Akademijos "Investavimas Baltijos rinkoje" trečioji paskaita. Video įrašas www.investuok.org

1. Investuotojų asociacija
Įmonės analizė. Kaip renkami
duomenys ir priimamas
sprendimas investuoti
Vytautas Plunksnis
Investuotojų asociacijos valdybos narys
2015 11 25

2. Investuotojų asociacija
Investuotojų asociacija
 Įsteigta 2009 metų birželio mėnesį
 Daugiau nei 600 narių
 Užsiima:
 Renginių nariams organizavimu apie finansų
rinkas
 Įspėjimu ir dėmesio atkreipimu apie galimybes bei
rizikas, susijusias su investavimu
 Smulkiųjų akcininkų teisių gynimu bei atstovavimu
 World Federation of Investors (WFI) narė
 Daugiau informacijos – www.investuotoju.lt

3. Investuotojų asociacija
Narystė asociacijoje
 Geriausia investicija!
 15 EUR stojamasis ir 30 EUR nario mokestis
 Nariams – daugiau kaip 10 renginių per metus
 Galimybė bendrauti su bendraminčių kompanija

4. Apie mane
 AB „Invalda INVL“ investicijų valdytojas
 AB “INVL Technology” valdybos narys
 UAB “INVL Asset Management” valdybos
narys, investicinio komiteto narys
 Investuotojų asociacijos valdybos
pirmininkas
 Investuoju nuo 1999 metų
Investuotojų asociacija

5. Turinys
 TEORIJA
 Fundamentali analizė
 Finansinė atskaitomybė
 Santykiniai rodikliai
 Vertinimo būdai
 Tobula nuvertinta bendrovė
 PRAKTIKA
 Kur mes esame?
 Kaip atsirinkti akcijas?
 Kur ieškoti neįvertintų įmonių?
 Praktiniai pavyzdžiai
 Naudinga informacija
Investuotojų asociacija

6. Kaina ir vertė
 Vertė – kiek verta įmonė, gaunanti tam tikrus pinigų
srautus ar turinti tam tikrą turtą
 Kaina – kiek mokama rinkoje
Analitikai siekia nustatyti įmonės vertę ir, ją lygindami su
kaina, rasti neįvertintas investicijas

7. Kas yra fundamentali analizė?
 Fundamentali analizė – būdas nustatyti tam tikro turto absoliučią
ar santykinę “tikrąją” vertę, remiantis tiek praeities rezultatais,
tiek ateities perspektyvomis.
 Fundamentali analizė reikalauja praėjusių laikotarpio
interpretacijos – subjektyvu...
 Fundamentali analizė reikalauja ateities lūkesčių susiformavimo
– subjektyvu...
 Ilguoju laikotarpiu turto vertę apsprendžia gebėjimas uždirbti
 Subjektyvumas lemia turto kainų skirtumą laike... kuo galima
naudotis, turint savo supratimą apie vertę.

8. Fundamentalios analizės procesas
Pagrindiniai fundamentalios analizės proceso žingsniai:
 Verslo supratimas.
 Pagrįstų lūkesčių dėl ateities susiformavimas
 Tinkamo įvertinimo modelio parinkimas.
 Prognozių konvertavimas į “tikrąją” vertę.
 Investicinio sprendimo priėmimas

9. Iš ko susideda fundamentali analizė
9
Bendrovės analizė
Sektoriaus analizė
Kiekybinė analizė (pajamos,
išlaidos, turtas, skolos, pelnas,
pinigų srautai ir pan.)
Kokybinė analizė (vadyba, verslo
modelis, konkurencinis pranašumas,
prekės ženklai, patentai, žmogiškasis
kapitalas ir pan.)
Ekonominės situacijos analizė

10. Verslo supratimas – būtina sąlyga!
 Ar galite paaiškinti savo mamai, ką daro pasirinkta įmonė?
 Kuo investavimas į verslus, kurių nesuprantame, skiriasi nuo lošimo?
Norint susidaryti patikimą įspūdį, reikia suprasti:
 Pramonės šakos struktūrą
 Verslo grandinę bei jėgos centro paskirstymus
 Šakos dydį ir dinamiką
 Paskutinius pokyčius
 Konkurencinę padėtį
 Rinkos dalį bei jos dinamiką
 Kompanijos strategiją ir jos įgyvendinimą
 Ar kompanija turi strategiją?
 Vadovybės klausimas

11. Finansinė atskaitomybė
11
 Nepriklausomo auditoriaus išvada;
 Finansinės ataskaitos:
 Bendrųjų pajamų ataskaita

Taip pat vadinama pelno (nuostolio) ataskaita
 Balansas;
 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
 Pinigų srautų ataskaita;
 Aiškinamasis raštas.
 Metinis pranešimas.

12. Bendrųjų pajamų ataskaita
12

13. Į ką atkreipti dėmesį skaitant pelno
(nuostolio) ataskaitą
 Kokios tendencijos – įmonė auga ar
traukiasi?
 Kokios didelių svyravimų priežastys?
 Ar pelnas iš pagrindinės veiklos?
 Ataskaitą skaitykite kartu su pastabomis, kelkite
klausimus tolimesnei analizei
 Peržiūrėkite ilgesnio laikotarpio, pvz. 5-10 metų
ataskaitas

14. 14
Balansas (1)

15. 15
Balansas (2)

16.  Didelius pokyčius
 Turto ir įsipareigojimų struktūrą
 Ar perkainotas turtas?
 Žinoti – turto balansinė vertė nėra lygi jo
rinkos vertei
 Ar yra įsipareigojimų, neatspindėtų balanse?
Į ką atkreipti dėmesį skaitant balansą

17. 17
Pinigų srautų ataskaita (1)

18. 18
Pinigų srautų ataskaita (2)

19.  Iš ko įmonė uždirba pinigus?
 Vienkartinius/turto pardavimo sandorius
 Pinigų srautų stabilumą
 Apyvartinio kapitalo poreikį
Į ką atkreipti dėmesį skaitant pinigų srautų
ataskaitą

20. 20
 Likvidumo (angl. Liquidity measurement ratios);
 Skolos (angl. Debt ratios);
 Veiklos rezultatyvumo (angl. Operating performance ratios);
 Pinigų srautų (angl. Cash flow indicator ratios);
 Pelningumo (angl. Profitability indicator ratios);
 Investicijų vertinimo (angl. Investment valuation ratios).
Santykiniai finansiniai rodikliai

21. 21
P/E
P/B
P/S
PEG
D/E
EPS
EPS growth
ROA
ROE
Dividend yied
EV/EBITDA
Dažniausiai naudojami rodikliai

22.  Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo santykis (Debt to
Equity - D/E)
 Nuosavybės pelningumas (Return on Average Equity -
ROAE)
 Turto pelningumas (Return on Average Assets - ROAA)
 Atskiram sektoriui reikšmingi rodikliai (prekybos ploto
pelningumas, elektros praradimai, grynoji palūkanų
marža...)
“Nekalkite” formulių – rodikliai turi tam tikrą logiką
Dažniausiai naudojami rodikliai

23. Kam vertinti turtą?
 Rinkoje visuomet yra investuotojų, kurie teigė, kad rinkos
kainas nustato pirkėjų ir pardavėjų nuotaikos ar
suvokimas apie turto vertę, o ne tokie dalykai, kaip
pajamos, pelnas, pinigų srautas ar turtas
 Nuotaikos yra svarbios, tačiau ne svarbiausios. Jeigu
suvokimas prasilenkia su realybe, realybė visuomet
laimi.
 Turto kainų negalima pateisinti “didesnio kvailio teorija”

24. Mitai apie vertinimą
 Mitas Nr. 1. Vertinimas yra objektyvi “tikrosios vertės” paieška.
 Realybė 1.1. Visi vertinimai yra tendencingi ir neobjektyvūs,
vienintelis klausimas tik “kiek” ir kuria kryptimi
 Realybė 1.2. Vertinimo tendencingumo kryptis ir mastas yra
tiesiogiai proporcingas tam, kas jums moka ir kiek jūs uždirbate
 Mitas Nr. 2. Geras vertinimas pateikia tikslią vertės reikšmę
 Realybė 2.1. Nėra tikslių įvertinimų
 Realybė 2.2. Pelnas didžiausias tuomet, kai vertinimas mažiausiai
tikslus
 Mitas Nr. 3. Kuo modelis labiau kiekybinis, tuo tikslesnis
vertinimas
 Realybė 3.1. Kuo modelyje daugiau duomenų, kuriuos reikia
prognozuoti, tuo sudėtingiau jį suvokti net ir autoriui
 Realybė 3.2. Paprasti vertinimo modeliai veikia geriau nei sudėtingi.

25. Pagrindiniai vertinimo būdai
 Tikrosios vertės nustatymo – turto vertė
susiejama su jo galimybėmis generuoti pinigų srautą
bei šio srauto rizika. Dažniausiai tikroji vertė
nustatoma diskontuotojų pinigų srautų metodu
ir yra lygi dabartinei laukiamų ateities pinigų srautų
vertei.
 Palyginamosios vertės – įmonės vertė nustatoma
lyginant “panašių” įmonių vertinimus pagal pasirinktą
rodiklį (pelną, pinigų srautą, buhalterinę vertę,
pardavimus ar kitą)

26. Visų vertinimo metodų pagrindas
 Visų vertinimo metodų naudojimas investuojant yra
pagrįstas:
 suvokimu, kad rinkos yra neefektyvios ir daro klaidų
nustatydamos vertę
 prielaidomis, kaip ir kada šie neefektyvumai bus ištaisyti
 Efektyvioje rinkoje rinkos kaina yra geriausias vertės
matas. Tuomet visi vertinimo modeliai yra skirti tik
šios vertės patvirtinimui.

27. Diskontuotų pinigų srautų metodas
 Kas tai yra? Diskontuotų pinigų srautų vertinime, įmonės ar
kito turto vertė yra lygi dabartinei ateities pinigų srautų verčių
sumai.
 Filosofinė prielaida. Kiekvienas turtas turi tikrąją vertę, kurią
galima nustatyti pagal generuojamus pinigų srautus, augimą ir
riziką.
 Reikalinga informacija. Tam, kad atlikti vertinimą, reikės:
 Nustatyti turto gyvavimo trukmę
 Nustatyti pinigų srautus per gyvavimo laikotarpį
 Nustatyti diskonto normą, kuri bus taikoma pinigų srautams, kad
gauti dabartinę vertę
 Rinkos neefektyvumas. Daroma prielaida, kad rinkos daro
klaidas įkainodamos turtą skirtingais laikotarpiais, tačiau
rinka per laiką ištaiso šias klaidas, kai pasirodo nauja
informacija apie turtą

28. Diskontuotų pinigų srautų modelio
privalumai
 Teisingai atliktas DCF vertinimas yra pagrįstas
įmonės fundamentaliais rodikliais, todėl mažiau
priklauso nuo rinkos nuotaikų ir suvokimų
 Jeigu geri investuotojai perka verslus, o ne akcijas
(kaip mėgsta sakyti Warren Buffet), diskontuotų
pinigų srautų vertinimas yra teisingas būdas galvoti
apie tai, ką jūs gaunate pirkdami turtą
 DCF vertinimas priverčia jus galvoti apie tikrąją
įmonės padėtį ir suprasti jos verslą. Mažų mažiausiai,
tai atveria akis, kokias prielaidas darote, mokėdami
tam tikrą kainą už akcijas.

29. DCF metodo trūkumai
 Kadangi tai bandymas nustatyti tikrąją vertę, tam
reikia kur kas daugiau aiškių duomenų, nei naudojant
kitus vertinimo būdus
 Duomenyse ir informacijoje gali būti ne tik daug
triukšmo (bei vertinimo sunkumų), tačiau jais gali būti
manipuliuojama, siekiant gauti analitiko siekiamą
išvadą.
 DCF metodas negarantuoja, kad rasime nuvertintų
akcijų – jis gali parodyti, kad visos akcijos
pervertintos.
 Tai gali tapti analitikų ir investuotojų, kurie privalo ką nors
pirkti, problema

30. Kada DCF metodas veikia
geriausiai?
 Šis metodas labiausiai tinka investuotojams,
kurie turi:
 Ilgą laiko horizontą, kuris leidžia rinkai ištaisyti
savo vertinimą ir kainai sugrįžti link “tikrosios”
vertės
 Galimybes priartinti kainą prie vertės, pavyzdžiui,
perimant visą įmonę ar verčiant vadovybę daryti
pokyčius (investuotojai – aktyvistai)

31. Santykinis vertinimas
 Kas tai yra? Kiekvienos įmonės ar turto vertė gali būti
nustatoma lyginant, kaip rinka vertina “panašias” ar
“palyginamas” įmones
 Filosofinis pagrindimas. Nustatyti tikrąją turto vertė yra
neįmanoma (arba beveik neįmanoma), todėl turto vertė yra tai,
kiek rinka yra pasiruošusi už jį mokėti (remiantis tam tikromis
savybėmis).
 Reikalinga informacija. Santykiniam vertinimui atlikti reikės:
 Identiško turto, ar grupės palyginamų bei panašių įmonių
 Standartizuoto vertės mato (akcijoms – tai kainos ir bendro
kintamojo (pvz. pelno ar buhalterinės vertės santykis).
 Jeigu turtas ne visai identiškas ar palyginamas, kintamųjų, kurie
leistų eliminuoti skirtumus
 Rinkos neefektyvumas. Rinkos vertinimo klaidas, kurios
daromos tarp panašių ar palyginamų įmonių, lengviau pastebėti,
išnaudoti, jos greičiau ištaisomos.

32. Santykinio vertinimo privalumai
 Santykinis vertinimas paprastai labiau atspindi rinkos suvokimą
ir nuotaiką, nei diskontuotų pinigų srautų vertinimas. Tai gali būti
privalumas, jeigu tikslas yra:
 Parduoti akcijas šiandien (IPO, M&A)
 Investuojama pagal “momentu” pagrįsta strategijas
 Naudojant santykinį vertinimą, didelė dalis vertybinių popierių
visuomet bus pervertinta ar nuvertinta
 Portfelių valdytojai dažniausiai yra vertinami pagal tai, kaip jie
pasirodo santykinai su rinka ar su kitais valdytojais), santykinis
vertinimas yra priderintas prie jų poreikių
 Santykiniam vertinimui reikia mažiau konkrečios informacijos,
nei atliekant diskontuotų pinigų srautų analizę

33. Santykinio vertinimo trūkumai
 Portfelis, kuris sudarytas iš santykinai nuvertintų akcijų, vis tiek
gali būti pervertintas, net jeigu rodikliai suskaičiuoti teisingai. Jis
gali būti tik mažiau pervertintas nei kiti vertybiniai popieriai rinkoje
 Santykinis vertinimas yra pagrįstas prielaida, kad visa rinka
įvertinta teisingai, tačiau padaryta klaidų vertinant atskiras
akcijas. Jeigu visa rinka pervertinta ar neįvertinta, santykinis
vertinimas gali neduoti rezultato.
 Santykinis vertinimas reikalauja mažiau informacijos, tačiau kiti
kintamieji (kurių reikia diskontuotų pinigų srautų vertinimui) yra
fiksuoti ir jų prielaidų keisti negalima. Tačiau jeigu šios fiksuotos
prielaidos yra neteisingos, santykinis vertinimas taip pat bus
klaidingas.

34. Kada santykinis vertinimas veikia
geriausiai
 Šį metodą paprasčiausia naudoti, kai:
 Rinkoje yra didelis skaičius palyginamų įmonių, turinčių
rinkos kainą
 Galima rasti bendrą vardiklį kainai
 Santykinis vertinimas geriausiai veikia
investuotojams:
 Kurie turi santykinai trumpą investavimo horizontą
 Kurie yra vertinami pagal santykinį matą (rinką, kitus
panašaus stiliaus portfelio valdytojus)
 Kurie gali imtis veiksmų, siekiant išnaudoti santykinį
netinkamą įvertinimą (pvz. įsigyti nuvertintą akciją ir parduoti
pervertintą)

35. Pagrindiniai santykiniai rodikliai
 P/E – Akcijos kainos ir pelno santykis
 P/BV – Akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykis
 EV/Sales – Įmonės vertės ir pardavimų santykis
 EV/EBITDA – Įmonės vertės ir EBITDA santykis
 PEG koefientas – P/E ir augimo santykis

36. P/E rodiklis
P/E parodo įmonės kapitalizacijos bei uždirbamo pelno santykį.
 P/E logika ir pranašumai:
Pelnas yra pagrindinis turto vertės “variklis”
P/E yra vienas labiausiai pripažintų rodiklių
Skirtumus P/E lygiuose lemia ilgalaikė skirtingų sektorių
grąža
 P/E trūkumai:
P/E gali labai svyruoti
P/E yra nepritaikomas nuostolingoms bendrovėms
 P/E = Kapitalizacija/ Grynasis pelnas = Kaina / Pelnas akcijai,

37. P/E variacijos
 Kaina – dažniausiai naudojama paskutinė, bet
pasitaiko ir įvairių vidurkių, pvz. per pastaruosius 6
mėnesius
 Pelnas akcijai:
 Laiko variacijos: pelnas akcijai paskutiniais finansiniais
metais (dabartinis/current), pelnas per keturis pastaruosius
ketvirčius (trailing), laukiamas pelnas artimiausiais metais
(forward), ar kurių nors ateities metų pelnas
 Prieš ar po vienkartinių įvykių
 Skaičiuojamas pagal skirtingas apskaitos taisykles (traukiant
arba ne opcionų išlaidas ir pan.)

38. P/E pasiskirstymas (2015 liepa)

39. P/E išvados
 Kitiems dalykams išliekant tokiems pat,
sparčiau augančios bendrovės turės didesnį
P/E
 Labiau rizikingos bendrovės turės mažesnį
P/E (pavyzdys – daug skolų turinčios įmonės)
 Bendrovės, veikiančios mažiau investicijų
reikalaujančiame sektoriuje, turės didesnį P/E

40. P/Bv
P/BV parodo įmonės kapitalizacijos bei buhalterinės vertės santykį
(kartais iš nuosavo kapitalo atimamas nematerialus prestižas)
 P/BV logika:
Buhalterinė vertė yra dažniausiai teigiama, P/BV yra labiau
stabilus
P/BV yra tinkamas vertinimui, kai bendrovės turtą sudaro
likvidus aktyvai (finansinės institucijos/holdingai)
 P/BV trūkumai
Daugelyje kompanijų didelę turto vertės dalį sudaro
nematerialūs dalykai neapskaitomi balanse
Buhalterinė vertė dažnai neatspindi rinkos kainų
Buhalterinė vertė neatspindi pinigų laiko vertės

41. P/Bv pasiskirstymas
P/Bv – 0,5-2, laikoma
kad įmonė pigi, kai
P/Bv mažiau už 1

42. EV/EBITDA
 EV (enterprise value) = akcijų skaičius * akcijos
kaina + finansinės skolos – grynieji pinigai
 EBITDA = pelnas prieš apmokestinimą, palūkanas ir
nusidėvėjimą
 EV yra teorinė įmonės perėmimo kaina – kiek kainuotų
kompaniją perimti ir grąžinti visas jos skolas.
 EBITDA parodo, kiek kompanija generuoja grynųjų
pinigų srauto (bent jau trumpu laikotarpiu)
 Vienas populiariausių rodiklių tarp analitikų

43. EV/EBITDA populiarumo priežastys
 Rodiklis gali būti skaičuojamas net ir nuostolingoms
bendrovėms
 Tinkamas kai kuriose pramonės šakose, kurios reikalauja
didelių pradinių investicijų, ir todėl turi dideles nusidėvėjimo
sąnaudas (telekomai, energetika)
 Perimant įmones skolintomis lėšomis, EBITDA parodo pinigų
srautą, kuris gali būti naudojamas skoloms mokėti
 Stebint pinigų srautą prieš investicijas, gali parodyti geresnį
“optimalios vertės” rezultatą, ypač jeigu investicijos neprotingos
ar negeneruoja pelno
 Leidžia palyginti įmones su skirtingu finansiniu svertu

44. EV/EBITDA pasiskirstymas
EV-EBITDA rodiklis
dažniausiai sukasi
apie 6, pigu – 2-3

45. EV/Pardavimai
 EV/Pardavimai = EV padalintas iš kompanijos
pardavimų
 Naudojamas palyginimui su kompanijomis tame
pačiame sektoriuje
 Patogus, nes tinka palyginimui, net jei kompanija
dirba nuostolingai, ar sunku pasikliauti jos
finansinėmis ataskaitomis

46. Vertinimo rodiklio pasirinkimas
 Galima naudoti kelių rodiklių pateiktų verčių vidurkį
 Galima naudoti svertinį kelių rodiklių pateiktų verčių
vidurkį
 Pasirinkti vieną rodiklį ir vadovautis juo

47. Dažniausias naudojimas
Sektorius Naudojamas
rodiklis
Pagrindas
Ciklinė gamyba P/E, santykinis
P/E
Dažniausiai naudojama su
normalizuotu pelnu
Augimo bendrovės PEG koeficientas Dideli augimo greičių skirtumai
Jaunos nuostolingos
įmonės
Pajamų
daugikliai
O koks kitas pasirinkimas?
Infrastruktūros
bendrovės
EV/EBITDA Didelės investicijos, nuostoliai
pradžioje
Mažmeninė prekyba EV/Pardavimai Maržos prekyboje paprastai
išsilygina
Finansinės paslaugos,
holdingai
P/Bv Turtas likvidus, apskaitomas rinkos
verte?

48. Tobula nuvertinta bendrovė...
 Jeigu ieškote tobulos nuverintos bendrovės, ji turi būti:
 Su maža P/E reikšme (pigi)
 Su dideliu laukiamu pelno augimu
 Su maža rizika (ir kapitalo kaštais)
 Su dideliu ROE
Kitais žodžiais, bendrovė turi būti pigi be priežasties
 Realiame pasaulyje dauguma bendrovių, kurios atrodo pigios
pagal santykinius rodiklius, ir nusipelno tokiomis būti (pvz. lėtas
augimas, didelė rizika, mažas ROE)
 Atradę “pigią” akciją su mažu P/E, užduokite klausimus
 Koks laukiamas pelno augimas?
 Kokia akcijos rizika?
 Kaip efektyviai benndrovė auga?

49. Kur mes esame pasaulyje?

50. Kur mes esame pasaulyje? (2)

51. Kur mes esame pasaulyje? (3)

52. Vertinimai pasaulyje

53. Vertinimai pasaulyje (2)

54. Nuo ko pradėti atsirenkant akcijas?
 Ilgesniu laikotarpiu turite siekti, kad
turėtumėte visų pagrindinių akcijų suvestinę
 Galima pradėti nuo akcijų, kurios turi
didžiausią apyvartą
 Galima pasižiūrėti pirmaujančių regione fondų
sudėtį

55. Pvz. East Capital

56. Galima išsifiltruoti visas įmones
Name P/E P/B EV/EBITDA Dividend Yield
Panevėžio statybos trestas #N/A N/A 0.4 0.6 7.3
SAF Tehnika 8.5 0.9 1.4 1.7
Silvano Fashion Group 7.5 1.2 2.5 7.9
Ventspils nafta 456.0 1.4 4.1 #N/A N/A
Latvijas Gāze 12.6 0.6 4.6 7.7
Rokiškio sūris 30.6 0.5 5.4 #N/A N/A
LESTO #N/A N/A 1.4 5.6 6.2
City Service 10.1 0.8 5.6 1.8
Olainfarm 8.4 1.3 5.7 #N/A N/A
Tallink Grupp 8.1 0.7 5.7 2.4
Name P/E P/B EV/EBITDA Dividend Yield
Šiaulių bankas 4.5 0.6 #N/A N/A 0.2
Agrowill Group 4.7 0.8 11.3 #N/A N/A
Silvano Fashion Group 7.5 1.2 2.4 7.9
Tallink Grupp 8.1 0.7 5.7 2.4
Olainfarm 8.3 1.2 5.7 #N/A N/A
SAF Tehnika 8.5 0.9 1.4 1.7
Vilkyškių pieninė 8.7 0.9 8.1 1.2
Valmieras stikla šķiedra 10.0 1.4 7.4 3.6
City Service 10.1 0.8 5.6 1.8
Grigeo Grigiškės 11.1 1.6 7.4 1.9
Olympic Entertainment Group 11.3 2.5 6.3 5.6

57. Ieškome „popierinio pelno“

58. Kodėl pigu?
Name P/E P/B EV/EBITDA Dividend Yield
Pieno žvaigždės 20.1 2.0 8.2 5.1
Rokiškio sūris 30.6 0.5 5.4 #N/A N/A
Vilkyškių pieninė 8.7 0.9 8.1 1.2
Žemaitijos pienas 18.8 0.6 2.4 #N/A N/A

59. Kodėl pigu?
 Vienkartiniai/turto pardavimai
 Blogi patirtis su investicijomis į bankus
 Susitiprėjęs bankinio sektoriaus reguliavimas

60. Informacijos šaltiniai
 NASDAQ Baltic tinklalapis
 http://www.nasdaqomxbaltic.com/
 Įmonių metinės ir ketvirtinės ataskaitos
 „Investuok“ žurnalas
 „Verslo žinios“
 Kiti
Investuotojų asociacija

61. Investuotojų asociacija
Klausimai?
 Kontaktai: vytautas.plunksnis
@investuotoju.lt
 www.investuotoju.lt