Konferencijos VAIKYSTĖ IR UGDYMAS - 2015 pranešimas

1. ANKSTYVASIS INTEGRUOTAS MUZIKINIS
UGDYMAS DYLANČIO KULTŪROS PASAULIO
KONTEKSTE
LIUCIJA MILAŠAUSKIENĖ
VILNIAUS MENŲ MOKYKLOS-
DARŽELIO „DAINORĖLIAI“ DIREKTORĖ, LIUĮVA PREZIDENTĖ
MUZIKOS MOKYTOJA-METODININKĖ, SOC. MOKSLŲ MAGISTRĖ
2015 M. VASARIO 18 D.

2. „Vaikų kultūra – kaip sodas, kuris niekada
nežydėjo, bet gali pražysti, kaip karalystė,
kurios dar niekas neatrado, bet gali atrasti“

3. ES strateginė Europos švietimo ir
mokymo bendradarbiavimo programa
Ateinančiam dešimtmečiui aiškiai pabrėžiama pagrindinių universalių
kompetencijų, įskaitant kultūrinį išprusimą ir kūrybingumą, svarba.
Todėl šiuolaikiniams vaikams reikalinga konkreti kultūrinės integracijos
programa, vienijanti švietimo įstaigas, valdžios institucijas ir šeimą,
siekiant išugdyti pilietį, kūrėją.

4. Juk vertingiausia yra tai,
KĄ VAIKAS PATIRIA SAVO JĖGOMIS PER ĮVAIRIAS VAIKO KULTŪRINĖS
SAVIRAIŠKOS FORMAS.

5. Pranešimo objektas:
Ankstyvasis integruotas muzikinis ugdymas dylančio
kultūros pasaulio kontekste

6. Tikslas: atskleisti ankstyvojo integruoto muzikinio ugdymo ypatumus
Uždaviniai:
1.Išanalizuoti pedagoginę, psichologinę ir metodinę literatūrą, susijusią su tiriama
problema.
2.Išsiaiškinti ankstyvojo integruoto muzikinio ugdymo svarbą mokykloje-darželyje
„Dainorėliai“.

7. Demokratinė vaikų pedagogika turėtų paisyti visų
vaiko kultūros aspektų
 Nes išplėtoti gebėjimus ir patirtį būtina asmeniui kaip
kompetentingam Lietuvos piliečiui, daugiakultūrinės
visuomenės, europinės ir pasaulinės bendrijos nariui;
 Pasaulio švietimo bendruomenėje svarstoma, kad
formalus privalomasis ugdymas vienas negali išspręsti tų
uždavinių,kurie jam keliami ugdymo institucijų
koncepcijoje;
 Ir neužtenka vien kalbėti kurio iš jų formalaus ar
neformalaus turi būti daugiau, nes šiuolaikiniam vaikui
„y“ ir „z“ kartos reikia kitokio ugdymo.
 Pedagogai nespėja tam pasiruošti, daugelis atsilieka.

8. Neformalaus vaikų švietimo koncepcija
 Neformalaus vaikų švietimo koncepcijoje (Valstybės
žinios, 2006) teigiama, kad įgyta neformalaus ugdymo
patirtis yra didelis indelis į asmenybės tobulėjimą ir
aktyvaus pilietiškumo skatinimą.
 Nors 2014 m. pristatytas ŠMM tyrimas „Kūrybiškumo
ugdymo prielaidos pradiniame ugdyme“ įrodo, kad
kūrybiškumo ugdymas yra tame pačiame lygmenyje
kaip ir prieš 30 metų.
 O Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros tyrimas
atskleidė, kad ikimokyklinis ir pradinis ugdymas taikomas
vidutiniokui.

9. Lietuvos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo
įstaigų kūrybiškumo pavyzdžiai
 Tačiau Lietuvoje yra ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose
pavyzdžių kūrybiškumui ir vaikų kultūrai ugdyti.
 Vilniaus menų mokyklos-darželio „Dainorėliai“ profesionalių
pedagogų bendruomenė kuria vaikams ugdymo aplinką: gerbiant ir
skatinant kiekvieno ugdytinio sėkmę, integruojant ir
individualizuojant menų vaidmenį, aktualizuojant šiuolaikinės
tautinės kultūros puoselėjimą ir pilietinio ugdymo tradicijas.

10. Muzika – labiausiai išlaisvina vaiko
saviraišką ir integruoja kitus dalykus
 Ekspertų teigimu, muzika yra labiausiai kitus dalykus integruojantis
dalykas, kuris išlaisvina vaiko saviraišką ir leidžia atsiskleisti talentams.
 Nors muzikos integravimas galimai ugdo žmogaus vidinę kultūrą ir
meninį skonį, ir yra svarbi visapusiškai ugdant vaiką, tačiau sunkiai
skinasi kelią.
 „Dainorėlių“ mokykloje-darželyje nuo įstaigos įsikūrimo (1994 m.) į
bendrajį ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą integruojami šokis,
etnografija, dailė nuo 3 iki 6 metų vaikams ir individualus grojimas
pasirinktu muzikiniu instrumentu (smuiku, fleita, pianinu, sintezatoriumi)
visiems vaikams nuo 5, 5 metų.
 Integruoto ugdymo programose įtvirtintos humanistinės krypties
psichologų ir pedagogų A. Maslow, C. Rogers‘o, R. Stainerio nuostatos,
jog meninė veikla – universali vaiko visuminio ugdymo priemonė.

11. Meninis ir kultūrinis ugdymas
Europos mokykloje
atkreipiamas dėmesys į bendradarbiavimo tarp įvairių meninio
ugdymo veikėjų svarbą. Gal todėl „Dainorėlių“ mokykloje-darželyje
palanki vaikui aplinka ugdytis dėl auklėtojos - muzikos mokytojos
pareigybių gretinimo ir įvairių menų ugdymo pedagogų
bendradarbiavimo. Auklėtoja – muzikos mokytoja darželyje
gretindama pareigybes kasdienėje grupės veikloje, integruoja ritmiką ir
matematiką, grafinę notaciją ir geometrinių figūrų sudarymą, praturtina
pasaulio pažinimą, kai į su vaikais kartu sekamą pasaką, integruojami
meniniai gebėjimai: grojimas muzikiniu instrumentu, dainavimas,
muzikos klausymas ir judesys, muzikavimas ritminiais instrumentais,
dalyvavimas pradinių klasių mokinių projektuose.

12. Auklėtojos-muzikos mokytojos
pareigybių gretinimas
 Ilgametė pedagoginė praktika įrodė, kad auklėtojos-muzikos
mokytojos pareigybių gretinamas, naudojant patrauklius
ugdytiniams K. Orff‘o, Z. Codaji, Ch. Suzuki ugdymo metodus ir juos
integruojant, pastebimai plėtojamos vaikų emocijos, gebėjimai,
patirtis.
 Šio pedagogo integruojama grupėje veikla gali sėkmingai išplėtoti
vaikų dėmesio sukaupimą vis ilgesnį laiką, taip svarbų ruošiant
ugdytinius į mokyklą, naudojant K. Orff‘o muzikinį metodą.

13. Kas palanku neramiems vaikams:
 Šiandien į darželius ateina vis daugiau neramių, hiperaktyvių ir įvairių
akcentuacijų turinčių vaikų. Todėl pedagogui reikia didelės
kantrybės.
 Čia gali padėti kūrybiniai procesai.
 Ypač palankus yra dailės ir gamtos santykis, muzikos klausymas ir
judesys, laisvas šokis, dainavimas, vaidyba, savarankiškos muzikos
kūryba, grojimas individualiu muzikiniu instrumentu su draugu ar
pedagogu.

14. „Dainorėlių“ m/d ugdytiniai nuo
3iki11metų
 Visi ugdomi pagal integruotas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir
meninio ugdymo programas, paskatinant vaiko asmenybės brandą
bei konkrečius ugdymosi pasiekimus ne tik meninio ugdymo, bet ir
kitų dalykų srityse. Integruotą programą tęsia ir įgyvendina pradinio
ugdymo mokytojai per meninio ugdymo dalykų (muzikos, šokio,
dailės) pamokas, integruodami menus į kitus mokomuosius dalykus
bei meninio ugdymo mokytojai, kurie vykdo ugdymą per papildomo
ugdymo užsiėmimus (individualus instrumentinis muzikavimas,
dainavimo, šokio, dailės studijos, etnografijos ansamblis), lanksčiai
individualizuodami, diferencijuodami ugdymo turinį, atsižvelgdami į
konkrečią ugdymosi situaciją, vaikams aktualias problemas.

15. Liaudies tradicijų ir gabumų
puoselėjimas
 Pastebėjus laimingiausius vaikus ne pasirodymuose su įvairiomis
programėlėmis tėvams, o muzikuojant kartu, buvo pasirinktas
muzikavimas su šeima „Vaikas, šeima, mokytojas“ arba „Vaikas,
studentas, mokytojas“, grojimas ansambliuose su draugais, mokytoju,
šeimos nariu.
 Atsižvelgiant į tai, kad globalizacijos procesai aprėpia ne tik materialinę,
bet ir dvasinę žmogaus sritį, keldami grėsmę mažų tautų kultūroms.
Pagrindinis ,,priešnuodis“ kaip teigia prof. A. Katinienė, slypi nuo
vaikystės skiepijamose etnokultūros vertybėse, todėl „Dainorėlių“
mokiniai baigdami pradinę mokyklą, tampa meninio edukacinio
projekto kūrėjais, puoselėdami lietuvių liaudies tradicijas, papildytas
etno ritualų, legendų, apeigų, panaudodami individualius grojimus
fleita, smuiku, kanklėmis, dainavimą, laisvą judesį, liaudies šokį. Visi
„Dainorėlių“ vaikai be išimties turi galimybę prisiliesti prie tautos tradicijų,
kultūros muzikuodami ir vaidindami .

16. Talentai ir gabumai plėtojasi
 Per 20 metų patirtų kūrybinių procesų su vaikais, galime teigti, kad
vaikų gabumai, talentai atrandami ir plėtojasi kai šalia vaiko
kūrybiniuose projektuose dirba profesionalūs kūrybingi pedagogai.
Vaikų buvimas ugdymo procese kartu su kuo įvairesnių specialybių
profesionaliais pedagogais ryškiau plėtoja asmenybės vystymosi
galimybes.
 Ugdymo įstaigos vidinė kultūra turėtų būti ypatingai palanki vaikui
kūrybiškai perimti tautos kultūros vertybes ir toliau plėtojama
sudarant vaikams prielaidas pasirinkti etnokultūrą kaip vieną iš
neformalaus švietimo veiklos krypčių.

17. Dėl „trukdančių vaikų“
 Didėjant būtinybei ugdytinių elgsenos ir socialinės sąveikos keitimui, ir
kai dažnai tik ,,ištransliuojame, kad grupėse, klasėje yra ,,trukdančių“
vaikų, bet netaikome jiems parinkto ugdymo(si)“. Todėl savo
metodų ,,dėžutėje“ patartina įsidėti žinių ne vien iš muzikos
pedagogikos, bet ir apie muzikos terapijos metodą, kuris gali padėti
kai klasėse, grupėse triukšminga, kai kyla konfliktas, kai yra spec.
poreikių mokinių.

18. Muzikos pedagogika ir muzikos
terapija-dvi skirtingos sritys
Muzikos mokymas yra skirtas lavinti gabumus ir suteikti žinių, o muzikos
terapija siekiama lavinti nemuzikinius įgūdžius (socialinius,
komunikacinius ir kt.) per muzikinius išgyvenimus ir dalyvavimą
muzikinėje veikloje. Todėl muzikos terapija gali tapti svarbia tiek
integruojant į bendro lavinimo programas, tiek ir popamokinėje veikloje
.

19. Ne vien prevencinės programos
 ES šalių patirtis rodo, kad prevencinės programos, atsižvelgiant vien į
vaiko pažintinius procesus, nekeičia jo elgsenos ir socialinės sąveikos,
todėl reikia galimybių veiklai, grindžiamai bendradarbiavimu. Tik
tokioje veikloje vaikas įgis ir tobulins atsakomybę, atjautą ir
atsparumą rizikos veiksnių poveikiui.
 Neišugdyti socialiniai gebėjimai apsunkina asmens integraciją į
visuomenę. Todėl aktualu integruoti inovatyvius metodus, skirtus
emocinės ir socialinės kompetencijos plėtotei, patyčių ir
diskriminacijos apraiškoms ankstyvajame ugdyme mažinti.

20. Jei vaikams suteiktume galimybę
 Pasaulinė praktika rodo, kad tie vaikai, kurie turėjo galimybę
dalyvauti socialinio ugdymo programose, dažniau patys sėkmingai
spręsdavo tarpusavio problemas, geriau suprasdavo kitų žmonių
emocijas ir požiūrius .

21. Muzikos terapijos integracija
Muzikos terapijos integracija į neformalųjį ugdymą pradinėje mokykloje
išplečia vaiko socializacijos galimybes tiek individualioje tiek grupinėje
veikloje. Pateikiama duomenų, įrodančių meninio ugdymo svarbą,
neišskiriant vaikų, neturinčių meninių gabumų.
Muzikos terapijos metodų taikymas pradinėse mokyklose ar bendro
lavinimo mokyklose praturtina naudojamų metodikų kompleksą, nes tai
nėra ,,menas menui“ programa. Ši programa – tarpdisciplininė
metodika, kurioje ,,persikloja“ muzikinis ugdymas ir terapija.

22. Dėl pagalbos vaikui
 Kiekvienas specialistas: meno pedagogas, menų terapeutas,
specialusis pedagogas, laisvalaikio pedagogas, psichologas,
kineziterapeutas naudodamas šią metodinę programą gali įeiti ,,pro
savo duris“ ir rasti būdą pagal savo kompetenciją savo keliamiems
tikslams, optimizuojant vaiko ugdymo(si) ir gyvenimo kokybę“ .

23. „Dainorėlių“ mokyklos-darželio mokytojos integruoja
į kūno kultūros pamokas pagal muzikos terapijos
programoje ugdomą vaikų asmeninę ir socialinę
kompetenciją, kuri apima 3 pagrindines temines
grupes:
 Savęs pažinimo temos: kūno pažinimas, emocijų pažinimas,
mąstymo ir elgsenos pažinimas.
 Bendravimo su kitu temos: atspindėjimas, prisiderinimas, eiliškumas ir
darnus veikimas poroje.
 Bendradarbiavimas grupėje ir komandoje.

24. Kai klasė ar grupė nenusiteikusi
darbui
 Kai klasė yra triukšminga, nenusiteikusi darbui, nesusikoncentruojanti,
muzikos mokytojas gali pamokos pradžioje pasitelkti dėmesį
koncentruojantį muzikinį žaidimą, kuris padėtų suaktyvinti vaikų
dėmesį ir padidintų jų darbingumą, arba, atvirkščiai, - padėtų
sukoncentruoti jų dėmesį. Jeigu klasėje, grupėje kyla konfliktas,
mokytojas gali pasitelkdamas muzikos improvizaciją paskatinti
mokinius išreikšti emocijas, jas kartu aptarti. Šiuo tikslu galima klausytis
muzikos, skatinti kylančius vaizdinius išreikšti judesiu, piešiniu ar
pasakojimu.

25. Pedagogų bendradarbiavimas
 Pedagogų bendradarbiavimo svarba aptarta ir studijoje „Meninio
ugdymo svarba ir reikšmė įvairiose šalyse“.
 Jei į ugdymo įstaigą ateitų įvairiais talentais apdovanoti pedagogai,
taip ir atsitiktų.

26. Išvados (1)
 Vaikų kultūros sodas žydėtų, o dylantis kultūros pasaulis atsitrauktų, jei
ugdytojo, dirbančio su mažais vaikais, pakiltų profesionalumas ir
prestižas.
 Neišugdyti socialiniai gebėjimai apsunkina asmens integraciją į
visuomenę. Todėl aktualu integruoti inovatyvius metodus, skirtus
emocinės ir socialinės kompetencijos plėtotei, patyčių ir
diskriminacijos apraiškoms ankstyvajame ugdyme mažinti.

27. Išvados (2)
 Muzikos terapija gali tapti svarbia tiek integruojant į bendro lavinimo
programas, tiek ir popamokinėje veikloje.
 Ugdymo įstaigos vidinė kultūra ypatingai palanki vaikui kūrybiškai
perimti tautos kultūros vertybes ir toliau plėtojama sudarant vaikams
prielaidas pasirinkti etnokultūrą kaip vieną iš neformalaus švietimo
veiklos krypčių.

28. Ačiū!