Successfully reported this slideshow.
We use your LinkedIn profile and activity data to personalize ads and to show you more relevant ads. You can change your ad preferences anytime.
Matematikos dėstymo
iššūkiai rengiant
inžinerijos mokslų
specialistus
Antanas Augaitis
Romutė Augaitienė
Kauno technikos k...
Problema
Mokant matematikos I kurso studentus
kiekvienais metais susiduriame su faktu: dalies
studentų prastos matematikos...
Pranešimo tikslas
Vis dažniau viešojoje erdvėje pripažįstama, kad
Lietuvos perspektyvos išlikti stabiliai besivystančia
ša...
Iššūkiai
Ieškant problemos sprendimo susiduriame su
iššūkiais:
kaip „išgelbėti“ studentą, kuriam eilę metų buvo
klijuojam...
Uždaviniai
1. Susipažinti su kitų Lietuvos kolegijų ir aukštųjų
mokyklų dėstytojų atliktais tyrimais šiuo
klausimu.
2. Pal...
Išvados
1. Susipažinus su kitų Lietuvos kolegijų dėstytojų
atliktais tyrimais ir straipsniais, susijusiais su
matematikos ...
Išvados
2. Palyginus I kurso studentų diagnostinio
matematikos žinių patikrinimo ir pirmojo kontrolinio
darbo rezultatus s...
Palyginimas
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Procentai
Valstybinį egzaminą
laikė (proc.)
Pirmojo ko...
Galutinė išvada
Optimistiškai nuteikia tai, kad jau pradedama
kalbėti apie švietimo sistemos problemas visuose
lygmenyse. ...
Upcoming SlideShare
Loading in …5
×

R. Augaitienė ir A. Augaitis "Matematikos dėstymo iššūkiai rengiant inžinerijos mokslų specialistus"

544 views

Published on

Autoriai: Antanas Augaitis ir Romutė Augaitienė, Kauno technikos kolegija

Published in: Education
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

R. Augaitienė ir A. Augaitis "Matematikos dėstymo iššūkiai rengiant inžinerijos mokslų specialistus"

  1. 1. Matematikos dėstymo iššūkiai rengiant inžinerijos mokslų specialistus Antanas Augaitis Romutė Augaitienė Kauno technikos kolegija 2015 11 05
  2. 2. Problema Mokant matematikos I kurso studentus kiekvienais metais susiduriame su faktu: dalies studentų prastos matematikos žinios, nesusiformavę matematiniai gebėjimai ir tokių studentų daugėja. Šiais metais rugsėjo pradžioje atlikus diagnostinį matematikos žinių patikrinimą, gauti rezultatai vėl nuvylė: iš 360 studentų teigiamą įvertinimą gavo tik 11 proc. studentų. Todėl iškyla problema – kaip paruošti inžinerijos mokslų specialistą be tiksliųjų mokslų žinių pagrindų? Prastas matematikos ir gamtos mokslų išmanymas – neišspręsta ne tik Lietuvos, bet ir Europos problema.
  3. 3. Pranešimo tikslas Vis dažniau viešojoje erdvėje pripažįstama, kad Lietuvos perspektyvos išlikti stabiliai besivystančia šalimi technologijų amžiuje, priklauso nuo visuomenės narių matematikos ir gamtos mokslų svarbos suvokimo, nuo mokėjimo susikoncentruoti į vertės kūrimą, nuo gebėjimo kūrybingai taikyti įgytas žinias. Todėl šio pranešimo tikslas - dar kartą atkreipti švietimo reikalais suinteresuotų visuomenės grupių dėmesį į jau eilę metų egzistuojančią problemą
  4. 4. Iššūkiai Ieškant problemos sprendimo susiduriame su iššūkiais: kaip „išgelbėti“ studentą, kuriam eilę metų buvo klijuojama nevykėlio etiketė, kuris gaudavo teigiamą matematikos įvertinimą vien dėl to, kad neišeitų į kitą mokyklą ar nelaikytų valstybinio matematikos egzamino? kaip organizuoti aukštosios matematikos dėstymą, kad studentai, turintys minimalias matematikos žinias, susidomėtų matematika, o likusieji - nenustotų domėjęsi matematika? Esant didelėms žinių spragoms, dalį laiko reikia skirti vidurinės mokyklos kurso kartojimui lygiagrečiai dėstant aukštosios matematikos kursą.
  5. 5. Uždaviniai 1. Susipažinti su kitų Lietuvos kolegijų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atliktais tyrimais šiuo klausimu. 2. Palyginti KTK pirmojo kurso studentų diagnostinio matematikos žinių patikrinimo ir pirmojo kontrolinio darbo rezultatus su laikiusių valstybinį matematikos egzaminą studentų skaičiumi grupėse.
  6. 6. Išvados 1. Susipažinus su kitų Lietuvos kolegijų dėstytojų atliktais tyrimais ir straipsniais, susijusiais su matematikos dėstymo problemomis, visur akcentuojamos nepakankamos studentų mokyklinės matematikos žinios ir žemas matematikos pagrindų lygis. Kolegijų dėstytojai bando šią padėtį taisyti įvairiais būdais: skiria papildomas paskaitas ir konsultacijas, tobulina programas, taiko inovatyvius dėstymo metodus. Rezultate: daliai studentų nepadeda jokios priemonės, nes jie patys negali, nesugeba arba tingi imtis kokios nors veiklos.
  7. 7. Išvados 2. Palyginus I kurso studentų diagnostinio matematikos žinių patikrinimo ir pirmojo kontrolinio darbo rezultatus su laikiusių valstybinį matematikos egzaminą studentų skaičiumi keliose grupėse matome, kad po pusantro mėnesio darbo su studentais : konsultacijų (kurias lankė keli studentai), įvairių dėstymo metodų taikymo, buvo pakartotas mokyklinės matematikos kursas , bet gauti rezultatai tiesiogiai priklauso nuo laikiusių valstybinį matematikos egzaminą studentų skaičiaus. Peršasi išvada, kad privalomas mokyklinis matematikos brandos egzaminas turėtų pagerinti padėtį bent jau inžinerinių mokslų srityje.
  8. 8. Palyginimas 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Procentai Valstybinį egzaminą laikė (proc.) Pirmojo kontrolinio darbo balo vidurkis Diagnostinio kontrolinio darbo balo vidurkis Balai
  9. 9. Galutinė išvada Optimistiškai nuteikia tai, kad jau pradedama kalbėti apie švietimo sistemos problemas visuose lygmenyse. Atsirado televizijos laidos „IQ presingas“, „Alchemija“, kuriose analizuojama situacija, susidariusi švietimo sistemoje. Plačioji visuomenė gali susipažinti su problemomis, kurios dar ne taip seniai nebuvo pripažįstamos ir apie kurias galėjome išgirsti tik apkalbų lygmenyje.

×