Ikt taikymo analizė aukštojo mokslo sektoriuje

1. IKT TAIKYMO ANALIZĖ
AUKŠTOJO MOKSLO
SEKTORIUJE
Parengė
Švietimo vadybos (ištęstinių studijų)
II kurso studentės
Rūta Morkūnienė, Jolanta Pupkevičienė

2. IKT integravimas į švietimo sistemą
• XXI a. globalizacijos ir IT pažangos laikotarpiu
nuolatinis mokymasis ir mokslo bei technologijų
kaitos išmanymas tampa labai svarbūs (Drucker,
1993).
• Iššūkius globalioje visuomenėje galima įveikti tik
pasitelkus naujas technologijas (Aufenangeris S.
(2003).

3. Darbo tikslas
Aptarti IKT taikymo galimybes aukštojo
mokslo sektoriuje.

4. Uždaviniai
1. Panagrinėti IKT taikymą aukštajame moksle.
2. Apibūdinti e. mokymo(si) taikymą aukštojo
mokslo institucijose.
3. Įvertinti socialinį, psichologinį, kultūrinį ir
etikos aspektus, diegiant IKT aukštajame
moksle.

5. IKT metodai
• Web 2.0 aplinka
• Tinklaraščiai
• Socialinis žymėjimas (angl. Social
bookmarking/tagging)
• Vikis (angl. wiki)
• Medijos (angl. media-sharing services)
• Socialiniai tinklai (angl. social networking)
• Sklaidos technologijos (angl. syndication
technologies)

6. E- mokymas(is)
• Studentų besimojančių aukštosiose mokyklose
saviugda ir savirealizacija neatsiejama nuo
elektroninio mokymosi.
• Mokydamiesi namuose ar kitoje sau priimtinoje
socialinėje aplinkoje studentai gali ugdytis savo
gebėjimus, naudotis elektroniniais interneto
šaltiniais, jiems sudarytos sąlygos gauti
reikalingas specialistų konsultacijas
paslaugomis visame pasaulyje.

7. Virtualioje mokymo(si) aplinkoje vyksta visas
ugdymo procesas:
• pateikiamas visas kurso ar modulio turinys,
• bendraujama diskutuojant,
• atliekamos praktinės užduotys,
• vyksta darbas grupėse,
• įgytos žinios bei gebėjimai tikrinami
kompiuteriniais testais.
• Šiuo metu viena iš populiariausių virtualių
mokymo(si) aplinkų naudojamų tarp studentų ir
dėstytojų yra „Moodle“.

8. IKT naudojimo aukštajame moksle aspektai
socialinis aspektas
• mokymosi aplinkos turtingumas;
• įvairiapusė studentų ir dėstytojo sąveika,
sustiprinanti mokymosi procesą;
• galimybė derinti šeimą, darbą ir studijas;
• patogesnis susitikimų planavimas;
• skirtingų veiklų vienu metu derinimas;
• tinkamas komunikavimas;
• konsultacijos ir reikiama pagalba.

9. IKT naudojimo aukštajame moksle aspektai
psichologinis aspektas
 satudentai gali laisviau išsakyti savo nuomonę;
 gali paklausti klausimų, kurių bijo paklausti prieš auditoriją;
 mažiau jaučia diskomfortą;
 bendravimas internetu suteikia daugiau pasitikėjimo savimi (Vilkonis
R., Turskienė S., Burškaitienė R. (2012).
 Bendraudami internetu studentai nejaučia aplinkos įtampos. Bijodami
reikšti savo nuomonę garsiai, gali bet kuriuo metu savo mintis išreikšti
virtualiai.
 Manoma, kad šiuolaikinį ugdymą vykstantį nuotoliniu būdu
daugiausiai įtakoja mokymosi motyvacija.

10. IKT naudojimo aukštajame moksle aspektai
kultūrinis aspektas
• bendravimas internetu formuoja kitokią bendravimo ir
mokymo (si) kultūrą, neįspraustą į laiko ir erdvės rėmus;
 bedraujant internetu ugdoma pagarba kitam žmogui;
 ugdosi tolerancijos, empatijos jausmai;
 neigiama bendravimo kultūra tampa pozityvi;
 gerėja grupės mikroklimatas (Vilkonis R., Turskienė S.,
Burškaitienė R. (2012).

11. IKT naudojimo aukštajame moksle aspektai
etikos aspektas - etiško informacinių ir komunikacinių
technologijų naudojimo problema mokymo institucijose
apibrėžiama:
• Bendrųjų etikos teorijų laikymusi.
• Patvirtintais įstatymais, reglamentuojančiais
naudojimosi IKT etiką.
• Etinių aspektų įtraukimą į mokymo(si) procesą gali
padidinti ir pagilinti dėstytojų IKT srities supratimas,
formuluojant etinius principus, būtina integruoti juos į
dėstytojų rengimą bei kvalifikacijos tobulinimą.

12. Išvados
1. E. mokymą(sį) sudarantys elementai yra glaudžiai tarpusavyje
susiję. Tobulėjant technologijoms atsiranda naujų elementų,
kurie papildo e-mokymo(si) aplinką. Kol e-mokymo(si) aplinka
pasipildys vis naujais elementais, tol egzistuos ir e-
mokymas(is).
2. Norint sukurti patrauklią aplinką besimokančiajam, labai svarbu
ir e-mokymo(si) aplinka. Todėl reikia sudaryti sąlygas tokias
kaip: psichologinės, kompetencinės, didaktinės, materialiosios,
socialinės.
3. E. mokymo(si) aplinkoje dėstytojas tampa konsultantu –
kuratoriumi, kuris dalinasi savo patirtimi, teikia metodinę
pagalbą, koreguoja besimokančiojo nuostatas, siekia, kad būtų
grįžtamasis ryšys, yra teisingo, etiško IKT naudojimo pavyzdys.

13. Rekomendacijos(1)
 išnaudoti nuotolinio mokymosi teikiamas galimybes ne tik
formalių, bet ir neformalių studijų, kvalifikacijos tobulinimo
organizavimui ir įgyvendinimui;
 daugiau dėmesio skirti naujų nuotolinio mokymosi
pedagoginių modelių kūrimui ir taikymui;
 atsižvelgiant į materialinę bazę ir pedagoginių darbuotojų
kompetenciją, didinti nuotolinių studijų patrauklumą ir
priimtinumą potencialiems studentams;
 nuotolinių studijų studentams užtikrinti galimybę pasiekti
kuo įvairesnius mokymosi šaltinius, atlikti tyrimus ar
laboratorinius darbus.

14. Rekomendacijos (2)
 stiprinti e. mokymąsi, kaip vieną iš esminių nuotolinio
mokymo ir mokymosi komponentų;
 parengti dalinimosi gerąja patirtimi sistemą ir užtikrinti
gerosios patirties sklaidą;
 išnaudoti nuotolinio ir e. mokymosi teikiamas galimybes
naujų žinių ir įgūdžių įgijimui, kompetencijų tobulinimui ar
persikvalifikavimui, siekiant mokymo(si) visą gyvenimą.

15. Literatūra
1. Butkevičienė E., Rutkauskienė D., Daukilas S., Gudonienė D., Mušankovienė V. R. (2008). E.
mokymosi ypatybių švietimo sektoriuose studija. Kaunas.
2. Kankevičienė L., Baravykienė D. (2011). WEB 2.0 TECHNOLOGIJOS IR JŲ TAIKYMAS STUDIJŲ
PROCESE.
3. Markauskaitė L. (2002). Informatikon technology implementation: anglysis theoretical methods and
frameworks. Informatics in education. Institute of mathematics and informatics. Vol 1. Vilnius: Mokslo
aidai.
4. Markauskaitė L., Dagienė V. (2001). Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo Lietuvos
švietime strategijos teorinis pagrindimas. Socialiniai mokslai. Nr. 1 (27). Kaunas. KTU.
5. Martišienė D., Muleravičienė R. (2010). E-MOKYMO/SI APLINKAS FORMUOJANTYS ELEMENTAI.
Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija. Kaunas.
6. Sabaliauskas T., Morkevičienė I. (2007/13). Informcinų ir komunikacinių technologijų integravimas į
mokymo(si) procesą socialiniu bei etiniu aspektais.
7. Sahlberg P. (1999). Building Bridges for Learning. Recognition and Value of Non-formal Education in
Youth Activity. Brussels: European Youth Forum.
8. Targamadzė A., Petrauskienė R. (2010). Impact of Information Technologies on Modern Learning.
Information Technology and Control.
9. Vilkonis R., Turskienė S., Burškaitienė R. (2012). E. mokymasis aukštojoje mokykloje: studentų
patirties ir lūkesčių tyrimas. Šiaulių universitetas.
10. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija
http://www.smm.lt/strategija/docs/vss/VSS%20pusiaukeles%20tekstine%2007-05-05.pdf

16. Ačiū už dėmesį