IKT taikymo bendrojo ugdymo sektoriuje analizė

1. IKT taikymo bendrojo
ugdymo sektoriuje
analizė
Darbą atliko:
Nijolė Bakšienė,
Asta Švarplienė,
Rasa Alaburdienė
2015

2. Darbo tikslas
 Darbo tikslas - Išanalizuoti IKT taikymą bendrojo
ugdymo sektoriuje.

3. Turinys
 Problematika:
- politinis lygmuo;
- institucinis lygmuo;
- infrastruktūros lygmuo;
- patirties trūkumas;
- ES ir LT skirtumai.
 Rezultatai.
 Rekomendacijos.

4. Komandiniame darbe naudoti
metodai
 Grupinio darbo ir mokymosi metodai:
diskusija, debatai, projektinis darbas.
 Bendravimui ir sąveikai naudotos IKT
priemonės: skype, moodle, gmail.
 Darbo pateikimui naudotos IKT
priemonės: Microsoft PowerPoint,
slideshare portalas.

5. Sektoriaus pasirinkimo
pagrindimas
Šiandieninėje žinių visuomenėje ypač aktualu
naudotis IKT teikiamomis galimybėmis bendrojo
ugdymo mokykloje:
 mokiniai turi išmanyti naująsias technologijas, mokėti
jomis naudotis ir įgyti žinių, kurios bus reikalingos
būsimajame jų darbe;
 svarbu skaitmeninę atskirtį patiriančius vaikus
supažindinti su IKT;
 naudojimasis IKT ugdymo procese padeda sukurti
naują mokymosi aplinką, užtikrinti efektyvesnį
mokymą(si) ir pasiekti geresnius mokymosi rezultatus.

6. Problematika
politinis lygmuo)
Šalies strateginiuose dokumentuose
pabrėžiama naudojimosi IKT švietime svarba:
 Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“
teigiama, kad norint sėkmingai vystysis, nebijoti
naujovių ir drąsiai priimti konkurencijos iššūkius būtina
pažinti pasaulį ir jo įvairovę IKT pagalba.
 Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje yra
numatyta stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių
mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti
kvalifikaciją didinant šiuolaikinių technologijų
išmanymą;
 patvirtintas IKT diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį
mokymą 2014–2016 metais veiksmų planas.

7. Problematika
(institucinis lygmuo)
IKT taikymo mokykloje priežastys
 Profesinė - būtina rengti mokinius būsimai
profesijai;
 Socialinė – nepriklausomai nuo socialinės
padėties kiekvienas mokinys privalo turėti
galimybes naudotis IKT;
 Pedagoginė – IT dėka pedagoginė
veikla turi galimybę pagerinti mokinių
mokymosi rezultatus, suteikti naujausių
žinių.

8. Problematika
(mokytojo profesinės veiklos raiškos
lygmuo)
Mokyklos bėda
Sunku keistis
mokytojui,
susiformavusiam
lentos ir kreidos
amžiuje.

9. Problematika
(infrastruktūra)
 Užtikrinti visų mokinių naudojimosi IKT saugumą (taip pat
vadinama e-saugumu).
 Siekti, kad visa mokomoji medžiaga atitiktų prieinamumo
standartus. Užtikrinama, kad į skaitmeninio prieinamumo
aspektą atsižvelgtų visi mokymo priemonių autoriai ir
gamintojai.
 Integruoti skaitmenines mokymosi strategijas į veiksmingas
vertinimo, planavimo ir mokymo strategijas.
 Viešieji pirkimai nacionaliniu, regiono ir organizacijos lygmeny
numatantys prieinamumo kriterijų, būtiną įsigyjant IKT
kompiuterinę ir programinę įrangą bei priemones;
(INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ
PANAUDOJIMAS INKLIUZIJOS PLĖTRAI. Europos specialiojo
ugdymo plėtros agentūra 2013).

10. Problematika
(patirties trūkumas)
 IKT taikymas individualizuojant mokymąsi yra žymi pedagogų
kompetencijos spraga.
 IKT labai brangi ir greitai senstanti priemonė.
 Nors mokytojai ir intensyviai tobulina naudojimosi IKT gebėjimus tiek
mokymuose, tiek savarankiškai, tačiau, mokinių nuomone, jų
pasitikėjimas savaisiais IKT gebėjimais yra menkas.

11. Problematika
(ES ir LT skirtumai)
2012 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas „Mokymo įstaigų
apklausa: Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT)
švietime“ išryškino ES ir LT skirtumus:
 Lietuva pirmauja Europoje pagal naudojimąsi nuosavais
mobiliaisiais telefonais mokymosi tikslais.
 Lietuvos mokiniai yra gana gerai aprūpinti kompiuteriniais
projektoriais: visose klasėse mokinių skaičius, tenkantis vienam
kompiuteriniam projektoriui, yra didesnis už ES vidurkį.
 Pagal galimybę naudotis plačiajuosčiu internetu Lietuva yra tarp
pirmaujančių šalių ES.
 Lietuvoje pagalba mokytojams ir mokytojų skatinimas naudoti IKT
yra daug mažesnis negu ES.
 Lietuva gerokai atsilieka nuo ES pagal virtualios mokymosi
aplinkos turėjimo rodiklį.
 Lietuva yra paskutinėje vietoje tarp ES šalių pagal mokyklų
specialių atsakingo interneto ir socialinių tinklų naudojimo
strategijų turėjimą.
 Lietuvoje beveik visų klasių mokiniams tenka mažiau kompiuterių
nei vidutiniškai ES.

12. Rezultatai
Teorinės analizės rezultatai:
 Lietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose
apibrėžtos IKT integravimo į bendrąjį ugdymą
kryptys. Skatinamas naujų IKT priemonių kūrimas.
Praktinės analizės rezultatai:
 Švietimo įstaigos (ypač pagrindinės ir pradinės
mokyklos) prastai aprūpinamos šiuolaikiškomis,
inovatyviomis technologijomis.
 Nepakankami pedagogų IKT įgūdžiai.

13. Pagrindiniai pastebėjimai
 Tiek politiniu, tiek ir instituciniu lygmeniu yra
suvokiama IKT diegimo į bendrąjį ugdymą svarba,
nes įdiegus IKT:
- skatinamas aktyvus mokymas(-sis) ir kritinis mąstymas;
- garantuojamas ugdymo(-si) integralumas ir saviraiška;
- užtikrinama priemonių ir kitų išteklių įvairovė;
- skatinamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimas.
Praktikoje, diegiant IKT į benrąjį ugdymą,
susidurima su problemomis:
- nepakankama pagalba mokytojams ir mokytojų skatinimas
naudoti IKT;
- nepakankamai išvystyta infrastruktūra.

14. Rekomendacijos IKT taikymui
bendrojo ugdymo sektoriuje
 Vykdyti švietimo politikos strateginę kaitą, diegiant IKT,
remiantis pedagogikos mokslo, inovatyvios ugdymo praktikos
bei švietimo tyrimų integracijos stiprinimu.
 Atnaujinti bendrąsias programas ar jų dalis ir jose numatyti
galimybes lanksčiau mokyti(s), siekiant organizuoti nuolatinį IKT
ir inovatyvių mokymo(si) metodų taikymą mokyklose.
 Tobulinti pedagogų rengimą bei kvalifikacijos kėlimo sistemą,
stiprinant pedagoginių mokslinių tyrimų, technologinių
naujovių bei metodinės inovatyvaus ugdymo praktikos
elementus.
 Numatyti priemones skaitmeninės atskirties mažinimui.
 Sudaryti visiems vienodas galimybes, aprūpinant mokyklas
technologine įranga ir skaitmeniniais mokymo resursais.

15. Literatūra
2012 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas „Mokymo įstaigų
apklausa: Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT)
švietime“
Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“
INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ
PANAUDOJIMAS INKLIUZIJOS PLĖTRAI.(Ištraukas iš šio
leidinio leidžiama naudoti tiksliai nurodžius šaltinį.
Nuoroda į šios ataskaitos rengėją turėtų būti: Europos
specialiojo ugdymo plėtros agentūra (2013)
Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija

16. KOMANDA DĖKOJA UŽ
DĖMESĮ