1. UGDYMOSI PO ATVIRU DANGUMI REIKŠMĖ
ŽMOGAUS IR GAMTOS SĄVEIKOS BEI
GYVENIMO KOKYBĖS KONTEKSTE
dr. Rytis Vilkonis
Šiaulių universitetas
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
2. Gyvename 21 a., technologijų amžiuje, patogiai, miestuose,
miesteliuose, tačiau vis dar jaučiame gamtos šauksmą;
ypač vaikystėje... Daugeliui šis pojūtis išlieka visą gyvenimą...
...
Čiabuvio pasąmonė...
užkoduota mūsų genuose, aktyvuojasi
gamtinėje aplinkoje
(prof. James Neill)
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
3. Laisvalaikis ant vandens, sparčiai populiarėja žygiai baidarėmis,
atsižvelgiant poreikį, atsiranda pasiūla, kuriama ištisa vandens
žygių organizavimo infrastruktūra, įvairių priemonių gamyba,
prekyba, nuoma... Žygiai ne visada yra pakankamai saugūs,
kartais pakankamai rizikingi, tačiau plaukiame..., atiduodame už
tai dalį savo santaupų... Kam mums to reikia?
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
4. Lasivalaikis gamtoje, ne tik ant vandnens... Kodėl reiktų palikti
jaukius, saugius namus, įprasta 21 a. konfortą ir keltis bent
trumpam pailsėti (nuo civilizacijos?), atstatyti vidinę pusiausvyrą...
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
5. Gamtinėje aplinkoje polsiaudami neretai sąmoningai siekiame
pajusti bent šiek rizikos, nežiūrint to, kad kiekvienas miesto
žmogaus persikraustymas į naturalią gamtą yra tam tikras
iššūkis...
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
6. Po kelių dienų sėkmingo
(galima ir žūti) lipimo
nebus nieko rasta,
sugrįžta tuščiomis...
Diena šaltyje ant ledo, rezultatas –
kelios žuvelės... Čia sėkmės
atveju... Prasimaitinti nepadės...
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
8. Ugnis, laužas... Atrodo negali
atplėšti žvilgsnio... Sėdėtum ir
žiūrėtum tarsi patekęs į transo
būseną...
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
9. Tūkstantmečiai civilizacijos
nesumažino laužo kaip žmones į
ratą suburiančios priemonės
poveikio...
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
10. Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
11. Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
13. Švedijos įmonės Tham &
Videgård suprojektuotas
viešbutis medyje
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
16. • Gamtos teorija (Nature Theory) arba Rojaus sodo
teorija (Garden of Eden), aiškina žmogaus siekį grįžti
atgal į gamtą, tam tikra prasme sieja šį poreikį su
Bibliniu Rojaus sodu... Kasdieninėje kalboje juo
vadiname svajonių vietoves, įdealias sąlygas gyventi ar
ilsėtis...
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
17. Kiekvienas mūsų turime savo individualią
Rojaus kampelio viziją
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
18. Rojaus kampelio vizija gali skirtis – ką labiau džiugina
naturali gamta, kam žmogaus patobulinta...
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
19. Kai kam ir čia Rojaus kampelis... Niekas neskaičiuoja
materialinės naudos, daržves ar uogą užsiaugindamas
kolektyviniame sode...
http://www.ukioklubas.lt/
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
20. Tyrimų rezultatai sveikatos, medicinos,
psichologijos srityse palaiko Gamtos teoriją tuo, jog
parodo teigiamą žmogaus sąveikos su gamtine aplinka
įtaką jo savijautai, sveikatai, o plačiąja prasme –
gyvenimo kokybei.
kokybei
21. Sociokultūrinė istorija (A Socio-cultural History)
ugdymąsi gamtoje šiandieniniame pasaulyje aiškina
kaip pusiau ritualizuotą sąveiką su gamtine aplinka.
Iki persikraustant Vakarų kultūrai į pastatus, visas
ugdymas(is) vyko lauke, natūralioje aplinkoje. Vaikai
mokėsi stebėdami vyresnius ir
eksperimentuodami.
Industralizacijos periodu žmonijos
darnus ryšys su gamta galutinai nutrūko.
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
22. Kuris nesvajojo vaikystėje kalbėtis su gyvūnais, draugauti, glostyti,
nors ir ne visada užtekdavo ištvermės prižiūrint augintinį?
Lietuvoje daugiau nei pusė (54,2%) gyventojų savo būstu dalijasi
bent su vienu naminiu gyvūnu. Dažniausiai lietuviams draugiją
palaiko šunys (35,9%), katės (30,4%), žuvys ar kiti akvariumų
gyventojai (2,1%). Tarp kitų dažniau įvardinamų naminių gyvūnų
papūgos, triušiai, žiurkėnai, jūrų kiaulytės bei kiti augintiniai.
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
23. Edward O. Wilson (Harvardo universitetas, USA)
aprašė biofiliją kaip įgimtą tendenciją domėtis
gyvybe ir gyvybės procesais.
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
24. Biofilijos hipotezė (Biophilia Hypothesis)
Biofilija – žmogaus meilė gyviesiems organizmams – mūsų įgimtas
ryšys su gamta.
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
25. Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
26. Howard Frumkin, remdamasis Biofilijos Hipoteze išanalizavo ir
apibendrino tyrimus, parodančius teigiamą gamtos įtaką žmogaus
fizinei ir psichinei sveikatai
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
27. • Tyrimai rodo, kad šuns glostymas mažina depresiją, vienatvės
jausmą. Taip pat reguliuoja žmogaus kraujo spaudimą, mažina
infarkto riziką
29. Tyrimai rodo,
Lietuvos jaunimo
tarpe pragmatinis
santykio su gamta
tipas vyrauja
didžiuosiuose
miestuose ir kaimo
vietovėse
PRAGMATINIS
Žmogaus santykio
su gamta
tipai
ETINIS,
DOROVINIS
ESTETINIS
PAŽINTINIS
EMOCINIS
30. Tyrimai rodo, kad
pradinių klasių
mokinių išvykose į
gamtą vyrauja
maitinimasis ir
dainavimas
PRAGMATINIS
Žmogaus santykio
su gamta
tipai
ETINIS,
DOROVINIS
ESTETINIS
PAŽINTINIS
EMOCINIS
31. Šiandieninė vaiko gyvenimo ir
ugdymosi aplinka: vyrauja patalpa
Informacinių technologijų vystymasis ženkliai prisidėjo
prie vaikų užsidarymo patalpose ir po pamokų
32. • Istoriškai vaikai augo, vystėsi bei ugdėsi gamtinėje
aplinkoje (mažiausiai kelid šimtų tūkstančių metų).
Visuotinis vaikų ugdymas
uždarytas mokyklos pastatuose
nesiekia vieno amžiaus..., tačiau
pasekmės akyvaizdžios ... apie
jas vėliau...
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
33. Fizinė mokymosi aplinka
Pabėkime nors
Lietuvos mokykloje
sekundei...
Šiek tiek gamtos gali matytis
pro langą, tačiau dairytis pro
langą nevalia...
38. Nors mokymosi aplinka
keitėsi, tobulėjo
mokymosi priemonės,
mokytojo ir mokinių
tarpusavio santykiai
Šiuo metu jau tik kas
dešimtas mokinys
Lietuvoje gali būti
vadinamas sveiku.
Pagrindinės problemos - kraujotakos,
kvėpavimo, nervų, skeleto ir raumenų
sistemų sutrikimai. Dauguma šių
problemų yra susijusios su mažu
fiziniu aktyvumu.
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
40. Šiandien akcentuojama
• Ugdyme remtis tiesioginiu aplinkos objektų ir reiškinių
pažinimu visais pojūčiais, stebėjimu, tyrinėjimu, t.y. vaiko
patirtimi – kasdienine natūralia, pedagogišai įprasminta bei
kryptingai organizuota patirtimi, žaidimais, ieškant sąsaju su
gyvenimo realybe ...
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
41. Ar šios idėjos naujos ugdyme?
• Tiesioginis aplinkos objektų ir reiškinių pažinimas visais
pojūčiais, stebėjimu, tyrinėjimu, žaidimas - natūralus kiekvieno
vaiko, net ne žmogaus – kiekvieno žinduolio jauniklio
natūralus vystymosi būdas, kurį nutraukė formali zuota,
institucionalizuota švietimo sistema
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
42. Ar šios idėjos naujos ugdyme?
• Ugdymą(si) gamtoje, pasitelkiant visus pojūčius, tiesiogiai
stebint realų gyvenimą, realią aplinką, palaikė ir skatino
klasikinės pedagogikos teoretikai:
– J.A. Komenskis (J.A. Comenius, 1592-1670)
– J.J. Ruso (J.J. Rousseau, 1712-1778)
– J.H.Pestalocis (J.H. Pestalozzi, 1746-1827)
• Nežiūrint to, kad jų mintys visais laikais buvo cituojamos
visuose pedagogikos vadovėliuose, minėtos idėjos vis
labiau tolsta nuo bendrojo lavinimo mokyklos...
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
43. Tiesioginės vaiko sąveikos su gamta
didinimas Šiaurės ir Vakarų Europoje
• Miško ikimokyklinio ugdymo įstaigos
(Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, JK)
– įstaigos be įprastinių pastatų, po atviu dangumi
– teritorijoje yra miško arba parko dalis, pieva,
krūmokšniai (sodinami, jei nėra), pastatai – palapinės,
stoginės, vienas du vagonėliai kai kurioms priemonėms
sudėti.
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
48. Miško mokykla
• Jungtinėje Karalystėje bendrojo
ugdymo plane – viena diena savaitėje
– mokymasis lauke;
• Bendrojo ugdymo mokyklų teritorijose
įrengiamos “Miško mokyklos” – vienas
mokyklos teritorijos kampas
paverčiamas miškeliu su laužaviete.
Čia mokomasi pažinti ir pjusti gamtą,
mokytis matematikos, dailės,
muzikuoti ir t.t.
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
49. Miško mokykla
• Neformaliojo ugdymo centras
Suomijoje – priima
ikimokyklinio ir pradinio
amžiaus vaikų grupes pagal
savivaldybės patvirtintas
ugdymo programas;
• Veiklos natūraliame miške
arba miško tipo parke.
Vaikystė ir ugdymas – 2014, 2-oji mokslinė praktinė konferencija, Šiaulių universitetas
