1. ES SF
Mokyklų tobulinimo centras
ES SF
MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA+
Projekto „Lyderių laikas“
Konsultavimo komponento viešoji konsultacija su
atskiromis švietimo interesų grupėmis
2010-11-08 Ugdymo plėtotės centras

2. 2.1.1 veikla
Kompleksinis konsultacinių švietimo paslaugų
ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas
Tyrėjai ir ekspertai:
Prof. A. Poviliūnas (vadovas),
dr. V. Beresnevičiūtė, dr. R. Smaliukienė,
dr. R. Korsakienė, V. Dagytė, D. Savičiūtė

3. Pranešimo planas
1. Apie kompleksinį konsultavimo paslaugų tyrimą
2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir
administracijos atstovų nuomonės apie
konsultavimo paslaugas tyrimaskonsultavimo paslaugas tyrimas
3. Pagrindinės kompleksinio konsultavimo tyrimo
išvados

4. Kompleksinio konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos
Lietuvoje ir užsienyje tyrimo ataskaitos dalys
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS REGLAMENTUOTA
ŠVIETIMO KONSULTANTŲ VEIKLA IR JOS APŽVALGA
1. Švietimo konsultantai
2. Švietimo konsultantų veiklos juridinio reglamentavimo ir susiklosčiusios patirties apžvalga
2. ŠVIETIMO EKSPERTŲ IR KONSULTANTŲ NUOMONĖ APIE KONSULTAVIMO PASLAUGAS
ŠVIETIMO SRITYJE
1. Švietimo ekspertų nuomonės apie konsultavimo paslaugas kokybinis tyrimas
2. Švietimo konsultantų nuomonės apie konsultavimo paslaugas kokybinis tyrimas
3. LIETUVOJE ATLIKTŲ RELEVANTIŠKŲ TYRIMŲ APŽVALGA3. LIETUVOJE ATLIKTŲ RELEVANTIŠKŲ TYRIMŲ APŽVALGA
1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir administracijos atstovų nuomonės apie konsultavimo paslaugas
tyrimas
2. Švietimo administracija: Viešosios konsultacijos dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų
įgyvendinimo
3. Švietimo ekspertai: Mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams
4. Mokytojų bendruomenė: mokytojų kvalifikacijos tobulinimosi poreikių tenkinimas
5. Švietimo paslaugas teikiančių institucijų atstovai apie kvalifikacijos tobulinimo tinklą
4. KONSULTAVIMO PRAKTIKOS KITOSE, NE ŠVIETIMO, SRITYSE
1. Konsultavimo praktika viešajame administravime
2. Konsultavimo praktika versle
5. ŠVIETIMO KONSULTAVIMO MODELIŲ UŽSIENIO ŠALYSE ANALIZĖ

5. Kompleksinis konsultavimo tyrimas apėmė:
1. Konsultantų duomenų bazės statistinė analizę;
2. Kiekybinį mokytojų ir švietimo įstaigų vadovų tyrimą;
3. Pusiau struktūruotus interviu su konsultavimo ir konsultavimo
organizavimo patirtį turinčiais švietimo ekspertais;
4. Fokusuotą diskusiją su konsultanto pažymėjimus ir konsultacinės
veiklos patirtį turinčiais mokytojais ir mokyklų vadovais;veiklos patirtį turinčiais mokytojais ir mokyklų vadovais;
5. Antrinę jau atliktų konsultavimo veiklos atžvilgiu svarbių švietimo
būklės tyrimų analizę;
6. Švietimo konsultantų veiklos juridinio reglamentavimo analizę;
7. Konsultavimo paslaugų verslo ir viešajame sektoriuje analizę;
8. Keturių užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Slovėnijos, Suomijos ir
Kanados) konsultavimo patirties švietimo sektoriuje analizę.

6. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir
administracijos atstovų nuomonės apieadministracijos atstovų nuomonės apie
konsultavimo paslaugas
tyrimas

7. Mokytojų ir administratorių patirtis per pastaruosius
penkerius metus ugdant įvairias kompetencijas, proc.
21
23
31
50
62
62
27
14
7
3
1
0
Informacinis (kompiuterinis)
raštingumas
Metodinės ir didaktinės
kompetencijos
Dalykinė kompetencija (dėstomo
dalyko)
9
13
13
16
41
41
38
28
45
43
44
32
4
4
5
25
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Psichologinės kompetencijos
(pvz., savižina, emocinė
kompetencija, kt.)
Socialinė kompetencija
(konstruktyvios sąveikos,
bendravimo, kt.)
Projektinės veiklos kompetencijos
Vadybinė kompetencija
(organizacijos vystymas,
sprendimų priėmimas, kt.)
Labai dažnai (dažniau nei 3 kartus per metus) Dažnai (2-3 kartus per metus) Retai (iki vieno karto per metus) Niekada

8. Mokytojai ir administratorių įvairių kompetencijų ugdymo
vertinimas, proc.
69
75
77
27
21
20
3
2
2
1
2
1
Psichologinės kompetencijos
Metodinės ir didaktinės
kompetencijos
Informacinis (kompiuterinis)
raštingumas
Dalykinė kompetencija (dėstomo
dalyko)
48
58
59
66
26
33
32
28
9
5
5
4
17
4
4
2
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Vadybinė kompetencija
(organizacijos vystymas,
sprendimų priėmimas, kt.)
Projektinės veiklos kompetencijos
Socialinės kompetencijos
(konstruktyvios sąveikos,
bendravimo, kt.)
Psichologinės kompetencijos
(pvz., savižina, emocinė
kompetencija, kt.)
Naudingas Labiau naudingas, nei nenaudingas Labiau nenaudingas, nei naudingas Nenaudingas

9. Mokytojų ir administratorių patirtis dalyvaujant įvairiuose
konsultaciniuose renginiuose, proc.
46
50
52
53
58
64
80
46
39
36
27
33
19
17
8
11
12
20
9
17
3
Seminarai mokykloje, kurioje dirbate
Konsultacijos, užsiėmimai vidutinėse grupėse (iki 15 žmonių) mokykloje, kurioje
dirbate
Konsultacijos, užsiėmimai mažose grupėse (4-6 žmonės) mokykloje, kurioje dirbate
Konsultacijos, užsiėmimai vidutinėse grupėse (iki 15 žmonių) specialiose įstaigose
Individualios konsultacijos, užsiėmimai mokykloje, kurioje dirbate
Seminarai specialiose įstaigose
14
18
24
26
27
31
46
53
12
49
43
45
54
46
33
70
27
31
28
14
8
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Konsultacijos, užsiėmimai mažose grupėse (4-6 žmonės) kitoje mokykloje
Studijos aukštojoje mokykloje
Individualios konsultacijos, užsiėmimai kitoje mokykloje
Konsultacijos, užsiėmimai mažose grupėse (4-6 žmonės) specialiose įstaigose
Individualios konsultacijos, užsiėmimai specialiose įstaigose
Konsultacijos, užsiėmimai vidutinėse grupėse (iki 15 žmonių) kitoje mokykloje
Seminarai kitoje mokykloje
Dažnai Retai Niekada

10. Mokytojų ir administratorių įvairaus pobūdžio
konsultacinių renginių vertinimas, proc.
47
49
51
54
57
58
59
30
28
40
29
34
26
33
2
5
3
3
2
1
2
8
8
2
7
3
7
2
13
11
3
6
5
8
4
Individualios konsultacijos, užsiėmimai
specialiose įstaigose
Konsultacijos, užsiėmimai mažose grupėse
(4-6 žmonės) specialiose įstaigose
Seminarai specialiose įstaigose
Konsultacijos, užsiėmimai mažose grupėse
(4-6 žmonės) mokykloje, kurioje dirbate
Konsultacijos, užsiėmimai vidutinėse grupėse
(iki 15 žmonių) mokykloje, kurioje dirbate
Individualios konsultacijos, užsiėmimai
mokykloje, kurioje dirbate
Konsultacijos, užsiėmimai vidutinėse grupėse
(iki 15 žmonių) specialiose įstaigose
32
37
39
40
44
46
47
12
49
36
36
43
42
30
1
5
5
2
3
2
2
18
5
9
9
5
4
8
37
4
11
12
5
5
13
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Studijos aukštojoje mokykloje
Seminarai kitoje mokykloje
Konsultacijos, užsiėmimai mažose grupėse
(4-6 žmonės) kitoje mokykloje
Individualios konsultacijos, užsiėmimai kitoje
mokykloje
Seminarai mokykloje, kurioje dirbate
Konsultacijos, užsiėmimai vidutinėse grupėse
(iki 15 žmonių) kitoje mokykloje
specialiose įstaigose
Labiausiai naudingas Labiau naudingas, nei nenaudingas Labiau nenaudingas, nei naudingas
Mažiausiai naudingas Nežinau/negaliu atsakyti

11. Mokytojų ir administratorių patirtis bendraujant su
įvairiais konsultantais, proc.
49
54
58
38
40
33
13
7
9
Mokytojas iš mokyklos, kurioje
dirbate
Labiau patyręs kolega iš kitos
mokyklos
Labiau patyręs kolega iš
mokyklos, kurioje dirbate
32
37
43
43
44
51
41
43
24
11
16
14
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Aukštosios mokyklos dėstytojas
Mokytojas iš kitos mokyklos
Konsultacinės įmonės atstovas
Išorės švietimo ekspertas
Dažnai Retai Niekada

12. Mokytojų ir administratorių įvairių konsultantų
vertinimas, proc.
46
52
53
39
39
40
1
1
1
14
7
6
Aukštosios mokyklos dėstytojas
Labiau patyręs kolega iš
mokyklos, kurioje dirbate
Labiau patyręs kolega iš kitos
mokyklos
32
38
38
41
49
45
45
42
6
5
5
5
13
11
12
12
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Konsultacinės įmonės atstovas
Mokytojas iš mokyklos, kurioje
dirbate
Mokytojas iš kitos mokyklos
Išorės švietimo ekspertas
Labiausiai naudingas Labiau naudingas nei nenaudingas Labiau nenaudingas nei naudingas Mažiausiai naudingas

13. Pagrindinės kompleksinio konsultavimo
tyrimo išvados

14. Lietuvoje nėra bendros, ilgalaikės, nuolatos
finansuojamos konsultantų rengimo sistemos
• Remiantis atlikta reglamentuotų švietimo konsultantų veiklos apžvalga galima teigti, kad
Lietuvoje egzistuoja oficialus konsultavimo paslaugų tinklas, kuris daugiausiai buvo kuriamas
iš viršaus, telkiant aktyvesnius švietimo bendruomenės narius švietimo sistemos pertvarkai
įgyvendinti. 2009 m. galiojantį švietimo konsultanto pažymėjimą turėjo konsultavimo 45 sričių
1348 švietimo konsultantai, kuriuos parengė LR ŠMM įgaliotos institucijos.
• Konsultantų veiklos tikslas – padėti mokyklų vadovams ir mokytojams užtikrinti kokybišką
mokyklos veiklą ir ugdymo kokybę. Daugiausiai galiojantį švietimo konsultanto pažymėjimą
turinčių konsultantų yra didžiausių Lietuvos miestų savivaldybėse. Labiausiai išplėtota
dalykinių konsultacijų pasiūla.
turinčių konsultantų yra didžiausių Lietuvos miestų savivaldybėse. Labiausiai išplėtota
dalykinių konsultacijų pasiūla.
• Darbo organizavimo ir apmokėjimo tvarką nustatančių LR įstatymų, ŠMM dokumentų apžvalga
atskleidė, jog dalis teisės aktų numato konsultavimą bendrojo lavinimo mokyklose tiek kaip
šios paslaugos teikimą, tiek kaip šios paslaugos gavimą.
• Nesant dokumentams, kurie reglamentuotų mokyklos pareigą sudaryti sąlygas vykdyti
konsultacinę veiklą, reglamentuotos konsultanto vykdomos veiklos apmokėjimo tvarkos
kuriamos prielaidos neteisėtiems darbo santykiams derinant mokytojo ir konsultanto funkcijas.
• Tyrimo duomenimis, konsultavimo paslaugų plėtra švietimo sistemoje nebuvo sklandi,
sisteminga, rėmėsi vienkartinėmis projektų iniciatyvomis. Švietimo konsultantai, turintys
galiojantį pažymėjimą, pasibaigus projektams sistemingai konsultacinės veiklos neplėtoja.

15. Vyravusi konsultanto kaip informacijos skleidėjo (perteikėjo) veikla
iš dalies lėmė pakankamai siaurą konsultavimo sampratą švietimo
sistemoje
• Tyrime dalyvavę švietimo ekspertai įvardijo įvairias su konsultantų rengimu ir jų
veikla susijusias problemas susijusias tiek su paslaugos teikėjais, tiek su
vartotojais:
– įvairių projektų, iniciatyvų metu buvo rengiami žinių multiplikatoriai, nebūtinai turintys
atitinkamos konsultantui reikalingos profesinės patirties,
– konsultantų rengimas nesirėmė kokybės kriterijais, neparengta koncepcija ar sistema,
kaip toliau plėtoti savo kaip konsultanto veiklą,
– taip pat konsultantų perteikiama informacija nepritaikyta konkrečiam kontekstui,– taip pat konsultantų perteikiama informacija nepritaikyta konkrečiam kontekstui,
– dalyvavimas konsultacijose grindžiamas ne konkrečiu poreikiu, savanoriškumo principu,
bet formalia prievole.
• Pasak tyrime dalyvavusių švietimo ekspertų, konsultavimui turėtų būti būdingas
– poreikis „iš apačios“,
– abipusis sutarimas,
– individualių problemų sprendimo būdų paieška,
– orientacija į naujoves,
– integralus santykis su kitomis veiklomis,
– tikslingas planavimas,
– konkrečių rezultatų siekimas.

16. Neplėtojant švietimo konsultavimo sistemos, bendrojo lavinimo
mokyklose nesusiformavo pakankamas poreikis švietimo
konsultantų paslaugoms
• Lietuvoje 2005–2010 m. atliktų įvairių socialinių tyrimų apžvalga
leidžia aptarti platesnį konsultavimo veiklų kontekstą.
• Konsultacinių paslaugų požiūriu svarbu yra tai, kad klausiami apie
kvalifikacijos tobulinimo poreikius, kurie yra glaudžiai susiję su
kompetencijų tobulinimu, mokytojai patvirtino,
– kad jiems svarbiausios dalykinės ir metodinės kompetencijos,– kad jiems svarbiausios dalykinės ir metodinės kompetencijos,
– kad jie labiausiai vertina jų mokyklose ir kvalifikacijos tobulinimo centruose
vykstančius renginius,
– kuriuos veda labiau patyręs kolega iš kitos arba savo mokyklos.
• Tyrimai rodo, kad švietimo bendruomenė nėra linkusi greitai keisti
savo prioritetų. Dalykinės žinios ir efektyvūs jų perteikimo būdai yra
pagrindiniai pedagogų prioritetai.

17. Plėtojant švietimo konsultavimo modelius Lietuvoje, turėtų būti panaudojami
sąlyginai išskirtų švietimo konsultantų tinklų žmoniškieji ištekliai: oficialaus,
valstybės institucijų kontroliuojamo švietimo konsultantai ir konsultantai,
veikiantys iš demokratinės švietimo sistemos patirties.
• Tyrimo metu surinkta informacija leidžia išskirti oficialųjį, Švietimo ir mokslo
ministerijos reglamentuotų švietimo konsultantų tinklą bei iš demokratinės švietimo
sistemos patirties Lietuvoje pradėjęs formuotis alternatyvus tinklas, kuriame
daugiausia konsultavimo paslaugas teikia nevyriausybinės organizacijos.
• Galima teigti, jog šiuo metu egzistuoja du konsultavimo etosai: oficialus, valstybės
institucijų kontroliuojamas tinklas, rengiantis „sertifikuotus“ konsultantus ir
formuojantis tam tikras konsultavimo paslaugas, kartu greta egzistuoja iš įvairių
institucijų kontroliuojamas tinklas, rengiantis „sertifikuotus“ konsultantus ir
formuojantis tam tikras konsultavimo paslaugas, kartu greta egzistuoja iš įvairių
iniciatyvų nesertifikuotų konsultantų tinklas.
• Prielaidomis konsultavimo paslaugoms plėtotis įvardyti šie dalykai: poreikis
konsultavimuisi, naudos supratimas, kitoks požiūris į problemų pripažinimą ir
sprendimą, informacijos apie konsultavimo paslaugas sklaida, galimybė pasikviesti
gerą, profesionalų konsultantą, finansavimas, esamos situacijos – oficialių ir
neoficialių konsultantų – integravimas ir formalizavimas.

18. Konsultanto kompetencijos
• Tyrime dalyvavusių švietimo ekspertų ir švietimo
konsultantų nuomone, rengiant švietimo konsultantus turi
būti plėtojamos
– bendrosios (pavyzdžiui, gebėjimai bendrauti, bendradarbiauti,
klausyti, padėti kitiems, mokytis, taip pat pasitikėjimas savimi,klausyti, padėti kitiems, mokytis, taip pat pasitikėjimas savimi,
atjauta, lyderystė ir autoritetas tarp kolegų),
– specialiosios (pavyzdžiui, gebėjimas kurti konstrukcinę sąveikos
aplinką, dirbti su suaugusiais, analitiniai gebėjimai, tikslo
matymas laiko perspektyvoje, psichologinės žinios, tikslinės
grupės ir jos aplinkos išmanymas, konsultavimo metodų
išmanymas, vadybiniai gebėjimai) konsultanto kompetencijos.

19. Plėtojant švietimo konsultavimo sistemą Lietuvoje
rekomenduotina atsižvelgti į užsienio šalių praktiką
• Savivaldybės lygmenyje tikslinga atsižvelgti į analizuotųjų šalių praktiką plėtojant viešąsias konsultacijas,
konsultacijų su ekspertais ir valstybinėmis institucijomis rengimą švietimo politikos įgyvendinimo
klausimais. Nagrinėtose šalyse ypač daug dėmesio skiriama specialisto konsultavimo modelio raiškai,
kuomet savivaldybės gali tikėtis gauti konsultaciją iš šalies, ir įgalinančio konsultavimo modelio raiškai,
kai savivaldybių švietimo administracijos ne tik išsamiai konsultuojamos, bet ir padedama vykdyti
projektus.
• Didelį dėmesį mokyklų lygmenyje derėtų skirti plėtojant konsultavimosi su visais socialiniais partneriais
praktiką, kuri buvo identifikuota visose analizuotose šalyse. Svarstytina galimybė mokykloms pirkti
konsultanto paslaugas iš privačių ir nevyriausybinių organizacijų, kurios galėtų teikti konsultacijas pagal
visus tris konsultacinių paslaugų teikimo modelius – specialisto, įgalinimo ir procesines. Sudaranti
konsultanto paslaugas iš privačių ir nevyriausybinių organizacijų, kurios galėtų teikti konsultacijas pagal
visus tris konsultacinių paslaugų teikimo modelius – specialisto, įgalinimo ir procesines. Sudaranti
galimybes mokyklai gauti konsultanto paslaugas iš savivaldybės, tikslinga skatinti įgalinančio
konsultavimo raišką teikiant informaciją bei priimant sprendimus bendradarbiaujant. Tokiu būdu
savivaldybės padeda mokykloms taip, kad pastarųjų veikla būtų efektyvi.
• Individualiame lygmenyje švietimo konsultavimo praktika nagrinėtose šalyse dažniausiai reiškiasi
formuojant sąlygas procesinio konsultavimo modeliams, kai inicijuojamas konsultacinių mokymų
programų jauniems mokytojams diegimas, siekiant aukščiausio pedagoginio efektyvumo. Stiprinama
kvalifikacijos kėlimo sistema, užtikrinanti teorinių ir praktinių žinių sintezę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
Slovėnijos ir Kanados analizė atskleidė efektyvią ekspertų savanorių grupių veiklą. Ekspertai,
konsultuoja siaurose dalykinėse srityse, taip pat yra skatinamos mokytojų kooperacijos formos tokios
kaip, mokytojų tinklai, mokytojų darbo grupės bei mokyklos-universiteto partnerystė.
• Tikslinga užtikrinti mokinių profesinio ir konsultacinio konsultavimo raišką, dėmesį teikiant konsultantų
kvalifikacijai ir profesionalumui bei plėtoti į konsultacijas orientuotos mokyklos koncepciją.

20. 2.1.2 veikla
Konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelioKonsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio
aprašas
Darbo grupės vadovė - Solveiga Grudienė

21. Darbo grupės uždaviniai
Sukurti schemą/mechanizmą, kuris leistų
Plėtoti konsultacinių paslaugų rinką, jautrią švietimo
subjektų poreikiams ir galimybėms
Konsultavimo Paslaugų ir Pasiūlos Modelio
Aprašas turi tapti pagrindu-gairėmis
formuojant tinkamą terpę konsultavimui(si)
Lietuvos švietimo sistemoje.

22. Mokinių mokymasis yra švietimo lyderių veiklos epicentras.
Mokymąsi remianti lyderystė - galingų ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams,
specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja
savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi.
Švietimo lyderis pirmiausia yra mokymosi lyderis. Lyderystė traktuojama kaip
procesas, o ne padėtis , kurią žmogus gali oficialiai užimti organizacijoje .
LYDERYSTĖ VARDAN MOKYMOSI
Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visuose švietimo
lygmenyse, grindžiami pagarba (žmogui, profesijai, susitarimams), pasitikėjimu,
pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės
sistemą.

23. Švietimo lyderiai turi būti
pasirengę veikti trijose srityse
Vadovavimas
žmonėms
Vadovavimas
mokymuisi žmonėms
Vadovavimas
organizacijoms
mokymuisi

24. Pasirinkdami konceptualų pagrindą kuriamam konsultavimo modeliui,
siekėme, kad jis:
atitiktų bendrą projekto tikslą (sukurti paramos švietimo lyderiams
infrastruktūrą, kuri skatintų iniciatyvių švietimo dalyvių veiklą, leistų
įgyvendinti pažangias idėjas ir naujoves švietimo sistemoje),
Siekiai
atitiktų projekto idėjines nuostatas (besimokančių organizacijų,
tvariosios lyderystės, pasidalintos lyderystės sampratas),
atsižvelgėme į Lietuvos švietimo konsultavimo poreikius,
išryškėjusius projekto rėmuose vykdomo tyrimo metu.

25. Darbo principai
Integruoti gerąją patirtį (remiamės tyrimo medžiaga),
Panaudoti turimą potencialą,Panaudoti turimą potencialą,
Apjungti pajėgas (švietimas, verslas, jaunimas),
Vadovautis ta pačia lyderystės samprata, kurią
akcentuojame,
Kurti konsultuojantis.

26. Konsultavimo(si) vizija
Konsultavimas(is) – partneryste ir abipusiu sutarimu
grįsta pagalba norintiems tobulėti – tiek nuo gero prie
puikaus, tiek susiduriantiems su sunkumais.

27. Ko siekiam
(vizija)
Kas svarbu
(vertybės)
Reputacija
Paklausa
Modelis – kas padaryta
Teisinė bazė
Konsultavimas(is)
(kaip jį suprantam)
Institucionalizavimas
(vertybės)
Procesas
Parengimas
Kompetencija
AtrankaPasiūla
Sritys
Formos
Tapsmas

28. Klausimai, į kuriuos dar reikia atsakyti
Kaip geriausiai atliepti į šiandieninę situaciją
Šiandienos poreikis konsultavimui(si) mokyklose – yra,
tačiau nėra schemos, tradicijos, finansavimo...
Konsultavimo(si) paklausa – kaip ją formuoti?
Ryšys su kitais projektais. Kaip juos stiprinti, apjungti
jėgas, vieniems kitus papildyti?
Finansavimo modelis. Ypač – “pagalbos subjektui”
finansavimo schema.
...

29. Konsultavimo Modelis – apibendrinimas
Mes kuriame ateitį.
Mes dar esame kelyje.
Dirbdami kartu nuveiksime daugiau.

30. 2.1.3 veikla
Konsultantų mokymo programų projektas
Darbo grupės vadovas - dr. Aurimas Juozaitis

31. Konsultantų mokymas
Bendroji
Specializuotos
Numatytos programos:

32. Bendroji konsultantų rengimo programa
Trys moduliai:
Konsultavimo teorija ir praktika.
Konsultanto kompetencijosKonsultanto kompetencijos
Konsultavimas virtualioje
aplinkoje
Konsultavimas lyderystės
kontekste

33. Specializuotos konsultantų rengimo
programos
Penkios programos:
Strateginis planavimasStrateginis planavimas
Viešieji ryšiai ir socialinis dialogas
Ugdymo procesas
Mokyklos finansų valdymas
Mokyklos personalo valdymas

34. Tęstinis mokymasis / reatestacija
Refleksyvumas.
Tolimesnės
tobulinimosi veiklos
Lyderystė vardan
mokymosi
Požiūris į
konsultavimą
Socioekonominės
visuomenės galimybės
Programų struktūra ir realizavimo formos
(konceptualus pagrindimas)
Vertinimas
Tęstinis mokymasis / reatestacija
tobulinimosi veiklos
įvardijimasGebė-
jimų
įsiverti-
nimas
Neforma-
liojo moky-
mosi
modulis
Praktinė
veikla
Grįžtamasis
ryšys apie
profesinę veiklą
Parengtieji
konsultantai
Politikos:nacionalinė
regioninė, institucijos
Kitų projekto darbo
grupių rezultatai

35. Konsultantų mokymo programų struktūra
Bendroji
Specializuotos
Programų apimtys:
206 val.
iki 60 val.

36. Bendroji konsultantų rengimo programa
Programos apimtis 206 val.
Atranka
Konsultavimo teorija ir praktika
6 val.
94 val.Konsultavimo teorija ir praktika
Konsultavimas virtualioje aplinkoje
Konsultavimas lyderystės kontekste
Praktika
Vertinimo dalis
94 val.
16 val.
24 val.
50 val.
16 val.

37. Bendroji konsultantų rengimo programa
(1)
Temos:
Konsultavimo samprata, vizija, vertybės
Konsultavimo teorijos ir modeliaiKonsultavimo teorijos ir modeliai
Konsultavimo procesas
Konsultanto kompetencijos
Andragoginiai konsultanto darbo aspektai
Teigiamo savęs vertinimo ugdymas

38. Bendroji konsultantų rengimo programa
(2)
Temos:
Refleksija ir savivaldus mokymasis
Santykiai su klientuSantykiai su klientu
Sudėtingos konsultavimo situacijos
Konsultavimo metodai
Konsultavimo įgūdžių lavinimas
Konsultavimo lygmenys, kryptys, formos

39. Specializuotos konsultantų rengimo
programos
Programų struktūros dalys:
Naujausių tendencijų apžvalga
Probleminių atvejų analizė
Savarankiškos darbas