SlideShare a Scribd company logo
1 of 20
Pagrindinio ugdymo Lietuvos
mokinių matematinių
gebėjimų tyrimas
Valentina DAGIENĖ, Lina VINIKIENĖ, Elena SUTKUTĖ
Aktualumas
 Straipsnyje nagrinėjama, kaip mokiniai sprendžia
matematikos užduotis pagal gebėjimų ir turinio
sritis, pasiekimų lygmenis
Tyrimas
 Tyrimas remiasi šios srities moksline šaltinių analize ir
lyginamąja statistinių duomenų analize.
 Pateikiamas 8 klasės matematikos standartizuoto testo
užduotis sprendusių ir PISA tyrime dalyvavusių
mokinių rezultatų palyginimas ir apibendrinimas.
 Palyginami standartizuotų testų ir PISA rezultatai
pagal gebėjimų, turinio sritis, lyčių skirtumai pagal
pasiekimų lygmenis.
Standartizuoti testai
 Testų efektyvumą lemia vertinimo standartai, kurie
atitinka mokinių mokymą ir nacionalines ugdymo
programas.
 Standartizuotose programose mokinių pasiekimai
struktūruojami pagal veiklos sritis (dalykinę
tematiką), kognityvinių gebėjimų grupes ir
pasiekimų lygius.
Kognityvinių gebėjimų grupės
 Žinios ir supratimas
 Žinių taikymas
 Aukštesnieji mąstymo gebėjimai
Mokinių pasiekimų lygiai
 Patenkinamas
 Pagrindinis
 Aukštesnysis
 2014–2015 m. m. diagnostiniais ir standartizuotais
testais pasinaudojo 42 savivaldybės.
 2015 metais matematikos standartizuotą testą
atliko 23 362 8 klasių mokiniai. Visiems mokiniams
buvo pateiktas tas pats testo variantas, o jo
atlikimui buvo skirta 60 min.
50%
54%
47%
53%
55%
45%
40%
45%
50%
55%
60%
Žinios ir supratimas Taikymas Aukštesnieji mąstymo
gebëjimai
Taškai(%)
Vaikinai Merginos
Standartizuotus testų rezultatai pagal gebėjimų
sritis
2012 m. PISA tyrimo rezultatų vidurkiai pagal
gebėjimų sritis
479
481
470
476
483
471
492 493
497
455
460
465
470
475
480
485
490
495
500
Matematinių situacijų
formulavimas
Matematinių sąvokų, faktų
ir procedūrų naudojimas ir
argumentavimas
Matematinių rezultatų
interpretavimas, taikymas ir
jų vertinimas
Rezultatųvidurkis
Vaikinai Merginos Lietuvos rezultatų vidurkis OECD vidurkis
Rezultatų palyginimas pagal turinio sritis
2012 m. PISA tyrimo rezultatų vidurkiai pagal
turinio sritis
Standartizuotų testų rezultatai pagal pasiekimų
lygmenis (Lietuvoje)
14%
36%
41%
8%
15%
33%
42%
9%
Nepatenkinamas
Patenkinamas
Pagrindinis
Aukštesnysis
Vaikinai Merginos
Lietuvos rezultatų kaita PISA tyrimuose
487
474
479 478
485
480 479
479
465
470
475
480
485
490
2006 2009 2012 2015
Vaikinai Merginos
2015 m. PISA tyrimo rezultatai pagal
pasiekimų lygmenis
7.7%
16.4%
27.5%
26.5%
15.5%
5.2%
1.1%
9.2%
17.4%
25.3%
24.2%
16.3%
6.4%
1.2%
Žemiau 1 lygmens
1 lygmuo
2 lygmuo
3 lygmuo
4 lygmuo
5 lygmuo
6 lygmuo
Vaikinai Merginos
 Iš 2015 metų standartizuoto 8 klasės matematikos
testo ir 2012 metų PISA matematinio raštingumo
atvirųjų užduočių buvo atrinkta 18 uždavinių.
2015 m. standartizuoto matematikos testo
užduočių pavyzdžiaiteisingaiišsprendė
20,7%vaikinųir
14,4%merginų
teisingai
išsprendė28,2%
vaikinųir30,8%
merginų
teisingaiatsakė
23,4%vaikinųir
32,4%merginų
2015 m. standartizuoto matematikos testo užduočių, priklausančių taikymo
kognityvinių gebėjimų grupei pavyzdžiai
2015 m. standartizuoto matematikos testo užduotys,
priklausančios taikymo kognityvinių gebėjimų grupei
 Skaičių ir skaičiavimų turinio srities užduotį, kurioje pasakojama
apie Julių ir jo skaitomą knygą, panašiai sprendė ir vaikinai (teisingai
atsakė 66,1%) ir merginos (68,9%).
 Geometrijos, matų ir matavimų turinio srities užduotyje, kurioje
prašoma išmatuoti paveiksle pateikto mezginio ilgį, geresnius
rezultatus pademonstravo vaikinai. Teisingą mezginio ilgį pasirinko
62,1% vaikinų ir 53% merginų.
 Stochastikos užduotis, kurioje pateikiami mokinių kontrolinio darbo
rezultatai, nesukėlė sunkumų. Šią pagrindiniam pasiekimų lygiui
priskirtą užduotį teisingai išsprendė 80,5% vaikinų ir 80,3%
merginų.
Gebėjimų srities užduotys
 2015 metų standartizuotame 8 klasės matematikos
teste buvo tik penkios aukštesniųjų mąstymo
gebėjimų užduotys. Visos šios gebėjimų srities
užduotys priklauso problemų sprendimo turinio
sričiai. Pastebėta, kad pirmojo pasiekimų lygmens
užduotys mokiniams sekėsi geriau, o pagrindinio –
buvo sunkesnės.
IŠVADOS
 Geriausiai Lietuvos mokiniams sekėsi spręsti taikymo ir matematinių
sąvokų, faktų ir procedūrų naudojimo ir argumentavimo užduotis.
Sunkiausiai – aukštesniųjų mąstymo gebėjimų reikalaujančias užduotis.
 Standartizuotų testų duomenimis merginos lenkia vaikinus beveik visose
turinio srityse, nors skirtumas ir nėra statistiškai reikšmingas.
 Geriausiai 8 klasės mokiniams sekėsi stochastikos, prasčiausiai – reiškinių,
lygčių, nelygybių, sistemų, sąryšių ir funkcijų uždaviniai.
 Remiantis PISA tyrimo duomenimis, geriausiai Lietuvos penkiolikmečiams
sekėsi skaičių ir skaičiavimų srities uždaviniai, kuriuose geresnius rezultatus
demonstravo vaikinai. Prasčiausiai penkiolikmečiams sekėsi erdvės ir
figūrų srities uždaviniai.

More Related Content

More from Lietuvos kompiuterininkų sąjunga

More from Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (20)

V. Jakuška. Ką reikėtu žinoti apie .lt domeną?
V. Jakuška. Ką reikėtu žinoti apie .lt domeną?V. Jakuška. Ką reikėtu žinoti apie .lt domeną?
V. Jakuška. Ką reikėtu žinoti apie .lt domeną?
 
V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...
V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...
V. Marcinkevičius. ARIS dirbtinio intelekto kurso mokymosi medžiaga, www.aris...
 
Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...
Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...
Jolanta Navickaitė. Skaitmeninė kompetencija ir informatikos naujovės bendraj...
 
Raimundas Matylevičius. Asmens duomenų valdymas
Raimundas Matylevičius. Asmens duomenų valdymasRaimundas Matylevičius. Asmens duomenų valdymas
Raimundas Matylevičius. Asmens duomenų valdymas
 
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
Romas Baronas. Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai – galimybė atsiverti ir ...
 
Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...
Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...
Monika Danilovaitė. Informatikos metodų taikymas balso klosčių būklei įvertin...
 
Rima Šiaulienė. IT VBE 2021 teksto maketavimo užduotis
Rima Šiaulienė. IT VBE 2021 teksto maketavimo užduotisRima Šiaulienė. IT VBE 2021 teksto maketavimo užduotis
Rima Šiaulienė. IT VBE 2021 teksto maketavimo užduotis
 
Gražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizė
Gražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizėGražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizė
Gražina Korvel. Lombardo šnekos ir jos akustinių ypatybių analizė
 
Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?
Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?
Gediminas Navickas. Ar mes visi vienodai suvokiame sintetinę kalbą?
 
Eugenijus Valavičius. Hiperteksto kelias
Eugenijus Valavičius. Hiperteksto keliasEugenijus Valavičius. Hiperteksto kelias
Eugenijus Valavičius. Hiperteksto kelias
 
Tomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėje
Tomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėjeTomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėje
Tomas Kasperavičius. Robotikos realizacija edukacinėje erdvėje
 
Paulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėje
Paulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėjePaulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėje
Paulius Šakalys. Robotika: sąvoka, rūšys, pritaikymas edukacinėje erdvėje
 
Olga Kurasova. Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai
Olga Kurasova. Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklaiOlga Kurasova. Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai
Olga Kurasova. Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai
 
Remigijus Paulavičius. Blokų grandinės – tai gerokai daugiau nei tik skaitmen...
Remigijus Paulavičius. Blokų grandinės – tai gerokai daugiau nei tik skaitmen...Remigijus Paulavičius. Blokų grandinės – tai gerokai daugiau nei tik skaitmen...
Remigijus Paulavičius. Blokų grandinės – tai gerokai daugiau nei tik skaitmen...
 
Romualdas Krukauskas. Nesistemiško ir decentralizuoto valstybės informacinių ...
Romualdas Krukauskas. Nesistemiško ir decentralizuoto valstybės informacinių ...Romualdas Krukauskas. Nesistemiško ir decentralizuoto valstybės informacinių ...
Romualdas Krukauskas. Nesistemiško ir decentralizuoto valstybės informacinių ...
 
Eimutis Karciauskas. Programavimo pamokų motyvacijos ir efektyvumo gerinimo m...
Eimutis Karciauskas. Programavimo pamokų motyvacijos ir efektyvumo gerinimo m...Eimutis Karciauskas. Programavimo pamokų motyvacijos ir efektyvumo gerinimo m...
Eimutis Karciauskas. Programavimo pamokų motyvacijos ir efektyvumo gerinimo m...
 
Andrius Plečkaitis. IT specialistų deficitas ir Lietuvos ateitis
Andrius Plečkaitis. IT specialistų deficitas ir Lietuvos ateitisAndrius Plečkaitis. IT specialistų deficitas ir Lietuvos ateitis
Andrius Plečkaitis. IT specialistų deficitas ir Lietuvos ateitis
 
Alina Dėmenienė. Pagrindiniai skirtumai tarp C++ ir Python
Alina Dėmenienė. Pagrindiniai skirtumai tarp C++ ir PythonAlina Dėmenienė. Pagrindiniai skirtumai tarp C++ ir Python
Alina Dėmenienė. Pagrindiniai skirtumai tarp C++ ir Python
 
LIKS ataskaita 2019-2021 m.
LIKS ataskaita 2019-2021 m.LIKS ataskaita 2019-2021 m.
LIKS ataskaita 2019-2021 m.
 
S. Maskeliūnas Mokslo duomenų archyvas Midas: „imkit mane ir skaitykit“
S. Maskeliūnas Mokslo duomenų archyvas Midas: „imkit mane ir skaitykit“ S. Maskeliūnas Mokslo duomenų archyvas Midas: „imkit mane ir skaitykit“
S. Maskeliūnas Mokslo duomenų archyvas Midas: „imkit mane ir skaitykit“
 

Pagrindinio ugdymo Lietuvos mokinių matematinių gebėjimų tyrimas. Valentina DAGIENĖ, Lina VINIKIENĖ, Elena SUTKUTĖ

  • 1. Pagrindinio ugdymo Lietuvos mokinių matematinių gebėjimų tyrimas Valentina DAGIENĖ, Lina VINIKIENĖ, Elena SUTKUTĖ
  • 2. Aktualumas  Straipsnyje nagrinėjama, kaip mokiniai sprendžia matematikos užduotis pagal gebėjimų ir turinio sritis, pasiekimų lygmenis
  • 3. Tyrimas  Tyrimas remiasi šios srities moksline šaltinių analize ir lyginamąja statistinių duomenų analize.  Pateikiamas 8 klasės matematikos standartizuoto testo užduotis sprendusių ir PISA tyrime dalyvavusių mokinių rezultatų palyginimas ir apibendrinimas.  Palyginami standartizuotų testų ir PISA rezultatai pagal gebėjimų, turinio sritis, lyčių skirtumai pagal pasiekimų lygmenis.
  • 4. Standartizuoti testai  Testų efektyvumą lemia vertinimo standartai, kurie atitinka mokinių mokymą ir nacionalines ugdymo programas.  Standartizuotose programose mokinių pasiekimai struktūruojami pagal veiklos sritis (dalykinę tematiką), kognityvinių gebėjimų grupes ir pasiekimų lygius.
  • 5. Kognityvinių gebėjimų grupės  Žinios ir supratimas  Žinių taikymas  Aukštesnieji mąstymo gebėjimai
  • 6. Mokinių pasiekimų lygiai  Patenkinamas  Pagrindinis  Aukštesnysis
  • 7.  2014–2015 m. m. diagnostiniais ir standartizuotais testais pasinaudojo 42 savivaldybės.  2015 metais matematikos standartizuotą testą atliko 23 362 8 klasių mokiniai. Visiems mokiniams buvo pateiktas tas pats testo variantas, o jo atlikimui buvo skirta 60 min.
  • 8. 50% 54% 47% 53% 55% 45% 40% 45% 50% 55% 60% Žinios ir supratimas Taikymas Aukštesnieji mąstymo gebëjimai Taškai(%) Vaikinai Merginos Standartizuotus testų rezultatai pagal gebėjimų sritis
  • 9. 2012 m. PISA tyrimo rezultatų vidurkiai pagal gebėjimų sritis 479 481 470 476 483 471 492 493 497 455 460 465 470 475 480 485 490 495 500 Matematinių situacijų formulavimas Matematinių sąvokų, faktų ir procedūrų naudojimas ir argumentavimas Matematinių rezultatų interpretavimas, taikymas ir jų vertinimas Rezultatųvidurkis Vaikinai Merginos Lietuvos rezultatų vidurkis OECD vidurkis
  • 11. 2012 m. PISA tyrimo rezultatų vidurkiai pagal turinio sritis
  • 12. Standartizuotų testų rezultatai pagal pasiekimų lygmenis (Lietuvoje) 14% 36% 41% 8% 15% 33% 42% 9% Nepatenkinamas Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Vaikinai Merginos
  • 13. Lietuvos rezultatų kaita PISA tyrimuose 487 474 479 478 485 480 479 479 465 470 475 480 485 490 2006 2009 2012 2015 Vaikinai Merginos
  • 14. 2015 m. PISA tyrimo rezultatai pagal pasiekimų lygmenis 7.7% 16.4% 27.5% 26.5% 15.5% 5.2% 1.1% 9.2% 17.4% 25.3% 24.2% 16.3% 6.4% 1.2% Žemiau 1 lygmens 1 lygmuo 2 lygmuo 3 lygmuo 4 lygmuo 5 lygmuo 6 lygmuo Vaikinai Merginos
  • 15.  Iš 2015 metų standartizuoto 8 klasės matematikos testo ir 2012 metų PISA matematinio raštingumo atvirųjų užduočių buvo atrinkta 18 uždavinių.
  • 16. 2015 m. standartizuoto matematikos testo užduočių pavyzdžiaiteisingaiišsprendė 20,7%vaikinųir 14,4%merginų teisingai išsprendė28,2% vaikinųir30,8% merginų teisingaiatsakė 23,4%vaikinųir 32,4%merginų
  • 17. 2015 m. standartizuoto matematikos testo užduočių, priklausančių taikymo kognityvinių gebėjimų grupei pavyzdžiai
  • 18. 2015 m. standartizuoto matematikos testo užduotys, priklausančios taikymo kognityvinių gebėjimų grupei  Skaičių ir skaičiavimų turinio srities užduotį, kurioje pasakojama apie Julių ir jo skaitomą knygą, panašiai sprendė ir vaikinai (teisingai atsakė 66,1%) ir merginos (68,9%).  Geometrijos, matų ir matavimų turinio srities užduotyje, kurioje prašoma išmatuoti paveiksle pateikto mezginio ilgį, geresnius rezultatus pademonstravo vaikinai. Teisingą mezginio ilgį pasirinko 62,1% vaikinų ir 53% merginų.  Stochastikos užduotis, kurioje pateikiami mokinių kontrolinio darbo rezultatai, nesukėlė sunkumų. Šią pagrindiniam pasiekimų lygiui priskirtą užduotį teisingai išsprendė 80,5% vaikinų ir 80,3% merginų.
  • 19. Gebėjimų srities užduotys  2015 metų standartizuotame 8 klasės matematikos teste buvo tik penkios aukštesniųjų mąstymo gebėjimų užduotys. Visos šios gebėjimų srities užduotys priklauso problemų sprendimo turinio sričiai. Pastebėta, kad pirmojo pasiekimų lygmens užduotys mokiniams sekėsi geriau, o pagrindinio – buvo sunkesnės.
  • 20. IŠVADOS  Geriausiai Lietuvos mokiniams sekėsi spręsti taikymo ir matematinių sąvokų, faktų ir procedūrų naudojimo ir argumentavimo užduotis. Sunkiausiai – aukštesniųjų mąstymo gebėjimų reikalaujančias užduotis.  Standartizuotų testų duomenimis merginos lenkia vaikinus beveik visose turinio srityse, nors skirtumas ir nėra statistiškai reikšmingas.  Geriausiai 8 klasės mokiniams sekėsi stochastikos, prasčiausiai – reiškinių, lygčių, nelygybių, sistemų, sąryšių ir funkcijų uždaviniai.  Remiantis PISA tyrimo duomenimis, geriausiai Lietuvos penkiolikmečiams sekėsi skaičių ir skaičiavimų srities uždaviniai, kuriuose geresnius rezultatus demonstravo vaikinai. Prasčiausiai penkiolikmečiams sekėsi erdvės ir figūrų srities uždaviniai.

Editor's Notes

  1. Geriausiai Lietuvos mokiniams sekėsi spręsti antrosios gebėjimo srities – taikymo užduotis
  2. Standartizuotų testų duomenys rodo, kad merginos vaikinus lenkia beveik visose turinio srityse, nors skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Be to, geriausiai 8 klasės mokiniams sekėsi stochastikos uždaviniai Tačiau sprendžiant apie mokinių stochastikos žinias ir gebėjimus svarbu atsižvelgti į tai, kad 2015 metų standartizuotame matematikos teste buvo tik 4 stochastikos klausimai, iš kurių du patenkinamo ir du pagrindinio pasiekimų lygio.
  3. Įdomu pastebėti, kad priešingai nei standartizuotose testuose, PISA tyrime pirmose dvejose turinio srityse geresnius gebėjimus demonstruoja vaikinai. Tikėtina, kad tai aspindi vyraujančią nuomonę, jog merginos mokosi daugiau, yra stropesnės, tad geriau už vaikinus sprendžia standartinio tipo uždavinius – atliekant standartizuotus testu merginų rezultatai geresni nei vaikinų. O vaikinai pasižymi greitesniu loginiu mąstymu, nestandinio mąstymo įžvalgomis, sugeba realias situacijas paversti matematikos uždaviniais ir juos sėkmingai išspręsti.
  4. Standartizuotų matematikos testų užduotys rengiamos ir jų sprendimo rezultatai vertinami orientuojantis į tris pasiekimų lygius (patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį). 2015 metų testo duomenimis, 15% vaikinų ir 14% merginų nepasiekė patenkinamo pasiekimų lygmens; 33% vaikinų ir 36% merginų pasiekė patenkinamą; 42% vaikinų ir 41% merginų pagrindinį, atitinkamai 9% ir 8% aukštesnįjį pasiekimų lygį.
  5. Kadangi pastaraisiais metais Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai PISA tyrime yra stabilūs, nagrinėjami 2015 metų PISA tyrimo pasiekimų lygmenys.
  6. Remiantis paskutinio PISA tyrimo ciklo duomenimis (9 pav.) Lietuvoje minimalaus matematinio raštingumo gebėjimų lygio nepasiekia 26,7% vaikinų ir 24,1% merginų (OECD vidurkis yra atitinkamai 23% ir 23,7%). 2015 metų tyrimo duomenimis, trečią ar aukštesnį gebėjimų lygį Lietuvoje pasiekė 48,1% vaikinų ir 48,4% merginų. Lietuvos pažangos strategijoje keliamas tikslas, kad 2030 m. tokių mokinių būtų bent 55 %. Prieiga internete https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.425517
  7. Siekiant atlikti mokinių rezultatų analizę pagal skirtingų užduočių sprendimą, buvo atrinkti uždavinių rinkiniai. Atrenkant PISA tyrimo užduotis remtasi rezultatų ir atvirų užduočių pristatymu, vykusiu 2014 metų Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos konferencijoje
  8. Skaičių ir skaičiavimų turinio srities, aukštesniojo pasiekimų lygmens uždavinį teisingai išsprendė 20,7% vaikinų ir 14,4% merginų. Taip pat sprendžiant aukštesniojo pasiekimų lygio, tačiau reiškinių, lygčių, nelygybių, sistemų, sąryšių ir funkcijų turinio srities užduotį (užduotis Nr. 10) geriau sekėsi merginoms (teisingai atsakė 23,4% vaikinų ir 32,4% merginų). Kontekstas nepateikiamas ir geometrijos, matų ir matavimų turinio srities, pagrindinio pasiekimų lygmens užduotyje (užduotis Nr. 25), kurią teisingai išsprendė 28,2% vaikinų ir 30,8% merginų .
  9. Atrinktose standartizuoto matematikos testo užduotyse, priklausančiose taikymo kognityvinių gebėjimų grupei, pateikiamas gyvenimiškas kontekstas
  10. Dauguma tyrimo PISA užduočių yra išplėstinės. Jose aprašoma viena istorija ar situacija, o vėliau pateikiami skirtingi klausimai. PISA tyrime naudojamos išplėstinės užduotys yra parengtos taip, kad neteisingai atsakęs į pirmąjį išplėstinės užduoties klausimą, mokinys gali sėkmingai išspręsti likusias išplėstinės užduoties dalis.