Downloaded 13 times
Uploaded byLyderių laikas
Lilijos Duoblienės knygos „Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti“ pristatymo skaidrės
Lilijos Duoblienės knygos „Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti“ pristatymo skaidrės. 2019 m.
More Related Content
Similar to Lilijos Duoblienės knygos „Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti“ pristatymo skaidrės
Lilijos Duoblienės knygos „Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti“ pristatymo skaidrės
- 1. Lilija Duoblienė Pohumanistinis ugdymas.Dekoduoti Monografija Vilniaus universiteto leidykla Vilnius 2018
- 2. •Į V AD A S
- 3. • Apžavos ženklai:kūrybiškumas, darni plėtra, kritiškumas, lyderystė, įtraukumas, įgalinimas • Jais dangstomos imitacinės veiklos, nereflektuojant kur link šių kodų kaip instrumentų plėtotė veda valstybės švietimą ir ugdymą
- 4. • Kūrybiškumas naudotinasugdytinio-kūrėjo labui, aplinkai puoselėti ir tobulinti, valstybei, pasauliui turtinti, o ne galiai didinti
- 5. • Didelė misija,anot Braidotti, tenka humanitariniams mokslams ir humanitariniam ugdymui, kurių įsiterpimas į viešąjį ir akademinį ekonominio ir technologinio žinojimo ir vystymosi diskursą gali gerokai pakoreguoti pažangą, tampančia žmonijos ir planetos rykšte
- 6. PIRMAS SKYRIUS • ŠVIETIMASTARP KULTŪROS IR GAMTOS
- 7. • Gali būtiatskiros mokytojų ir mokinių kultūros, pamokinė ir popamokinė kultūra, neformaliojo ir informaliojo ugdymo ir daugelis kitokių, su įvairaus tipo švietimu susijusių kultūrų
- 8. • A.Maceina, M.Lukšienėrado labai taiklių prieigų prieigų kalbėti apie ugdymą sąsajoje su kultūra, viskam numatydami vietą: tautiniam ir tarptautiniam, gamtai ir kultūrai, asmeniui ir bendruomenei, materialiam ir dvasiniam pradui, ir visų jų sankabomis
- 9. • Kultūringos mokyklosnormos • Kolegialumas, eksperimentavimas • Dideli lūkesčiai, pasitikėjimas ir konfidencialumas • Parama, rėmimasis žiniomis, dėkingumas ir pripažinimas, rūpestis • Šventimas ir humoras, įsitraukimas į sprendimų darymą, svarbių dalykų apsauga • Tradicijos, atviras, pagarbus komunikavimas
- 10. • Gyvename vartojimovisuomenėje ir esami pasmerkti būti vartotojais, bet vis daugiau kalbama apie asmens sąmoningumo ugdymą, gebėjimą atsispirti vartojimui ir asmens kaip kūrėjo gebėjimą
- 11. • XXI amžius •Turbulencija • Įvairovė, nežinomybė • Chaosas, neapibrėžtumas • Labai pagreitėjusi kaita
- 12. • Technologijos švietimolauke kuria egzistencinį svetimumą, pasaulio užmarštumą • Kita vertus – pažintinį ir funkcinį pozityvumą
- 13. • Pedagogikos uždavinystinkamai integruoti technologijas į ugdymą ir padėti mokytojams bei mokiniams suprasti, kad jos yra kultūros dalis, kuri veikia vertybes, galiausiai mokyti analizuoti, kas kyla iš kultūrinio, technologinio ar gamtos domenų, kas juos jungia ir kur kreipia
- 14. • Gamtos irvisuomenės, gamtos ir kultūros atskyrimas atvedė į supriešinimą su gamta, kai ji traktuojama kaip pavojinga kultūrai ir pastarosios apdorojama pagal visuomenės užgaidas
- 15. • Nuo senoemocinį intelektą ugdome („Kliudžiau“,“Brisiaus galas“) • Svarbu išlaikyti pusiausvyrą derinant emocingumą su racionalumu, vaizduotę su realybe, abstraktų mąstymą su empirine veikla, kad nebūtų manipuliuojama vaiku.
- 16. • Atsakomybė XXIa.Ugdant tampa vienu iš kertinių žodžių. Bet • Kokia atsakomybė? Atsakomybė už ką ir kam? • Atsakomybės problema sustiprėja technologijų akivaizdoje (ekodermė, bioinžinerija ir pan.)
- 17. • Neaiškumo situacijoje,vadovaujantis intuityviu gero ir blogo atskyrimo jausmu, klaidos tampa natūraliu ir negėdingu dalyku
- 18. Antras skyrius •Humanizmas, naujasis humanizmasir posthumanizmas
- 19. • A.Maceina pabrėžė,kad natūralistinis ugdymas perdėm daug duoda laisvių individualybei, o humanistinis yra skirtas „prigimties forminimui“, jis „pakyla aukščiau“ derinant gamtišką ir dvasišką ir pasiekia „kultūros sferas“
- 20. • Kodėl, nepaisantvisų žmogaus nusikaltimų žmonijai, jis tebėra rodomas kaip kūrėjas, kaip centras, tiesa, vis dažniau gręžiojantis į dvasinius dalykus
- 21. • Posthumanizmas pabrėžiane žmogaus kaip išskirtinės asmenybės ugdymą, apeliuojant į išskirtinį jo sąmoningumą, o jo ugdymą sąsajoje su organiniu pasauliu, kur žmogus yra tik viena iš rūšių ir kur neorganinis pasaulis yra lygiai tiek pat svarbus kiek ir organinis
- 22. Tapatumo klausimas keičiamasdaugybiškumo klausimu
- 23. • Tokioje naujojeaplinkoje atsiranda kiborgai (angl.cyborg), tai yra būtybės, kurios jungia tai, kas duota gamtos, su tuo,kas yra sukurta technologijų. Tai žmonės, tačiau jų egzistencija neįmanoma be technologijų, kurios tapo ir kūno dalimi.
- 24. • Sistemų saviorganizacija,pagrįsta savitu atsinaujinimo ir vystymosi režimu ir ritmu, užtikrina metastabilumą ir leidžia suprasti antropocentrinį subjektą, kuriam negalioja kantiškoji moralinio įsipareigojimo ir priklausomybės etika
- 25. • Laisva, humanistinėparadigma pakeičia kryptį nuo vaiko/mokinio prie ugdytojo, nesumažinant dėmesio ir mokiniui, ir tai yra tikrai pažangu, tačiau šis paradigminis pokytis nepaleidžia žmogaus iš centro. Siūloma daugiau dėmesio skirti kitiems ugdymo dėmenims, reiškiniams
- 26. • Turėtų būtivystomas nelinijinis mąstymas, kuris, viena vertus, leistų į edukacinius reiškinius žvelgti holistiškai, peršokant kai kuriuos loginius ryšius, jei kontekstui to reikia, kita vertus, neleistų šokinėti nuo vieno objekto prie kito vien tik sau patogiu pagrindimo būdu.
- 27. • Tapatumas –ontologinio pagrindo neturintis reiškinys, “griežtai skirtingų kultūrinių ir ideologinų pasaulių judėjimas tarp įvairių raiškos modelių“ (McLaren)
- 28. • Subjektyvacijos diskusijosgali pakeisti vystymosi kryptį, kuria mes šiandien esame nepatenkinti.
- 29. Reikia, kad mokytojasbūtų pasirengęs nenumatytiems, netikėtiems rezultatams, kurie randasi iš mokinio individualių pastangų ir paieškų
- 30. • Kūrybinės klajonėsleidžia aptikti ir dėlioti unikalius savo patirčių kelio fragmentus, kurie nėra visai atsitiktiniai, be sąryšio, nebūtinai žmonėms akivaizdūs.
- 31. • Kūrybiškumas 1. Etapas.Vaizdinis, emocinis, spontaniškas 2. Etapas. Intelektinis.T echniškai ir praktiškai sutvarkytas. 3. Tipas. Integruotas. Apimantis spontaniką ir vaizduotę, techninį atlikimą kartu su savidisciplina bei kontrole.
- 32. • Nauji terminaiaptariant ugdymą. • Rizoma – plėtimasis, dauginimasis • Tapsmas – nuolatinis keitimasis • Buvimas tarp – gebėjimas veikti ne nuo pradžios iki galo. • Nomadas – fizinis ir mentalinis keliavimas
- 33. • Jei mokytojasdirba sudarydamas įvairiakrypčius žemėlapius, teikiančius tik kryptis, projekcijas, o ne kelio konkrečias linijas ir apibrėžtis, jis eina patogiu, bet ydingu keliu, nes riboja pasirinkimus, nuokrypius, eksperimentus
- 34. • Pamoka turėtųbūti kaip refrenas, bet kintantis, pulsuojantis pagal ritmą, priklausomą nuo curriculum kaip natų, mokinio kaip atlikėjo ir mokytojo kaip kompozitoriaus
- 35. Trečias skyrius •Mokyklos kultūros perkodavimas:laikas ir erdvė
- 36. • Reikia naujaiįvertinti laiko ir erdvės struktūras ugdyme, kad jos padėtų užtikrinti ugdymo tinkamumą ir efektyvumą dabarties sąlygomis
- 37. • Svarbu koncentruotisne į laikinį (taktikos) parametrą, kuris jungia kiekvieno individualius judėjimo taškus, o į mąstymo išlaisvinimą ir eksperimentavimą, kai judama labai įvairiai (tolygiai, netolygiai, su pertrūkiais, lygia greta, zigzagais, persiklojančiai ir pan.)
- 38. • Mokinio trajektorijosžymės yra įdomus fenomenas, ypač santykyje su mokytojų ir administracijos trajektorijomis, nulemtomis galių ir strateginio erdvių, kartu ir judėjimo trajektorijų, planavimo
- 39. • Budėtoja, pažįstantikiekvieną vaiką, žinanti visas jų ydas, problemas, įpročius, mokanti saugoti paslaptis, suprasti, užima oficialią kontrolės vietą, kuri kartu yra mokiniams patikima ir mėgiama vieta. Tai unikalus centras, pagrįstas ne galiomis, o meile.
- 40. • Visos mokyklosbendruomenės grupės turi atskiras erdves – komforto zonas
- 41. • Erdvių atvirumastampa mada, kartu jis tampa puikus visuomenės peršviečiamumo ir kontrolės instrumentu
- 42. Klausimas, kodėl mokytojamsir administratoriams kiekviena diena yra labiau rutiniška, ją priimant kaip normą ir vengiant išskirtinumo, o mokiniams kasdienybės ritmas, kuriamas elementariomis bendruomeniškumo, dialogo priemonėmis, atrodo ypatingas, išskirtinis
- 43. • Mokytojo atsakomybetampa kūrybiška navigacija tarp abiejų laikų: planuoto, chronologinio ir tuo būdu įkalinančio, ir kito – laisvai tekančio, afektacinio. Plg. medijų sampyna, laiko pagreitėjimas ar sulėtėjimas
- 44. • Baumanas klajūnussuskirsto į turistus (galinčius sau leisti keliauti visur ir visada) ir bastūnus (keliaujančius dėl nepritekliaus, geresnių gyvenimo sąlygų)
- 45. • Rizoma –plečiasi įvairiomis kryptimis, labiau horizontaliai, o ne vienakrypčiai • Tapsmas – atvira struktūra, save transformuojanti per tapsmą Kitu, tapsmą mažuma, noru keisti situaciją.
- 46. • Mokytojas kviečiamokinį veikti kartu, o ne veikti taip, kaip jis veikia.
- 47.
- 48. • Kokiu būdugrožis yra susiejamas su funkcija, veiksmu, judėjimu, o ne su statika
- 49. • Filosofija turiveikti kultūrą, kuri atatinkamai darys įtaką technoestetikai ir etikai
- 50. • Vaizduotės būsenos– geismas, baimė ir tikėjimas. Užvaldžius ją, įgyjamas energetiškai įkrautas šaltinis, galingas įrankis pritraukiantis visų dėmesį
- 51. • Vaizduotė paskatinaempatiją. Tai yra tai, kas įgalina peržengti neužpildytas erdves tarp mūsų ir tų kuriuos vadinome „Kitais“ • Išmokti ir mokyti pamatyti šio pasaulio mažus elementus, kurie kartu yra ir dideli.
- 52. • Mokytojai irmokiniai drauge turėtų kultivuoti daug mąstymo būdų ir daug dialogų pasaulyje, kuriame nieko nėra pastovaus
- 53. • Gerai mokyklaivertinti palankaus įvaizdžio susikūrimas, kitaip tariant jo suprekinimas būdingas daugumai mokyklų • Kai kurios mokyklos ieško savitumo ir atsispiria vienodai mokyklų estetikai ir dizainui, juolab kad tai dažnai iš anksto susimuliuojama
- 54. • Fotografijos menasatsargiai ir rūpestingai elgdamasis su vaizdu užgriebia tai, kas tiesiogiai nėra matoma, bet nuotraukos dažnai tarnauja estetiniam vartotojiškumui
- 55. • Posthumanizmo teorijaįgalina mikropolitiką sutraukyti dominuojančią suprekinimo politiką per visiškai kitaip konstruojamą, netinkamą parduoti vaizdą
- 56. • Filmas „Mirusiųpoetų draugija“ – vertybinių problemų ugdant iš egzistencialistinių prieigų analizė
- 57. • Lengviausiai atpažįstamityloje – širdies dūžiai. O toliau atsiveria visas spektras potencialiai egzistuojančių ir laukiančių savo aktualizacijos garsų
- 58. • Mokiniai įvaldogarso reprezentacijos dinamikos ir net nereprezentuojamumo atpažinimo būdus. Tai pažangu ir pavojinga, nes kol kas neaišku, kaip jie veikia psichiką.
- 59. • Garsas turirasti vietą mokykloje. Kas gi ugdoma – refleksas ar estetika ir garsoekologija
- 60. • Kūnas –buvimo su pasauliu laidininkas. Svarbiausia užduotis suvokti, kaip mes esame pasaulyje, o tik tada, ką mes galime, ką turime ugdyti ir kaip
- 61. Konkuruoja du būdai ~per įvairias bio-, eko-, natūralias priemones kūną išsaugoti tokį, kokį jį sukūrė gamta ~ per technologines inovacijas, neuro technologijas, naujus cheminius gaminius užtikrinti jo technologinį atkūrimą Abu būdai žada sveikatingumą ir ilgaamžiškumą
- 62. • Mokinys patenkaį šizoidinę situaciją ir blaškosi tarp noro būti geidžiamu ir nepergalimu kūnu, reklamuojamu medijose, o iš kitos pusės geidulingumą ir fizinį kūno grožį varžančios edukacinės aplinkos
- 63. Penktas skyrius •Kultūrinis perdavimasar naujo kūrimas
- 64. • Prieštara. Pagarbusmokinių požiūris į tautos istoriją, šeimą, religiją, tradicijas, kalbą ir kartu jų ateities kvestionavimas, didesnis asmeninės nuomonės vertinimas, nuomonių pliuralizmo išpažinimas.
- 65. • Negatyvas arpozityvas su inovacijomis daugiausia priklauso nuo to, kaip naujovės sugeba „įsipiešti“ į esamą tvarką, kaip jom atrandama vieta tarp jau prigijusių įpročių
- 66. • Apversti aukštynkojomis esamą sistemą – ekonomiką kurti ugdymo pagrindu, o ne ugdymą strateguoti pagal ekonominius interesus.
- 67. • Programos labaigreitai virsta negyvomis, kai imama vaikytis skaitmeniniu būdu išreiškiamu ir lyginamo rezultato
- 68. • TIMSS, PIRLS,ICCS vertinimo įrankiai jei ir nesupriešina skirtingų požiūrių, tai tikrai atitolina nuo plataus žvilgsnio į ugdymo turinio programas, jų prasmę ugdyti žmogų visaverčiam gyvenimui, o ne lenktymėms
- 69. • Pabrėžiamos nekompetencijos ir žinojimas, o naujos reikšmės ir prasmės iterakcijose tarp informacijos kūrimo šablonų ir nesuvoktų ypatumų darančios įtaką veiksmui, pasirinkimui ir socialiniam/kultūriniam gyvenimui
- 70. • Daroma perdaug didelė perskyra tarp pažįstamų objektų ir pažįstančio, kuriam įdiegiamas metodas, kaip reikia pažinti objektą.
- 71. • Humanitariniai dalykaimedijuoja visas sritis, visus paskirus naratyvus, juos persvarsto, perskirsto, jungia. Jie padeda geriau suprasti mokslų vystymo kryptis, ugdyti atsakomybę už pažangos kryptį, menais ją turtinti
- 72. • Politiniai švietimodokumentai, regis, labiau skirti konkurencingumui, daug kur prasilenkiantys su realiu gyvenimu, reikalaujantys pasikeitimų nenatūraliu būdu, visuomenės priimami prieštaringai, todėl bet kuriais būdais forsuojami
- 73. • Filosofai ieško,kaip naujų žmonių švietime neįtraukti į vartojimo ir kontrolės mašiną, o leisti jiems iškilti savo pašaukime.
- 74. • Nėra teisingošvietimo, yra tik švietimas: įvairus, sunkiai apibrėžiamas, pasireiškiantis skirtingais, dažnai vienetiniais, atvejais. Yra dauguma, tendencijos, dėsningumai, bet tai nesumažina vienetinio atvejo reikšmės
- 75. • Kuriamas nenaujas žmogus su laikmetį atitinkančiomis technologijomis, o kuriamos technologijos atimti iš žmogaus kūrybinį gebėjimą. Iš jo reikalaujama atitikti naujiems instrumentams, o ne kūrybinių gebėjimų. Žmogaus tapsmo idėja imama profanuoti, unifikuoti, atimant iš jo savarankaus, neordinaraus tapsmo galimybę
- 76. • Summerhillo mokyklojeatsiranda daug gyvumo, įsitraukimo, geismo, veikla yra nelinijinė, o transversali arba sūkurinė. Mokyklos bendruomenės gyvenime akivaizdus kasdieninis tapsmas.
- 77. • Posthumanistiniu požiūriuperžengiamos žmogaus, kaip visatos centro, supratimo ribos, jį suvokiant tik kaip vieną iš visatos gyvybės rūšių.
- 78.
- 79. • Posthumanizmo filosofaisiūlo trečią kelią: ne kritiką arba, priešingai, aklą globalizacijos apologetų švietime sekimą, o veikti savitu, originaliu būdu, atliepiant švietimo subjekto, institucijos prigimtį ir požiūrį
- 80. • Atsakomybės irmoralės klausimas yra nepaprastai sudėtingas ir nelengvai sprendžiamas ne tik humanistų, bet ir posthumanistų
- 81. • Švietimas nukreipiamasne į reprodukciją (žinių, sistemos, subjektų, visuomenės),o į produkciją, naujo kūrimą. Kūrybiškumas leidžia prisiliesti prie to, kas potencialiai egzistuoja, bet dar nėra įgyvendinta, tai galimybė aktualinti unikalius junginius.
- 82. • Etikai tenkadidelė našta ir sprendėjo funkcija : kur dar yra kūryba, o kur ir jau komercija ir kada kūryba tampa komercija
- 83. • Mikropolitika suprantamakaip alternatyvus veikimo būdas, kuriuo nepasitenkinimas reiškiamas ne griaunant sistemą, o įsiterpiant į naujas zonas per atrandamus plyšius, tokiu būdu kuriant kitokį politikos peizažą.
- 84. • Atverti savoveiklą inovacijomis, pakeisti mąstymą ir nusistovėjusius kodus, nuo įrodymais grįsto mąstymo ir priežasties- pasekmės principu grįsto mąstymo pereiti prie naujo – heterogeninių elementų jungtimis, išlauktais ar atsitiktiniais atradimais, naujovėmis, kūrybiškumu grįsto atsakingo mąstymo – retorinis klausimas
- 85. • Nauja kartaturi būti pasitinkama ne su paruoštais švietimo ir ugdymo paketais, traukiamais iš stalčių, o su įgalinimu kurti savo dabartį ir ateitį, lygiai kaip ir puoselėti savo praeitį, teikiančią unikalių pavyzdžių, prasmių ir reikšmių, kurti ne pagal jau sukurtus reikalavimus, o kartu išrandant, transformuojant, estetizuojant ir galiausiai naujai politizuojant
- 86. • Apžvelgtos idėjosnėra nei paprastos, nei lengvai pritaikomos. Jos panašesnės į vaizduotės projektus, kartais visai pakvaišusius, kartais nemoraliai skambančius, bet neabejotinai labai dosnius!