1. Dirvožemis ir jo gyventojai.

2. Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose (nuogulose), veikiamas vandens, oro, organizmų. Paprastai gebantis duoti augalų derlių, pagrindinė žemės ir miškų ūkio gamybos priemonė.

3. Dirvožemio fizinės savybės: Nuo dirvožemio fizinių savybių priklauso, kiek jame susikaupia augalams reikalingų maisto medžiagų ir ar jiems užtenka vandens bei oro.

5. Dirvožemio rūgštingumas: Dirvožemio rūgštingumas – tai dirvožemio gebėjimas neutralizuoti šarminius ir parūgštinti neutraliosios reakcijos druskų tirpalus bei vandenį.

6. Dirvožemio sorbcija Dirvožemio sorbcija – tai dirvožemio galėjimas prisitraukti iš dirvožemio tirpalo įvairias medžiagas ir jas sulaikyti. Skiriamos kelios sorbcijos rūšys: mechaninė, biologinė, fizikinė, cheminė, fizikinė-cheminė.

7. Dirvožemio cheminė sudėtis: Dirvožemis susideda iš mineralinių, organinių ir organinių-mineralinių medžiagų. Mineralinių medžiagų šaltinis – gimtoji uoliena. Organinė medžiaga dirvožemyje yra augalinės ir gyvūninės kilmės. Dėl mineralinių ir organinių tarpusavio sąveikos susidaro sudėtingi organiniai-mineraliniai junginiai. Dirvožemių mineralinė dalis paprastai sudaro 80-90 %2009.04.02, o organinė mažiau negu 10%.

8. Dirvožemio mechaninė sudėtis: Dirvožemio mechaninė sudėtis turi labai didelę reikšmę dirvožemių susidarymui, taip pat dirvožemių naudojimui žemės ūkio gamybai. Nuo mechaninės sudėties priklauso beveik visos dirvožemių fizinės ir fizinės-mechaninės savybės: tankumas, drėgmės imlumas, laidumas vandeniui, oro bei šilumos rėžimai ir kt.

9. Organinė dirvožemio dalis Dirvožemio organinė dalis susideda iš organinių liekanų ir humuso – tamsios spalvos organinių medžiagų, lygiai persunkiančių viršutinę dirvožemio horizonto dalį. Humuso šaltinis yra aukštesniųjų augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų liekanos.

10. Dirvožemio gyvūnai Visą dirvožemio gyvūniją, priklausančią Gyvūnų ( Animalia ) karalystei, pagal jų gyvenimo būdą dirvožemyje galima suskirstyti į tris grupes: geobiontus, kurie visą gyvenimą praleidžia dirvožemyje, geofilus – su dirvožemiu susijusi tik kuri nors jų gyvenimo ar vystymosi stadija ir geoksenus – kurie į dirvožemį patenka atsitiktinai, ar ten atranda prieglobstį). Gyvūnų dydis – nuo kelių mikronų (vienaląsčiai) iki kelių dešimčių centimetrų ( smulkūs graužikai, kurmiai). Pagal dydį jie skirstomi į nano-, mikro-, mezo- ir makrofauną.

15. Pabaiga