Konferencijos VAIKYSTĖ IR UGDYMAS 2015 pranešimas

1. Komandinio darbo galimybės, ugdant
vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi
poreikių, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
vyr. logopedė Eglė Ivanauskaitė-Rimšė
ŠIAULIŲ LOPŠELIS-DARŽELIS „COLIUKĖ“

2. Į BENDRADARBIAVIMO PROCESĄ
ORIENTUOTAS PAGALBOS MODELIS
Jau daugiau nei XX dešimtmečius visoje Europoje, o
tuo pačiu ir Lietuvoje pereita prie į bendradarbiavimo
procesą orientuotos pagalbos modelio. Vis labiau
akcentuojama vaiko raidos priklausomybė nuo
socialinės interakcijos šeimoje, t. y. vertinamos ne tik
vaiko ir šeimos charakteristikos, bet ir jų tarpusavio
sąveikos.

3. Šiame kontekste, siekiant vaiko raidos ir
funkcionavimo pažangos ir gerovės, itin svarbus
vaidmuo tenka specialistų bei šeimų
bendradarbiavimui. Naujausios ankstyvosios
intervencijos idėjos grindžiamos integracijos,
įtraukimo, dalyvavimo, orientacijos į vaiką
šeimos aplinkoje, partnerystės, įgalinimo
nuostatomis.
Kurdami kompleksinio ugdymo modelį,
minėtomis nuostatomis remiamės ir mes.

4. KOMPLEKSINIO UGDYMO
POREIKIS
Kiekvienais metais lopšelyje-darželyje „Coliukė“
didėja vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos
sutrikimų skaičius.
Maža to, didėja ne tik minėtų vaikų skaičius, bet
ir specialiųjų ugdymosi poreikių lygis.
2014-2015 m. m. dideli specialieji ugdymosi
poreikiai nustatyti net 12 vaikų.

5. VAIKŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL SUP
LYGIUS, VNT.

6. KOMPLEKSINIO UGDYMO
SAMPRATA
Komplèksinis [lot. complexus — ryšys, derinys], sujungtas su kuo nors,
sudėtinis. . Čia skirtingi žmonės (šeima, pedagogai, specialistai), turintys
skirtingas nuostatos, požiūrį, patirtį sutelkia jėgas vardan bendro tikslo, siekia
bendro rezultato.

7. Kurdami kompleksinio ugdymo modelį
atsisakėme integruoto ugdymo idėjos, kur vaikas
turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, yra
problema. Nes jam reikia specialistų pagalbos,
reikia pritaikyti ugdymo aplinką, priemones, jis
kitoks negu kiti, jis turi specialiųjų ugdymosi
poreikių.
INKLIUZINIS UGDYMAS

8. INTEGRUOTAS UGDYMAS
Vaikas yra
problema
Vaikas yra
problema
Turi SUP
Yra
kitoks
negu kiti
Reikia
specialistų
pagalbos
Reikia
parinkti
ugdymo
vietą,
pritaikyti
aplinką
Reikia
parinki
ugdymo
priemones,
jas pritaikyti

9. Perėjome prie mąstymo, kad ne vaikas yra
problema, o pati ugdymo sistema yra problema.
Juk ne vaikas kaltas, kad nėra pakankamai
ugdymo priemonių, nepritaikyta aplinka,
neįtraukiami tėvai, nelankstūs ugdymo metodai,
netinkamas pedagogų požiūris, nepakankama
ugdymo kokybė – kalta ugdymo sistema.

10. INKLIUZINIS UGDYMAS
Ugdymo
sistema yra
problema
Ugdymo
sistema yra
problema
Pedagogų
požiūris
Nelankstūs
ugdymo
metodai
Nepritaikyta
aplinka
Neįtraukiami
tėvai
Trūksta
ugdymo
priemonių
Nepakan-
kama
ugdymo
kokybė

11. Inkliuzinis ugdymas
Lanksti ugdymo sistemaLanksti ugdymo sistema
Mūsų siekiamybė - ugdymo įstaiga, kur visi skirtingi, visų
skirtybės yra priimamos ir visi randa savo vietą. Visi gali būti
ugdomi ir visi ugdosi.

12. KAS MUMS LEIDŽIA MANYTI, KAD ESAME Į
VAIKO ŠEIMOKE ORIENTUOTA UGDYMO
ĮSTAIGA?

14. Šeima,
vaikas
Šeima,
vaikas
ŠIAULIŲ LOPŠELIO - DARŽELIO „COLIUKĖ“ KOMPLEKSINĖS
PAGALBOS VAIKUI IR ŠEIMAI MODELIS

15. Šiaulių lopšelyje – darželyje „Coliukė“ vaikams, turintiems
specialiųjų ugdymo(si) poreikių teikiama kompleksinė
pagalba. Stengiamasi atsisakyti į specialistus orientuoto
modelio, kai specialistai laikomi ekspertais, nustatančiais
žmonių poreikius, remdamiesi vien savo vertinimais ir
pereiti prie į šeimą orientuoto modelio, kai specialistai
laikomi šeimų atstovais, atsakingais už jos patiriamų
rūpesčių įveikimą ir kt. Dėl to stengiamasi sukurti kuo
glaudesnį lygiavertį ryšį tarp specialistų ir šeimos. Tėvai
skatinami betarpiškai bendrauti su specialistais. Vaikams
skiriamos užduotys, kurias jie atlieka namuose, padedami
tėvų, taip šeimos nariai prisideda prie vaikų ugdymo.

16. Lopšelyje – darželyje „Coliukė“ stengiamasi užtikrinti
komandinės raidos tobulėjimą. Komandos nariai dirba
kartu: keičiasi situacijos vertinimais, nuomonėmis,
derina veiksmus, kad vaiko augimas ir ugdymas būtų
kuo kokybiškesnis, o šeima gautų būtiną paramą.
Specialistai (socialinis pedagogas, logopedas) pagalbą
vaikui teikia ne tik izoliuotai, bet ir grupėje, kartu su
grupės pedagogu. Taip komandos nariai gali mokytis
vienas iš kito. Specialistai dalijasi patirtimi, keičiasi
žiniomis.

17. LOGOPEDO FUNKCIJOS, SUSIJUSIOS SU
KOMPLEKSINIU UGDYMU
• Vedami užsiėmimai ne tik logopedo kabinete, bet ir grupėse, kartu su grupių
auklėtojomis. Tai padeda labiau pažinti vaikus, pastebėti ar nereikia logopedo
pagalbos kitiems grupės vaikams.
• Mokslo metų pradžioje auklėtojoms rengiamos rekomendacijas, kuriomis remiantis
jos skiria vaikams užduotis ir prisideda prie vaiko kalbos sutrikimų šalinimo.
• Tėvams ir auklėtojams vedamos atviros pratybos, kad kiekvienas susipažintų su
logopedo darbo specifika ir galėtų tęsti darbą.
• Vaikams rengiamos namų darbų užduotys, kurias jie atlieka kartu namuose kartu
su tėvais.
• Vedami kompleksiniai užsiėmimai su socialiniu pedagogu, meninio ugdymo
mokytoja. Šiais metais įstaigoje buvo parengtos dvi kompleksinio ugdymo
programos: „SVAJOK, KONSTRUOK, VAIRUOK“ ir „ MUZIKOS RITMU
TAISYKLINGOS KALBOS LINK“.

18. Namų darbų užduočių sąsiuviniai

19. LOGOPEDO IR MENINIO UGDYMO MOKYTOJO
VEIKLOS PROGRAMA
„MUZIKOS RITMU TAISYKLINGOS KALBOS
LINK“

20. Bendroji informacija apie
veiklos programą
Veiklos programos „Muzikos ritmu taisyklingos
kalbos link“ pagrindinė idėja yra muzikinės
veiklos metu tobulinti kalbinius ir dainavimo
įgūdžius, apjungiant dviejų sričių specialistų –
logopedo ir meninio ugdymo mokytojo – veiklą.
Muzikinė veikla pasirinkta, atsižvelgiant į
sunkumus, kylančius tikslinės grupės asmenims,
minėtos veiklos metu.

21. Programos tikslas
Tobulinti kalbinius ir muzikinius įgūdžius,
pasitelkiant muzikinę veiklą.

22. Uždaviniai
1. Ugdytiniai, atlikdami kvėpavimo pratimus, lavins
kalbinį kvėpavimą.
2. Kartodami skiemenis, žodžius ir garsus, grodami
muzikos instrumentais, lavins foneminę ritmiką.
3. Atlikdami ritminius pratimus, lavins ritmo pojūtį,
pulsaciją, orientaciją erdvėje, kūrybiškumą.
4. Nustatydami garso šaltinio sklidimo kryptį, lavins
foneminę klausą.

23. Veiklos programos
įgyvendinimo principai
• Vaiko stiprybių identifikavimas;
• į vaiko galimybes/stiprybes orientuotas veiklos
turinys;
• vaiko įtraukimas į aktyvią sąveiką su bendraamžiais;
• sėkmės patyrimo skatinimas.

24. Kalbinio kvėpavimo
lavinimas
Taisyklingas kvėpavimas yra svarbus ne tik
kalbant, bet ir muzikuojant. Dažnai susiduriame
su problema ta, kad vaikai, kurie turi kalbos ir
komunikacijos sutrikimų, kvėpuoja neteisingai,
todėl jiems pritrūksta oro kalbant ilgais sakiniais,
bei dainuojant dainas. Todėl itin svarbu ugdyti
vaikų taisyklingą kvėpavimą.

25. Foneminės ritmikos,
pulsacijos, ritmo pojūčio
lavinimas
Kalba – puikus pagalbininkas ritmo pojūčiui ugdyti ir atvirkščiai. Šios
sąvokos neatsiejamos viena nuo kitos. Deja, vaikai turintys kalbos ir
komunikacijos sutrikimų minėtas veiklas atlieka prastai. Siekiant kuo
geresnių rezultatų lavinant vaikų ritmo pojūtį, foneminę ritmiką bei
pulsaciją, žaidžiame žaidimus į kuriuos įtraukti ilgų ir trumpų, kirčiuotų ir
nekirčiuotų skiemenų, skirtingos trukmės ir kirčių žodžiai. Atliekant
užduotis naudojami mediniai mušamieji muzikos instrumentai.

26. Kiekvienas gimsta, kad būtų laimingas...