1. Įmonės pelningumo, mokumo ir kapitalo rinkos
rodiklių analizė
Toma Mikalauskaitė
Informatikos, matematikos, e. studijų institutas
Šiaulių universitetas
2015 m. kovo 21 d.

2. Ekonominė analizė
Apibrėžimas
Šiuo metu nėra vienareikšmiško analizės analizės apibrėžimo tiek
Lietuvos, tiek užsienio ekonominėje literatūroje. Ekonominė ana-
lizė, mūsų supratimu, yra ekonomių procesų ir jų tarpusavio ryšių
nagrinėjimas. Įmonėje ji apima visus veiklos parengimo etapus,
patį veiklos procesą ir jos produkto pardavimą praeityje, dabar-
tyje ir ateityje.

3. Ekonominė analizė
Ekonominės analizės bendroji schema
Šiame paveiksle
pateikiama eko-
nominės analizės
bendroji schema.
Čia analizuoja-
mi ekonominiai
reiškiniai bei
procesai, jų analizė pateikiama pagal susidarymo nuoseklumą ir
analizės objektų ekonominius ryšius.

4. Finansinė analizė
Apibrėžimas
Iš 1 paveikslo matyti, kad finansinė analizė yra sudėtinė ūkio sub-
jekto ekonominės analizės dalis. Tačiau rinkos ekonomikos sąly-
gomis finansinė analizė egzistuoja ir kaip savarankiškas mokslas,
apibendrinantis praktikoje vykstančius veiklos procesus, jų dės-
ningumus.

5. Finansinė analizė
Finansų analizės vieta ir funkcijos
Finansinė analizė susiju-
si su tam tikros veik-
los prognozavimu, plana-
vimu, apskaita ir kontro-
le. Gavus ekonominę in-
formaciją iš tyrimo subjekto funkcinių padalinių ir pasirėmus fi-
nansinės analizės metodais bei būdais, siekiama objektyviai įver-
tinti tyrimo subjekto veiklą ir būklę, kad galima būtų įvertinti
anksčiau priimtus sprendimus bei priimti perspektyvinius valdy-
mo sprendimus. Atliekant analizę gauta nauja informacija įgyja
kitą kokybę.

6. Finansinė analizė
Svarbiausi finansinės analizės uždaviniai

7. Finansinė analizė
Finansinės analizės rūšys
6 paveiksle pagal įvairesnius prak-
tikoje taikomus požymius deta-
liau klasifikuojamos finansų anali-
zės rūšys. Tačiau užsienio auto-
riai dažniausiai mini tris finansinės
analizės rūšis: horizontalioji ana-
lizė, vertikalioji analizė, santykinė
analizė.

8. Horizontalioji analizė
Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dy-
džiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis,
o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykinais dydžiais.
Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina
priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma
analizuojant įmonės balanso, pelno, pinigų srautų ataskaitų duo-
menis.

9. Vertikalioji analizė
Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ata-
skaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos
rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Užsienio šalių
ekonomistai šią analizę dažnai vadina struktūrine analize. Bend-
ras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pel-
no, sąnaudų, pardavimų suma. Atliekant keleto metų finansinių
rodiklių struktūrinę analizę, galima nustatyti rodiklių tarpusavio
ryšius bei jų pakitimų priežastis.

10. Santykinė analizė
Santykinė analizė literatūroje ir praktikoje dar vadinama finan-
sinių koeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia finansinių ata-
skaitų ir kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius, nes leidžia
vertinti ūkio subjekto ekonominę bei finansinę būklę. Užsienio
autoriai finansinius koeficientus klasifikuoja į grupines sistemas
įvairiai, tačiau likvidumo ir pelningumo grupės yra visų pripažįs-
tamos. Dar gali būti skiriamos veiklos aktyvumo rodiklių, įsisko-
linimo rodiklų ir kapitalo rinkos rodiklių grupės.

11. Santykiniai rodikliai
Pagrindinės santykinių rodiklių grupės
Finansiniai rodikliai yra įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodik-
liai, apskaičiuojami finansinės analizės metu, kurių pagrindu yra
sprendžiama apie tiriamojo subjekto pelningumą, likvidumą, mo-
kumą, apyvartumą ir pan. Yra penkios pagrindinės santykinių
finansinių rodiklių grupės:
• pelningumo rodikliai;
• mokumo, likvidumo rodikliai;
• finansinės struktūros rodikliai;
• veiklos efektyvumo rodikliai;
• apyvartinio kapitalo rodikliai.

12. Santykiniai rodikliai
Apibrėžimai
• Pelningumo rodikliai leidžia įvertinti ar įmonės veikla pel-
ninga. Jie parodo kiek pelninga įmonė buvo, yra dabar, bei
kokios galimos tolimesnės tendencijos šioje plotmėje.
• Mokumo, likvidumo rodikliai padeda nustatyti įmonės gebė-
jimą laiku apmokėti skolas.
• Finansinės struktūros rodikliai padeda nustatyti firmos pajė-
gumą, padengti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus.
• Veiklos efektyvumo rodikliai rodo, koks yra įmonės išteklių
paskirstymo veiksmingumas. Šie koeficientai padeda nusta-
tyti, ar įmonė optimaliai naudoja kapitalą gamyboje ir par-
duoda savo gaminius.
• Apyvartinio kapitalo rodikliai padeda išsiaiškinti, ar efekty-
viai yra valdomas apyvartinio kapitalo pinigų srauto ciklas.
Vadinasi, jais siekiama išsiaiškinti kokios yra galimybės su-
trumpinti klientų finansavimo trukmę vykdant pardavimus.

13. Pelningumo rodikliai
Egzistuoja tokie pelningumo rodikliai:
• bendrasis pardavimų pelningumas;
• veiklos pelningumas;
• įprastinės veiklos pelningumas;
• grynasis pelningumas.

14. Bendrasis pardavimų pelningumas
Bendrasis pardavimų pelningumas yra rodiklis, parodantis, ar
gaunamas pelnas, atėmus būtinas pardavimų sąnaudas bei vady-
bininkų sugebėjimą kontroliuoti pardavimų savikainą, kainodarą.
bendrasis pardavimu pelningumas =
bendras pelnas
pardavimai
Bendrasis pardavimų pelningumas gali būti vertinamas, kaip:
• labai geras, jei reikšmė viršija 0,35;
• geras, jei reikšmė svyruoja nuo 0,15 iki 0,35;
• patenkinamas, kai reikšmė yra tarp 0,07 ir 0,15;
• nepatenkinamas, kai reikšmė yra mažesnė nei 0,07;
• blogas, jei rodiklio reikšmė yra neigiama.

15. Veiklos pelningumas
Veiklos pelningumas yra rodiklis, parodantis įmonės vadovų su-
gebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudas ir užsidirbti pelną.
veiklos pelningumas =
veiklos pelnas
pardavimai

16. Įprastinės veiklos pelningumas
Įprastinės veiklos pelningumas yra rodiklis, parodantis savininkų
bei vadybininkų finansinės, investicinės bei kitos veiklos efekty-
vumą.
iprastines veiklos pelningumas =
iprastines veiklos pelnas
pardavimai

17. Grynasis pelningumas
Grynasis pelningumas yra rodiklis, parodantis, ar pelninga ūkio
subjekto įvairiapusė veikla, vadinasi, ir pardavimai.
grynasis pelningumas =
grynas pelnas
pardavimai
Grynasis pardavimų pelningumas vertinamas, kaip:
• labai geras, jei reikšmė didensė už 35%;
• geras, jei reikšmė svyruoja nuo 10% iki 35%;
• patenkinamas, kai reikšmė yra tarp 5% ir 10%;
• nepatenkinamas, kai reikšmė mažesnė nei 5%;
• blogas, jei rodiklio reikšmė yra neigiama.

18. Mokumo, likvidumo rodikliai
Egzistuoja tokie mokumo, likvidumo rodikliai:
• bendrasis likvidumo koeficientas;
• skubaus padengimo koeficientas;
• grynasis darbinis kapitalas.

19. Bendrasis likvidumo koeficientas
Bendrasis likvidumo koeficientas yra rodiklis, parodantis, įmonės
gebėjimą laiku apmokėti skolas.
bendrasis likvidumo koeficientas =
trumpalaikis turtas
trumpalaikiai isipareigojimai
Bendrasis likvidumo koeficientas laikomas:
• labai geras, jei reikšmė didensė už 2,0;
• geras, jei reikšmė tarp 1,5 ir 2,0;
• patenkinamas, jei reikšmė tarp 1,0 ir 1,5;
• nepatenkinamas, kai reikšmė tarp 0,5 ir 1,0;
• blogas, kai rodiklio reikšmė mažesnė už 0,5.

20. Skubaus padengimo koeficientas
Skubaus padengimo koeficientas yra rodiklis, parodantis, ar at-
sargos kritiškais momentais gali būti skubiai paverstos pinigais.
skubaus padengimo koeficientas =
trumpalaikis turtas − atsargos
trumpalaikiai isipareigojimai
Skubaus padengimo koeficientas laikomas:
• labai geras, jei rodiklio reikšmė didensė už 1,5;
• geras, kai reikšmė yra tarp 1,2 ir 1,5;
• patenkinamas, kai reikšmė yra tarp 1,0 ir 1,2;
• nepatenkinamas, jei reikšmė svyruoja nuo 0,5 iki 1,0;
• blogas, kai reikšmė mažesnė už 0,5.

21. Grynasis darbinis kapitalas
Grynasis darbinis kapitalas yra rodiklis, parodantis, kiek įmon
gali investuoti, pirkti trūkstamas atsargas ar kitaip jas panaudoti
nemažindama trumpalaikių įsipareigojimų.
GDK = trumpalaikis turtas − trumpalaikiai isipareigojimai

22. Finansų sistemos stabilumas
Apibrėžimas
Finansų sistemos stabilumas yra plati sąvoka neturinti standar-
tinio apibrėžimo. Dažniausia vartojami daugialypiai apibrėžimai
leidžia ją apibūdinti kaip nestabilią tuomet, kai sutrikdomas eko-
nominis aktyvumas ir sistema kelia grėsmę pačiai ekonomikai.
Finansų sistemos stabilumo sąvoka sudaryta iš penkių tarpusa-
vyje susijusių segmentų:
• stabili makroekonominė aplinka;
• finansinių institucijų reguliavimas ir priežiūra;
• efektyvios finansinės institucijos ir rinkos;
• saugi ir patikima finansinė infrastruktūra;
• efektyvūs finansinio saugumo tinklai.

23. Finansų sistemos stabilumas
Veikla užtikrinant finansų sistemos stabilumą
Siekiant finansų siste-
mos stabilumo, cent-
rinis bankas įprastai
laikosi šių pagrindinių
strategijų: finansinių
institucijų reguliavimas, priežiūra puoselėjant rinkos discipliną;
mokslinių tyrimų plėtojimas; efektyvus bendradarbiavimas su
atitinkamomis institucijomis; krizių valdymas.

24. Finansų sistemos stabilumas
Finansų sistemos stabilumo vertinimas
Atsižvelgiant į augantį susidomėjimą finansų sistemų stabilumu,
mokslininkai ėmėsi iniciatyvos skatinti bendrojo finansų stabilu-
mo indekso plėtojimą ir jo naudojimą tarptautiniu mastu. Šis
indeksas leidžia gana tiksliai palyginti ir įvertinti įvairių šalių fi-
nansų sistemų būklę bei laiku informuoti apie finansų sistemoje
susidariusius pavojus. Bendrasis finansų stabilumo indeksas yra
svarbus vertinant finansų sistemų stabilumą, palengvina finan-
sų sistemų veiklos stebėjimą, didina finansų sistemų skaidrumą,
stabilumą ir rinkos discipliną.

25. Bendrasis finansų stabilumo indeksas
Finansų sistemų stabilumo indekso skaičiavimo metodologija
Mokslinėje literatūroje aprašoma keletas bendrojo finansų sis-
temos stabilumo indekso skaičiavimo metodologijų. Viena pa-
prasčiausių – individualių finansų stabilumo indikatorių, apibū-
dinančių skirtingas finansines sistemas, mechaninis palyginimas.
Bendrasis indeksas taip pat gali būti nusakomas kaip svertinis
individualių finansinių indikatorių vidurkis.

26. Bendrasis finansų stabilumo indeksas
Bendrojo finansų stabilumo indekso sudedamosios dalys
Tyrimo me-
tu pasirinkti
indikatoriai pri-
skirti keturiems
indeksams:
finansų raidos
indeksas, finansų pažeidžiamumo indeksas, finansų patikimumo
indeksas ir pasaulio ekonomikos klimato indeksas. Kiekvienam
šių indeksų suteikiami lygiaverčiai svoriai.

27. Bendrasis finansų stabilumo indeksas
Apskaičiavimas
Kiekvieno indikatoriaus normalizuotos reikšmės apskaičiuojamos
taip:
Iit =
iit − min(Ii)
max(Ii) − min(Ii)
čia min(Ii), max(Ii) yra minimali ir maksimali indikatorių reikš-
mė, įgyta nagrinėjamu laikotarpiu t.
Bendrasis finansų stabilumo indeksas apskaičiuojamas įvertinus
pasirinktų šalies finansų sistemos stabilumą apibūdinančių indi-
katorių aritmetinius vidurkius:
BFSI =
14
j=1
Iij
14
3
i=1
Iij =
3
i=1
Irj +
6
i=1
Ipj +
2
i=1
Iptj +
3
i=1
Iej
BFSI =
3Irj
14
+
6Ipj
14
+
2Iptj
14
+
3Iej
14

28. Bendrasis finansų stabilumo indeksas
Įvertinimas
Čia BFSI – bendrasis finansų stabilumo indeksas, PEKI – pasau-
lio ekonomikos klimato indeksas.
Siekiant įvertinti finansų sistemos stabilumą pasirinktu laiko-
tarpiu pateikiama bendro finansų sistemos stabilumo dinamika.
Kuo indeksų reikšmė didesnė, tuo šalies finansų sistema stabiles-
nė.

29. Investiciniai rodikliai
Investiciniai rodikliai dar vadinami rinkos vertės ar kapitalo rin-
kos rodikliais. Jie parodo kiek įmonė vertinga kaip investavimo
objektas. Egzistuoja tokie mokumo, likvidumo rodikliai:
• veiklos pinigų srauto tenkančio vienai akcijai koeficientas;
• pelno tenkančio vienai akcijai koeficientas;
• akcijos tikrosios vertės koeficientas;
• kapitalizacija;
• įmonės vertės;
• įmonės vertės ir EBITDA santykis;
• dividendų išmokėjimo koeficientas;
• dividendų pelningumo koeficientas;
• akcijos kainos ir pinigų srautų koeficientas;
• akcijos buhalterinės vertės koeficientas;
• P/E pelno augimo rodiklis;
• akcijos rinkos kainos ir grynojo pelno koeficientas;
• akcijos rinkos kainos ir pardavimo pajamų koeficientas.

30. Veiklos pinigų srautas tenkantis vienai akcijai
Veiklos pinigų srautas tenkantis vienai akcijai svarbi informaci-
ja investuotojui, kuri parodo įmonės veiklos sugeneruotą pinigų
srautą tenkantį investicijoms į įmonės akcijas.
V PSTV AK =
veiklos pinigu srautai
akciju skaicius

31. Pelno tenkančio vienai akcijai koeficientas
Pelnas tenkantis vienai akcijai yra vienas iš pagrindinių rodiklių,
naudojamų lyginti įmonių patrauklumą investuotojams.
EPS =
grynasis pelnas
akciju skaicius

32. Akcijos tikrosios vertės koeficientas
Akcijos tikrosios vertės koeficientas reikalingas tam, kad sužinoti,
kaip rinka vertina įmonės akcijas. Jis lengvai suprantamas, ka-
dangi parodo kiek rinkoje reiktų sumokėti už vieną įmonės nuo-
savo kapitalo piniginį vienetą.
P/BV =
kapitalizacija
nuosavas kapitalas

33. Kapitalizacija
Kapitalizacija yra svarbus rinkos dydis. Kuomet mes šnekame
apie konkrečią įmonę, tai reiškia dydį, kuris yra lygus įmonės
akcijų kiekiui padaugintam iš pasirinkto laiko momento akcijos
rinkos kainos. Tai paprastas bet kartu ir fundamentalus rodiklis.
Tam tikru aspektu jis parodo, kiek verta įmonė.
kapitalizacija = akcijos kaina · akciju skaicius

34. Įmonės vertės
Įmonės vertė tai dydis kuris naudojamas siekiant įvertinti įmonės,
kaip vientiso objekto, vertę, o tai yra svarbu kuomet siekiama
įsigyti visą įmonę.
EV = kapitalizacija + skolos − pinigai

35. Įmonės vertės ir EBITDA santykis
Įmonės vertės ir EBITDA santykis yra koeficientas, parodantis,
kiek investuotojas pasirengęs sumokėti už vieną įmonės uždirbtą
EBITDA piniginį vienetą ir paskaičiuojamas kaip santykis tarp
įmonės vertės ir EBITDA dydžio.
EV multiple =
imones verte
EBITDA

36. Dividendų išmokėjimo koeficientas
Dividendų išmokėjimo koeficientas svarbus rodiklis esamiems ir
būsimiems akcininkams, kadangi parodo kokia grynojo pelno da-
lis tenka dividendams. Šio rodiklio istorinės reikšmės, bei galimos
prognozės ypač domina ketinančius investuoti į įmonės akcijas.
dividend payout =
dividendai
grynasis pelnas

37. Dividendų pelningumo koeficientas
Dividendų pelningumo koeficientas parodo investicijų į įmonės
akcijas pelningumą, kuris skaičiuojamas pagal pasirinktos dienos
įmonės akcijų kursą, dažniausiai tai dividendų paskelbimo diena.
Paprasčiau pasakius koeficientas parodo kiek dividendų pinigi-
niais vienetais tenka vienam akcijos piniginiam vienetui.
dividend yeld =
dividendai
kapitalizacija

38. Akcijos kainos ir pinigų srautų koeficientas
Akcijos kainos ir pinigų srautų koeficientas rodo kiek vienam ak-
cijos kainos piniginiam vienetui tenka įmonės veiklos pinigų srau-
to. šis rodiklis naudojamas vertinant investicijų atsiperkamumą
ir efektyvumą.
AKIPSK =
kapitalizacija
veiklos pinigu srautai

39. Akcijos buhalterinės vertės koeficientas
Akcijos buhalterinės vertės koeficientas palygina įmonės akcijų
skaičių su įmonėje apskaitomu nuosavo kapitalo dydžiu. Kitaip
pasakius parodo kiek vienai akcijai tenka nuosavo kapitalo.
BV PS =
nuosavas kapitalas
akciju skaicius

40. P/E pelno augimo rodiklis
P/E pelno augimo dažnai naudojamas vertinant investicijų į įmo-
nę galimybes ar jų esamą efektyvumą. Rodiklis skaičiuojamas
lyginant du kitus rodiklius, kurie ir patys atskirai paimti. Skai-
čiuojant P/E pelno augimo rodiklį svarbÅ3 žinoti, kad jis negali
būti paskaičiuotas, kuomet akcijų rinkos kaina nepakito. Šiuo
atveju augimas lygus 0, o dalyba iš nulio negalima.
PEG =
P/E koeficientas
EPS augimo koeficientas

41. Akcijos rinkos kainos ir grynojo pelno koeficientas
Akcijos rinkos kainos ir grynojo pelno koeficientas palygina kiek
akcijai tenka grynojo įmonės pelno. Aukštesnė P/E rodiklio
reikšmė gali reikšti, kad investuotojai tiki įmonės ateitimi, bei
tolimesniu ėmonės pelno augimu, todėl sutinka mokėti šiuo požiž-
riu už akcijas daugiau. Ir atvirkščiai žemesnė šio rodiklio reikšmė
atspindi rinkos abejones sėkminga įmonės veikla.
P/E =
grynasis pelnas
kapitalizacija

42. Akcijos rinkos kainos ir pardavimo pajamų koeficientas
Akcijos rinkos kainos ir pardavimo pajamų koeficientas yra vie-
nas iš pagalbinių rodiklių, kurie padeda vertinti įmonės akcijas,
jų pelningumą, efektyvumą ir perspektyvumą. Šio koeficiento
dydis parodo kiek rinkos dalyvis sutinka mokėti už vieną įmonės
pardavimų piniginį vienetą pirkdamas šios įmonės akcijas.
P/S =
kapitalizacija
pardavimo pajamos

43. KLAUSIMAI

44. Kuris iš šių rodiklių nėra pelningumo rodiklis?
a) bendrasis pardavimų pelningumas
b) bendrasis likvidumo koeficientas
c) veiklos pelningumas
d) grynasis pelningumas

45. Kuris iš šių rodiklių nėra pelningumo rodiklis?
a) bendrasis pardavimų pelningumas
b) bendrasis likvidumo koeficientas
c) veiklos pelningumas
d) grynasis pelningumas

46. Kada grynasis pelningumas laikomas geru?
a) kai reikšmė svyruoja nuo 0,15 iki 0,35
b) kai reikšmė svyruoja nuo 10% iki 35%
c) kai reikšmė svyruoja nuo 1,5 iki 2,0
d) kai reikšmė svyruoja nuo 1,2 iki 1,5

47. Kada grynasis pelningumas laikomas geru?
a) kai reikšmė svyruoja nuo 0,15 iki 0,35
b) kai reikšmė svyruoja nuo 10% iki 35%
c) kai reikšmė svyruoja nuo 1,5 iki 2,0
d) kai reikšmė svyruoja nuo 1,2 iki 1,5

48. Kam yra lygus grynasis darbinis kapitalas?
a) GDK = trumpalaikis turtas − trumpalaikiai isipareigojimai
b) GDK = kapitalizacija + skolos − pinigai
c) GDK = akcijos kaina · akciju skaicius
d) GDK = trumpalaikis turtas − atsargos

49. Kam yra lygus grynasis darbinis kapitalas?
a) GDK = trumpalaikis turtas − trumpalaikiai isipareigojimai
b) GDK = kapitalizacija + skolos − pinigai
c) GDK = akcijos kaina · akciju skaicius
d) GDK = trumpalaikis turtas − atsargos

50. Kuris teiginys teisingas?
a) kuo bendrasis finansų stabilumo indeksas didesnis, tuo šalies
finansų sistema stabilesnė
b) kuo bendrasis finansų stabilumo indeksas didesnis, tuo šalies
finansų sistemos stabilumas mažesnis
c) kuo bendrasis finansų stabilumo indeksas mažesnis, tuo šalies
finansų sistema stabilesnė
d) kuo bendrasis finansų stabilumo indeksas mažesnis, tuo šalies
finansų sistemos stabilumas mažesnis

51. Kuris teiginys teisingas?
a) kuo bendrasis finansų stabilumo indeksas didesnis, tuo šalies
finansų sistema stabilesnė
b) kuo bendrasis finansų stabilumo indeksas didesnis, tuo šalies
finansų sistemos stabilumas mažesnis
c) kuo bendrasis finansų stabilumo indeksas mažesnis, tuo šalies
finansų sistema stabilesnė
d) kuo bendrasis finansų stabilumo indeksas mažesnis, tuo šalies
finansų sistemos stabilumas mažesnis