vu2015konf_Klimiene ir Sakyte
- 1. Pažinimo džiaugsmas irgamtos išsaugojimas prof. dr. Asta Klimienė ir Indrė Šakytė
- 2. Gamtamokslinis ugdymas pradinėjemokykloje neatsiejama bendrojo ugdymo dalis, ne tik formuojanti mokinių esmines gamtos mokslų žinias, bet ir ugdanti jų bendruosius bei dalykinius gebėjimus. Siektina, kad mokiniai galėtų patirti pažinimo džiaugsmą, išmoktų dalyvauti sprendžiant įvairias, susijusias tiek su gyvąja, tiek su negyvąja gamta problemas, atsakingai priimtų sprendimus. Remiantis gamtos mokslais ugdomos ir vertybinės moksleivių nuostatos, įgalinančios juos tapti brandžiomis asmenybėmis. Šiuolaikinio, greitai kintančio gyvenimo sąlygomis svarbu moksleivius parengti taikyti įgytas žinias ir gebėjimus sprendžiant tiek savo kasdienio, tiek visuomeninio gyvenimo problemas, ugdyti pasitikėjimą, išmokyti susirasti ir atsirinkti reikiamą informaciją įvairiausiuose šaltiniuose, ją perteikti kitiems, drauge dirbti.
- 3. Gamtamokslinis ugdymas turėtųpadėti mokiniams: • stebint augalų ir gyvūnų įvairovę, aiškinantis jų tarpusavio priklausomybę, auginant augalus ir globojant gyvūnus, gebėti atrasti bendras augalų ir gyvūnų sandaros bei veiklos ypatybes, pastebėti gyvų organizmų prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų; • atpažinti, apibūdinti ir gebėti grupuoti pagrindinius gamtos reiškinius, medžiagų savybes, kraštovaizdžio bruožus;
- 4. Būtina suteikti galimybęmokiniams: suvokti žmogų kaip biologinę ir socialinę būtybę, suprasti žmogaus vietą ir vaidmenį gamtoje, išsiugdyti gebėjimą numatyti gyvenimo būdo padarinius savo ir kitų žmonių sveikatai, atsakomybę už aplinkos išsaugojimą ir gebėjimą aktyviai dalyvauti sprendžiant aplinkos problemas.
- 5. • Gamtamokslinis ugdymasne tik kuria mokinių pasaulėvaizdį, bet ir, tinkamai parinkus gamtos mokslų turinį ir ugdymo metodus bei būdus, plėtoja jų vertybines nuostatas: – pagarbą gyvajai ir negyvajai gamtai, – atsakomybę už jos išsaugojimą bei – racionalų išteklių naudojimą. • Mokiniai turėtų suprasti, kad gamta yra vientisa, kad visi esame priklausomi nuo jos, kad saugodami dirvožemį, mišką, upę ar jūrą ir kt., saugome save, ugdytis nuostatą užsiimti konkrečia globėjiška ir gamtosaugine veikla.
- 6. Pažinimo džiaugsmas irgamtos išsaugojimas • Retieji augalai • Invaziniai augalai 1 pav. Plačialapė gegūnė (Dactylorhiza majalis) 2 pav. Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis)
- 7. • Lietuvoje apieretųjų objektų apsaugą jau buvo kalbama nuo 1959 metų, priimtame Gamtos apsaugos įstatyme. Nuo 1981 metų leidžiama Lietuvos raudonoji knyga atskiru spalvotu leidiniu. Aplinkos ministerija ne rečiau kaip kas 10 metų leidžia Lietuvos raudonąją knygą. Juo visuomenė supažindinama su Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomų augalų rūšimis, jų statusu, paplitimu, jų ekologija ir biologija, populiacijų gausumu, joms gresiančiu pavojumi, rūšių apsaugos būkle (http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=9706).
- 8. Lietuvoje yra apie2000 augalų rūšių iš kurių 220 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. raudonosios knygos rūšys skirstomos į 5 kategorijas, atitinkančias Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonosios knygos senąsias kategorijas. Išnykusių 0 (Ex) kategorijos auginama 4 % augalų, 1 (E) – 19 %, 2 (V) – 31 %, 3 (R) – 28 %, 4 (I) – 11 %, 5 (Rs) – 6 %.
- 9. Kategorija Kiek augalų rūšiųyra įrašyta Keli augalų pvz. 0(Ex) 12 augalų Dirvinė nariuotė (Polycnemum arvense L.) Dirvinė mažuolė (Aphanes arvensis L.) ir kt. 1(E) 51 augalas Trilapė bligna (Isopyrum thalictroides L.) Beržas keružis (Betula nana L.) ir kt. 2(V) 63 augalai Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens (L.) Mill.) Smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius L.) ir kt. 3(R) 66 augalai Mažažiedė lūgnė (Nuphar pumila (Timm) DC.) Tarpinis rūtenis (Corydalis intermedia (L.) Mérat.) ir kt. 4(I) 19 augalų Paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba L.) Lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica Zapał.) ir kt. 5(Rs) 9 augalai Daugiametė blizgė (Lunaria rediviva L.) Miškinė varnalėša (Arctium nemorosum Lej.) ir kt.
- 10. 3 pav. Raktažolėpelenėlė Primula farinosa L. 2(V)
- 11. 4 pav. Ilgagalvisdobilas Trifolium rubens L. 1(E)
- 12. 5 pav. Plačialapėklumpaitė Cypripedium calceolus L. 2(V)
- 13. AUGALŲ INVAZIJOS • Invazijomis(lot. invasio – užpuolimas, įsiveržimas) dažniausiai vadinami naujų augalų populiacijų formavimosi už rūšių natūralių arealų ribų procesai. • Invazijų metu svetimžemiai augalai natūralizuojasi (pasklinda) vietinėse bendrijose. • Taip pat kartais invazijoms priskiriami apskritai naujų organizmų populiacijų kūrimosi iki tol neįsisavintose teritorijose arba sugrįžimo į anksčiau apleistas vietas natūralaus arealo ribose reiškiniai.
- 14. • 1995 m.Ženevoje priimta Biologinės įvairovės konvencijos 8h straipsnis netgi įpareigoja valstybes, “...jeigu tik įmanoma ir tikslinga griežtai kontroliuoti svetimžemių organizmų, galinčių sukelti grėsmes vietinėms ekosistemoms, augavietėms arba atskiroms rūšims, introdukciją ar net specialiai pradėti naikinti jau užneštų rūšių atstovus”. • Daugelyje šalių priimtos specialios direktyvos ar nutarimai dėl užneštinių organizmų. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2001 m. specialios komisijos sudarytas “Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų sąrašas”. DABARTINIS OFICIALUS POŽIŪRIS Į INVAZYVUMO PROBLEMAS PASAULYJE
- 15. Invazinės augalų rūšysaugančios Lietuvoje Eil. Nr. Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Pastabos 1 Uosialapis klevas Acer negundo Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas. 2 Sosnovskio barštis Heracleum sosnovskyi 3 Gausialapis lubinas Lupinus polyphyllus 4 Baltažiedė robinija Robinia pseudoacacia Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas. 5 Smulkiažiedė sprigė Impatiens parviflora 6 Vėlyvoji ieva Padus serotina 7 Raukšlėtalapis erškėtis Rosa rugosa Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinamas. 8 Dygliavaisis virkštenis Echinocystis lobata 6 pav.
- 16. Eil. Nr. Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Pastabos 9Aukštoji rykštenė Solidago altissima 10 Kanadinė rykštenė Solidago canadensis 11 Kanadinė elodėja Elodea canadensis 12 Tankiažiedė rūgštynė Rumex confertus 13 Šluotinis sausakrūmis Sarothamnus scoparius 14 Ilgakotis lakišius Bidens frondosa 15 Muilinė guboja Gypsophila paniculata Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinamas. 16 Varpinė medlieva Amelanchier spicata Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas 17 Vėlyvoji rykštenė Solidago gigantea 18 Šiaurinis šemenis Phalacroloma septentrionale 6 pav. II dalis
- 17. 7 pav. Gausialapislubinas 9 pav. Smulkiažiedė sprigė 8 pav. Raukšlėtalapis erškėtis
- 18. 11 pav. Uosialapisklevas (Acer negundo) 10 pav. Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia)
- 19. 13 pav. Vėlyvojiieva (Padus serotina) 12 pav. Šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius)
- 20. 14 pav. Sosnovskiobarštis (Heracleum sosnovskyi)
- 21. Invazinių rūšių augalų sukeliamosproblemos a) ekologinės b) ekonominės c) socialinės d) evoliucinės 15 pav. Kanadinė elodėja 16 pav. Smulkiažiedė galinsoga 17 pav. Raudonasis ąžuolas 18 pav. Sosnovskio barščio sukelti odos uždegimai 19 pav. Rytinė engra
- 22.