Mokymasis bendradarbiaujant, naudojant IKT
•Download as PPTX, PDF•
0 likes•65 views
Autorė: Dr. Justina NAUJOKAITIENĖ
Recommended
Recommended
More Related Content
Similar to Mokymasis bendradarbiaujant, naudojant IKT
Similar to Mokymasis bendradarbiaujant, naudojant IKT (20)
More from LieDM asociacija
More from LieDM asociacija (14)
Mokymasis bendradarbiaujant, naudojant IKT
- 1. MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT, NAUDOJANT IKT Dr. Justina NAUJOKAITIENĖ Kauno „Saulės“ gimnazija (CC BY-NC-ND 4.0)
- 2. PROBLEMA Geros mokyklos koncepcijoje (Ruškus ir kt., 2013), mokyklos suprantamos kaip besimokančios bendruomenės, mokytojai pripažįstami besimokančiaisiais, tyrinėjančiais šiuolaikinius mokymosi organizavimo būdus ir ieškančiais mokymosi aplinkos įvairovės. Europos Komisijos rekomendacijose (2018) švietimo įstaigoms bendradarbiavimas pateikiamas dviejose kompetencijų apibrėžtyse: skaitmeninėje kompetencijoje ir asmeninėje, socialinėje bei mokėjimo mokytis kompetencijose. (CC BY-NC-ND 4.0)
- 3. KAIP YRA ĮGYVENDINAMAS MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT NAUDOJANT IKT? Technologijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi ir mokymasis nėra išimtis. Mokyklose pristatomi įvairūs technologiniai sprendimai, o mokytojai ne tik turi suprasti, kaip jie veikia, bet ir tinkamai juos panaudoti pamokose, kad mokymosi procesas būtų efektyvesnis, įtraukiantis ir personalizuotas. Didėjanti spraga tarp informacinių komunikacinių technologijų (IKT) greitos ir spontaniškos sklaidos mokyklose ir bendrojo ugdymo mokytojo suvokimo kaip kurti mokymosi bendradarbiaujant scenarijus naudojant technologijas. (CC BY-NC-ND 4.0)
- 4. Mokymasis bendradarbiaujant ir IKT Technologijų priėmimo modelis (Davis, 1986, Scherer et al., 2019) Socialinės sąveikos teorija 1. Teigiama socialinė sąveika 2. Individuali atskaitomybė 3. Tiesioginis bendravimas 4. Socialiniai įgūdžiai 5. Proceso vertinimas (Johnson ir Johnson, 1999; 2005) Mokymasis bendradarbiaujant suprantamas kaip aplinkos kūrimas, kurioje mokiniai gali efektyviai dirbti ir konstruoti žinias ir tai apima tiek fizinę, tiek emocinę, tiek ir edukacinę aplinkas.(CC BY-NC-ND 4.0)
- 6. Tyrimo dalyviai Projektavimu grindžiamo tyrimo dalyviai Dalyvio kodas Lytis Dalykas Kvalifikacinė kategorija Darbo patirtis (metais) 1 Mokytojas Moteris Istorija Mokytojas metodininkas 31 2 Mokytojas Moteris Fizika Mokytojas ekspertas 40 3 Mokytojas Vyras Matematika Mokytojas 2 4 Mokytojas Moteris Psichologija Mokytojas 5 5 Mokytojas Moteris Lietuvių kalba Mokytojas metodininkas 24 6 Mokytojas Moteris Matematika Mokytojas metodininkas 15 Esamos situacijos analizės tyrimo respondentai Sociodemografinės charakteristikos Respondentų pasiskirstymas Dažnis Procentai Lytis Moterys 374 91 Vyrai 37 9 Kvalifikacija Mokytojas 54 13.1 Vyresnysis mokytojas 124 30.2 Mokytojas metodininkas 214 52.1 Mokytojas ekspertas 19 4.6 (CC BY-NC-ND 4.0)
- 7. Esamos situacijos analizės tyrimo rezultatai (I) 13 22 28 246 102 36 108 106 129 32 51 95 72 165 28 0 50 100 150 200 250 300 Visiškai nesutinku Nesutinku Sunku pasakyti Sutinku Visiškai sutinku Visiškai nesutinku Nesutinku Sunku pasakyti Sutinku Visiškai sutinku Visiškai nesutinku Nesutinku Sunku pasakyti Sutinku Visiškai sutinku Trumpalaikis mokymasis bendradarbiaujant (1-2pamokos) Ilgalaikis mokymasis bendradarbiaujant (keliossavaitės) Mokymasis bendradarbiaujant skiriamakaip namųdarbų užduotis (CC BY-NC-ND 4.0)
- 8. Esamos situacijos analizės tyrimo rezultatai (II) Programos Technologijos (CC BY-NC-ND 4.0)
- 9. Esamos situacijos analizės tyrimo rezultatai (III) Faktorinė analizė Faktoriaus numeris Faktoriaus pavadinimas F1 Suvokiamas technologijų naudingumas F2 Suvokiamas technologijų naudojimo paprastumas Tirta išskirtų faktorių koreliacija su respondentų amžiumi: 1. Tiek jaunesni, tiek vyresni mokytojai vienodai suvokia technologijų naudingumą. 2. Vyresniems mokytojams sunkiau suvokti technologijų naudojimo paprastumą. (CC BY-NC-ND 4.0)
- 10. Projektavimu grindžiamo tyrimo rezultatai Kaip mokytojai konstruoja mokymosi bendradarbiaujant pedagoginius scenarijus? Per savo kaip mokytojo vaidmens suvokimą Puoselėdami mokymosi procesą Vystydami profesines kompetencijas Pažindami ir pripažindami save Per iššūkių priėmimą Didaktinius iššūkius Skirtingų mokinių kognityvinių gebėjimų Per technologinius sprendimus Mobilių telefonų ir planšetinių kompiuterių svarba pamokose Interaktyvių įrankių naudojimas pamokose Technologijų naudingumas pamokose Per metakognityvinius sprendimus Pamokos konteksto suvokimas Pokyčiai mokymosi procese Suvokiama sėkmė/nesėkmė pamokose (CC BY-NC-ND 4.0)
- 11. Projektavimu grindžiamo tyrimo rezultatai Per technologinius sprendimus Mobilių telefonų ir planšetinių kompiuterių svarba pamokose Interaktyvių įrankių naudojimas pamokose Technologijų naudingumas pamokose „Mokiniai džiaugiasi, kad pamokoje galės naudoti planšetes, ji nori parodyti, kad moka dirbti su programa ir paaiškina kaip atlieka užduotis. Akivaizdu jog jie įsitraukę ir motyvuoti pamokoje.“ (Stebėjimo užrašai) „Technologijos naudingos, nes paįvairina pamoką, moksleiviai jas priima su gana dideliu entuziazmu, taip pat galima gerokai platesnė uždavinių parinkimo skalė, ko rezultate didėja ir tikimybė, kad kiekvienas ras sau tinkamą būdą temai suprasti. Technologijų pasirinkimas labiausiai priklauso nuo to, kaip pagrįstai tikimasi, jog jos padės papildyti tradicinius mokymo metodus.“ (3 Mokytojas) (CC BY-NC-ND 4.0)
- 12. Apibendrinančios įžvalgos • Dauguma respondentų yra linkę naudoti trumpalaikius mokymosi bendradarbiaujant pedagoginius scenarijus. • Mokymosi bendradarbiaujant pamokose mokytojai renkasi greičiausiai prieinamas technologijas ir dažniausiai jas naudoja vizualizacijai. • Mokytojai konstruoja pedagoginius scenarijus suvokdami savo kintantį vaidmenį, įvertindami kylančius iššūkius, atsirinkdami jiems naudingas technologijas bei priimdami metakognityvinius sprendimus. (CC BY-NC-ND 4.0)
- 13. MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT, NAUDOJANT IKT Dr. Justina NAUJOKAITIENĖ Kauno „Saulės“ gimnazija (CC BY-NC-ND 4.0)(CC BY-NC-ND 4.0)
Editor's Notes
- „Geros mokyklos koncepcijos“ (Ruškus ir kt., 2013) perspektyvoje, mokyklos suprantamos kaip besimokančios bendruomenės, tačiau mokytojai taip pat pripažįstami besimokančiaisiais, tyrinėjančiais šiuolaikinius mokymosi organizavimo būdus ir ieškančiais mokymosi aplinkos įvairovės. Remiantis ta pačia koncepcija, tikimasi, kad geros mokyklos padės mokiniams ugdyti įgūdžius, kurie yra svarbūs kasdieniame gyvenime, ir bendradarbiavimas yra vienas iš jų. Europos Komisija parengė rekomendacijas švietimo įstaigoms dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi kompetencijų (Europos Sąjungos Taryba, 2018). Rekomendacijose bendradarbiavimas pateikiamas dviejose kompetencijų apibrėžtyse: skaitmeninėje kompetencijoje ir asmeninėje, socialinėje bei mokėjimo mokytis kompetencijose. Skaitmeninės kompetencijos srityje bendradarbiavimas pasireiškia sugebėjimu bendradarbiauti su kitais naudojant technologinius sprendimus. Asmeninėje, socialinėje ir mokėjimo mokytis kompetencijoje pabrėžiamas gebėjimas „konstruktyviai bendrauti įvairiose aplinkose, bendradarbiauti komandose ir derėtis“ (Europos Sąjungos Taryba, 2018). Kadangi kompetencijos ugdomos jau mokykloje, verčia susimąstyti, kaip mokytojai naudoja mokymąsi bendradarbiaujant, kuris padeda mokiniams ne tik įgyti specifinių žinių, bet ir ugdo kritinį mąstymą, darbo kartu, bendradarbiavimo ir bendravimo kompetencijas.
- Teoriniam tyrimo pagrindimui analizuota socialinės sąveikos teorija, technologijų priėmimo modeliai, pedagoginių scenarijų konstravimas ir metakognicijos modeliai. Mokymasis bendradarbiaujant disertacijoje yra suprantamas kaip aplinkos kūrimas, kurioje mokiniai gali efektyviai dirbti ir konstruoti žinias ir tai apima tiek fizinę, tiek emocinę, tiek ir edukacinę aplinkas. Socialinės sąveikos teorija teigia, jog mokytojai turi įvertinti penkis aspektus: reikėtų įsitikinti, kad visiems grupės nariams sekasi bendrauti (teigiama socialinė sąveika), kiekvienas grupės narys yra atsakingas už savo mokymąsi ir padeda kitiems nariams mokytis (individuali atskaitomybė), visi mokiniai gali bendrauti tiesiogiai arba pasitelkdami technologijas realiu laiku (tiesioginis bendravimas), mokymasis suteikia galimybę lavinti socialinius įgūdžius (socialiniai įgūdžiai), o vertinamas yra grupės mokymosi procesas (proceso vertinimas). Tinkamai naudojamos technologijos gali pasitarnauti personalizuojant mokymąsi. Svarbus ne technologijų kiekis, o jų integracija į mokymosi procesą. Technologijų priėmimo modelis mokslinėje literatūroje nėra naujiena, tačiau labai plačiai taikomas ir analizuojamas, ypač kai yra kalbama apie technologijų taikymo sprendimų priėmimą. Jau pristatydama problemą, minėjau, kad šiandienos didelė technologijų pasiūla suponuoja mokytojų pasirinkimų svarbą.
- Siekiant atsakyti į išsikeltus tyrimo klausimus buvo pasirinkta tokia metodologija, kuri leido bendradarbiaujant kartu su mokytoju gilintis į mokymąsi bendradarbiaujant naudojat IKT. Pragmatiška prieiga šiame tyrime pasirinkta remiantis Wang ir Hannafin požiūriu, jog bendras metodologijos naudojimo tikslas yra pažvelgti iš mokyklos perspektyvos atskleidžiant mokytojų sprendimus taikant mokymosi bendradarbiaujant pedagoginius scenarijus naudojant IKT. Tai išlaisvina tyrimo metodų pasirinkime. Todėl šiame tyrime taikyti mišrūs metodai – esamos situacijos analizės tyrimas, kuris buvo kiekybinis, kuris leido pažvelgti į tai kaip plačiai Lietuvos mokyklose yra naudojamas mokymasis bendradarbiaujant, kokius metodus mokytojai renkasi bei kokias technologijas taiko mokymosi bendradarbiaujant pamokose. Kiekybiniame tyrime naudotas sudarytas klausimynas, kurį sudarė penkios dalys: mokytojų sociodemografinės charakteristikos, informacija apie mokyklas, kuriose mokytojai dirba, mokytojų darbo patirtis, mokymosi bendradarbiaujant įgyvendinimas ir IKT naudojimas mokymosi bendradarbiaujant pamokose (Kronbach α = .906). Kiekvienas klausimyne pateikiamas teiginys vertinamas Likerto skalėje nuo 1 (visiškai nepritariu) iki 5 (visiškai pritariu). Tuo tarpu projektavimu grindžiamas tyrimas leido giliau pažvelgti į tai kaip mokytojai konstruoja, įgyvendina ir vertina mokymosi bendradarbiaujant pedagoginius scenarijus. Projektavimu grindžiamas tyrimas grįstas tyrėjo ir mokytojo bendradarbiavimu. Su kiekvienu mokytoju buvo bendradarbiaujama individualiai. Susitikus buvo kalbamasi apie tai kaip dažnai mokytojas naudoja mokymąsi bendradarbiaujant ir kaip jis jį įgyvendina, prašoma pateikti sėkmingos ir nesėkmingos mokymosi bendradarbiaujant pamokos pavyzdžių, diskutuojama apie technologijų vietą mokymosi bendradarbiaujant pamokoje. Sutarus su mokytoju, jog jis leis stebėti jo pamokas duodama „instrukcija“ planuoti mokymosi bendradarbiaujant veiklas (surašant scenarijų), įtraukti į pamoką technologijas, įgyvendinti pedagoginį scenarijų ir reflektuojant įvertinti jų sėkmę. Taip buvo įgyvendinti 2 ilgalaikiai mokymosi bendradarbiaujant naudojant IKT pedagoginiai scenarijai bei 5 trumpalaikiai.
- Kiekybiniame tyrime respondentai buvo atrinkti paprastosios atsitiktinės atrankos principu. Klausimynas su tyrimo pristatymu buvo išsiųstas visoms Lietuvos mokykloms. Tyrime dalyvavo 411 respondentų, iš kurių 374 moterų (91%) ir 37 vyrai (9%), amžiaus vidurkis - 48.7 metai, pedagoginio darbo patirties vidurkis - 24.6 metai. Kokybiniame tyrime dalyvavo šeši skirtingų mokomųjų dalykų mokytojai, kurių pedagoginio darbo patirtis svyravo nuo 2 iki 40 metų. Mokytojai iš skirtingų mokyklų, ne tik didžiųjų Lietuvos miestų, tačiau ir kaimiškųjų Lietuvos vietovių, dirbantys su skirtingo amžiaus bei dydžio grupėmis, kuriose mokinių gebėjimai buvo nekoherentiški.
- Kiekybinio tyrimo rezultatai. 84,7% mokytojų yra labiau linkę naudoti trumpalaikį mokymąsi bendradarbiaujant (1-2 pamokų trukmės) ir šis mokytojų pasirinkimas nepriklauso nuo mokinių skaičiaus klasėje (p>0.05). Pradinės mokyklos mokytojai yra labiau linkę naudoti ilgalaikį mokymąsi bendradarbiaujant. Mokytojai metodininkai ir mokytojai ekspertai (ꭓ2(3)=13.096 p=.004) yra labiau linkę rinktis mokymąsi bendradarbiaujant kaip namų darbų užduotį. Tai, kokį mokymosi bendradarbiaujant metodą mokytojas pasirinks, gali priklausyti nuo mokinių amžiaus. Dėlionės metodą dažniau renkasi mokytojai, dirbantys su pradinio ugdymo mokiniais (rango vidurkis 255). Minčių žemėlapio metodą mokytojai yra labiau linkę įgyvendinti mažesnėse mokinių grupėse (rango vidurkis 220.62). Rezultatai parodė, kad ugdomosios veiklos pasirinkimas nepriklauso nuo mokytojų kvalifikacijos. Be to, skirtumų tarp skirtingą kvalifikaciją turinčių pedagogų pasirinktų vertinimo ir refleksijos metodų nėra. Tačiau šiek tiek skiriasi, kaip mokytojai naudoja kaupiamąjį vertinimą. Remiantis duomenimis, jaunesnieji mokytojai yra linkę naudoti mažiau kaupiamąjį vertinimą nei kiti mokytojai. Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad jaunesnieji mokytojai dar tik pradėjo savo pedagoginį darbą ir jiems gali būti sunkiau atsižvelgti į įvairius vertinimo aspektus, susijusius su kaupiamuoju vertinimu. Spearman koreliacijos analizė neatskleidė stipraus ryšio tarp naudojamos edukacinės veiklos ir CL pamokose priimtų vertinimo ir refleksijos metodų. Rezultatai rodo, kad mokytojai gali pasirinkti ugdymo veiklą nepriklausomai nuo to, kokį vertinimą ir refleksiją jie naudoja, ir atvirkščiai. Reikėtų pažymėti, kad, nors tikimybė daugeliu atvejų yra statistiškai reikšminga, koeficientai yra žemi (žemiau 0,4, tai rodo labai silpną koreliaciją).
- Kiekybinio tyrimo metu taip pat žiūrėta, kaip mokytojai pasitelkia mokyklose esančią IKT infrastruktūrą mokymosi bendradarbiaujant pamokose. Tyrimo duomenys atskleidė, jog mokymosi bendradarbiaujant pamokose mokytojai dažniausiai naudoja prieigą prie interneto (n=297), interaktyvias aplikacijas (n=168), teksto redaktorių (MS Word) (n=149) ir pristatymo programas (MS PowerPoint) (n=247). Taip pat mokymosi bendradarbiaujant pamokose mokytojai dažiausiai renkasi naudoti interaktyvias lentas (n=125) ir projektorius (n=304). Šio tyrimo duomenys taip pat atskleidė, jog mokytojai naudoja garso įrašymo įrangą (n=86). Kokias technologijas mokytojai renkasi naudoti mokymosi bendradarbiaujant pamokose lemia mokyklos, kurioje mokytojas dirba IKT infrastruktūra. Tyrimas atskleidė, jog mokytojai yra linkę naudoti tas technologijas, kurios jiems yra lengvai prieinamos (projektoriai, interaktyvios lentos). Tačiau IKT yra naudojamos tik informacijos vizualizacijai.
- Stengiantis patvirtinti hipotezę, kad technologijų naudojimas priklauso nuo respondento amžiaus ir darbo patirties, atlikta koreliacijų analizė. Duomenys neparodė statistiškai reikšmingo ryšio tarp mokytojo amžiaus ir suvokto technologijų naudingumo ugdyme (p> 0,01). Tai rodo, kad jaunesnės ir vyresnės kartos mokytojai vienodai suvokia technologijų teikiamą vertę ugdymui. Vis dėlto yra statistiškai patikimas ryšys tarp suvokto technologijos naudojimo paprastumo ir respondentų amžiaus (p = 0,000). Nepaisant to, Spearmano koreliacijos koeficientas yra –0,239. Tai rodo, kad ryšys silpnas ir kuo vyresnis respondentas, tuo sunkiau įžvelgti suprantamą technologijų naudojimo lengvumą. Tai reiškia, kad jaunesnis respondentas gali greičiau pritaikyti technologijas ir įsitraukti į jų naudojimą anksčiau, o vyresnio amžiaus mokytojui perprasti technologijas gali trukti ilgiau. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp veiksnių ir mokymosi bendradarbiaujant nenustatyta (p> 0,01).
- Atliekant kokybinio tyrimo duomenų turinio analizę išskirtos keturios kategorijos. Šios kategorijos buvo naudojamos pateikiant tiek mokytojų interviu, tiek ir pamokų stebėjimo rezultatus.
- Trečioji kategorija atskleidžia, jog mokytojai pedagoginius scenarijus kuria pasitelkę technologinius sprendimus. Šioje kategorijoje išskirtos trys subkategorijos: mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių svarba pamokoje; interaktyvių priemonių ir programinės įrangos naudojimas pamokoje; technologijų naudingumas pamokoje. Interviu su mokytojais atskleidė, jog stebėdami savo mokinius jie pastebi, kokie jiems yra svarbūs telefonai bei planšetiniai kompiuteriai, o juos naudodami pamokose mokiniai yra labiau įsitraukę į mokymąsi ir jaučiasi laimingesni. Mokytojai teigia, jog tai, kokias technologijas naudos mokymosi bendradarbiaujant pamokos metu, priklauso nuo įvairių pamokos aspektų, svarbu, kad technologijos būtų parinktos tikslingai. Interviu metu mokytojai taip pat atskleidė, jog mokyklos IKT infrastruktūra yra gausiai aprūpinta: kompiuteriai yra visuose kabinetuose, projektoriai, interaktyvios lentos, kai kuriose mokyklose yra 3D virtualūs objektai. Mokytojai šias technologijas naudoja savo pamokose ir mato jų naudojimo naudą. Tačiau dažnai technologijų nauda apsiriboja mokomosios informacijos vizualizacija. Interviu metu atskleista, jog mokytojams nerimą kelia tai, kad technologijos mokymosi procesą padaro patrauklų ir interaktyvų, tačiau ne visuomet užtikrina, jog bus konstruojamas žinojimas mokymosi metu. Mokymosi bendradarbiaujant pamokų stebėjimo duomenys atskleidžia, jog mokytojai tikslingai parenka technologijas ir dažnai naudoja tas, kurios jiems yra lengviausiai prieinamos arba įprastos. Į ugdymo procesą įtraukiami išmanieji telefonai, prašant mokinių ką nors nufotografuoti ar panaudoti juos kaip žibintuvėlius, ilgalaikio bendradarbiavimo pamokų metu mokiniai išmaniuosiuose telefonuose konspektavo savo pristatymo medžiagą. Jei mokytojai buvo suplanavę įtraukti interaktyvias programas arba aplikaciją į mokymosi procesą, jie naudojosi planšetiniais kompiuteriais. Tačiau mokymosi bendradarbiaujant stebėjimas atskleidė ir tai, jog mokytojai ne visuomet įžvelgia technologijų naudingumą pamokai ir neišnaudoja visų technologijų galimybių. Pastebėta tai, kad interaktyvios lentos yra naudojamos tik kaip ekranai informacijai perteikti, tačiau neišnaudojamos kitos jų funkcijos.
- Dauguma mokytojų, kurie dalyvavo esamos situacijos analizės tyrime, buvo labiau linkę įgyvendinti trumpalaikį mokymąsi bendradarbiaujant. Šis jų pasirinkimas nepriklausė nuo to, su kokio dydžio mokinių grupe jie dirbo. Pradinio ugdymo mokytojai yra labiau linkę įgyvendinti ilgalaikį bendradarbiavimą. Mokymosi bendradarbiaujant trukmė nepriklauso nuo mokytojų kvalifikacinės kategorijos. Tačiau mokytojai metodininkai ir mokytojai ekspertai yra linkę mokymosi bendradarbiaujant veiklas skirti kaip užduotį, kurią mokiniai turi atlikti namuose. Tyrimo duomenys atskleidė, jog tiek jaunesni, tiek vyresni mokytojai vienodai suvokia technologijų vertę ugdymui. Tačiau vyresniems respondentams sunkiau suvokti technologijų naudojimo paprastumą. Tai reiškia, jog jaunesni respondentai greičiau adaptuojasi ir taiko naujas technologijas, tuo tarpu vyresniems mokytojams reikia daugiau laiko jas perprasti ir naudoti mokymosi procese. Mokymosi bendradarbiaujant metu buvo stebimas platesnis IKT pasirinkimas, pavyzdžiui, interaktyvios programos, vaizdo kūrimo priemonės ir aktyvus mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas. Tai rodo, kad mokymasis bendradarbiaujant skatina mokytojus būti novatoriškesnius ir suteikia galimybę kurti mokymąsi kartu su mokiniais įprasminant savo, kaip tarpininko, vaidmenį naudojant technologijas. Šis tyrimas atskleidė kompleksišką mokytojų mąstymą apie mokymosi bendradarbiaujant pedagoginių scenarijų konstravimą. Kurdami pedagoginius scenarijus, mokytojai identifikuoja save kaip konsultantus, vertina kontekstą, kuriame dirba, yra lankstūs ir priima momentinius sprendimus jei to reikalauja mokymosi procesas, tam, kad tai įgyvendintų mokytojai nuolat taiko metakognityvinių sprendimų gebėjimus.