Dr. Ramutė Bruzgelevičienė pranešime „Ugdymo turinio kūrimas mokyklos lygmeniu: idėjos ir galimybės“ atskleidė mokykloje kuriamo ugdymo turinio sampratų įvairovę, būtinas sąlygas tokio turinio kūrimui, kėlė klausimus, dėl kurių reikia plataus masto susitarimų tarp švietimo politikos formuotojų, mokyklų bei savivaldybių. Pranešimas pateiktas LL3 personalo mokymo renginyje 2020 m. gruodžio 16 d.

1. UT kūrimas mokyklos lygmeniu: idėjos ir
galimybės
Ramutė Bruzgelevičienė
2020 12 16
Nacionalinė
švietimo
agentūra

2. Susitikimo tikslas
Aptarti teorines ugdymo turinio kūrimo mokyklos
lygmeniu galimybes;
Diskutuoti jų įtvirtinimo mokyklų praktikoje dalį
aspektų.
2020-12-16
2
 R.T.B.

3. Kodėl tema aktuali
2020-12-16R.T.B.
3
• Kurti dalį ugdymo turinio mokyklas pakvietė dar 1992
m. Lietuvos švietimo koncepcija, kasmet tiesiogiai
tam ragina Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų
bendrieji ugdymo planai;
• Bendrųjų programų atnaujinimo gairės (2019) nurodo,
kad apie 30 proc. ugdymo turinio pasirenka mokytojas
- taip atsiranda uždavinys mokyklos lygmeniu
sugeneruoti apie trečdalį ugdymo turinio.

4. Kodėl tema aktuali
2020-12-16R.T.B.
4
• Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo
duomenys, teikiami NMVA ataskaitose, tvirtina,
kad ugdymo turinio kūrimas mokyklos lygmeniu tėra
patenkinamai vertinama mokyklų veiklos sritis;
• Logiška manyti, kad Gairių numatytas uždavinys
gali būti mokykloms sunkiai įveikiamas...
• O gal uždavinį lengviau įveiktume išplėtę požiūrį į
ugdymo turinio kūrimą mokyklos lygmeniu?

5. 2020-12-16R.T.B.
5
Ko
mokoma(si)
Kaip
mokoma(si)
Kaip vertinama
Iš ko
mokoma(si)
Kokia patirtimi
remiamasi
Apie kurį ugdymo turinio elementą kalbėsime?
Sąlyginai išskiriame elementą
KO mokomasi, siekiant jį ir
mokyklos lygmens vaidmenį
suaktualinti, bet „manyti,
kad tam tikras turinys leis
pasiekti tam tikrų rezultatų,
yra visiškai neprotinga,
<...>, lemiamos reikšmės
turi turinio ir proceso
partnerystė.“ (Day, Hall,
Gammage, Coles, 1998), kaip
ir kiti UT elementai.

6. 2020-12-16R.T.B.
6
Švietimo
decentralizavi
mo požymis
Patrauklus
šūkis,
raginimas
Švietimo
filosofija
Bendradarbiavi
mo pastanga
Daugelio
ugdymo
problemų
sprendimas
Bendruomenės
poreikių
atitikimas
Mokyklos
unikalumo
raiška
Alternatyvi
mokyklos
valdymo
strategija
UT kūrimas mokyklos lygmeniu: „kas tai yra“ požiūrių įvairovė

7. 2020-12-16R.T.B.
7
Priežastys
„Iš apačių“
kylantys
reikalavimai didinti
mokyklos
autonomiją;
Nepasitenkinimas
„iš viršaus į
apačią“ taikoma
kontrole;
Mokykloms kylanti
būtinybė jautriai ir
greitai reaguoti į
aplinkos pokyčius;
Centralizuotos mokymo
programos pernelyg
statiškos – nesudaro
galimybių neatsilikti nuo
besikeičiančių socialinių
ir švietimo sąlygų;
Gali geriausiai
atsižvelgti į vietos
poreikius, į kūrimą
įtraukti mokinius ir
kitus asmenis;
Mokytojų saviraiškos siekis,
motyvacija ir savivertė tiesiogiai
susiję su sprendimų dėl ugdymo turinio
priėmimu – tai esminis mokytojo
profesinio gyvenimo aspektas;
Mokykla, palyginti su regiono
ir nacionaliniu lygmenimis,
yra stabilesnė ir pastovesnė
įstaiga ugdymo turiniui kurti.

8. 2020-12-16R.T.B.
8
Ugdymo turinio
kūrimo mokyklos
lygmeniu variantai
Kuriamos naujos
ugdymo programos
Adaptuojamos
esančios ugdymo
programos
Priimamos esančios
ugdymo programos be
pakeitimų
UT kūrimas mokyklos lygmeniu: variantai (1) (pagal Bezzina,
1991)

9. 2020-12-16R.T.B.
9 UT kūrimas mokyklos lygmeniu: variantai (2) (pagal Lewy,
1998)
Ugdymo turinio
kūrimo mokyklos
lygmeniu variantai
Esamų programų
atranka ir
adaptavimas
Galimų integruoti mokymosi temų
sujungimas į vieną kursą arba
reiškinio, problemos
nagrinėjimas tarpdalykiniu
požiūriu
Naujos mokymo
medžiagos arba
naujų dalių kūrimas
esamai papildyti

10. 2020-12-16R.T.B.
10
Veiklos srities tyrimas
Pasirinkimas iš
esamų programų
Esamų programų
adaptavimas
Ugdymo turinio kūrimas
Ilgalaikis planas
Vidutinės trukmės planas
Trumpalaikis planas
Vienkartinė veikla
VEIKLOS
TIPAS
ĮSIPAREIGOJIMAS
LAIKU
DALYVAUJANTYS ASMENYS
A
B
UT kūrimas mokyklos lygmeniu: variantiškumo matrica (iš:
Marsh ir kt. 1990)

11. Pasirinkimas iš sukurtojo turinio / adaptavimas: ką
išlošiame, ką prarandame?
Prireiks mažiau laiko ir
intelektinių išteklių;
Tenkins ir mažesnis
dalyvių suinteresuotumas;
Procesus lengviau valdyti;
Prisiimama mažiau
atsakomybės;
Patogu, nes įprasta;
Mažės mokyklos
savarankiškumo priimti UT
sprendimus laipsnis;
Mažesnės mokytojų saviraiškos
galimybės ir profesinių ambicijų
tenkinimas;
Sunkiau atsižvelgti į vietos
poreikius, į UT kūrimą įtraukti
mokinius ir kitus asmenis;
Mažiau galimybių kurti
bendradarbiavimo kultūrą ir kt.R.T.B.
11

12. Pasirinkti UT iš kažkieno sukurtojo – tai ne mechaniškai
jį perkelti į mokyklą...
Tektų atsižvelgti:
 kokie yra mokyklos ugdymo tikslai, kuriuos turi atitikti turinys;
 kaip ir kokį turinį atsižvelgiant į tikslus reikia atrinkti ir adaptuoti;
 kaip organizuoti atrinktąjį ir adaptuojamą turinį;
 kokios yra mokymo ir mokinių mokymosi patirtys;
 kokių materialiųjų išteklių reikės ir kokių turima;
 atsižvelgus į šiuos aspektus pasirinkimas ir adaptavimas kartais
tampa beveik naujo turinio sukūrimu.
2020-12-16R.T.B.
12

13. Ugdymo turinio kūrimo mokykloje variantų pasirinkimą
sąlygoja
 mokyklos misija ir ugdymo tikslai;
 dalyvių – mokytojų, mokinių ir jų tėvų – pasirengimas;
 pokyčių lyderystės agentai;
 grupės dinamika ir mokyklos klimatas;
 laiko ištekliai, pasitenkinimas;
 finansiniai ir organizaciniai ištekliai;
 profesinė raida;
 procesai.
2020-12-16R.T.B.
13

14. 2020-12-16R.T.B.
14
*
• Plėtoti mokymo galimybes ir patirtis, kurios atitinka mokinių ir
mokyklos bendruomenės poreikius, problemas, tikslus ir interesus.
*
• Išryškinti ir įtraukti vietinius išteklius į mokinių mokymosi patirtis,
įvedant mokyklinį ugdymą į vietos kontekstą.
*
• Kurti ugdymo planą, prisitaikantį prie naujų idėjų apie mokymą ir
mokymąsi, padidinant mokytojų lankstumą ir kūrybiškumą.
*
• Atliepti naujas ugdymo idėjas ir technologijas.
*
• Išnaudoti galimybes, sukurtas naujų mokymo programų ir vertinimo
struktūrų.
*
• Diegti sprendimų priėmimo demokratines praktikas ir procesus
mokyklos bendruomenėje.
Kokius uždavinius spręsti įgalintų mokyklos lygmeniu
kuriamas ugdymo turinys (pagal Bolstad, UNESCO)

15. 2020-12-16R.T.B.
15
Sisteminiai veiksniai, turintys įtakos UT kūrimui mokyklos lygmeniu
(pagal Bolstad, 2004, UNESCO, 2013)
Veiksnių
grupės
Veiksnių apibūdinimas
1.
Nacionaliniai
švietimo
tikslai ir
filosofija
Mokyklos kuriamas turinys turi atitikti ir
išreikšti švietimą grindžiančią ugdymo
filosofiją, šalyje vyraujančias politines
ideologijas, priimtas visuomenės, taip pat
nacionalinio švietimo tikslus ir struktūrą.

16. 2020-12-16R.T.B.
16
Sisteminiai veiksniai, turintys įtakos UT kūrimui mokyklos lygmeniu
(pagal Bolstad, 2004, UNESCO, 2013)
2. Ugdymo
turinio
nustatymo
(de)centralizav
imo laipsnis
Autonomijos laipsnis: kiek mokyklos turi galių
atsisakyti dalykų, įtrauktų į bendrąsias ugdymo
programas, arba dalykus reorganizuoti, jų
pridėti; ką nors papildydamos mokyklos turi
atsižvelgti į reikalingus papildomus išteklius,
todėl šis sprendimas, manoma, būtų sunkiai
įgyvendinamas valstybinėms mokykloms.

17. 2020-12-16R.T.B.
17
Sisteminiai veiksniai, turintys įtakos UT kūrimui mokyklos lygmeniu
(pagal Bolstad, 2004, UNESCO, 2013)
3. Nacionalinio
ugdymo turinio
struktūra ir
pobūdis
Nacionalinio ugdymo turinio orientacinės esminės
kryptys – į žinių apimtį kaip savitikslį dalyką ar į
ugdomas kompetencijas, mokėjimą veikti; ar
pirmenybė teikiama atskiriems dalykams, ar
įtvirtinama jų integracija; ar numatoma tam
tikrą ugdymo turinio dalį (ir kokią) kurti
mokyklos lygmeniu; ar tai numačius skiriama
reikiamo laiko nacionalinio lygmens bendruosiuose
ugdymo planuose.

18. 2020-12-16R.T.B.
18
Sisteminiai veiksniai, turintys įtakos UT kūrimui mokyklos lygmeniu
(pagal Bolstad, 2004, UNESCO, 2013)
4. Mokykloms
pasiekiami
ištekliai
Mokyklos ugdymo turinio kūrimo būdus riboja
(ne)turimi ištekliai:
- mokymosi erdvės (laboratorijos, bibliotekos,
išteklių centrai, vietos bendruomenės ištekliai),
- materialieji ištekliai (vadovėliai, priemonės,
kompiuteriai ir pan.),
- žmogiškieji ištekliai (mokytojai su jų
konkrečiomis kompetencijomis, atitinkančiomis
UT tikslus, galimybės gauti ugdomąjį
konsultavimą potencialui plėtoti; mokinių
intelekto, poreikių, patirčių įvairovė).

19. 2020-12-16R.T.B.
19
Sisteminiai veiksniai, turintys įtakos UT kūrimui mokyklos
lygmeniu (pagal Bolstad, 2004, UNESCO, 2013)
5. Laukiamas
mokytojų
vaidmuo
kuriant
mokyklos
lygmens
ugdymo turinį
Kaip nacionaliniu lygmeniu nustatytas mokytojo
vaidmuo – ar mokytojas turi galimybę pats
apsispręsti dėl savo vaidmens ir įsitraukimo
kuriant ugdymo turinį; ar šis vaidmuo
imperatyviai nustatytas; ar mokytojas yra
vienas iš UTKML subjektų, pagrindinis
subjektas, ar vienintelis subjektas. Ar, kur ir
kaip numatyta ugdyti mokytojų kompetenciją
kurti ugdymo turinį.

20. 2020-12-16R.T.B.
20
Sisteminiai veiksniai, turintys įtakos UT kūrimui mokyklos
lygmeniu (pagal Bolstad, 2004, UNESCO, 2013)
6. Laukiamas arba
galimas kitų
asmenų ir subjektų
vaidmuo, kuriant
ugdymo turinį
mokyklos lygmeniu
Ar, kur ir kaip nacionaliniu lygmeniu
nustatytas kitų, be mokytojo, subjektų
vaidmuo kuriant ugdymo turinį mokyklos
lygmeniu; kur ir kaip numatyta ir nustatyta
ugdyti įraukiamų asmenų ar subjektų
kompetencijas kurti ugdymo turinį.
7. Mokyklų
vertinimas ir
atskaitomybė
Ar vertinant mokyklas į kriterijus
įtraukiamas UTKML.

21. Koks mokytojo ir mokyklos vaidmuo kuriant ugdymo
turinį numatytas Lietuvos švietimo dokumentuose?
2020-12-16R.T.B.
21
1.Dauguma analizuotų dokumentų UT kūrimo mokyklos lygmeniu
subjektu laiko mokyklą kaip organizaciją;
2.Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse (2019) UT kūrimo
mokyklos lygmeniu subjektu laikomas mokytojas, veiklos tipas -
UT pasirinkimas, vėlesnis dokumentas nurodo, iš ko gali būti
pasirenkama;

22. Koks mokytojo ir mokyklos vaidmuo kuriant ugdymo
turinį numatytas Lietuvos švietimo dokumentuose?
2020-12-16R.T.B.
22
3. Bendrųjų programų atnaujinimo vadove (2020-05-12 ir 2020-
11-10) numatomi galimi šie pasirenkamojo turinio (30 proc.)
pateikimo BP variantai:
(1)pasirenkamųjų modulių programos,
(2)pasirenkamojo turinio rekomendacijos,
(3)pats mokytojas pasirenka aktualų turinį ir kt.
4. BP atnaujinimo vadove (2020-05-12 ir 2020-11-10) V
skyriuje tarp numatomų parengti rekomendacijų - ir „Siūlymai
mokytojų nuožiūra skirstomų 30 procentų pamokų“, detalizuojami
taip: „Rekomendacijos ir (ar) modulių turinio siūlymai 30
procentų dalykui skirto mokymosi laiko.“

23. 2020-12-16R.T.B.
23
Mokyklos lygmens veiksniai, turintys įtakos UT kūrimui mokyklos
lygmeniu (pagal Marsh ir kt., 1990)
Veiklos tipas
ir mastas
Mokyklos
klimatas Lyderystė
Išorinės iniciatyvos
ir palaikymas
IštekliaiLaikas
Kontrolė,
atsakomybė, pokyčių
savumas
Susidomėjimas
mokymo, ugdymo
inovacijomis
Suinteresuotųjų
šalių motyvai

24. 2020-12-16R.T.B.
24 UT kūrimo mokyklos lygmeniu rekomenduojami etapai
Mokyklos lygmeniu
kuriamo turinio
poreikio įvertinimas
Tikslo/ų iškėlimas
laiko ir rezultato
atžvilgiu
UT parinkimas /
kūrimas
Turinio
organizavimas
Mokymo(si)
patirties pažinimas
ir auginimas
Vertinimas

25. Kas bus UT kūrimo mokyklos lygmeniu kompetentingas lyderis?
I. Ugdymo turinio kompetencijos
a) Dalykų išmanymas dalykų žinių atnaujinimas
dalykų konceptualios struktūros nustatymas
įgūdžių, reikalingų dalykams, nustatymas
b)Profesionalumo
įgūdžiai
taikomos praktikos apžvalga
kūrimo schema ir (ar) programa
įgyvendinimo schema ir (ar) programa
vertinimo schema ir (ar) programa
c)Profesionalūs
sprendimai
pasirinkimas iš turimų išteklių
metodų pasirinkimas
dalykų tarpusavio ryšių nustatymas
išteklių gavimas ir išlaikymas
dalyko susiejimas su jo formomis kitose mokyklose
2020-12-16R.T.B.
25

26. Kas bus UT kūrimo mokyklos lygmeniu kompetentingas lyderis?
II. Tarpasmeninės kompetencijos
a) Darbas su
kolegomis
diskusijų, darbo grupių vedimas
medžiagos pateikimas suprantamais terminais
ryšių su vadovais ar aukštesnio lygmens darbuotojais
palaikymas
neformalus kolegų konsultavimas
mokymasis drauge su kolegomis
kolegų klasių lankymas stebint jų darbo pažangą
kolegų moralinis palaikymas, nerimo mažinimas
profesinių ginčų sprendimas
b)Išorinis
reprezentavimas
veiklos reprezentavimas patarėjams, konsultantams,
universitetų atstovams ir pan.
kitų mokyklų mokytojų konsultavimas 2020-12-16R.T.B.
26

27. Ar mokyklos tikrai ilgisi, nori ugdymo turinio sprendimų
autonomijos? Kokios?
2020-12-16R.T.B.
27
Visiškai savarankiški
sprendimai
Sprendimai, priimami po
konsultacijų su gretimu
hierarchiniu lygmeniu
Sprendimai, priimti
laikantis kitos institucijos
nustatytų gairių

28. Kada autonomija gali būti veiksminga?
Kai ja kokybiškai naudojamasi:
 „Jeigu konkrečioje vietoje nėra reikiamų valdymo gebėjimų,
sprendimus priimti vyksmo vietoje yra beprasmiška.“
 „Subsidiarumo principas reiškia ne tik tai, kad sprendimai
turi būti perkelti į vyksmo vietą, bet ir tai, kad būtų ugdoma
vietoje sprendimus priimančių asmenų kompetencija.“
 „Kompetencija, kurios reikia tam, kad decentralizacija būtų
maksimaliai veiksminga, negali būti prilyginta gebėjimui
įgyvendinti kitur priimtus sprendimus “. (Welsh ir McGinn,
2008).
28

29. Ar įmanoma absoliuti ugdymo turinio sprendimų mokyklos
lygmeniu autonomija?
 kaip sparčiai besikeičiančiame pasaulyje teikti adaptyvų ugdymą
mokiniams;
 kaip pasiekti itin aukštą kuriamo mokyklų lygmeniu ugdymo turinio
lankstumą, kad atlieptų:
• kiekvieno besimokančiojo poreikius,
• naujas asmenų mokymo(si) skirtingais būdais sampratas,
• socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčius,
• nacionalinius poreikius,
• vietos bendruomenės poreikius ir lūkesčius (pagal: Bolstad, 2004).
29
Centralizacija
Mokyklos
kuriamu UT
sprendžia
iššūkius
Decentralizacija

30. Kokiai kultūrai mokyklas įgalintų UT kūrimas?
2020-12-16R.T.B.
30
Individualizmo kultūros
požymiai
Bendruomeniškumo kultūros
požymiai
Uždarumo bendruomenei
kultūros požymiai
Atvirumo bendruomenei
kultūros požymiai
Individualus UT sprendimų
priėmimas
UT sprendimų priėmimas
bendradarbiaujant
Mokytojų individualistinis
veikimas
Bendradarbiaujanti
mokytojų lyderystė
Vadovo vienvaldystė
Bendradarbiaujanti
lyderystė

31. Kokiam profesionalumui mokyklas įgalintų UT kūrimas?
2020-12-16R.T.B.
31
Profesinis
kapitalas
Žmogiškasis Socialinis Sprendimų

32. Kokiam profesionalumui mokyklas įgalintų UT kūrimas?
Žmogiškasis profesinis kapitalas (pagal: Hargreaves, Fullan, 2019)
2020-12-16R.T.B.
32
Kaip gerai išmanome
savo dėstomą dalyką
ir žinome, kaip jo
mokyti
Kaip pažįstame ir
suprantame mokinius,
suvokiame jų
socialines,
ekonomines, kultūrines
šeimos sąlygas
Kiek esame susipažinę
su itin įvairia mokymo
praktika ir gebame
nustatyti sėkmingą
naujovišką praktiką
Kaip užmezgame
emocinį ryšį su
skirtingomis vaikų ir
suaugusiųjų grupėmis
mokykloje
Kiek esame moraliai įsipareigoję
kuo sėkmingiau ugdyti visus
vaikus, nepriklausomai nuo jų
socialinio sluoksnio, prigimtinių
galių, mokymosi poreikių ir kitų
skirtybių

33. Kokiam profesionalumui mokyklas įgalintų UT kūrimas?
Socialinis ir sprendimų profesinis kapitalas (pagal: Hargreaves,
Fullan, 2019)
2020-12-16R.T.B.
33
- Socialinis kapitalas auginamas kuriant ir plėtojant santykius tarp
žmonių – ugdymo turinio kūrimas mokyklos lygmeniu yra ir
bendradarbiavimo santykių, bendruomeniškumo kultūros kūrimas.
-„Svarbiausias kintamasis, lemiantis bet kokios naujovės sėkmę,
yra socialinio kapitalo atsarga mokyklos kultūroje“.
- Sprendimų profesinis kapitalas: gebėjimas savarankiškai priimti
sprendimus yra profesionalumo esmė;
- Mokyklos kaip organizacijos profesinį kapitalą sukuria ne
paskirų mokytojų profesinių kapitalų suma, o organizacijos
kultūros jungiama visuma.

34. Kokio mokytojo ir mokyklos kaip organizacijos vaidmens
tikisi ugdymo turinio atnaujintojai (pagal Keiny, 1993)?
2020-12-16R.T.B.
34
Aktyvūs
mokymo
programų
vykdytojai
Mokymo
idėjų,
teorijų
adaptuotojai
Ugdymo
turinio ir savų
veikimo
teorijų kūrėjai

35. Kokiai mokytojų nuostatų kaitai galėtų įgalinti UT
kūrimas?
2020-12-16R.T.B.
35
Mokytojų
nesuinteresuotumas UT
kūrimu
Mokytojų motyvacija kurti
ugdymo turinį
Požiūris į savo vaidmenį
kaip į instrumentinį
Požiūris į savo vaidmenį
kaip į refleksyvaus kūrėjo
UT kūrimas - „iš viršaus“
primesta veikla
UT kūrimas – profesinės
atsakomybės dalis
Mano dalykas, mano klasė
– nejudinama mano tvirtovė
Bendradarbiaujanti
lyderystė
Netikėjimas UT kūrimu
kaip ir kiekviena naujove
UT kūrimo perspektyvos
supratimas, prasmė

36. 2020-12-16R.T.B.
36
Mokyklų ugdymo dokumentų analizė leidžia fiksuoti
mokyklose esant tokias UT kūrimo būdų tendencijas
1. Priimamos nacionaliniu lygmeniu
sukurtos bendrųjų kompetencijų ir
gyvenimo įgūdžių ugdymo,
prevencinės bei kitos programos be
pakeitimų arba adaptuojamos.
2. Vienkartinės arba trumpalaikės
ugdymo veiklos, atliepiančios
naujoms ugdymo idėjoms.
3. Ilgalaikiai
mokyklos lygmeniu
sumanyti ir vykdomi
projektai.
4. Vykdomos vidutinės
trukmės arba ilgalaikės
patirtinio, produktyviojo
mokymo(si) programos.
5. Mokykloje parengiamos
pasirenkamųjų dalykų, modulių
programos.
6. Vykdomos specializuoto
ugdymo krypties programos.

37. Mokyklų ugdymo dokumentų analizė leidžia fiksuoti
mokyklose esant tokias UT kūrimo būdų tendencijas
2020-12-16R.T.B.
37
7. Pasirenkamas skaitmeninis
ugdymo turinys. 8. Ikiprofesinio ugdymo, profesinio
mokymo programos moduliai.
9. Pažintinė, kultūrinė,
meninė, kūrybinė veikla.
10. Vykdomi nacionalinio,
savivaldybių, tarptautinio
lygmens projektai (vidutinės
trukmės ir ilgalaikiai).
11. Dalyvavimas
savivaldybių prioritetinės
švietimo plėtros
programose.

38. 2020-12-16R.T.B.
38
Kokios savivaldybių vaidmens kuriant mokyklose
ugdymo turinį tendencijos įžvelgtinos
 Savivaldybės įtaką ugdymo turinio kūrimui mokyklos lygmeniu
stiprina savo vykdomais pokyčių projektais;
 Dalis savivaldybių pokyčių projektuose susitelkusios į UT
elementą KAIP mokyti – į procesus, kurie iš dalies sąlygos
ir KO mokyti, t. y. papildančios turinį mokymo(si) medžiagos
kūrimą (patirtinis mokymasis, produktyvusis mokymas(is) ir
pan.)
 Dalis savivaldybių susitelkusios į socialinių emocinių
kompetencijų ugdymą kaip prielaidą sėkmingesniam
mokymui(si)

39. 2020-12-16R.T.B.
39
Kokios savivaldybių vaidmens kuriant mokyklose
ugdymo turinį tendencijos įžvelgtinos
 Ženkli tendencija stiprinti STEM dalykų grupės mokymą(si):
• Savivaldybė skelbia mokykloms STEM dalykų grupės
konkursines programas, jas finansuoja;
• Savivaldybė finansiškai remia STEM grupės pasirenkamųjų
dalykų, modulių mokymą;
• Savivaldybė buria vietos socialinius partnerius (verslo
įmones, universitetus, muziejus) į tinklus talkinti mokyklos
ugdymo turiniui;
• Savivaldybės planuose – modernių STEAM (ar tik STEM?)
centrų kūrimas;
• Ir kt.

40. 2020-12-16R.T.B.
40
Literatūra
Bendrųjų programų atnaujinimo vadovas. (2020).Vadovui pritarta Ugdymo turinio atnaujinimo veiklų koordinavimo grupės (toliau – Koordinavimo grupė),
patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1373 „Dėl ugdymo turinio atnaujinimo
veiklų organizavimo“, 2020 m. gegužės 12 d. posėdyje. Vadovo papildymui V ir VI skyriais pritarta Koordinavimo grupės 2020 m. lapkričio 10 d.
posėdyje. Prieiga per internetą https://www.mokykla2030.lt/wp-content/uploads/2020/08/BP-vadovas_gegu%C5%BE%C4%97s_12_galutinis_red.pdf
Bezzina, M. (1991). Teachers' perceptions of their participation in school based curriculum development: a case study. Curriculum perspectives, 11 (2),
39–47.
Bolstad, R. (2004) School-based Curriculum Development: redefining the Term for New Zealand Schools today and tomorow. Prieiga per internetą
http://www.nzcer.org.nz/pdfs/13514.pdf
Bruzgelevičienė, R. (2020). [Parengė] Ugdymo turinio kūrimas mokyklos lygmeniu: galimybės ir iššūkiai. Analizė diskusijoms kuriant ir (arba) atnaujinant
ugdymo turinį. Elektroninis leidinys. Vilnius: Nacionalinė švietimo agentūra. Prieiga per internetą
https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/2793_e26054cf48af62cf2cc185a84ac84685.pdf
Day, Ch., Hall, C., Gammage, Ph., Coles, M. 1998. Pradinės mokyklos ugdymo turinio vadyba. Vilnius: Margi raštai.
KAIP MOKYTI ĮDOMIAU? Mokyklų pavyzdžiai . Prieiga per internetą https://www.smm.lt/pagrindinis%2Fkaip_mokyti_idomiau.pdf
Keiny, Sh. (1993). School-based Curriculum Development as a Process of Teachers' Professional Development. Educational Action Research, Volume 1,
No. 1.
Lewy, A., (1991, 1998). Valstybinės ir mokyklos lygmens ugdymo programos. UNESCO; Vilnius: Margi raštai.
Lietuvos švietimo koncepcija, 1992. Valstybinis leidybos centras.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. V-417 „Dėl 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. V-1317 „Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių
patvirtinimo“.
Marsh, C., Day, C., Hannay, L., & McCutcheon, G. (1990). Reconceptualising school-based curriculum development. London: The Falmer Press.
Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybė. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinis pranešimas. 2018. Prieiga per
internetą www.nmva.smm.lt › wp-content › uploads › 2019/04
Sabar, N., Rudduck, J., & Reid, W. (Eds.). (1987). Partnership and autonomy in school-based curriculum development. University of Sheffield: Division
of Education.
Skilbeck, M. (1984). Reading school based curriculum development. London: Harper and Row.
Tien-Chin Wang & Hsiu-Chin Hsieh. (2017). An Analysis of School-based Curriculum Development: the Taiwanese School of Melbourne. International
Journal of Business and General Management (IJBGM). Vol. 6, Issue 1, Dec – Jan 2017; 17-24.
UNESCO (2013). Training Tools for Curriculum Development. A Resource Pack. Published in Geneva, by UNESCO-IBE.