1. ATSIGRĘŽKIM Į UOSIUS
Augustė Skačelytė , Aistė Daukaitė
Šepetos Almos Adamkienės pagrindinė
mokykla
Mokytoja Janina Daukienė
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
2. Įvadas
Daug bendraamžių žino,
kad uosis vienas
vertingiausių Lietuvos
medžių. Draugai girdėjo,
kad iš tvirtos uosio
medienos gaminami
baldai, durys, parketas.
Tačiau ir mes, ir mūsų
bendraamžiai šį medį
menkai tepažįsta.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
3. Įvadas
Tyrimo tikslas – Daugiau sužinoti apie uosį.
Tyrimo uždaviniai:
• Mokytis atpažinti paprastąjį uosį, suskaičiuoti jų kiekį Kupiškio
mieste.
• Mokytis nustatyti medžio amžių.
• Išsiaiškinti, kaip paprastasis uosis prisitaiko prie aplinkos sąlygų.
• Sužinoti, kaip uosiukai sodinami, su kuo mišrinami.
• Išsiaiškinti, kuo serga uosis, kas jam kenkia.
• Susipažinti su sodinukų apsaugos priemonėmis.
• Perskaityti apie uosį padavimų.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
4. Tyrimo metodika
Tyrimo vietos: Kepurinės telmologinis draustinis, Kupiškis, Puožgiris
Tyrimo laikas 2011 m. vasara, ruduo, 2012 m. pavasaris
Etapai:
• Literatūros analizė
• Praktiniai darbai
Metodai: literatūros analizė, stebėjimas, skaičiavimas, matavimas.
Uosio pažinimui naudojome šiuos šaltinius:
M. Navasaitis, R. Ozolinčius, D. Smaliukas, J. Balevičienė Lietuvos dendroflora
E. Šimkūnaitė Gyvenimo receptai
Žaliasis pasaulis
www.wikipedia.org/wiki/Uosis
www.wikipedia.org/wiki/Raganos_uosis
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
5. Tyrimo rezultatai
Lietuvoje auga kelios uosio rūšys:
Paprastasis Fraxinus excelsior L. – vienintelis
alyvmedinių šeimos natūraliai augantis medis
Lietuvoje.
Siauralapis Fraxinus augustifolia.
Amerikinis Fraxinus americana
Pensilvaninis Fraxinus pensylvanica
Yra įvairių dekoratyvinių veislių uosių.
Paprastasis uosis siekia 30–40 (45) m aukščio. Lietuvoje aukščiausi: pliusinis uosis
36 m (Mariampolės m. u.) ir Raganos uosis 32 m (Plungės raj. Platelių dvaro
teritorijoje). Uosis sulaukia 200-300 metų amžiaus. Šimto metų amžiaus uosio
kamieno skersmuo 35-37 cm. Laja ovali, platoka (kartais 20 m), reta, ažūrinė.
Jaunų medelių kiaušiniška, vėliau skėtiška. Uosis auga greit, ypač nuo 20 iki 40 metų
amžiaus. Pavieniui dera nuo 15-20 metų, miške nuo 30–40 metų.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
6. Tyrimo rezultatai
Paprastojo uosio žievė- lygi, blyški, pilka,
vėliau stora. Pumpurai juodi. Lapai sudėtiniai,
plunksniški iš 7-13 lapelių. Sužaliuoja gegužės
mėn., vėliau už kitus. Meta lapus spalio pradžioje (po
šalnos) visus iš karto. Žydi prieš sulapojant. Žiedai
smulkūs, be vainiklapių, apdulkinami vėjo. Žiedai gali
būti vienalyčiai (moteriškieji arba vyriškieji) ir dvilyčiai.
Gali būti vienanamiai ir dvinamiai. Dažniausiai
dvinamis, vienais metais ant to paties medžio gali
subręsti moteriški, kitais metais – vyriški žiedai.
Sėklos prinoksta rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.
Ant šakelių išsilaiko per žiemą. Sparnavaisiai krenta
kovą – balandį. Dera kas dveji - treji metai.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
7. Tyrimo rezultatai
Uosio formos
Fenologinės formos. Lietuvoje paprastųjų uosių lapai skleidžiasi gegužės
viduryje. Tačiau intervalas tarp ankstyvųjų ir vėlyvųjų uosių lapų skleidimosi
būna 2–4 savaitės.
Ekologinės formos. Vandeninė – mėgsta drėgnas augavietes. Formuoja
paviršinę – inkarinę šaknų sistemą. Šaknys keroja negiliai, į šonus. Sausuminė
(kalkiamėgė) – mėgstanti sausas augimvietes, turi gerai išvystytą liemeningą
šaknį (kaupia maisto medžiagų atsargą) ir daug atsišakojusių šoninių šaknų.
Fenotipinės formos. Plačiašakė – laja plati, šoninės šakos labai stambios,
liemuo lajoje ryškus. Ovalioji – laja ovali, taisyklinga, šakos vidutinio stambumo.
Šluotinė – liemuo lajoje neryškus, šakos vidutinio stambumo ir smulkios.
Dichotominė – liemenys išsišakoja į dvi dalis, dažniausiai kreivi, šoninės šakos
stambios.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
8. Tyrimo rezultatai
Paprastasis uosis šviesamėgis. Požymiai: ažūriška, medžio
viršūnėje sutelkta laja, greitas sausų šakų numetimas, lygus,
tiesus liemuo.
Jauni medeliai auga ir po tankiu medynu. Didėjant apšvietimui
auga sparčiau.
Dirvožemiui paprastasis uosis pats reikliausias iš visų Lietuvos
miškų medžių. Mėgsta karbonatinius, humusingus, drėgnus,
glėjiškus priemolio dirvožemius.
Uosis atsparus oro taršai, karščiui, užtvindymui, sausrai, dideliam
dirvožemio rūgštingumui.
Atmosferos oro būklės bioindikatoriai – kerpės. Švaraus oro
-uosinė ramalina.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
9. Tyrimo rezultatai
Iš pažiūros sveikas uosis dažnai turi ligos požymius - nekrozės
pažeistus ūglius, šakeles,lapkočius ir kt. Per žvėrių padarytas
žaizdas uosį (paprastąjį ir siauralapį) puola ligos:
• grybinė s (grybas kelmutis Armilaria sp. (šaknis parazituojantis),
Chalara fraxinea – sukelia uosių džiūvimą, kietoji pintis Phellinus
igniarus, Nectria (žievės nekrozę)
• uosių vė žys.
Puožgirio uosiai miršta nuo grybo kelmučio Armilaria sp. Kepurinės
telmologiniame draustinyje ir Kupiškyje uosių mažai ir jie sveiki.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
11. Tyrimo rezultatai
Uosį pažeidžia vabzdžiai ir žvė rys:
Vabzdžiai, dažniausiai lapgraužiai (Chrysomelidae) – 13%
Uosinis karnagraužys Hylesinus crenatus Fohr.
Uosinis sėklagraužys Lignoides enucleator Panz.
Elniniai žvėrys: taurieji elniai, europinės stirnos, briedžiai
Šernai
Uosio sėklomis minta paukščiai ir smulkūs graužikai.
Uosiui kenkia klimato šiltėjimas, gruntinio vandens lygio svyravimai, ozono tarša,
populiacijų svyravimai, medžių stabilumo mažėjimas, gaisrai, stiprūs vėjai ir
sausros.
Tiriamose vietose pastebėjome, kad daugiausiai žalos uosiui padarė taurieji
elniai. Puožgiryje jie nuėdė ūglius, apgraužė medelių žievę.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
12. Tyrimo rezultatai
Apsaugos priemonės:
Mechaninės – plastikiniai, vielos tinklo, medinių tašelių gaubtai
arba aukštos, tvirtos tvoros.
Biologinės - palaikomas optimalus elninių žvėrių skaičius tam
tikrame teritorijos plote arba didinamas tos teritorijos pašarinė
talpa, tam, kad žvėrys galėtų maitintis nejausdami pašarų
trūkumo ir taip minimaliai pažeistų pagrindines medžių rūšis.
Cheminės – repelentai. Sausi medeliai aptepami rudenį, kai
temperatūra ne žemesnė kaip 10⁰C.
Tiriamose vietose nematėme naujai pasodintų medelių sodinukų.
Sužinojome, kad dėl uosių džiūvimo uosiukų šiuo metu
nesodinama visame Kupiškio rajone.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
13. Tyrimo rezultatai
Padavimas apie uosį
Uosis – tikras medžių močios sūnus, ... iš visų geriausias ir
teisingiausias. Iš to gerumo uosis ir pats nukentėjo... Ėjusios keliu
Teisybė ir Neteisybė. Neteisybė apgavo Teisybę ir išviliojo jos abi
akis. Eina akla Teisybė ir užkliudė uosį... Atidavė uosis akis,
padėkojo Teisybė ir nuėjo, o uosis liko aklas...
Juokiasi medžiai, kad uosis akių netekęs, ir klausia, kaip žinosiąs,
kada lapus mesti, kada sprogti. Brolių prašysiąs, tie ir pasakysią.
Medžiai broliai pažadėjo ir netrukus pasakė, kad jau metas lapus
mesti. Uosis paklausė, numetė, nors kiti medžiai dar žaliavo.
Medžiai broliai šaiposi. Atėjo pavasaris, uosis klausia, ar ne metas
sprogti, bet medžiai sako - dar anksti, nors patys jau seniai lapus
išsprogdinę. Užgirdo tuos medžių juokus žmogus ir sugėdino.
Suprato uosis esąs apgautas, beregint išsprogdino lapus...
14. Tyrimo rezultatai
Padavimai apie Raganos uosį
Augo keturi medžiai. Velniūkštis sumanė, jog tie medžiai
turi lapoti vienoje krūvoje. Taip ir padarė. Atsirado
vienas medis, kuris suaugęs kamienais iš keturių.
Negero būdo moteris skarele aprišusi keturis užburtus
medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai
suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Raganos šį uosį
mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios į
tarpinį pasitarimą, prieš skrisdamos į sueigą ant Šatrijos
kalno.
15. Tyrimo rezultatai
Padavimai apie Raganos uosį
Darbšti žemaitijos mergaitė nešė duonos kepalėlį. Piktai raganai ji taip
nepatiko, kad toji suriko ant jos. Mergaitė griuvo, pavirto medžiu į kurį
žiūrint tarsi ir matai ištiestas aukštyn, pagalbos prašančias rankas, prie
kurių gali įžvelgti ir suplotą duonos kepaliuką.
Kaimo moterėlę, beeinančią vėlų vakarą namo, raganos paklaidinusios.
Moterėlė puldinėjusi po dvaro parką įsivaizduodama, kad čia esanti jai
nepažįstama giria. Klaidžiojusi ji, kol pavargusi. Tada prisėdusi prie uosio
pailsėti ir užsnūdusi. Tuo metu ragana griebusi iš jos duonos kepalą ir
jau buvo jį bekandanti, kai užgiedojo gaidžiai... Užpykusi ragana trenkusi į
medį duonos kepalą, kuris gumbu pavirtęs... O medis žmonių pradėtas
Raganos uosiu vadinti.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
16. Tyrimo rezultatai
Padavimai apie Raganos uosį
Darbšti žemaitijos mergaitė nešė duonos kepalėlį. Piktai raganai ji taip
nepatiko, kad toji suriko ant jos. Mergaitė griuvo, pavirto medžiu į kurį
žiūrint tarsi ir matai ištiestas aukštyn, pagalbos prašančias rankas, prie
kurių gali įžvelgti ir suplotą duonos kepaliuką.
Kaimo moterėlę, beeinančią vėlų vakarą namo, raganos paklaidinusios.
Moterėlė puldinėjusi po dvaro parką įsivaizduodama, kad čia esanti jai
nepažįstama giria. Klaidžiojusi ji, kol pavargusi. Tada prisėdusi prie uosio
pailsėti ir užsnūdusi. Tuo metu ragana griebusi iš jos duonos kepalą ir jau
buvo jį bekandanti, kai užgiedojo gaidžiai... Užpykusi ragana trenkusi į medį
duonos kepalą, kuris gumbu pavirtęs... O medis žmonių pradėtas Raganos
uosiu vadinti.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
17. Tyrimo rezultatai
Paprastasis uosis auga Puožgiryje, Kepurinės
telmologiniame draustinyje, Kupiškyje. Daugiausiai jų
radome Puožgiryje. Mažai uosių Kepurinės
telmologiniame draustinyje ir Kupiškio mieste.
Suskaičiavome Kupiškio mieste augančius uosius.
Radome 48 medžius. Sužinojome, kokie yra medžio
amžiaus skaičiavimo būdai. Mokėmės skaičiuoti
naudodami amžiaus
grąžtą ir skaičiuodami kamieno rieves.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
18. Išvados
Atpažinti uosį nesunku iš lajos, kamieno, lapų, sėklasparnių bei
pumpurų.
Nustatyti medžio amžių galima amžiaus matavimo grąžtu ir
skaičiuojant medžio rieves.
Uosis yra reiklus dirvožemiui. Įvairios medžio formos parodo, kaip
gerai jis geba prisitaikyti prie augimo sąlygų.
Naujai sodinama po 4 – 5 tūkst. sodinukų 1 ha. Mišrinama su
ąžuolais, klevais, juodalksniais ir liepomis.
Uosį puola vėžys ir grybinės ligos.
Medžio stabilumui įtakos turi aplinkos veiksniai.
Sodinukams apsaugoti naudojamos biologinės, mechaninės ir
cheminės apsaugos priemonės.
Yra E. Šimkūnaitės užrašytas padavimas apie uosį. Padavimais
apipintas Raganos uosis.
Nacionalinė mokinių ir pedagogų konferencija Mokyklinė aplinkotyra 2012, kovo 19-30 d., Lietuva
