Coleen jackson time for leaders consulting leading and learning
Dr. Deanas Finkas - Tarptautiniai švietimo lyderystės aspektai [LT]
1. ES SF
MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA+
Projekto „Lyderių laikas“
Uţsienio eksperto dr. Deano Finko paskaita
švietimo politikos formuotojams
2010 10 14
Mokyklų tobulinimo centras
3. Svarbiausi klausimai
1. Valdymo modeliai; fabrikai, rinkos, tinklai
2. Švietimo paskirtis:
Parengti gebančius uţsidirbti pragyvenimui ir gebančius
gyventi.
3. Ar vertiname tai, kas mums vertinga, ar mums vertinga tai,
ką vertiname.
4. Ar švietimas verslas, ar viešoji paslauga: privati ar vieša
paslauga.
5. Tradicinis viešasis administravimas
Įranga ir fabrikai
Nuspėjamumas, kontrolė, atitiktis
Lyderiai kaip vadybininkai ir
paklusnūs informacijos šaltiniai
B. Mulford (2003) School leaders: Changing roles and impact on
teacher and school effectiveness OECD
(„Mokyklų lyderiai: kintantis vaidmuo ir jo poveikis mokytojams bei mokyklos efektyvumui“ EBPO)
11. Įtraukianti lyderystė
Veiksmingai dirbantys lyderiai labiau
įkvepia negu įgalina, labiau sieja negu
kontroliuoja, labiau rodo pavyzdį negu
sprendžia, ir visa tai daro pirmiausia
įsitraukdami patys, o paskui įtraukdami
ir kitus.
Mintzberg, H (2004). Managers not MBAs
(„Vadovai – ne verslo vadybos magistrai“)
12. Įtraukianti lyderystė
Šiuolaikinis švietimas yra atviras naujoms lyderystės formoms ir
mokyklos viduje bei tarp mokyklų ir jos partnerių plačiai
paskirstytiems sprendimų priėmimo procesams. Tam prireiks visoje
bendruomenėje plačiausia ir įvairiausia prasme paskirstytos
lyderystės. Tam reikia:
lyderių, įveikiančių struktūrines, kultūrines ir asmenines kliūtis;
lyderių, kurie stiprintų mokyklos, bendruomenės ir sistemos gebėjimus;
lyderių, kurie kurtų tarpusavio santykių ir socialinį kapitalą;
lyderių, uţtikrinančių gerus veiklos rezultatus;.
lyderių, pasisakančių uţ pertvarkas ir asmeninį atsinaujinimą.
•Harris, A. (2009). 'Future Leadership: Challenges and
Implications', Invitation Seminar '21st Century Schools' Department for
Children, Schools and Families (DCSF) London, 27th March.
(„Ateities lyderiai: iššūkiai ir poveikis“. Seminaras: „21-ojo amžiaus mokyklos“. Vaiko, mokyklos ir šeimos reikalų
departamentas (angl. DCSF). Londonas. Kovo 27 d.)
14. XXI amžiaus lyderiai:
viena koja remiasi į tradicinį viešąjį
administravimą, nes dauguma jų vis dar dirba
hierarchija pasižyminčioje biurokratinėje
sistemoje;
kita koja remiasi į naująjį viešąjį administravimą, nes
jiems tenka derinti nacionalinį ugdymo turinį,
standartizuotus testus ir konkrečios situacijos
valdymą; o
trečia koja remiasi į besimokančias bendruomenes,
nes jų darbas yra mokyklos ir bendruomenės
dėmesį sutelkti į mokinių mokymąsi.
Didžiausias iššūkis švietimo lyderiams yra
išmokti vienu metu vienodai tvirtai stovėti ant
visų trijų kojų.
16. Diane Ravitch:
Švietimo problemos, su kuriomis
susiduriame, kyla dėl švietimo vizijos
stokos, o ne dėl vadybinių sunkumų,
kuriuos galėtume išspręsti pasisamdę
armiją verslo konsultantų.
Death and Life of the Great American School System
(„Didingosios amerikietiškosios mokyklų sistemos
gyvenimas ir mirtis“)
17. Kam esate pasišventę?
Testų rezultatams?
Pasiekimams trumpuoju
laikotarpiu?
Reputacijai?
Klientų pasitenkinimui?
„Adekvačiai metinei paţangai“?
Politiniam pranašumui
18. Švietimo lyderystės esmė
yra ugningas, tvirtas ir atkaklus
pasišventimas gerinti visų mokinių
giluminį mokymąsi: mokymąsi
visam gyvenimui, mokymąsi, kad
suprastum, mokymąsi gyventi vis
sparčiau kintančiame, chaotiškame
ir rizikingame pasaulyje.
20. Mąstymas kairiuoju
pusrutuliu
Bet kuris darbas, kurio pagrindą
sudaro tam tikrų veiksmų seka
ar pagal tam tikras taisykles
pasikartojančios operacijos,
gali išnykti.
Daniel Pink - A Whole New Mind
(„Visiškai naujas protas“)
21. Giluminis mokymasis
30% sukuria 50% turtų
Kūrybingoji klasė
Florida, R. (2002). The Rise of the Creative Class. New York:
Basic Books („Kūrybingosios klasės atsiradimas“)
22. Penki mokymosi ramsčiai
Mokymasis išmanyti*
Mokymasis daryti*
Mokymasis gyventi kartu*
Mokymasis būti*
Mokymasis gyventi tvariai
*UNESCO Learning: The Treasure Within, 1996.
(„Mokymasis: vidinis turtas“)
24. Dešinysis smegenų pusrutulis
Ateitis priklauso tiems, kas naudojasi dešiniuoju
smegenų pusrutuliu ir išnaudoja gebėjimą mąstyti
holistiškai ir ilguoju laikotarpiu, atpaţinti
pasikartojančius modelius, interpretuoti emocijas ir
kūno kalbą... Ateityje reikalingiausių darbuotojų sąraše
bus įvairūs padėjėjai, taip pat gebantieji kurti naujus
ar tobulinti senus produktus ir kuriantieji naująsias
technologijas. Tačiau mums vis dar reikės ir
gebančiųjų statyti namus, taisyti santechniką ir
vamzdynus bei teikti paslaugas, įgalinančias gyventi
šiuolaikiniame pasaulyje.
Pagal Danielį Pinką
25. Kodėl indai negali pataisyti jūsų
automobilio
… besikuriančią darbo rinką pasidalins ne
labiau ir maţiau išsilavinusieji, bet galintieji
paslaugas teikti internetu ir tie, kieno
paslaugos tegali būti suteiktos asmeniškai
arba vietoje. Pastarųjų pragyvenimo šaltinis
bus gerokai saugesnis, negu tų, kurie
paslaugas teiks per atstumą. Juk vinies
internetu neįkalsi, o indai niekaip nepataisys
tavo automobilio, nes jie yra Indijoje.
Michael Crawford
32. Mokymosi lyderiai
Su uţsidegimu palaiko ir gina giluminį visų mokinių
mokymąsi
Derina senuosius pagrindus su naujaisiais ir yra jiems
pasišventę
Mokymąsi laiko svarbesniu dalyku negu pasiekimai ir
testavimas
Mokymuisi skiria didţiausią prioritetą
Gilina savo ţinias apie mokymąsi
Uţtikrina skaidrų mokymosi procesą
Nuolat stebi mokymosi procesus
Lyderio darbe remiasi įrodymais ir tyrinėjimais
Skatina vertinti mokymosi labui
Įtraukia mokinius priimant sprendimus apie jų mokymąsi
Įtraukia tėvus į mokinių mokymąsi
Rodo veiksmingo suaugusiųjų mokymosi pavyzdį
Sukuria mokymuisi palankią emocinę aplinką
Hargreaves & Fink, 2006
33. Ar ši politika, praktika,
paprotys ar sprendimas
padeda gerinti visų mokinių
giluminį, visuminį ir lėtą
mokymąsi?
36. Kas yra reikšminga?
Kas išties slypi uţ susitelkimo į
standartizuotus išorinio testavimo rezultatus ir
ar tokie rezultatai yra pagrįsti, vertingi ir
prasmingi?
Ar tai, kad daugiau dėmesio skiriama
egzaminams pasirengti ir mokymui bei
ugdymo turiniui keisti taip, kad jie atitiktų
egzaminų reikalavimus, yra vertingas
„tobulinimo“ rezultatas?
Ar to, ką matuojame, reikia ekonominiam
konkurencingumui uţtikrinti?
Stephen Ball, The Education Debate („Švietimo debatai“)
37. Remiamės duomenimis ar
įrodymais
Mokyklų nepatobulinsime aklai
garbindami duomenis. Duomenis galime
naudoti tik kaip priemonę, kuri praverčia
kai prireikia ką nors apskaičiuoti, arba
pagrįsti veiklą. Jei priemonė
menkavertė, tai ir duomenys bus
menkaverčiai. Jei duomenys teparodo,
kiek laiko praleista rengiantis testui, tai
tokie duomenys yra beverčiai.
Dinae Ravitch
39. PRIVATI AR VIEŠOJI PASLAUGA
PRIVATI PREKĖ, KLIENTO PASIRINKIMAS,
KONKURENCIJA, PASLAUGŲ TESTAVIMO
PRIVATIZAVIMAS, TIKSLAI, MOKYMŲ
VEIKSMINGUMAS, LINIJIŠKUMAS
AR
VIEŠOJI PREKĖ, PILIETIS, BENDRADARBIAVIMAS,
DEMOKRATINIS NELINIJIŠKUMAS,
NERACIONALUMAS, INVESTICIJOS Į MOKYTOJUS,
LYDERIUS, KOKYBIŠKĄ UGDYMO TURINĮ,
EVEKTYVUMĄ, VIENODĄ PRIEIGĄ IR IŠTEKLIŲ
(ŢMOGIŠKŲ IR MATERIALIŲ) PASKIRSTYMĄ
40. TINKAMI ŢODŢIAI
NE TAIP
Privatizacija Personalizacija
Mokesčių reforma Mokesčių paprastinimas
Privati sveikatos prieţiūra
Laisvosios rinkos sveikatos
prieţiūra
Globalizacija Laisvosios rinkos ekonomika
Uţsienio prekyba Tarptautinė prekyba
Naftos gavyba Energijos šaltinių paieškos
Mokyklos pasirinkimas Tėvų pasirinkimas
Talonai
Galimybių suteikianti
parama
„Blakės“
Elektroniniai informacijos
perėmėjai
43. Bendrieji lyderių pamainos
planavimo aspektai
1.Pasiūla ir paklausa
2. Vietą uţimantys kūnai ar mokymosi lyderiai
3. Kartos
4. Lyderių pamainos valdymas
5. Lyderių atpaţinimas
44. Kai kurie politiniai
aspektai
a. Uţsiauginti savą ar nusisamdyti ir
tikėtis geriausio
b. Samdyti dėl potencialių ar turimų ţinių
c. Lyderių rotacija
d. Lyderių „gamyba“
45. Kai kurie procedūriniai
aspektai
1. Karjeros pradţios ir pabaigos
strategijos
2. Atrankos strategijos (tikrinimas,
pokalbiai)
3. Atviras grįţtamasis ryšys
4. Įvadinė staţuotė (pirmieji metai)
5. Veiklos rezultatų vertinimas
6. Vietos politika
7. Pasirengimas perėjimui
47. Ar mums trūksta kvalifikuotų lyderių?
Kvalifikuotų kandidatų į mokyklos vadovo postą netrūksta, todėl
neverta pasikliauti strategijomis, kuriomis siekiama vien priruošti
daugiau kandidatų. Laikas atsisakyti „vadovų gamybos“ ir
nesistengti vien didinti kandidatų skaičių, o daugiau išteklių ir laiko
skirti politikai ir praktikai keisti, siekiant:
pritaikyti paskatų sistemą ir darbo sąlygas taip, kad
ir nekonkurencingos mokyklos bei rajonai pritrauktų
kvalifikuotų kandidatų;
vadovų samdymo praktiką suderinti su mokyklų
vadovų veiklai keliamais griežtesniais reikalavimais; ir
pakeisti mokyklos vadovo darbo apibrėžimą, kad
vadovas daugiau dėmesio galėtų skirti mokinių
mokymuisi.
The Wallace Foundation (2003). Beyond the Pipeline:Getting the principals we need where they are needed most. Center on Reinventing Education,
available at www.crpe.org , accessed February 15, 2009, 4.
48. Britų pradinės mokyklos
vadovas
Kiekvienais mokslo metais vyriausybė siūlo per
daug iniciatyvų. Maţos mokyklos vadovui,
gaunančiam nedidelį atlyginimą ir prisiėmusiam
didţiulę atsakomybę, nė neverta mėginti tas
iniciatyvas įgyvendinti, nes jo mokykloje dirba
per maţai ţmonių visoms iniciatyvoms
įgyvendinti. Reikia perţiūrėti atlyginimus ir
naujas iniciatyvas. Vadovams reikia duoti laiko
tyrinėjimams ir mokyklos analizei, o vietoj to jie
priversti galvoti apie gyvenimą aukštyn kojomis
verčiančius sprendimus, mėgindami per tris
minutes suvalgyti lėkštę atšalusios sriubos!
Vadovus taip pat reikia gerbti. Galų gale, kas gi
čia vadovauja?
49. JAV mokyklos vadovas
Mane labiausiai nuvilia tai, kad
turime ieškoti būdų tobulėti ir tuo
pat metu esame apkrauti kalnais
tvarkytinų popierių, kurie atšaldo
bet kokį uţsidegimą ir uţgniauţia
kūrybingumą. Jaučiu, kad mes
labai daug laiko skiriame
dokumentams derinti ir planams
kurti, nors, mano nuomone, vadovo
darbas yra kurti istoriją, tačiau
uţsidegimo tam nebelieka.
50. Garis – ilgametis Ontarijo vidurinės mokyklos vadovas:
Kai tik pradėjau dirbti šį darbą, jis
reikalavo daug daugiau verslumo, o
dabar tai tik struktūros dalis. Privalai
mokyklos interesus priderinti prie
konkrečių provincijos ar vietos
valdţios reikalavimų. Dabar mano
darbe tiek verslumo nebereikia, nes
daug svarbiau yra paklusti
nurodymams. Tačiau per tuos 13 metų
tapau pasyviai atsparus primetamiems
dalykams.
52. Lyderystė yra svarbi
Kiek ţinome, nėra nė vieno
uţregistruoto atvejo, kuomet talentingo
lyderio neturinčiai mokyklai pavyko
sėkmingai iš esmės pagerinti mokinių
pasiekimus. Tai galima paaiškinti tuo,
kad lyderis atlieka organizacijos
uţslėptus gebėjimus išlaisvinančio
katalizatoriaus vaidmenį.
Leithwood, K, Day, C. Sammons, P., Harris, A., and Hopkins, D. (2008).
53. Keturi ţinių „sluoksniai“
1. Ţinios apie patį darbą
2. Ţinios apie tai, kaip padėti mokytis:
gebėjimas atsakyti į klausimą „kaip“
3. Ţinios apie tai, kaip mokytojai mokosi
mokyti ir kaip jiems padėti mokytis
4. Ţinios apie tai, kaip valdyti kitų
suaugusiųjų mokymosi procesą
Stein, M.K. & Nelson, B.S. (2003)
56. Lyderystės ateitis
Gali būti, kad ši naujoji karta pradės naują
jaunuolių švietimo etapą, kuriame vyraus
aukštosios technologijos, bendradarbiavimas,
inovacijos ir kūrybingumas.
Tačiau, kita vertus, ši karta gali būti
nepasirengusi sunkiai dirbti, būti atkaklia ir
nuolat tyrinėti, o tai būtina kiekvienam
švietimo lyderiui.
Ji labiau linkusi eiti savo keliu ir siekti
sutarimo, o susidūrus su sunkumais -
judėti toliau.
„Lyderių pamainos planavimo iššūkiai“
59. Lyderių pamainos vadyba
Lyderių pamainos vadyba apima gerai
parengtų, kontekstą išmanančių,
atsidavusių lyderių grupės ilgalaikę
profesinę raidą, siekiant, kad
organizacijai prireikus naujo lyderio,
būtų iš ko parinkti jam pamainą.
63. ATPAŢINIMAS
Ar šis ţmogus nuoširdţiai myli ir gerbia
mokinius?
Ar jis pasišventęs ir įgudęs mokytojas?
Ar jis pasišventęs mokymuisi visų mokinių labui?
Ar jis vadovaujasi nepajudinamomis gyvenimiškomis
vertybėmis ir turi drąsos ginti savus įsitikinimus?
Ar jis savarankiškai rūpinasi savo profesine raida,
siekdamas tobulinti savo asmenines ypatybes, t.y.
loginį mąstymą, etiką, vaizduotę, intuiciją, atmintį ir
sveiką protą?
64. ATPAŢINIMAS2
Ar šis ţmogus turi intelektinio ir bendravimo potencialo
lyderystei svarbioje metamokymosi srityje, pavyzdţiui, ar geba
perprasti mokymosi procesus, ar geba kritiškai mąstyti,
planuoti ateitį, ar išmano kontekstą ar turi politinę įţvalgą, ar
suvokia emocijas ir ar geba formuoti sąsajas?
Ar jis turi organizacinių gebėjimų, būtinų norint vadovauti
mokyklai ar skyriui?
Ar jis gerai sutaria su kolegomis, tėvais ir vadovais?
Ar jis geba toleruoti dviprasmiškas situacijas?
Ar jis vadovaujasi tvirtais darbo etikos principais ir ar
geba atskirti „pelus nuo grūdų“?
65. Paramos lyderiams modeliai
„Plauk arba nuskęsk“
„Judėjimas, mentorystė ir stebėsena“
„Paskleisk ir melskis“
Praktinis mokymasis
Korporacijų akademijos
66. Ko galime pasimokyti iš
Nojaus Arkos
1 Nepavėluokite į laivą.
2 Atminkite, kad visi esame tame pačiame laive.
3 Planuokite į priekį. Kai Nojus pradėjo
statyti laivą, dar nelijo.
4 Išlikite sveiki ir tvirti, nes sulaukę 600 metų
galite būti paprašyti nuveikti šį tą svarbaus.
5 Neklausykite kritikos, tiesiog darykite tai, ką
turite padaryti.
67. Ko galime pasimokyti iš
Nojaus Arkos
6 Ateitį planuokite aukštumoje.
7 Kad būtų saugiau, keliaukite poromis.
8 Greitis ne visuomet privalumas - juk į laivą
pateko ne tik gepardai, bet ir sraigės.
9 Apėmus stresui, kurį laiką plaukite
pasroviui.
10 Atminkite, kad Arką statė mėgėjai, o
„Titaniką“ – profesionalai.
68. 11 Net ir po baisiausios
audros nušvinta
vaivorykštė
70. Daugiau informacijos rasite:
Fink, D. (2010). The Succession Challenge:
Building leadership capacity through
succession management. London: Sage/Corwin
Fink D. (2005).Leadership for Mortals:Developing and
Sustaining Leaders of learning London: Paul Chapman/Corwin.
Hargreaves A. & Fink, D. (2006)Sustainable Leadership.
San Francisco, CA:Jossey-Bass.
Stoll, L, Fink, D. & Earl, L (2003).It’s about Learning and
It’s about Time. London: Taylor Francis.
