2. „Lauko žaidimai būtini vaiko sveikatai ir gerovei.
Grynas oras, saulutės spinduliai, lengvai ant žiedlapio
nutupiantis drugelis teikia vaikams labai daug
džiaugsmo. Tikrai neginčijamas faktas, kad jiems
patinka lakstyti, šokinėti, karstytis ir žaisti kieme.
Laikas, kurį vaikai praleidžia kieme, yra toks pat
vertingas kaip ir praleistas grupėje. Pedagogai lauko
žaidimus gali panaudoti kaip galimybę skatinti vaikų
raidą bei pažinimo procesus.“ (D. T. Dodge, L. J.
Colker, C. Heroman, 2007, 445ps.)
3.
4. Vaikai mokosi aktyviai ir jausmingai veikdami, kai
ugdytojas ir aplinka suteikia pakankamai paskatų ir
naujų potyrių. Veikla lauke - tai begalė galimybių
mokytis, tyrinėti, atrasti, pažinti, tai puiki galimybė
išmokti skaičiuoti, lyginti, orientuotis erdvėje:
rudenį renkam ir skaičiuojam kankorėžius, giles,
kaštonus, lapus;
lyginam, kas daugiau surinko, kas mažiau, kiek
trūksta, kad būtų po lygiai ir t.t.;
pasivaikščiodami skaičiuojame įvairius daiktus:
medžius, suoliukus, stulpelius ir t.t.;
dėliojame skaitmenis, geometrines formas iš surinktų
gėrybių;
5. įžvelgiame geometrines formas aplinkoje: langai,
namai, automobilių ratai ir t.t.;
ieškome užrašytų skaitmenų ant įvairių pastatų;
žingsniais ir pėdomis matuojame atstumus tarp įvairių
objektų;
matuojame medžių apimtį;
matuojame balų gylį ir ilgį, sniego gylį;
kuriame žemėlapius ir mokomės orientuotis aplinkoje.
6. Julija Roman 2012 metais atliko tyrimą, kurio
metu paaiškėjo, kad lauko žaidimų aikštelėje:
Vyrauja savarankiškas vaiko žaidimas – tai sudaro 28%.
Pedagogo taikomos ugdymo technologijos: dominuoja
spontaniškas ugdymas, kuris sudaro 32%.
Akademinis ugdymas sudaro 6%.
Užfiksuotos 27 situacijos, kurios sudaro 40%, kai
pedagogas pažinimo proceso metu buvo aktyvus.
41 situacija, kuri sudaro 60%, kai pedagogas pažinimo
procese buvo pasyvus. Jis neskatina vaiko veikti,
nekuria aplinkos.
Užfiksuota 11 situacijų, o tai sudaro 16%, kaip
pedagogas sukuria sąlygas vaiko sumanymams
realizuotis.
7. Daugeliu atvejų pedagogas išlieka abejingas vaikų
veiklai (84%, 57 situacijos), jis nesuteikia jiems
paskatinimo ar palaikymo, o 16% atvejų (43 situacijos)
vyksta kūrybinė interpretacinė sąveika.
8. Tyrimas parodė, kad su vaikais lauke praleistas
laikas gali būti tikslingiau išnaudojamas vaikų
ugdomajai veiklai, vaikų saviugdai skatinti, naujos
patirties paieškai.
Viena iš daugelio lauke galimų veiklų ir gali būti
vaikų matematinė veikla.
9. Matematinių vaizdinių bei sąvokų mokymasis,
įtvirtinimas netradicinėje ugdymo(si) aplinkoje.
Uždaviniai
Skatinti vaikų pažintinę – tiriamąją veiklą lauke.
Sudaryti tinkamas sąlygas matematinių įgūdžių
lavinimui gamtoje.
Susieti laisvą vaikų veiklą ir žaidimus lauke su
matematine veikla.
10. Žiemą, iškritus sniegui, susipažįstame su
geometrinėmis formomis. Tam lipdome kvadratą iš
sniego, piešiame ant sniego:
18. Dodge D.T, Colker L.J, Heroman C. (2007). Ikimokyklinio
amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas.Vilnius: Presvika.
Atviras langas. [Žiūrėta 2015-02-11]. Prieiga per internetą
http://atviras-langas.blogspot.com/2013/04/idejos-zaidimams-
lauke.html
Landsbergienė A. (2010). Veiklos lauke svarba ikimokykliniame
amžiuje.Vaikystes-sodas.lt [Žiūrėta 2015-02-11]. Prieiga per
internetą http://www.vaikystes-sodas.lt/Austejos-
blogas/veiklos-lauke-svarba-ikimokykliniame-amziuje/12107
Roman J. (2012). Ikimokyklinio amžiaus vaikų aplinkos pažinimo
technologijos ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje.
Vddb.library.lt [Žiūrėta 2015-02-01]. Prieiga per internetą
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2012~D_20120813_105640-46890/DS.005.0.01.ETD