Mūsų bendras tikslas – pagerinti kiekvieno mokinio mokymosi pasiekimus (prof. Loreta Žadeikaitė) 2013 02 28
•
0 likes•2,989 views
Recommended
More Related Content
Similar to Mūsų bendras tikslas – pagerinti kiekvieno mokinio mokymosi pasiekimus (prof. Loreta Žadeikaitė) 2013 02 28
Similar to Mūsų bendras tikslas – pagerinti kiekvieno mokinio mokymosi pasiekimus (prof. Loreta Žadeikaitė) 2013 02 28 (20)
More from Lyderių laikas
More from Lyderių laikas (20)
Mūsų bendras tikslas – pagerinti kiekvieno mokinio mokymosi pasiekimus (prof. Loreta Žadeikaitė) 2013 02 28
- 1. Mūsų bendras tikslas – pagerinti kiekvieno mokinio mokymosi pasiekimus Loreta Žadeikaitė Pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinio skyriaus vedėja
- 2. Ugdymo turinio kokybės samprata – ugdymo kaitos pagrindas Palaipsniui švietimo dokumentuose ir praktikoje įtvirtinama šiuolaikinė ugdymo turinio samprata, pagal kurią ugdymo turiniui priskiriama visa, kas turi įtakos vaiko ugdymui(si): jau turima mokinio patirtis mokymo(si) strategijos ir metodai vertinimo būdai ugdymo procese mokymo(si) priemonės ir aplinka santykiai ir klasės klimatas Švietimas įstatymas apibrėžia, kad Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant
- 3. Ugdymo turinio samprata apibrėžta Švietimo įstatyme (1) Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant Ugdymo turinį sudaro tai: ◊ ko mokoma ir mokomasi ◊ kaip mokoma ir mokomasi ◊ kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai ◊ kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos
- 4. Ugdymo turinio samprata apibrėžta Švietimo įstatyme (2) Ugdymo turinys kuriamas Švietimo įstatyme apibrėžtiems švietimo tikslams įgyvendinti Konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į: ◊ atitinkamos grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo tikslus ◊ besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius ◊ vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes ◊ mokinių turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus ŠĮ, 2011.4 str. Ugdymo turinys
- 5. Susitarimai dėl ugdymo dėl ugdymo turinio įgyvendinimo http://mokomes5-8.ugdome.lt/
- 6. Mūsų siekiai: ugdymo turinio ir proceso pokyčiai mokykloje (1) Kad mokiniai būtų pasirengę gyventi besikeičiančiame pasaulyje, drąsiai priimti iššūkius ir mokytis visą gyvenimą Kuo anksčiau išmoktų mokytis, savarankiškai vertinti savo mokymosi tikslus, dirbti savarankiškai ir bendradarbiauti, ieškoti informacijos ir naudotis visomis naujųjų technologijų teikiamomis galimybėmis Kurti lankstesnes mokymosi aplinkas, padedančias išsiugdyti bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas
- 7. Mūsų siekiai: ugdymo turinio ir proceso pokyčiai mokykloje (2) Ugdymo turinio kaitos integruotas tarpdalykinis dalyko mokymas ir kompetencijų ugdymas, nauji mokytojų mokymo metodai ir didaktinės nuostatos, mokytojų, mokinių ir visų suinteresuotų įsitraukimas Individualizuotas požiūris į mokymąsi– tai reiškia mokyti atsižvelgiant į kiekvieno mokinio asmenybę Mokymosi pasiekimų vertinimas, labiau taikant formuojamąjį vertinimą – viena iš svarbiausių besimokančiųjų mokymosi rezultatų gerinimo priemonių Pasidalinta atsakomybė už mokinių mokymosi pasiekimus, susitarimai ir visų bendradarbiavimas
- 8. Vertinimo instrumentai stebėsenai ir ugdymo procesui tobulinti Lygmuo Funkcija Taikymas Sistema Tarptautiniai palyginimai; Politikos formavimas, sistemos Nacionaliniai standartai; stebėsena. Atskaitingumas. Mokykla Stebima siekiant palyginti su Duomenys teikiami nacionaliniams nacionaliniais pasiekimais; duomenų rinkimo procesams; Vidinis kokybės užtikrinimas; Vertinimo informacija kuratoriams, Vidaus politikos ir tvarkos mokytojams, besimokantiesiems ir rengimas. tėvams Besimokantysis Stebima siekiant palyginti Vertinimo informacija pasiekimus su nacionaliniais besimokančiajam dėl pažangos; pasiekimais ir ugdymo Vertinimo informacija kuratoriams ir programos tikslais; mokytojams dėl mokymo sėkmės. Nustatomos stipriosios ir silpnosios savybės; stebima pažanga
- 9. TIMSS 4 klasių mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų rezultatų kaita M M GM GM 2011 m. Lietuvos 4 kl. mokinių 2011 m. Lietuvos 4 kl. mokinių matematikos rezultatas, palyginti su gamtos mokslų rezultatas, palyginti 2007 m., pakilo 3 taškais, t.y., su 2007 m., pakilo 1 tašku ir yra 3 sutampa su 2003 m. rezultatu taškais aukštesnis už 2003 m. rezultatą
- 10. TIMSS 8 klasių mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų rezultatų kaita M M GM GM 2011 m. Lietuvos 8 kl. mokinių 2011 m. Lietuvos 8 kl. mokinių matematikos rezultatas, palyginti gamtos mokslų rezultatas, su 2007 m., nukrito 4 taškais ir palyginti su 2007 m. ir 2003 m., sutampa su 2003 m. rezultatu krito 5 taškais
- 11. 8 klasių mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų pagal lygmenis kaita M M GM GM
- 12. 8 klasių mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų pagal lytį kaita M M GM GM 8 kl. merginų rezultatai 2011 m. 8 kl.vaikinų ir merginų rezultatų pirmąkart statistiškai skirtumai nuo 2003 m. reikšmingai lenkė vaikinų nuosekliai didėja rezultatus
- 13. PISA tyrimų rezultatų kaita
- 14. PISA tyrimo rezultatai pagal skaitymo gebėjimų pasiekimų lygmenis (%)
- 15. Matematinis raštingumas Gamtamokslinis raštingumas Skaitymo gebėjimai
- 16. Mergaičių ir berniukų skaitymo rezultatų kaita Tolygiai prastėjant abiejų lyčių skaitymo rezultatams, berniukų ir mergaičių pasiekimų skirtumas išlieka bemaž stabilus
- 17. Mokinių pažangos ir pasiekimų stebėsenos priemonės: pagalba mokyklai ir mokytojui Mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo metodika (elektroninis variantas) Mokinių mokymosi pasiekimų aplankai (portfolio) Standartizuoti mokinių pasiekimų testai Mokyklos vertinimo ir įsivertinimo metodikos PUPP ir BE užduotys ir vertinimo kriterijai Nacionalinių ir tarptautinių tyrimų užduotys
- 18. Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo instrumentas, rengiamas įgyvendinant UPC Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ pažangos lygiai esminės kompetencijo s sritys
- 19. Atviri testai Vertinimo instrumentų diegimas mokykloms: 2 klasės diagnostinis Įrankis Atviri testai Atviri testai Atviri testai mokykloms: mokykloms: mokykloms: 4 klasė: Lietuvių kalba 4 klasė: 4 klasė: 4 klasė: Matematika Lietuvių kalba Lietuvių kalba Lietuvių kalba Pasaulio pažinimas Matematika Matematika Matematika Standartizuoti 8 klasė: testai 8 klasė: 8 klasė: 8 klasė: Lietuvių kalba Lietuvių kalba Lietuvių kalba Lietuvių kalba Matematika Matematika Matematika Matematika Gamtos mokslai Istorija Istorija Socialiniai mokslai 2012 2013 2014 2015 Atnaujinti 4 klasė: lietuvių kalba, 4 klasė: lietuvių kalba, Nacionaliniai matematika matematika 4 klasė: pasaulio mokinių pažinimas 8 klasė: lietuvių kalba, 8 klasė: lietuvių kalba, pasiekimų matematika matematika 8 klasė: gamtos tyrimai mokslai, socialiniai Įtraukiamos rusų Įtraukiamos rusų mokslai ir lenkų mokomąja ir lenkų mokomąja kalba mokyklos kalba mokyklos
- 20. Pagrindiniai strateginiai švietimo siekiai bei veiksniai, turintys įtakos jų įgyvendinimui Švietimo kokybė Įtrauktis Ugdymo, mokymo(si), studijų programos Ugdymo, mokymo(si), studijų prieinamumas Mokymo(si) priemonės ir aplinkos Įvairovė įvairiems Patirtys: gyvenimas mokykloje ir kitos veiklos Įvairiais būdais įgytų kompetencijų pripažinimas Ugdymo, mokymosi, studijų rezultatai Dalyvavimas švietime Veiksniai VEIKLUMAS SOLIDARUMAS Veiksniai Siekiai BESIMOKANTI VISUOMENĖ Pedagoginis personalas Švietimo (sistemos) kultūra Pedagoginio personalo struktūra Susitarimai dėl tikslų ir principų Pedagogų rengimas Mokyklų savarankiškumas, savivalda, lyderystė Profesinis pedagogų tobulėjimas Sprendimų pagrįstumas ir atskaitomybė Pedagogų kompetencija ir darbo kokybė Tvarumas, kūrybiškumas, lankstumas švietime VŠS 2013-2022
- 21. Valstybinė pasiekimų politika MOKYKLA Mokymosi turinys Mokyklos valdymas ir kultūra Mokytojų darbo •Nacionalinės ugdymo programos Mokyklos savivalda sąlygos •Vadovėliai, metodikos ir kitos Pasiekimų lūkesčiai mokymo priemonės • Mokyklos etosas (tvarka, santykiai, saugumas) • Darbo krūvis •Aprūpinimas ir kita • Bendroji ir ugdymo turinio vadyba (planavimas, • Atlyginimas už darbą ir mokymo - mokymosi aplinka personalo susitarimai ir kt.) kiti skatinimo būdai • Švietimui skirtos lėšos • Mokinių grupavimo politika • Darbo priemonės ir aplinka • Ugdymo rezultatų vertinimas ir atsiskaitomumas • Bendradarbiavimas su mokinių tėvais Mokymas • Valstybiniai egzaminai Mokytojai • Pasiekimų lūkesčių lygis • Amžius • Išsilavinimo lygis • Mokymo struktūravimas • Tarpdalykiniai ryšiai Mokymasis • Dalykinė kompetencija • Mokymo diferencijavimas ir • Aktyvumas mokantis • Darbo patirtis (stažas) individualizavimas (problemų sprendimas, • Pedagoginė ir psichologinė • Užduočių ir laiko naudojimo diskusijos, kūryba) kompetencija efektyvumas • Mokymasis bendruomenėje • Požiūris į savo darbą • Mokymo patrauklumas (drauge ir padedant draugams) • Grįžtamasis ryšys ir teigiamas • Mokymosi savireguliacija pastiprinimas (pasirinkimai, planavimas) • Pagalba mokantis (klasėje ir • Papildomas mokymasis Individualios papildomai) mokinio Mokymuisi mokykloje skirtas LAIKAS MOKYMOSI savybės PASIEKIMAI Mokymuisi namie skirtas LAIKAS • ankstesnė mokymosi patirtis Tėvai (ar globėjai) • gabumai • Išsilavinimo lygis Mokymosi sąlygos namuose • mokymosi motyvacija • Šeimos socialinė - ekonominė padėtis • specialieji ugdymosi • Socialinis statusas • Mokymosi lūkesčiai ir reikalavimai • Edukaciniai ištekliai ir kita kultūrinė aplinka poreikiai • Ryšiai su mokykla • Psichologinis klimatas • Pagalba ruošiant namų darbus NAMAI NMVA. PAS, 2008
- 22. Reikalingi susitarimai dėl prioritetinių veiklos krypčių Kokių priemonių turėtume imtis, norėdami pagerinti mokinių mokymosi rezultatus Kas padėtų keisti esamą padėtį ir ką reikia numatyti rengiamuose strateginiuose švietimo dokumentuose: VŠS 2013-2022 LRV programa ESF struktūrinės paramos 2014-2020 veiksmų programa
Editor's Notes
- Švietimo įstatymas įtvirtina šiuolaikinę plačią ugdymo turinio sampratą , pagal kurią ugdymo turiniui priskiriama visa, kas turi įtakos vaiko ugdymui(si): jau turima patirtis, mokymo(si) strategijos ir metodai, vertinimo būdai ugdymo procese ir, mokymo(si) priemonės ir aplinka, klasės klimatas .
- Lietuvos 4 klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų kaita Lietuvos 4 klasės mokinių rezultatų kaitą galime stebėti tik nuo 2003 metų – tik šiais metais mūsų šalis įsitraukė į ketvirtos klasės tyrimą TIMSS. Kaip matome grafike, Lietuvos ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatai nuo 2003 m. statistikai reikšmingai nekito, nors 2007 taškų vidurkis nežymiai smuktelėjo, o šiais metais grįžo į 2003 metų vietą. Lietuvos gamtos mokslų, kaip ir matematikos, rezultatai statistiškai reikšmingai nepakito, nors kiekvienais ciklo metais rezultatų vidurkis yra šiek tiek geresnis.
- Lietuvos 8 klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų kaita Lietuvos aštuntokai gali pradžiuginti patekę tarp šalių, padariusių ryškiausią pažangą. 2011 m. mūsų rezultatų vidurkis nuo pasiekto 1995 m. skiriasi net 31 tašku. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad mūsų pažanga kiek sumažėjo, palyginti su 2007 m. tyrimo ciklu: tuomet šį skirtumą sudarė 34 taškai. Be to, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad grįžtame į 2003 metų lygį, kai minėtas skirtumas siekė 30 taškų. Derėtų pasirūpinti, kad šis žingsnis atgal netaptų tendencija. Tą patį galime pasakyti ir apie 8 klasės mokinių gamtos mokslų rezultatų kaitą. Čia 2011 m. mūsų rezultatų vidurkis nuo pasiekto 1995 m. skiriasi net 50 taškų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad mūsų pažanga nuo 1999 m. sumažėjo, palyginti tiek su 2007 m., tiek su 2003 m. tyrimo ciklais – tuomet šį skirtumą sudarė atitinkamai 55 ir 56 taškai. Taigi reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad šiame kontekste darome geroką žingsnį atgal.
- Tarptautinius matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų lygmenis pasiekusių 8 klasės mokinių dalies Lietuvoje kaita Šiek tiek kitokią situaciją matome 8 klasėje. 2011 m. 8 klasės mokinių matematikos rezultatą palyginus su 1995 m. rezultatu, matome, kad mūsų šalyje statistiškai reikšmingai teigiami pokyčiai palietė visų lygmenų rezultatus. Tai būtų galima laikyti gera naujiena, jei ne tai, kad palyginti su 2003 ir 2007 metų tyrimo ciklais, statistiškai reikšmingo pagerėjimo nėra užfiksuota nė viename iš lygmenų. 2011 m. gamtos mokslų rezultatą palyginus su 1995 ir 1999 m. rezultatais, matome labai panašią situaciją, kaip ir matematikoje. Be to, 2011 m. rezultatą palyginus su 2003 m. Lietuvos gamtos mokslų rezultatu, matome, kad jis statistiškai reikšmingai smuko minimaliame lygmenyje. Lyginant su 1995 m., Lietuvoje teigiami pokyčiai palietė visų lygmenų rezultatus. Bet lyginant su 2003 ir 2007 m., statistiškai reikšmingo pagerėjimo nėra nė viename iš lygmenų. Lyginant su 1995 m., Lietuvoje teigiami pokyčiai palietė visų lygmenų rezultatus. Bet lyginant su 2007 m., statistiškai reikšmingo pagerėjimo nėra nė viename iš lygmenų, o su 2003 m. – Lietuvos rezultatas smuko minimaliame lygmenyje.
- 8 klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatai pagal lytį 2011 m. matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų skirtumai tarp lyčių aštuntoje klasėje buvo pastebimi. Lietuva taip pat atsiduria tarp šalių, kuriose pastebimas statistiškai reikšmingas matematikos rezultatų skirtumas merginų naudai (9 taškai). Gamtos mokslų atveju , kaip ir matematikos, skirtumas yra statistiškai reikšmingas merginų naudai (ji sudaro 8 taškai). Nagrinėjant rezultatų kaitą Lietuvoje, matome, kad 8 klasėje skirtumo tarp merginų ir vaikinų matematikos rezultatų didėjimas įgauna pagreitį. Šio tyrimo TIMSS ciklo metu skirtumas pasiekė 9 taškus, o tai yra 2 taškais daugiau, nei 2007 m. ir 5 – nei 2003 m. Nuo pat 1995 m. tyrimo ciklo pastebima tendencija, jog merginos vejasi vaikinus ir gamtos mokslų srityje, tik pasitvirtino – 2003 m. rezultatų skirtumas dar buvo statistiškai reikšmingai palankus vaikinams (6 taškai), 2007 m. pasiekimai tarp lyčių buvo vienodi, o 2011 m. Tyrimo cikle merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus minėtais 8 taškais. Tokie duomenys atskleidžia būtinybę susirūpinti ugdymo procese vaikinams skiriamu dėmesiu.
- Tolygiai prastėjant abiejų lyčių skaitymo rezultatams, berniukų ir mergaičių pasiekimų skirtumas išlieka bemaž stabilus. Tik 5 šalyse ( Kolumbijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Izraelyje ) mergaičių ir berniukų skaitymo rezultatai vienodi; visose kitose šalyse vidutiniai mergaičių skaitymo rezultatai aukštesni nei berniukų.