Konferencijos VAIKYSTĖ IR UGDYMAS - 2015 pranešimas

1. 5–7 METŲ VAIKŲ DORINIŲ VERTYBIŲ RAIŠKA
EMOCINIU ASPEKTU
PLACIDA JASIŪNAITĖ
Edukologijos ir religijos studijų magistrė
UAB Vilniaus “Vaikystės sodas” auklėtoja
1

2. VAIKŲ DORINIŲ VERTYBIŲ UGDYMO AKTUALUMAS
Vertybių pasaulis yra itin reikšminga visuomenės dvasinio gyvenimo sritis,
išreiškianti žmonių aukščiausių siekiamybių ir tikėjimų akiratį (Kuzmickas, 2013).
Tačiau šiandienos globalizacija daro nevienodą poveikį asmens vertybiniams
santykiams su pasauliu. Ji, viena vertus, sustiprina pasaulio, kaip visumos, suvokimą, antra
vertus, silpnina kultūros saitus su nuolatine vietove ir kelia grėsmes jos kultūrai
(Aramavičiūtė, 2009).
Tad šiandien ypač aktualus tampa asmeninės – dorinės kultūros ugdymas
visuomenėje. 1992 metų Lietuvos švietimo koncepcijoje pažymėta, kad būtina visuomenės
mentaliteto kaita grįstina ne vien demokratiniu, politiniu ir ekonominiu raštingumu, bet ir
dorinės kultūros branda.
Dorinės kultūros ugdymas neatskiriamas nuo asmens ir visuomenės dorinių vertybių
internalizacijos. Tai įpareigoja švietimo institucijas skirti daugiau dėmesio šioms dorinėms
vertybėms ugdyti.
2

3. VAIKŲ DORINIŲ VERTYBIŲ UGDYMO AKTUALUMAS
IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE
LIETUVOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOSE
akcentuojant asmeninių vertybinių nuostatų formavimosi svarbą, nurodomos kai kurios
dorinės vertybės (jautrumas, pagarba ir kt.)
(Priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi bendroji programa, 2003).
UŽSIENIO IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOSE
iškeliant vaiko, kaip aktyvaus dalyvio ugdymo idėją, akcentuojamos pagarbos, jautrumo,
teisingumo vertybės (The IB primary years programme, 2014).
iškeliant vaiko, kaip drąsaus kūrėjo ugdymo idėją, akcentuojamos atsakingumo ir pagarbos
vertybės (Reggio Emilio programme, 2014).
skatinant išsiugdyti gerą charakterį, pabrėžiama atsakingumo, jautrumo, pagarbos ugdymo
vertė (Kimochis programme – jausmų gidas, 2014).
3

4. DORINIŲ VERTYBIŲ IR EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ RYŠYS
Vaiko vaikystė yra asmens dorinės brandos pradžia, susisiejanti su jo socioemocine raida, nes:
emocijos daro įtaką dorinėms vertybėms ir jų įprasminimui vaiko gyvenime (Izard, 1977);
asmens emocijos yra atitinkama dorinių vertybių internalizacijos išraiška (Butvilas, 2008);
o drauge viena iš esminių sąlygų, suponuojančių dorinių vertybių tapsmą žmogaus vidine
savastimi, nes emociškai išgyventos dorinės vertybės gali būti lengviau įgyvendinamos
praktiškai (Aramavičiūtė, 2005; 2011; Bitinas, 2004; Butvilas, 2008). Taigi, kaip pastebima,
ugdantis dorines vertybes svarbu, kad asmuo palankiai emociškai nusiteiktų jų atžvilgiu ir
savo vidumi joms pritartų.
Nors manoma, kad dorinis ugdymas efektyvus, kai išimtinai jį lydi teigiamos emocijos
(Jovaiša, 2007); tačiau neatmetama ir neigiamų emocijų įtaka. Visos emocijos (ir
neigiamos, ir teigiamos) yra asmens moralinio vertinimo išraiškos intuityvus
apibendrinimas, kuris su vaiko amžiumi įgauna sąmoningumo (Lazarus, 2013).
4

5. PRANEŠIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
TIKSLAS:
atskleisti 5–7 metų vaikų dorinių vertybių raiškos ypatumus emociniu aspektu.
UŽDAVINIAI:
1) pateikti 5–7 metų vaikų emocinių išgyvenimų raiškos teorinį ir empirinį modelį;
2) apibūdinti šio amžiaus vaikų emocinius išgyvenimus, remiantis auklėtojais ir tėvais;
3) išryškinti šio amžiaus vaikų emocinių išgyvenimų priklausomybę nuo lyties,
gyvenamosios vietos, ugdymo institucijos.
TYRIMO METODAI:
kiekybinis – emocinių išgyvenimų aprašas, pateikiamas auklėtojams ir tėvams;
statistinis – absoliučių ir procentinių dažnių, pi ir chi–kvadrato skaičiavimas. Empirinio
tyrimo duomenims apdoroti taikyta SPSS 20.0 versija.
TIRIAMIEJI:
Buvo ištirti iš viso 572 vaikai su auklėtojų pagalba; iš jų – 430 vaikų su tėvų pagalba. Tyrime
dalyvavo iš viso 68 auklėtojai ir 430 tėvų: Vilniaus miesto 38 auklėtojai ir 183 tėvai;
Ukmergės rajono 24 auklėtojai ir 179 tėvai ir Širvintų rajono 6 auklėtojai ir 69 tėvai. Tyrimas
atliekamas Lietuvos 1 miesto ir 2 rajonų ikimokyklinio ugdymo valstybinėse, nevalstybinėse
(alternatyviose ir privačiose) institucijose.
5

6. 1 LENTELĖ.
TIRTŲ 5–7 METŲ VAIKŲ DEMOGRAFINIAI DUOMENYS
Demografiniai ypatumai
Tiriamieji
(rem. auklėtojais)
Tiriamieji
(rem. tėvais)
Skaičius Procentas Skaičius Procentas
Lytis Berniukas 275 50,4 187 47,9
Mergaitė 271 49,6 203 52,1
Viso 546 100 390 100
Gyvenamoji vieta Miestas 312 54,5 183 42,6
Rajonas 260 45,5 247 57,4
Viso 572 100 430 100
Įstaigos tipas Valstybinė 455 79,5 371 86,3
Nevalstybinė 117 20,5 59 13,7
Viso 572 100 430 100
6

7. TIRTŲ 5–7 METŲ VAIKŲ DEMOGRAFINIAI DUOMENYS
Auklėtojų nuomone, tirtų vaikų pasiskirstymas pagal lytį yra tolygus ar beveik tolygus, tai
tirtų vaikų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą yra kiek kitoks: daugiau ištirta Vilniaus,
negu Širvintų ir Ukmergės vaikų.
Tėvų nuomone, tirtų vaikų pasiskirstymas pagal lytį, ir tirtų vaikų pasiskirstymas pagal
gyvenamą vietą irgi kiek kitoks – netolygus: ištirta daugiau mergaičių, negu berniukų; daugiau
ne Vilniaus, o Širvintų ir Ukmergės vaikų.
Remiantis auklėtojais ir tėvais, panašus tirtų vaikų pasiskirstymas pagal ugdymo įstaigos tipą.
Informacijos apie emocinius išgyvenimus daugiausia gauta apie vaikus, lankančius
valstybines, daug mažiau – nevalstybines (alternatyvias ir privačias) ikimokyklinio ugdymo
įstaigas. 5–7 metų vaikų, lankančių alternatyvias ir ypač privačias ugdymo įstaigas, yra gana
mažai.
Atsižvelgus į demografinius duomenis, vėliau yra apskaičiuojamos emocinių išgyvenimų
priklausomybės nuo vaiko lyties, gyvenamos vietos, ugdymo įstaigos.
7

8. TIRTŲ 5–7 METŲ VAIKŲ EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ
RYŠYS SU DORINĖMIS VERTYBĖMIS
Taigi į tirtų 5–7 metų vaikų emocinių išgyvenimų raiškos teorinį ir empirinį modelį įtraukti:
neigiami išgyvenimai (kaip gailestis, gėda, liūdesys, pyktis) ir teigiami išgyvenimai (kaip
didžiavimasis, domėjimasis, džiaugsmas, linksmumas, malonumas, pasitenkinimas).
Šie emociniai emociniai išgyvenimai buvo susieti su atitinkamomis dorinėmis vertybėmis:
jeigu neigiami išgyvenimai – su tiesumu, paprastumu, pareigingumu, vengimu apgaulės; tai
teigiami išgyvenimai – su paslaugumu, dėmesingumu, atvirumu, užuojauta, rūpestingumu,
nuoširdumu.
Siekiant patikslinti, kurie požymiai daugiausia išreiškia išskirtų vaiko emocinių išgyvenimų
turinį, buvo atlikta faktorinė analizė, remiantis auklėtojų ir tėvų pateiktais vertinimais.

9. 2 LENTELĖ.
TIRTŲ 5–7 METŲ VAIKŲ EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ
PASISKIRSTYMAS REMIANTIS FAKTORINIU SVORIU
Dorinės
vertybės
Emociniai išgyvenimai ir
jų empiriniai požymiai
Faktoriai (rem.
auklėtojais)
Faktoriai
(rem. tėvais)
I II I II III
Pareigingumas Liūdesys (nuliūsta, kai ką nors sugadina) 0,266 0,694 0,224 0,727 -0,017
Rūpestingumas Malonumas (su malonumu padeda silpnesniems) 0,633 0,284 0,584 0,184 0,196
Atvirumas Džiaugsmas (džiaugiasi, kai kitam būna malonu) 0,744 0,063 0,775 0,039 -0,020
Nuoširdumas Pasitenkinimas (jaučia pasitenkinimą, kai dovanoja) 0,679 0,146 0,642 0,224 -0,155
Paslaugumas Didžiavimasis (didžiuojasi, kai pavyksta padėti) 0,683 0,166 0,588 0,082 0,033
Užuojauta Linksmumas (būna linksmas, kai kitam palengvėja) 0,766 0,199 0,791 0,047 0,099
Dėmesingumas Domėjimasis (domisi tuo, ką pamatė ar išgirdo) 0,461 0,312 0,373 0,400 -0,568
Paprastumas Gėda (susigėsta, kai pasisiūlęs to nepadaro) 0,375 0,466 0,267 0,232 0,711
Tiesumas Gailestis (gailisi, kai padaro klaidą) 0,148 0,771 0,064 0,763 -0,009
Vengimas
apgaulės
Pyktis (supyksta, kai nesilaikoma taisyklių) 0,059 0,645 0,041 0,575 0,385
9

10. TIRTŲ 5–7 METŲ VAIKŲ EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ
PASISKIRSTYMAS REMIANTIS FAKTORINIU SVORIU
Remiantis auklėtojais, pirmasis faktorius sujungė empirinius požymius, išreiškiančius
teigiamas emocijas: malonumo, džiaugsmo, pasitenkinimo, didžiavimosi, linksmumo.
Paaiškėjo, kad šiuos emocinius išgyvenimus parodo šie empiriniai požymiai: ikimokyklinukas
su malonumu padeda silpnesniems; džiaugiasi, kai kitam būna malonu; jaučia pasitenkinimą,
kai dovanoja; didžiuojasi, kai pavyksta padėti; būna linksmas, kai kitam palengvėja. Antrasis
faktorius sujungė empirinius požymius, išreiškiančius neigiamas emocijas: liūdesio, gailesčio,
pykčio: liūdi, kai kas nors sugadinama; gailisi, kai padaroma klaida; pyksta, kai nesilaikoma
taisyklių.
Remiantis tėvais, pirmasis ir antrasis faktorius kaip svarbius iš esmės sujungia tuos
pačius emocinius išgyvenimus ir jų empirinius požymius. Trečiasis faktorius patvirtino tik
vieną empirinį požymį kaip labai reikšmingą – susigėsta, kai pasisiūlęs to nepadaro, kuris
išreiškia gėdą (nors pagal I ir II faktoriaus duomenis šis požymis nėra reikšmingas). Vadinasi,
nors skirtingų faktorių teikiama informacija rodo kai kuriuos empirinių požymių svorio
skirtumus, bet, remiantis visų penkių faktorių duomenimis, lentelėje išskirti empiriniai
požymiai yra reikšmingi, išskyrus vieną minėtą empirinį požymį – domėjimąsi, kuris toliau
nebus vertinamas.
10

11. 1 PAV. DAŽNAI PASIREIŠKIANTYS EMOCINIAI IŠGYVENIMAI
(REMIANTIS AUKLĖTOJAIS IR TĖVAIS)
11

12. 2 PAV. REČIAU PASIREIŠKIANTYS EMOCINIAI IŠGYVENIMAI
(REMIANTIS AUKLĖTOJAIS IR TĖVAIS)
12

13. EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ DAŽNUMO PASIREIŠKIMAS
(REMIANTIS AUKLĖTOJAIS IR TĖVAIS)
Palyginus dažnai pasireiškiančius emocinius išgyvenimus, tėvai o ne auklėtojai vaikuose
dažniau pastebi gailestį (11,8 proc.); liūdesį (8,3 proc.); pasitenkinimą (8,0 proc.); linksmumą
(5,1 proc. skirtumu) ir pan. Čia auklėtojai dažniau pastebi tik vieną neigiamą emocinį
išgyvenimą – gėdą (3,6 proc. skirtumu).
Palyginus rečiau pasireiškiančius emocinius išgyvenimus, irgi tėvai o ne auklėtojai vaikuose
rečiau pastebi pyktį (8,1 proc.); gėdą (6,5 proc. skirtumu) ir pan. Čia auklėtojai rečiau pastebi
tris teigiamus emocinius išgyvenimus: gailestį (3,5 proc.); džiaugsmą (2,3 proc.);
pasitenkinimą (0,3 proc. skirtumu).
Tačiau palyginus labai retai pasireiškiančius emocinius išgyvenimus, auklėtojai o ne tėvai
vaikuose labai retai pastebi pyktį (6,2 proc.); gailestį (5,4 proc. skirtumu) ir pan. Čia tėvai
labai retai pastebi tik vieną teigiamą emocinį išgyvenimą – malonumą (0,2 proc. skirtumu).
Apibendrinus tėvus ir auklėtojus, gana mažas skirtumas įrodo, kad emocinių išgyvenimų
pasireiškimas yra atitinkamai dažnas, retesnis, labai retas.
13

14. 3 PAV. DAŽNAI PASIREIŠKIANČIŲ EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ
PRIKLAUSOMYBĖ NUO LYTIES (REM. AUKLĖTOJAIS)
14

15. DAŽNAI PASIREIŠKIANČIŲ EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ
PRIKLAUSOMYBĖ NUO LYTIES (REM. AUKLĖTOJAIS)
Palyginus berniukų ir mergaičių emocinių išgyvenimų dažnumą (rem. auklėtojais),
pasirodo, kad dažniau už berniukus, mergaitės jaučia pasitenkinimą, kai dovanoja (χ²=9,891,
p<0,020); nuliūsta, kai ką nors sugadina (χ²=12,245, p<0,007); su malonumu padeda
silpnesniems (χ²=25,985, p<0,000), (dažniau penktadaliu). Taigi kaip pastebima, visi šie
išvardyti emocinių išgyvenimų požymiai tarp berniukų rečiau pasireiškia. Tai leidžia teigti,
kad mergaitėms būdingesni emociniai išgyvenimai, susisiejantys su ypač malonumo,
pasitenkinimo ir liūdesio raiška. Vadinasi, jų emociniuose išgyvenimuose dažniau pasireiškia
ir dorinės vertybės: rūpestingumas, nuoširdumas, pareigingumas. Kadangi tėvų duomenų
p>0,05, tai jų svarbūs skirtumai tarp berniukų ir mergaičių emocinių išgyvenimų dažnumo
neparodomi.
15

16. 4 PAV. DAŽNAI PASIREIŠKIANČIŲ EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ
PRIKLAUSOMYBĖ NUO GYVENAMOS VIETOS
(REM. AUKLĖTOJAIS)
16

17. DAŽNAI PASIREIŠKIANČIŲ EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ
PRIKLAUSOMYBĖ NUO GYVENAMOS VIETOS
(REM. AUKLĖTOJAIS)
Palyginus miesto vaikus ir rajono vaikus pagal emocinių išgyvenimų dažnumą (rem.
auklėtojais), kiek dažniau už rajono, miesto vaikai su malonumu padeda silpnesniems
(χ²=8,759, p<0,033). Tačiau, kita vertus, nustatyta, kad dažniau už miesto, rajono vaikai linkę
jausti pasitenkinimą, kai dovanoja (χ²=9,410, p<0,024); nuliūsti, kai ką nors sugadina
(χ²=17,699, p<0,001); supykti, kai nesilaikoma taisyklių (χ²=9,982, p<0,019); susigėsti, kai
pasisiūlę to nepadaro (χ²=15,313, p<0,002). Duomenys leidžia manyti, kad dažniau miesto
vaikai jaučia malonumą, o rajono vaikai – pasitenkinimą ir dažniau neigiamus emocinius
išgyvenimus (gėdą, pyktį, liūdesį). Vadinasi, miesto vaikų emociniuose išgyvenimuose
dažniau pasireiškia rūpestingumas, o rajono vaikų emociniuose išgyvenimuose – nuoširdumas,
paprastumas, vengimas apgaulės, pareigingumas. Kadangi tėvų duomenų p>0,05, tai jų
svarbūs skirtumai tarp miesto ir rajono 5–7 metų vaikų emocinių išgyvenimų dažnumo
neparodomi.
17

18. 5 PAV. DAŽNAI PASIREIŠKIANČIŲ EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ
PRIKLAUSOMYBĖ NUO ĮSTAIGOS TIPO
(REM. AUKLĖTOJAIS)
18

19. DAŽNAI PASIREIŠKIANČIŲ EMOCINIŲ IŠGYVENIMŲ
PRIKLAUSOMYBĖ NUO ĮSTAIGOS TIPO
(REM. AUKLĖTOJAIS)
Palyginus valstybinių įstaigų ir nevalstybinių įstaigų vaikus pagal emocinių
išgyvenimų dažnumą (rem. auklėtojais), kiek dažniau už nevalstybinių įstaigų, valstybinių
įstaigų vaikai nuliūsta, kai ką nors sugadina (χ²=29,293, p<0,000). Tačiau akivaizdu, kad
dažniau už valstybinių įstaigų, nevalstybinių įstaigų vaikai didžiuojasi, kai pavyksta padėti
(χ²=23,054, p<0,001); būna linksmi, kai kitam palengvėja (χ²=17,222, p<0,009); su malonumu
padeda silpnesniems (χ²=14,190, p<0,028); susigėsta, kai pasisiūlę to nepadaro (χ²=14,485,
p<0,025). Remiantis duomenimis, jeigu valstybinių įstaigų vaikai dažniau jaučia liūdesį, tai
nevalstybinių įstaigų vaikai – pasididžiavimą, linksmumą, malonumą ir gėdą. Kaip pastebima
(rem. tėvais), iki trečdalio dažniau už valstybinių įstaigų (65,8 proc.), nevalstybinių įstaigų
(94,6 proc.) 5–7 metų vaikai jaučia pasitenkinimą, kai dovanoja (χ²=15,592, p<0,016) ir
išgyvena pasitenkinimą. Vadinasi (bendra nuomone), valstybinių įstaigų vaikų emociniuose
išgyvenimuose dažniau pasireiškia pareigingumas, o nevalstybinių įstaigų vaikų emociniuose
išgyvenimuose – paslaugumas, užuojauta, rūpestingumas, paprastumas ir jų nuoširdumas.
Kadangi tėvų duomenų p>0,05, tai jų daugiau svarbių skirtumų tarp valstybinių įstaigų ir
nevalstybinių įstaigų 5–7 metų vaikų emocinių išgyvenimų dažnumo neparodomi.
19

20. 1. PRANEŠIMO IŠVADA
Atsižvelgus į faktorinius svorius, į teorinį ir empirinį 5–7 metų vaikų emocinių išgyvenimų
raiškos modelį įeina šie emociniai išgyvenimai: gėda, gailestis, pyktis, liūdesys (t.y. neigiami)
ir džiaugsmas, didžiavimasis, linksmumas, malonumas, pasitenkinimas (t.y. teigiami).
Remiantis tėvais, jeigu tarp dažnai pasireiškiančių emocinių išgyvenimų yra didžiavimasis,
džiaugsmas, gailestis, linksmumas, malonumas, pasitenkinimas (6 teigiami); pyktis, liūdesys
(2 neigiami); tai tarp rečiau pasireiškiančių emocinių išgyvenimų yra didžiavimasis,
linksmumas, malonumas (3 teigiami); gėda, pyktis, liūdesys (3 neigiami). Vadinasi, dažnai
reiškiasi paslaugumas, atvirumas, tiesumas, užuojauta, rūpestingumas, nuoširdumas, vengimas
apgaulės, pareigingumas; o rečiau – paslaugumas, užuojauta, rūpestingumas, paprastumas,
vengimas apgaulės, pareigingumas.
Remiantis auklėtojais, jeigu tarp dažnai pasireiškiančių emocinių išgyvenimų yra būtent tik
gėda (1 neigiamas); tai tarp rečiau pasireiškiančių emocinių išgyvenimų yra džiaugsmas,
gailestis, pasitenkinimas (3 būtent teigiami). Vadinasi, dažnai reiškiasi paprastumas; o rečiau
– atvirumas, tiesumas, nuoširdumas.
20

21. 2. PRANEŠIMO IŠVADA
Kadangi tėvų duomenų apie priklausomybę nuo lyties ir gyvenamos vietos skirtumo nėra, tai
(rem. auklėtojais) dažniausia pasireiškiantys emociniai išgyvenimai
priklausomai nuo lyties, kaip: liūdesys (neigiamas) ir malonumas, pasitenkinimas (teigiami)
drauge yra tarp berniukų ir tarp mergaičių (nors jų daug dažniau); vadinasi, kad dažniausia
reiškiasi pareigingumas, rūpestingumas, nuoširdumas.
priklausomai nuo gyvenamos vietos, kaip: gėda, liūdesys, pyktis (neigiami) ir pasitenkinimas
(teigiamas) yra tarp rajono vaikų, tačiau kaip malonumas (teigiamas) yra tarp miesto vaikų;
vadinasi, kad dažniausia reiškiasi paprastumas, pareigingumas, vengimas apgaulės,
nuoširdumas tarp rajono vaikų, o rūpestingumas tarp miesto vaikų.
Kadangi tėvų ir auklėtojų duomenų apie priklausomybę nuo įstaigos tipo skirtumas yra, tai:
(rem. auklėtojais) dažniausia pasireiškiantys emociniai išgyvenimai kaip gėda (neigiamas) ir
didžiavimasis, linksmumas, malonumas (teigiami) yra tarp nevalstybinių įstaigų vaikų, tačiau
kaip liūdesys (neigiamas) yra tarp valstybinių įstaigų vaikų;
(rem. tėvais) dažniausia pasireiškiantis emocinis išgyvenimas kaip pasitenkinimas (teigiamas)
yra tarp nevalstybinių įstaigų vaikų.
Vadinasi (rem. tėvais ir auklėtojais), kad dažniausia reiškiasi paprastumas, paslaugumas,
užuojauta, rūpestingumas, nuoširdumas tarp nevalstybinių įstaigų vaikų; o pareigingumas tarp
valstybinių įstaigų vaikų. 21

22. AČIŪ
jasiunaiteplacida@yahoo.com
22