1. IPDA metinė konferencija
„Profesinio mokymosi modelių persvarstymas“
Re-thinking Models of Professional Learning
2014 m. lapkričio 28–29 d. Birmingemas
Eglė Pranckūnienė
ŠMM, 2015 01 20

2. IPDA (International Professional Development Association)
Tarptautinė profesinio tobulinimosi asociacija
• Įkurta 1968 m. Pradžioje jungė mokytojų rengėjus iš universitetų bei koledžų, vėliau
prisijungė ir savivaldybių darbuotojai, atsakingi už mokytojų bei vadovų profesinį
tobulinimąsi;
• Panašios asociacijos susikūrė Velse, Škotijoje, Airijoje bei Anglijoje;
• Nuo 2008 m. tapo tarptautine organizacija, kurios nariai – švietimo profesionalai,
dirbantys mokytojų ir vadovų profesinio tobulinimosi srityje;
• IPDA narius jungia suinteresuotumas bei įsipareigojimas profesinio tobulinimosi kokybei
visuose švietimo lygmenyse;
• IPDA leidžia tarptautinį žurnalą „Professional Development in Education“. Tai ženkliausias
šios srities tarptautinis mokslinis žurnalas.
• Kiekvienais metais IPDA skiria du apdovanojimus: vieną už išskirtinius nuopelnus
profesinio tobulinimosi srityje, o antrą – už pirmąjį publikuotą straipsnį jaunam tyrėjui.
IPDA apdovanojimas – svarbus profesinis pripažinimas, atveriantis daug galimybių.
• Asociacijai vadovauja tarptautinis komitetas, atsakingas už metinių konferencijų
organizavimą, narių bendradarbiavimą, įvairių projektų įgyvendinimą.

3. IPDA tikslai
• Skatinti, remti bei skleisti aukštos kokybės profesinio mokymosi
praktiką;
• Kurti profesiniu tobulinimusi besidominčių tinklus, kviesti diskusijai;
• Kaupti ir skleisti informaciją apie įvairius profesinio tobulinimosi
aspektus visies nariams;
• Vertinti švietimo politikos sprendimus bei jų įtaką profesinio
tobulinimosi praktikai;
• Bendradarbiauti su kitais švietimo profesionalų tinklais;
• Teikti rekomendacijas dėl praktikos bei politikos tobulinimo.

4. Konferencijos organizavimo aspektai
• Organizaciniai darbai – mažos grupės atsakomybė;
• Gerai apgalvota programa
• Aktyvios diskusijos po kiekvieno pranešimo
• Susidomėjimas visais pranešėjais, ne tik „žvaigždėmis“;
• Rašomas blogas bei komentarai twitter tinkle;
• Draugiška, kolegiška aplinka, nuoširdus dėmesys kiekvienam, pagalbos
siūlymas;
• Kalbėjimas ta pačia kalba , gilus ugdymo ir vadybos teorijų, filosofijos,
tyrimo metodologijų išmanymas;
• Domėjimasis naujausiais straipsniais, tyrimais, „degančios akys“.
• Nedejavimas dėl nepalankios švietimo politikos situacijos.

5. Prof. Marc Vermeulen. Taki modernybė ir atsakingas mokymas: profesinio
tobulinimosi atsinaujinimo iššūkiai
• Iššūkiai viešajam sektoriui:
- nuo linijinio valdymo grįžti į natūraliąją tėkmę;
- neapibrėžtumo valdymas;
- neaiški ateitis ir ilgalaikis planavimas;
- ar žinome , kam turime būti pasiruošę?
- rizikos visuomenė (Z.Baumann, U.Beck);
- kuo daugiau rizikos, tuo mažiau gebėjimų;
- įgyvendinami inovacijas, prarandame kokybę, o jos mums reikia šiandien,
ne rytoj.

6. Globali vertybių kaita
Pasaulietinės racionalios vertybės
Saviraiška grindžiamos vertybės
Nebeįmanoma padaryti taip, kad
būtų gerai visiems.
Vyrauja individualistinis požiūris

7. Iššūkiai švietimui
• Vyrauja linijinis viešosios politikos principas, neskatinantis imtis naujų
rizikingų idėjų;
• Švietimo profesionalai gyvena prieštaringoje aplinkoje. Iš vienos
pusės, ugdymo tikslai yra orientuoti į besimokančiųjų socializaciją bei
asmenybės augimą, o iš kitos pusės – selekcija, konkurencija kaip
pagrindinis tikslas;
Ką daryti: veikti apmąstant, reflektuojant, atsiliepiant į kintantį
kontekstą.

8. Galimi sprendimai
• Jungimasis į tinklus, grindžiamus pasitikėjimu; Pasitikėjimą sunku pelnyti ir
labai lengva sugriauti;
• Organizacijų ribų ištrynimas; Silpnų ryšių jėga;
• Mokytojų gyvenamasis pasaulis: daug taisyklių ir profesinio solidarumo
stoka. Reikia stiprinti solidarumą ir mažinti biurokratiją;
• Švietimiečiai paprastai vengia rizikos; Reikia didinti apetitą rizikai, o ne
kontrolę;
• Vertybės, pasišventimas, motyvacija yra svarbiau nei techniniai įgūdžiai;
• Mokytis iš verslo mokyklų: brangiai parduodami lūkesčiai investuojant į
žmones.
• Vadyba vs lyderystė: ne daryti teisingai, o daryti tai, kas teisinga.

9. Dr. Aileen Kennedy. Informuoti, transformuoti ir įdiegti: teorijos
įtaka švietimo politikai ir praktikai
• Kaip sumažinti atskirtį tarp švietimo politikos sprendimų,
besiremiančių politine ideologija bei paieška “kas geriausiai veikia?“ ir
tyrimais bei duomenimis grindžiamomis rekomendacijomis?

10. 9 profesinio mokymosi modeliai
• Mokymosi (training);
• Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)
• Trūkumų pašalinimo (deficit)
• Kaskadinis (cascade)
• Besiremiantis standartais (standards-based)
• Koučingas/mentorystė (coaching-mentoring)
• Praktikos bendruomenė (community of practice)
• Veiksmo tyrimas (action research)
• Transformuojantis (transformative)

11. Mokymo modelis
• Vyraujanti forma;
• Technokratinis, orientuotas į įgūdžių lavinimą;
• Moko ekspertai
• Besimokantieji – pasyvūs;
• Atsietas nuo mokytojui aktualaus konteksto;
• Atsietas nuo mokytojavimo moralinio tikslo;
• Dažnai siejamas su darbo standartais;
• Tinkamas naujos žinioms perteikti atsiejant nuo konteksto;
• Dažniausiai kontroliuojamas užsakovų

12. Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)
• Universiteto sertifikatas;
• Akademinis vs praktinis požiūris;
• Kelia daug ginčų apie mokytojo profesionalumą;
• Alternatyvus kelias į mokytojo profesiją;

13. Trūkumų pašalinimo (deficit)
• Suteikia tai, ko trūksta konkrečiam mokytojui;
• Siejamas su kokybės vadyba, atskaitomybe bei įsikišimu iš išorės;
• Pirmiausia įvertinama mokytojo darbo kokybė;
• Kartais mokytojai tampa „atpirkimo ožiais“, kai problemos
organizacijos vadyboje;
• Ryšys tarp kolektyvinės ir individualios kompetencijos;
• Nėra reikalingas, kai mokykloje yra kolektyvinis „protas“ bei savitarpio
pagalbos sistema;

14. Kaskadinis (cascade)
• Apmokyti mokytojai moko savo kolegas;
• Buvo populiarus apie 1990-uosius, dabar jau retai taikomas;
• Orientuota žinių bei įgūdžių perteikimą, bet ne nuostatų ir vertybių
ugdymą;
• Ieško atsakymo į klausimus „kas“ ir „kaip“, bet ne „kodėl“;
• Sureikšmina pačias žinias, o ne jų perteikimo kontekstą;

15. Besiremiantis standartais (standards-based)
• „Standartas“ vartojamas vietoj anksčiau vartoto „kompetencijų“
termino;
• Pabrėžiamas pageidautinos praktikos pademonstravimas;
• Remiasi bihevioristiniu požiūriu į mokymąsi, akcentuoja individualią
veiklą, o ne kolegų bendradarbiavimą;
• Kelia pasitikėjimo mokytojais klausimą, nes stadartus kuria ekspertai;
• Nelieka vietos asmeninei refleksijai, kritiniam požiūriui;
• Politikų argumentai: kalbama ta pačia kalba, aiškesni lūkesčiai;

16. Koučingas/mentorystė (coaching-mentoring)
• Asmeninis ryšys;
• Koučingas – kolegiškas santykis, bendras mokymasis;
• Mentorystė – profesinė draugystė, konsultavimas, kai vienas – labiau
patyręs;
• Atsižvelgiama į konkretų kontekstą;
• Transformuojantis poveikis abiems dalyviams;
• Konfidencialumas, o ne atskaitomybė;
• Būtini specialūs gebėjimai;

17. Praktikos bendruomenė (community of
practice)
• Remiasi socialine mokymosi prigimtimi;
• Visi yra įvairių praktikos bendruomenių nariai;
• Siejami bendros veiklos;
• Ieškoma bendras veiklos supratimo;
• Susikuria savitas veiklų repertuaras, darbo stilius, diskursas;
• Iš individualaus žinojimo susikuria pridėtinė vertė – bendras naujas
žinojimas bei praktika;
• Negali remtis atskaitomybės mechanizamais ar veiklos kontrole;
• Pasidalinta lyderystė;

18. Veiksmo tyrimas (action research)
• Socialinio konteksto studija, kurioje dalyviai tampa ir tyrėjais, ir kaitos
projektuotojais bei įgyvendintojais;
• Galimas decentralizuotoje demokratiškoje aplinkoje;
• Dalyviai – aktyvūs. Tyrimas – jų pačių „produktas“, o ne primestas iš
viršaus;
• Praktikų įgalinimas;
• Skatina užduoti svarbius klausimus apie praktiką;

19. Transformuojantis (transformative)
Integruoja įvairias strategijas iš kitų modelių;
Nukreiptas į profesinę transformaciją bei kaitos procesą ;
Remiasi partneryste tarp mokyklų, tyrėjų, ir kt. siekian sisteminio
pokyčio;
Proaktyvus bei sąmoningas požiūris;
Nesiderina su standartais, kvalifikaciniais reikalavimais ir kitais
atskaitomybės mechanizamais;

20. Klausimai apie modelius
• Kokio tipo žinios yra perduodamos: ar apie procedūras, ar
pedagogines idėjas?
• Individualus ar bendras mokymasis?
• Kiek profesinis tobulinimasis yra susietas su vertinimu, pvz. atestacija?
• Kiek profesinis tobulinimasis palaiko profesinę autonomiją?
• Koks tikslas: žinių perdavimo priemonė ar transformuojanti praktika?

21. Modelių paskirtis
Modeliai Paskirtis
Mokymosi (training);
Suteikiantis kvalifikaciją (award-bearing)
Trūkumų pašalinimo (deficit)
Kaskadinis (cascade)
Žinių perdavimas
Besiremiantis standartais
(standards-based)
Koučingas/mentorystė
(coaching-mentoring)
Praktikos bendruomenė
(community of practice)
Pereinamasis
Veiksmo tyrimas (action research)
Transformuojantis (transformative)
Transformuojantis

22. Prof. Linda Evans. Ką dar turime suprasti apie
profesinį tobulinimąsi?
• Ar žinome, kaip žmonės auga profesiškai?
• Ar neapsiribojame formų, modelių, vadybos analize?
• Ar žinome kas vyksta mikro lygmeniu, t.y. koks yra kognityvinis
procesas mūsų galvoje, kai išgyvename konkretų profesinio mokymosi
epizodą?
• Koks ryšys tarp profesionalumo ir profesinio tobulinimosi?
• Neturime atsakymo į esminį klausimą: kaip vyksta profesinis
mokymasis.

23. Prof. Linda Evans
Sąvokų evoliucija:
- mokytojų tobulinimas (teacher development)
- tęstinis profesinis tobulinimas (continuous development)
- profesinis tobulinimas (professional development)
- profesinis mokymasis (professional learning).

24. Profesionalumas
• Ką ir kaip praktikai daro?
• Kaip jie tai supranta?
• Kaip jie įgyja žinių?
• Koks yra jų „etikos kodeksas“?
• Koks yra jų darbo tikslas?
• Kokia yra jų darbo kokybė?
• Kiek jie yra nuoseklūs?

25. Profesinis tobulinimasis
• Besitobulinančio pripažinimas, kad galima dirbti geriau, yra geresnių
veiklos būdų;
• Kol nėra įsisąmoninta, kad yra geresnių būdų dirbti, tol profesinis
tobulinimasis neįvyksta;
• Profesinio tobulinimosi metu atsiranda supratimas ir tikėjimas, kad
galima dirbti geriau;
• Nėra greito ir tiesioginio poveikio praktikai – tam reikia laiko.

26. Svarbūs šaltiniai
• L.Evans (1998). Teacher Morale and Job Satisfaction;
• Clarke,D.& Hollingsworth, H.(2002). Elaborating Model of Teacher
Professional Growth;
• Kennedy, A. (2005). Models of Continuing Professional Development:
a Framework for Analyses.

27. Ką parsivežiau ?
• Supratimą apie profesinio tobulinimosi tyrimų bei praktikos
tarptautinį kontekstą;
• Naujų kontaktų;
• Naujų idėjų ir LL3, ir kitoms iniciatyvoms;
• Supratimą, kad praktikos bendruomenei susikurti reikia laiko – IPDA
veikia jau beveik 60 metų.
• Ačiū už suteiktą galimybę !