įsitraukti į jį, susikoncentruoti ir tiesiog pasinerti pamiršus save.
Laisvalaikis neturi konkrečios struktūros, todėl reikia daugiau pastangų, kad
jis įgautų formą, leisiančią juo mėgautis.
Įgūdžių reikalaujantys pomėgiai, tikslus ir ribas nustatantys įpročiai,
asmeniniai interesai, o ypač vidinė disciplina, padeda laisvalaikį paversti tuo,
kuo jis ir turėtų būti – galimybe atgauti jėgas.
Srauto būsena, kurią lemia tai, kaip panaudojami įgūdžiai, yra kelias į
tobulėjimą, o pasyvi pramoga veda į niekur. Jei žmogus neprisiims
atsakomybės, nuvils tiek darbas, tiek laisvalaikis.
„Ateitis priklausys ne tam, kuris tik išsilavinęs, o tam, kuris geba protingai
išnaudoti laisvalaikį“ (K. K. Braitbilas).

51. Mėgautis vienatve ir kitų žmonių draugija
Srauto studijos atskleidė, kad gyvenimo kokybei įtaką daro du
veiksniai: požiūris į darbą ir santykiai su kitais žmonėmis.
Išgyvenimo kokybė itin priklauso nuo to, ar mus supa kiti žmonės, ar
ne. Biologiškai esame užprogramuoti kitus žmones laikyti svarbiausiais
objektais pasaulyje. Santykiai su jais iš esmės lemia mūsų laimę, nes dėl
jų mūsų gyvenimas gali tapti įdomus ir visavertis, arba apgailėtinas.
Kita vertus, dažnai norime likti vieni. Vis dėlto neretai paaiškėja, kad
vieni imame jausti prislėgti: užplūsta pojūtis, kad nėra iššūkių, nėra ką
veikti.
Tačiau jei žmogus neišmoksta susitaikyti su vienatve ir net ja mėgautis,
jam būna sunku atlikti bet kokią užduotį, kuri reikalauja sutelkti visą
dėmesį.

52. Mėgautis vienatve ir kitų žmonių draugija (1)
Vienatvės skausmas
Būdami vieni, dauguma žmonių jaučia nepakeliamą tuštumą,
ypač nerasdami ko griebtis.
Slogiausia nuotaika apninka ne tada, kai vieni dirbame ar žiūrime
televizorių, o tada, kai žmogus būna vienas ir nieko nereikia daryti.
Kodėl vienatvė taip neigiamai veikia? Todėl, kad vien vidiniais
resursais labai sunku išlaikyti tvarką galvoje. Tam reikalingi išoriniai
tikslai, išorinė stimuliacija, išorinis atsakas.

53. Mėgautis vienatve ir kitų žmonių draugija (2)
Prisijaukinti vienatvę
Norėdamas mėgautis vienatve, žmogus turi susikurti savo
vidinę tvarką galvoje, kad srauto būseną galėtų patirti be
civilizuoto gyvenimo pagalbos.
Žmogus gali ištverti vienatvę, bet tik tada, kai atranda
būdų suvaldyti dėmesį, taip užkirsdamas kelią ardančiai
entropijai.
Jei žmogus neišmoksta mėgautis vienatve, didelė dalis
gyvenimo bus išeikvota desperatiškai bandant išvengti
pražūtingų pasekmių.

54. Mėgautis vienatve ir kitų žmonių draugija (3)
Srautas ir šeima
Stipriausi ir reikšmingiausi žmonių išgyvenimai patiriami
bendraujant su šeima.
L. E. Jakoka yra pareiškęs: „Mano karjera buvo puiki ir
sėkminga. Bet palyginus su šeima, ji nieko nereiškia“.
Žmonės visą gyvenimą praleidžia artimųjų grupelėse.
Šeimos skiriasi dydžiu ir sudėtimi, tačiau visame pasaulyje
žmonės jaučia ypatingą artumą giminaičiams, su kuriais
bendrauja dažniau, nei su ne šeimos nariais.

55. Mėgautis vienatve ir kitų žmonių draugija (4)
Srautas ir šeima
Kadangi šeima yra pirmoji ir daugeliu atvejų svarbiausia
mūsų socialinė aplinka, gyvenimo kokybė dažniausiai
priklauso nuo to, ar mums pavyksta susikurti malonius
santykius šeimoje.
Šeima mums gali suteikti labai daug laimės arba tapti
nepakeliama našta. Tai itin priklauso nuo psichinės
energijos, kurią šeimos nariai skiria kurdami bendrus
santykius, o ypač nustatydami vienas kito tikslus.

56. Mėgautis vienatve ir kitų žmonių draugija (5)
Srautas ir šeima
Kuriant šeimą svarbu iš anksto apsvarstyti, kaip šeimos gyvenimą
paversti srauto veikla. To nepadarius, neišvengiamai užklups nuobodulys
ir nusivylimas.
Būtina srauto sąlyga ta, kad šeima privalo turėti savo pačios
egzistavimo tikslą, nes išorinių priežasčių nepakanka. Būtini teigiami
tikslai, kurie tėvų ir vaikų psichinę energiją nukreiptų į bendrus tikslus.
Kai kurie tikslai gali būti bendro pobūdžio ir ilgalaikiai, tokie kaip
konkretaus gyvenimo būdo planavimas: susikurti idealius namus,
vaikams suteikti geriausią įmanomą išsilavinimą arba propaguoti religiją
gyvenant pasaulietiškoje modernioje visuomenėje.

57. Mėgautis vienatve ir kitų žmonių draugija (6)
Srautas ir šeima
Įgyvendinant šeimos tikslus, kurie padidintų visų šeimynykščių
kompleksiškumą, šeimoje būtini tiek diferenciacijos, tiek
integracijos procesai.
Diferenciacija reiškia, kad kiekvienas narys skatinamas lavinti
savo unikalias savybes, tobulinti asmeninius įgūdžius ir nusistatyti
individualius tikslus. O integracija, priešingai, garantuoja, kad tai,
kas nutinka vienam, turės įtakos visiems kitiems.
Integruotoje šeimoje kiekvieno nario tikslai svarbūs visiems.

58. Mėgautis vienatve ir kitų žmonių draugija (7)
Srautas ir šeima
Būti besąlygiškai priimtiems ypač svarbu vaikams. Kai tėvai gąsdina
vaikus, kad jų nebemylės, jei šiems kas nors nepavyks, vaiko prigimtinis
žaismingumas ilgainiui virsta lėtiniu nerimu.
Jei vaikas jaučia, kad tėvams besąlygiškai rūpi jo gerovė, jis gali
atsipalaiduoti ir be baimės tyrinėti pasaulį. Priešingu atveju psichinę
energiją jam teks eikvoti savo apsaugai, taigi turės mažiau psichinės
energijos, kurią galėtų skirti kitiems tikslams įgyvendinti.
Gali būti, kad emocinis saugumas ankstyvaisiais gyvenimo metais yra
viena iš sąlygų, padedančių vystytis autotelinei asmenybei. Jei emocinio
saugumo nėra, savajam aš sudėtinga vystytis taip, kad galėtų išgyventi
srauto būseną.

59. Mėgautis vienatve ir kitų žmonių draugija (8)
Mėgautis draugų kompanija
Seras F. Bekonas rašė: „Baisiausia vienatvė – neturėti draugų“.
Palyginus su šeima, draugyste mėgautis yra daug lengviau. Draugus
galime pasirinkti, o tai darome dažniausiai atsižvelgdami į bendrus
interesus ir tikslus. Kad galėtume būti su draugais, mums nereikia keistis.
Draugystė mūsų savojo aš pojūtį stiprina, užuot bandžiusi jį
transformuoti. Namuose yra daugybė nuobodžių veiklų, kurių turime
imtis, o su draugais galime visą dėmesį sutelkti į veiklas, kurios
pralinksmina.
Dažniausiai pozityvią nuotaiką žmonės patiria būdami su draugais. Net
pensininkai laimingesni su draugais, o ne su sutuoktiniu ar šeima.

60. Išvengti chaoso
Subjektyvus išgyvenimas nėra tik vienas iš gyvenimo
aspektų, tai pats gyvenimas.
Materialinės sąlygos yra antraeilės: jos paveikia mus
netiesiogiai, tik patiriant išgyvenimus. O srautas ir net
malonumas paveikia gyvenimo kokybę tiesiogiai.
Sveikata, pinigai ir kiti materialiniai privalumai gali
pagerinti gyvenimo kokybę, o gali ir neturėti įtakos. Jei
žmogus neišmoksta valdyti savo psichinės energijos,
tikėtina, kad šie privalumai neduos naudos.

61. Išvengti chaoso (2)
Tragedijų transformavimas
Labai svarbu suvokti, kad žmogus, žinantis kaip patirti
srauto būseną, geba mėgautis situacijomis, kurios iš
pirmo žvilgsnio gali varyti tik neviltį.
Dauguma tyrime dalyvavusių jaunų žmonių, kurie
gyvenime patyrė nelaimingus atsitikimus ir susirgo
paraplegija, tai įvardijo tiek kaip blogiausią, tiek kaip
geriausią savo gyvenimo įvykį.

62. Išvengti chaoso (3)
Įveikti stresą
„Kai žinai, kad po dviejų savaičių būsi pakartas, tai puikiai padeda
sutelkti dėmesį“, - pastebėjo S. Džonsonas.
Didžiulė nelaimė, kuri sužlugdo pagrindinį gyvenimo tikslą, arba
sunaikina savąjį aš, priverčia žmogų visą psichinę energiją
panaudoti tam, kad aplink likusius tikslus pasistatytų užtvarą; arba
priverčia užsibrėžti aiškesnį ir skubesnį tikslą: įveikti iššūkius,
atsiradus pralaimėjus.
Jei pasirenkamas antrasis kelias, nelaimė nebūtinai neigiamai
paveiks gyvenimo kokybę.
Tokio pobūdžio iššūkius, tenkančius žmogui, galima pavadinti
stresu.

63. Išvengti chaoso (4)
Įveikti stresą
Norint išsiaiškinti, nuo priklauso žmogaus gebėjimas įveikti stresą, naudinga
išskirti tris skirtingas galimybes:
- Išorinė parama, socialinės paramos tinklas;
- Asmens psichologiniai ištekliai (intelektas, išsilavinimas, asmenybiniai
veiksniai);
- Strategijos, kurias žmogus pasirenka stresui įveikti.
Žmonės į stresą paprastai reaguoja dviem būdais:
- Teigiama reakcija – brandi gynyba arba transformacinis prisitaikymas;
- Neigiama reakcija – neurotiška gynyba arba regresinis prisitaikymas.
Gebėjimas susitaikyti su nelaime ir joje atrasti kažką teigiamo yra labai reta
dovana. Turintieji šį gebėjimą vadinami išlikusiaisiais, sakoma, kad jie stiprūs ir
drąsūs.

64. Išvengti chaoso (5)
Įveikti stresą
Kodėl susidūrę su stresu vieni žmonės pasiduoda, o kiti
užsigrūdina? Atsakymas paprastas: žinantieji, kaip beviltišką
situaciją paversti nauja srauto veikla, kurią galima valdyti, gebės
mėgautis, o išbandymas juos sustiprins. Yra trys svarbūs etapai,
kuriuos sudaro tokios transformacijos:
1. Natūralus pasitikėjimas savimi.
2. Dėmesio sutelkimas į pasaulį.
3. Naujų sprendimų ieškojimai.
Beveik visos situacijos, su kuriomis tenka susidurti gyvenime,
suteikia galimybę augti. Net siaubingos nelaimės, tokios kaip
aklumas ar paralyžius, gali tapti sąlygomis, leidžiančiomis
mėgautis gyvenimu ir siekti didesnio kompleksiškumo.

65. Išvengti chaoso (5)
Įveikti stresą
Transformacijos reikalauja, kad žmogus būtų pasirengęs suvokti ir
priimti netikėtas galimybes. Daugelis mūsų bijodami nukrypti taip
griežtai laikomės genetinės programos ir socialinių reikalavimų
nubrėžtų ribų, kad ignoruojame bet kokias galimybes pasirinkti
kitokią veiksmų eigą.
Kaip atrasti šias strategijas? Atsakymas paprastas: jei žmogus
veikia nevaržydamas savo pasitikėjimo, išlieka atviras aplinkai ir
jaučiasi jos dalimi, tikėtina, kad sprendimą pavyks rasti.

66. Autotelinis savasis AŠ: santrauka
Ne nuo išorinių jėgų priklauso, taps nelaimė maloniu iššūkiu, ar
ne.
Sveiko, turtingo, stipraus ir galingo žmogaus šansai valdyti
sąmonę ne didesni nei ligoto, neturtingo, silpno ar užguito. Esmė ar
žmogus iššūkius mato kaip grėsmes, ar kaip galimybes veikti.
Autotelinis savasis AŠ galimas grėsmes lengvai paverčia maloniais
iššūkiais, todėl išlaiko vidinę harmoniją. Galima teigti, kad asmuo,
kuris retai nuobodžiauja ir nerimauja, reaguoja į tai, kas vyksta
aplink, didžiąją laiko dalį išgyvena srauto būseną, turi autotelinį
savąjį AŠ.

67. Autotelinis savasis AŠ: santrauka (1)
Autotelinis savasis AŠ galimą entropinį išgyvenimą paverčia
srautu, kurio taisyklės nėra tokios jau sudėtingos:
1. Užsibrėžti tikslus (nuo viso gyvenimo iki kasdieninių. Tikslo
pasirinkimas susijęs su iššūkių pripažinimu, reikalingais
įgūdžiais);
2. Pasinerti į veiklą (įsitraukti į bet kokią veiklą; rasti pusiausvyrą
tarp galimybių imtis veiksmų ir turimų įgūdžių)
3. Atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta (koncentracija, dėmesys,
gebėjimas išlikti įsitraukus į veiklą);
4. Išmokti mėgautis čia ir dabar patiriamu išgyvenimu (net tada,
kai objektyvios sąlygos yra žiaurios ir grėsmingos. Visa, kas
vyksta gali būti džiaugsmo šaltinis).

68. Autotelinis savasis AŠ: santrauka (2)
Kad visą egzistenciją galėtume paversti srauto veikla,
nepakanka vien akimirka po akimirkos mokytis kontroliuoti
sąmonės būsenas. Dar būtina turėti tikslų metmenis, kad
kasdieninio gyvenimo įvykiai turėtų prasmę. Jei žmogus
nuo vienos srauto veiklos chaotiškai metasi prie kitos,
atsigręžęs į praėjusius metus vargiai juose ras prasmę.
Harmoningai daryti viską ko imamasi yra paskutinė
užduotis, kurią srauto teorija kelia norintiems pasiekti
optimalų išgyvenimą.

69. Prasmės kūrimas
Visą gyvenimą reikia paversti tolygia srauto būsena.
Jei žmogus užsibrėžia pasiekti pakankamai sudėtingą tikslą, iš kurio logiškai
seka visi kiti tikslai, ir jei jis visą energiją skiria lavinti įgūdžiams, kurių prireiks
tam tikslui pasiekti, veiksmai ir jausmai bus harmoningi, atskiros gyvenimo dalys
derės, o kiekviena veikla bus prasminga ir dabartyje, ir žvelgiant tiek į praeitį,
tiek į ateitį.
Taip galima įprasminti visą žmogaus gyvenimą.
Asmens požiūriu, visai nesvarbu, koks yra galutinis tikslas, jei tik jis
pakankamai prikausto dėmesį, kad pažabotų psichinę energiją, kuri verta viso
gyvenimo.
Bet kuris tikslas gali įprasminti žmogaus gyvenimą, kol jis nusistato aiškius
siekius, aiškias veikimo taisykles bei būdą susikoncentruoti ir įsitraukti.

70. Ką reiškia prasmė
Žmonės, kurie savo gyvenimą laiko prasmingu, paprastai turi
užsibrėžę tikslus, kurie yra pakankamai sudėtingi ir pareikalauja visos
energijos – tai toks tikslas, kuris gali įprasminti jų gyvenimą.
Šį procesą galime pavadinti tikslo pasiekimu.
Norėdamas patirti srauto būseną žmogus turi nusistatyti savo
veiksmų tikslus. Pats tikslas paprastai nėra svarbus, svarbiausia tai, kad
jis sutelkia žmogaus dėmesį ir įtraukia jį į pasiekiamą, malonią veiklą.
Tikslas, ryžtas ir harmonija vienija gyvenimą, jį įprasmina ir paverčia
visa apimančia srauto būsena. Pasiekusiam šią būseną iš tikrųjų niekada
nieko netrūks. Žmogui, kurio sąmonėje vyrauja tokia darna, nereikia
bijoti netikėtų įvykių ar net mirties.

71. Apsisprendimas
Tikslas suteikia kryptingumo žmogaus pastangoms, bet nebūtinai
palengvina gyvenimą.
Dėl tikslų gali kilti įvairių bėdų, todėl tuo metu žmogui gali kilti pagunda
jų atsisakyti ir susirasti ne tokį reiklų scenarijų, pagal kurį galėtų
reguliuoti savo veiksmus.
Jei žmogus tikslus keičia vos kilus pasipriešinimo grėsmei, jis užmoka už
tai atitinkamą kainą – tikėtina, kad galiausiai pasijus nugyvenęs tuščiai ir
beprasmiškai, nors ir pavyks susikurti malonesnį ir komfortiškesnį
gyvenimą.
Joks tikslas negali turėti didelės įtakos, jei nėra vertinamas rimtai.
Kiekvienas tikslas suponuoja tam tikras pasekmes, o jei žmogus
nepasirengęs jų pripažinti, tikslas tampa beprasmis.

72. Prasmės integravimas į gyvenimo temas
Turint gyvenimo temą viskas, kas nutinka, turės prasmę –
nebūtinai teigiamą, bet vis tiek prasmę.
Kai žmogaus psichinė energija įsilieja į gyvenimo temą,
sąmonė pasiekia harmoniją.
Tačiau ne visos gyvenimo temos vienodai vaisingos.
Egzistencializmo filosofijos šalininkai išskiria autentiškus ir
neautentiškus projektus.

73. Prasmės integravimas į gyvenimo temas (2)
Autentiškus renkasi žmogus, suvokiantis, kad pasirinkimai
yra laisvi, ir priima asmeninius sprendimus, pagrįstus
racionaliais išgyvenimo įvertinimais (vidinė motyvacija).
Neautentiškus žmogus pasirenka todėl, kad būtent tai, jo
nuomone, reikėtų daryti, nes tai daro visi kiti, taigi nėra
kitos alternatyvos (išorinės jėgos).
Abu gyvenimo temų tipai padeda įprasminti gyvenimą,
tačiau abu turi ir trūkumų.
Pasirinkimą turi atlikti kiekvienas žmogus pats.