2. Vaikai dievina spalvas ir į kiekvieną reaguoja
kitaip, tačiau supranta jas skirtingai nei
suaugusieji. Bendraujant su vaikais, spalvos
gali tapti geru sąjungininku tarpusavio
bendravimo procese. Spalvos – bene
svarbiausia priemonė išreikšti emocijoms,
ypatingai toms, kurias labai sunku apsakyti.
Ypatingai ikimokyklinio amžiaus vaikams
spalva yra labai svarbi reiškiant jausmus.
Raudona – pikta; mėlyna – liūdna; geltona
reiškia laimę, o žalia malonumą. Šis
pagrindinių jausmų susiejimas su spalvomis
yra labai veiksmingas mažiems vaikams.
3. Ką tik gimęs vaikas patenka į margą spalvų
pasaulį. Prireikia ne vienerių metų kol
mažasis žmogutis išmoksta spalvas
pavadinti. Spalvas pradeda pažinti jau
pirmaisiais gyvenimo metais. Paprastai
dviejų mėnesių kūdikiai skiria baltą ir juodą
spalvas. Tačiau laikotarpyje nuo šešių
savaičių iki dviejų mėnesių mažylio
emociniame pasaulyje vyksta radikalūs
pokyčiai. Pirmiausia vaikai pradeda atskirti
raudoną spalvą, vėliau kitas ryškias spalvas –
geltoną, žalią, mėlyną. Labai svarbu šiuo
laikotarpiu intensyviai su vaikais žaisti
žaidimus, kuriuose yra daug spalvų, nuolat
kartoti ir priminti, kur kokia spalva.
5. Užversti vaiką spalvų mokslais ar numoti ranka - „Ateis laikas,
išmoks“, spręsti jums. Psichologė L.Kalinauskienė teigia:
• ankstyvas spalvų pažinimas padeda mokytis kitų naujų dalykų,
pavyzdžiui, skaityti, skaičiuoti. Jei raidę ar skaičių susiesite su tam
tikra spalva, vaikui bus lengviau ją įsiminti.
• susipažindinę su spalvomis, galite mokyti jų simbolikos, kaip antai:
ką reiškia šviesoforo raudonas, geltonas ir žalias signalas. Pabrėždami
tam tikros spalvos reikšmę, padėsite vaikui prisiminti, kas kelia
pavojų. Pavyzdžiui, į juodos ir geltonos spalvos kombinaciją
instinktyviai reaguojame kaip į įspėjamąjį ženklą. Pažymėkite jomis
daiktus, su kuriais nenorite leisti žaisti, vietas, kurios vaikui yra
pavojingos, pavyzdžiui, laiptai, rūsys.
• Kuo daugiau spalvų savo aplinkoje vaikas matys, tuo greičiau pradės
jas skirti. Labai svarbu, kad kambarys nebūtų „sterilus“ - balti tapetai,
balti baldai, baltas kilimas... „Vaikui reikia spalvų magijos”
6. Spalvoti daiktai išsiskiria iš aplinkos, vaikas į juos labiau
atkreipia dėmesį. Nespalvoti mediniai žaislai dabar labai
populiarūs tarp tėvelių. Žinoma, gerai, kad vaikas turi įvairių
faktūrų žaislų - plastmasinių, medinių, medžiaginių. Tai
svarbu pojūčiams lavinti, bet taip pat labai svarbu, kad
turėtų įvairių spalvų žaislų. Nespalvoti žaislai vaikui
nuobodūs“. Taigi, jei norite padėti vaikui mokytis spalvų,
mokykite asociacijų principu, kaip antai: geltona - bananas,
citrina, saulė; raudona - obuolys, pomidoras, žalia - žirnis,
žolė, lapas; pilka – dramblys; ruda - meška, medžio
kamienas, šokoladas. Nepamirškite, kad vaikai greičiausiai
įsimena tuos dalykus, kurių mokomasi pasitelkiant iškart
keletą pojūčių - matyti, uosti, skanauti... Pavyzdžiui, sakykite
„rudas šokoladas“ ir duokite pauostyti bei paragauti.
Mokytis spalvų padeda ir kvepiantys flomasteriai - raudonas
kvepia braškėmis, geltonas - bananais...
7. Suaugusiųjų patirtis sako, kad išmokyti vaiką pažinti spalvas – nė kiek ne lengviau
nei išmokyti skaityti. Metukų sulaukusio vaiko žodyne tikrai dar nebus vietos
spalvoms.
Yra kelios taisyklės, kurių psichologai pataria laikytis mokant vaikus pažinti
spalvas.
♠ Vardindami supančius daiktus nepamirškite pasakyti ir kokios jie spalvos.
♠ Pirmiausia reikia įvardinti grynas spalvas, o ne atspalvius. Todėl kūdikių žaislai
dažniausiai būna pagrindinių keturių spalvų (raudona, geltona, žalia ir mėlyna). Kai
išmoksta pagrindines keturias spalvas, su kitomis vaikas ,,susidraugauja“ daug
greičiau ir lengviau.
♠ Tos spalvos, kuriomis pavaizduoti gyvūnai, gamtos reiškiniai knygutėse turi
sutapti su tikromis spalvomis pvz. meška ruda, o ne geltona, kiškis pilkas o ne
mėlynas.
♠ Turėti kuo daugiau įvairių žaislų ir žaidimų su įvairiausiomis spalvomis.
♠ Puikus spalvų mokymo būdas – piešimas. Leisti vaikui pačiam pasirinkti spalvas.
Taip sužinosite, kokios spalvos vaikui gražiausios, nes to pieštuko jis sieks
pirmiausiai.
♠ kalbėti apie spalvas vaikui žaidžiant, rengiantis ir kt. Tinka žaidimai su
spalvomis.
8. Trijų metų vaikui jau pats laikas nupirkti akvarelinių
dažų. Piešiant spalvos susimaišys, ir vaikas matys kitas
spalvas ir atspalvius. Taip susipažins su kitomis spalvomis.
Iki penkių metų amžiaus vaikai dažnai painioja spalvas.
Spalvų pavadinimams reikia laiko. Juos vaikas išmoksta iki
penkių metų. Todėl labai svarbu šiuo laikotarpiu intensyviai
su jais žaisti žaidimus, kuriuose daug spalvų, nuolat kartoti
jų pavadinimus. Penkių metų vaikas jau pažįsta visas
vaivorykštės spalvas. Pasitaiko atvejų, kad šio amžiaus
vaikai painioja spalvų pavadinimus. Neretai spalvas sieja su
realiais daiktais pvz. geltona saulės spalva, žalia – žolės
spalva ir t.t. Spalvų pavadinimams įsiminti reikia laiko,
kantrybės ir pastangų.
9. Dažniausiai vaikai renkasi vieną
patinkančią spalvą, kartais dvi. Mergaitės
renkasi ryškesnes spalvas, taip vadinamas
šiltas – raudoną, rožinę, berniukai
tamsesnes, šaltas spalvas – juodą, pilką.
Spalvos vaikų piešiniuose – tai tarsi
raktas į jo vidinį pasaulį. Psichologai ir
raidos specialistai sako, kad pagal tai,
kokios spalvos dominuoja vaikų
piešiniuose, galima nemažai pasakyti apie
vaiko charakterį.
12. 1. STATYKIME SPALVOTŲ KALADĖLIŲ PILIS. Prašykime
vaiko, kad paduotų žalios spalvos kaladėlę žaliam
bokštui statyti ir t. t. Jei paduoda ne tos spalvos,
kokios prašėme, paaiškinkime vaikui, kokia yra
žalia, ją lygindami su kitos spalvos kaladėle. Kai
baigsime žaidimą, padiktuokime naujas kaladėlių
tvarkymo taisykles, pavyzdžiui, „pirmiausia į dėžę
surinksime raudonas, paskui mėlynas kaladėles...“
13. 2. SPALVŲ SEKLYS. Ruošiamės eiti pasivaikščioti?
Nuspalvinkime vaikštynes! Susitarkime su vaiku, kokios spalvos
vaikščiodami ieškosime. Pavyzdžiui, jei nusprendžiame, kad
dienos spalva - geltona, išėję į lauką dairykitės geltonų daiktų:
automobilių, namų, šios spalvos drabužiais vilkinčių žmonių...
Kitą dieną ieškokime kitos spalvos. Arba galime paskelbti,
pavyzdžiui, kad šiandien yra raudonos spalvos diena.
Apsivilkime šios spalvos drabužius, ieškokime tik raudonų
daržovių ir vaisių...
14. 3. ATSPĖK, KĄ MATAU! Šį žaidimą galima žaisti ir namie, ir
lauke. Sakykime vaikui: „Aš pastebėjau kažką, kas yra
raudonos spalvos, atspėk, kas tai...“
15. 4. Jei turime pakankamai spalvotų lėkštučių ir puodelių,
leiskime vaikui pačiam pasirinkti, iš kokios spalvos lėkštutės jis
nori valgyti sriubą, iš kokios spalvos puodelio norėtų gerti sultis.
Arba liepkime pasirinkti puodelį, kuris būtų tokios pat spalvos
kaip lėkštutė.
17. 6. LINKSMA MANKŠTELĖ. Vaikai tegul atsistoja, o
mes sakykime, ką jis turi daryti, pavyzdžiui, „Jei
turi mėlyną spalvą (arba mėlynos spalvos
drabužėlį), paliesk koją, jei turi raudoną spalvą,
pašokinėk, jei turi rudą spalvą, atsitūpk“.
18. 7. Turėkime daug SPALVOTŲ KALADĖLIŲ IR SAGŲ.
Paprašykime, kad spalvotą kaladėlę vaikas uždėtų ant tos
pačios spalvos lapo popieriaus, o sagą įmestų į tos pačios
spalvos dėžutę.
19. 8. Mokyti GRUPUOTI SPALVAS paprasta, jei turite daug spalvotų
flomasterių su spalvotomis „kepurėlėmis“. Paprašykime, kad vaikas
uždėtų flomasteriams kepurėles ir paaiškinkime: „Kad geltona būtų
su geltona, raudona su raudona“ ir pan.
20. 9. Puikus būdas susipažinti su spalvomis yra SPALVOTOS
APLIKACIJOS . Iš spalvoto popieriaus iškirpkime įvairių spalvų
juostelių: žalių, geltonų, raudonų... Paprašykime, kad raudonas ir
geltonas juosteles ant balto popieriaus lapo klijuotų vieną po
kitos, t. y. raudona-geltona-raudona...
21. 10. Baltame popieriaus lape nupieškime keletą skirtingų figūrų,
pavyzdžiui, keturkampių ir apskritimų. Paskui iš spalvoto
popieriaus iškirpkite geltonų ir žalių trikampių. Sakykime vaikui:
„Kur nupiešiau kvadratą, tu priklijuok geltoną trikampį, o kur
nupiešiau apskritimą - žalią trikampį“.
22. 11. „KLIJUOJAME VAIVORYKŠTĘ!“ Iškirpkime septynias spalvotas
juosteles: raudoną, geltoną, žydrą, žalią, violetinę, oranžinę ir
rausvą. Perkirpkime jas pusiau. Baltame popieriaus lape
nupieškime vaivorykštės kontūrus. Vieną juostelės puselę
priklijuokite jūs, o kur priklijuoti kitas puseles, turi surasti pats
vaikas.
23. 12. MOKYKIME MAIŠYTI SPALVAS, parodykime, kaip išgaunami
nauji atspalviai. Nusipirkime dažų, skirtų piešti rankomis. Vieną
delną ištepkime raudonais, kitą - mėlynais dažais. Tegul vaikas
patrina delnus vieną į kitą ir prispaudžia delniukus prie balto
popieriaus lapo. Kokia spalva išėjo?
24. 13. PRIŠALDYKIME SPALVOTŲ LEDUKŲ. Išimkite juos iš
šaldiklio, sudėkite į skaidraus stiklo indą ir stebėkite,
kaip maišosi spalvos, kai gabalėliai pradeda tirpti...
Skaitykite
daugiau: http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_seima/sp
alvu-magija.d?id=7605138
