Downloaded 28 times
Magnolijūnai
- 1. BOTANIKOS PAGRINDAI MAGNOLIJŪNAI (MAGNOLIOPHYTA) I VU GMFBotanikos ir genetikos katedros lektorius Sigitas Juzėnas
- 2.
- 3. Pagrindinė šių begalo skirtingų augalų jungiamoji grandis yra ypatinga reproduktyvinė struktūra – žiedas (flos, arba anthos). Magnolia – magnolija Salix – gluosnis Festuca – eraičinas SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
- 4. Žiedas – specializuotas,nešakotas, riboto augimo, pakitęs - sutrumpėjusia ašimi ūglis. Tipišku atveju žiedą sudaro žiedsostis ir prie jo prisitvirtinę, tarpusavyje suartėję sterilūs (apyžiedis) ir fertilūs (kuokeliai bei vaislapėliai) elementai. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
- 5. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲPOŽYMIAI ABC žiedo vystymosi modelis (suformuluotas 1991 m. mokslininkų Enrico Coen ir Elliot Meyerowitz) kuokeliai vaislapėliaivainiklapiaitaurėlapiai
- 6. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲPOŽYMIAI ABC žiedo vystymosi modelio pagrindimas
- 7. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲPOŽYMIAI
- 8. Vaislapėlių evoliucinė eilė Vaislapėliaikilę iš archajinių pušūnų makrosporofilų. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
- 10. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲPOŽYMIAI Daugumos magnolijūnų sėklapradžiai su dviem dangalais (išimtys dauguma Poales ir dauguma Asteridae)
- 11. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲPOŽYMIAI Daugumos magnolijūnų sėklapradžiai su dviem dangalais (išimtys dauguma Poales ir dauguma Asteridae)
- 12. Vyriškieji ir moteriškiejigametofitai ir susiformuoja labai greitai, po 2-3 mitotinio mikrosporų ir makrosporų dalinimusi. Jie sudaryti tik iš kelių ląstelių: žiedadulkėse yra vyriški gametofitai iš 2 ląstelių, o sėklapradžiuose yra moteriški gametofitai iš 8 ląstelių (gemalinis maišelis). Gametofitai neturi gametangių SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAISVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
- 13. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲPOŽYMIAI
- 14. Dvigubas apvaisinimas – vienasspermis susilieja su kiaušialąste, kitas – su dviem poliariniais branduoliais. Po apsivaisinimo iš mezginės ir joje esančių sėklapradžių atsiranda vaisius su sėklomis. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
- 15. Dvigubas apvaisinimas – vienasspermis susilieja su kiaušialąste, kitas – su dviem poliariniais branduoliais. Po apsivaisinimo iš mezginės ir joje esančių sėklapradžių atsiranda vaisius su sėklomis. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
- 16. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲPOŽYMIAI Rėtiniai indai su lydinčiosiomis ląstelėmis Trachejos-tikrieji vandens indai
- 17.
- 18. MAGNOLIJŪNŲ EVOLIUCINĖS SĖKMĖSPRIEŽASTYS Glaudūs magnolijūnų saitai su kai kuriais gyvūnais Apdulkinimas – žiedadulkių patekimo ant piestelės purkos procesas.
- 19. MAGNOLIJŪNŲ EVOLIUCINĖS SĖKMĖSPRIEŽASTYS Glaudūs magnolijūnų saitai su kai kuriais gyvūnais 1879 m. vienas žymiausių visų laikų pasaulio1879 m. vienas žymiausių visų laikų pasaulio gamtininkų Čarlzas Darvinasgamtininkų Čarlzas Darvinas savo laiške Dž. Hukeriui (J. D. Hooker) gaubtasėklių augalų liekanų staigų padidėjimą mezozojaus eros kreidos periodo vidurio paleobotaniniuose mėginiuose pavadino “nepakenčiama paslaptimi” (abominable mistery). Charles Robert Darwin, 1809-1882
- 23. 1) žiedai stambūs,pavieniai arba smulkūs, žiedynuose; 2) baltos spalvos, neryškūs; 3) stiprus vaisinis arba rūgimo kvapas; 4) įvairūs mitybiniai kūneliai žiedų dalių paviršiuje; Seniausi apdulkintojai yra vabalai Magnolia – magnolija Daucus – morka Apdulkinimas
- 24. 1) žiedai ryškiaspalviai,paprastai mėlyni ar geltoni; 2) specifiniai ženklai (ornamentas), rodantys nektaro buvimo vietą, dažnai matomi tik ultravioletinėje šviesoje; 3) saldus kvapas; 4) nektarinės vainikėlio vamzdelio viduje. Svarbiausia grupė – plėviasparniai (bitės, kamanės) Taraxacum – kiaulpienė Apdulkinimas UV šviesoje
- 25. 5) sudėtingi priėjimai,verčiantys vabzdį įlįsti ir išlįsti specialiu maršrutu, kad dulkinės ir purkos prisiglaustų prie kūno tam tikrose vietose ir reikalinga tvarka; 6) specialios nutūpimo aikštelės; 7) forma, panaši į pateles. Svarbiausia grupė – plėviasparniai (bitės, kamanės) Lamium – notrelė Apdulkinimas
- 26. 1) žiedų spalvaįvairi (raudona, geltona, mėlyna, violetinė); 2) naktinių drugių apdulkinami žiedai balti; 3) stiprus saldus kvapas, naktinių drugių apdulkinami žiedai kvepia tik po saulėlydžio; 4) giliai esančios nektarinės, pasiekiamos tik drugių. Dažni apdulkintojai yra drugeliai Leucanthemum – baltagalvė Apdulkinimas
- 27. 1) žiedai ryškių,kontrastingų spalvų, dažnai raudoni; 2) žiedai tvirti, dažnai piltuviški; 3) be kvapo; 4) gausus, bet vandeningas nektaras (apie 5 % cukrų). Paukščiai (kolibriai, kai kurios papūgos) apdulkina kai kuriuos tropikinius augalus (Fuchsia, Aloë, Canna, Acacia, kai kurie kaktusai) Eucalyptus – eukaliptas Apdulkinimas
- 28. Šiuolaikinės morfogenetinės vaisiųklasifikacijos pagrindas – vaislapyno, iš kurio atsiranda vaisius, tipas: 1) apokarpiniai; 2) monokarpiniai; 5) lizikarpiniai. 3) sinkarpiniai; 4) parakarpiniai; Vailapynas
- 29. Nesuaugtiniai – apokarpiniaisensu lato Vailapynas monokarpinis
- 30. Vailapynas Suaugtiniai – cenokarpiniaisensu lato sinkarpinis
- 31. Vailapynas Sėklapardžių placentacijos būdai parakarpinislizikarpinissinkarpinis
- 32.
- 33. Po dvigubo apvaisinimo išsėklapradžių išsivysto sėklos, o iš piestelės mezginės išauga vaisius (tikrasis). Kitos žiedų dalys taip pat gali tapti vaisių dalimis. Vaisiai
- 34. Pagal vaislapėlių tarpusavioryšius ir jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į 1) paprastus – susidaro iš vienos mezginės (1 vaislapėlis arba keli suaugę vaislapėliai) Vaisiai kaulavaisis (slyva – Prunus)
- 35. Pagal atsidarymo pobūdįvaisiai skirstomi į 1) atsidarančius; Vaisiai legumen capsula (žirnis – Pisum) (vilnamedis – Gossypium)
- 36. Pagal atsidarymo pobūdįvaisiai skirstomi į 2) Skeltinius (šizokarpiai); Vaisiai (notrelė – Lamium)
- 37. Pagal atsidarymo pobūdįvaisiai skirstomi į 3) uždaruosius Vaisiai achene – šiuo atveju lukštavaisis (saulėgrąža – Helianthus)
- 38. Vaisiai achene – šiuoatveju riešutėlis (viksvuolė – Cyperus) 3) uždaruosius
- 39. Vaisiai Žiedsostis ir hipantijaišauga, virsta spalvingu, sultingu erškėtvaisis. Sudarytas iš sutelktinių achene (riešutėliai) - daugiariešutvaisis (erškėtis – Rosa) 3) uždaruosius
- 40. 1) paprastus –susidaro iš vienos mezginės Vaisiai bacca - uoga Solanum lycopersicum Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
- 41. 1) paprastus –susidaro iš vienos mezginės Vaisiai agurkvaisis
- 42. 1) paprastus –susidaro iš vienos mezginės Vaisiai citrinvaisis (hesperidium)
- 43. Pagal vaislapėlių tarpusavioryšius ir jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į 2) sutelktinius – atsiranda iš kelių laisvų to paties žiedo vaislapėlių Vaisiai sutelktinis daugiakaulavaisius
- 44. Pagal vaislapėlių tarpusavioryšius ir jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į 2) sutelktinius – atsiranda iš kelių laisvų to paties žiedo vaislapėlių Vaisiai daugiariešutvaisius – šiuo atveju fraga
- 45. 3) sudėtinius vaisiusarba vaisynus – susidaro iš tankių žiedynų Ananas – ananasas vaisius - sorozis Vaisiai
- 46. 3) vaisynas –susidaro iš tankių žiedynų Ficus carica (figa) vaisynas - sikonis Vaisiai
- 47. Vaisių tipai (sėklosjuodos). A–E, sultingi neatsidarantys: A, kaulavaisis, 1-sėklis; B, kaulavaisis, 5-sėklis; C, obuolys; D, viršutinė uoga; E, apatinė uoga; F–K, sausi atsidarantys; F, daugiasėklis lapavaisis; G, lapavaisis su 2 sparnuotomis sėklomis; H, šizokarpis; I, ankštis; J, trūkvaisis; K, ankštara; L–P, dėžutės: L, lokulicidinė; M, septicidinė; N, poricidinė; O, cirkumscisinė; P, šizokarpinė; Q–U, sausi neatsidarantys, šalia pavaiduoti jų pjūviai: Q, lukštavaisis iš viršutinės mezginės; R, lukštavaisis iš apatinės mezginės su skristuku; S, grūdvaisis; T, riešutėlis; U, sparnavaisis; V–X, sutelktiniai: V, erškėtvaisis; W, fraga; X, kaulavaisynas; Y & Z, sudėtiniai vaisiai: Y, sikonis;
- 48. Vaisių ir sėklųplitimo (sklaidos) procesas vadinamas diseminacija. Ji vyksta dalyvaujant įvairiems abiotiniams ir biotiniams veiksniams. Vaisių platinimas
- 49. Diasporų platinimas vėju– anemochorija Vaisių platinimas
- 50. Diasporų platinimas, vandeniu –hidrochorija. Cocos – kokospalmė Vaisių platinimas
- 51. Svarbiausi vaisių arsėklų sklaidos biotiniai agentai – gyvūnai. Platinimas gyvūnų pagalba – zoochorija. Žmogus šiais laikais yra vienas efektyviausių platintojų, šis reiškinys vadinamas antropochorija Vaisių platinimas
- 52. Platinimo agentai yralabai įvairūs: žinduoliai, paukščiai, ropliai, žuvys, skruzdėlės, sliekai, moliuskai. Vaisių platinimas
- 53.
- 54. Epizoochorija – pasyvus,maistui nenaudojamų augalų vaisių ar sėklų platinimas. Tokiems augalams būdingi ant įvairių žiedo ar žiedyno dalių susiformavę kabliukai, kuriais jie prisitvirtina prie gyvūnų odos ar plaukų. Kai kurių augalų sėklos prilimpa išskiriamų gleivių dėka. Varnalėšos (Arctium ) kabliški skraistlapiai Vaisių platinimas
- 55. Endozoochorijos atveju augalųvaisiai ir sėklos suėdami, pereina virškinimo traktą ir platinami kartu su ekskrementais. Hipophae – šaltalankis Vaisiai maistingi, sultingi, ryškiaspalviai, malonaus kvapo. Sėklos su kieta luobele. Endozoochorijos agentais dažniausiai būna paukščiai, šikšnosparniai, beždžionės, graužikai, meškos ir kiti plėšrūnai. Vaisių platinimas
- 56. Sinzoochorija – maistuinaudojamų augalų platinimas, kai vaisiai ar sėklos nepatenka į virškinimo traktą. Dažniausi agentai yra skruzdėlės, kurios platina daugelio lapuočių miškuose augančių neaukštų žolių sėklas. Sėkloms būdingos elojosomos – gūbrelių pavidalo prielipai, kuriuose kaupiamos aliejinės medžiagos. Vaisių platinimas
- 57. Sinzoochorijos būdu plinta lazdynoriešutai ir ąžuolo gilės. Šių vaisių forma aptaki, paviršius slidus, todėl paukščiai, voverės ar pelės kartais pameta nešamus vaisius, nesunaudoja jų sukauptų atsargų. Quercus – ąžuolas Vaisių platinimas
- 58. Augalų sėklų sklaidagali vykti ir nedalyvaujant jokiems tarpininkams. Toks diasporų diseminacijos būdas – autochorija Impatiens – sprigė Vaisių platinimas
- 59. Žiedynai Žiedynų sandaros elementai: 1)iš bamblių ir tarpubamblių sudaryta pagrindinė ašis; 2) taip pat iš bamblių ir tarpubamblių sudarytos nešakotos ar šakotos šoninės ašys; 3) šoninių ašių riboto augimo atsišakojimai su viršūniniais žiedais – žiedkočiai; 4) bamblių vietose esantys lapai – pažiedės; 5) žiedai.
- 60. Žiedynų tipai Raceminių žiedynų kiekvienaašis susidaro monopodiškai iš vienos apikalinės meristemos. Raceminių žiedynų viršūniniai žiedai yra patys jauniausi ir pradeda žydėti vėliausiai. Ciminių žiedynų šoninės ašys susidaro simpodiškai iš skirtingų apikalinių meristemų. Ciminių žiedynų viršūniniai žiedai pradeda žydėti patys pirmieji.
- 61.
- 62. Pavieniai žiedai ->žiedai žiedynuose Žiedynai Raceminiai
- 63. Pavieniai žiedai ->žiedai žiedynuose Žiedynai Ciminiai
- 64. http://www.life.illinois.edu/plantbio/digitalflowers/ Žiedo formulė irdiagrama tulpmedis (Liriodendron)
- 65. Žiedo formulė irdiagrama http://www.life.illinois.edu/plantbio/digitalflowers/ arbūzas (Citrullus)
- 66. http://www.life.illinois.edu/plantbio/digitalflowers/ Žiedo formulė irdiagrama notrelė (Lamium)
- 67.
- 68. Gegužraibiniai (Orchidaceae) Plačialapė klumpaitė (Cypripediumcalceolus) Žiedo formulė ir diagrama
- 69. Gegužraibiniai (Orchidaceae) Žiedo formulėir diagrama
- 70. Arabidopsis thaliana mutantųtyrimai Žiedo formulė ir diagrama
- 71. BOTANIKOS PAGRINDAI MAGNOLIJŪNAI (MAGNOLIOPHYTA) II VU GMFBotanikos ir genetikos katedros lektorius Sigitas Juzėnas
- 72. Praeito šimtmečio augalų sistemosemagnolijūnai skirstomi į dvi klases: Magnolijainiai – Magnoliopsida Lelijainiai – Liliopsida SKYRIUS MAGNOLIOPHYTA – MAGNOLIJŪNAI
- 73. SKYRIUS MAGNOLIOPHYTA –MAGNOLIJŪNAI
- 74. Požymis Magnoliopsida Liliopsida GemalasPaprastai su dviem sėklaskiltėmis, kurios sėklos dygimo metu iškyla į dirvos paviršių Paprastai su viena sėklaskilte, kuri sėklos dygimo metu lieka dirvoje Lapai Paprasti arba sudėtiniai, beveik visada su aiškiais lapkočiais ir lapalakščiais Visada paprasti, jų lapkočiai ir lapalakščiai dažniausiai nėra aiškūs Gyslotumas Plunksniškas arba pirštiškas Lygiagretus arba lankiškas Anatominė sandara Ašinėms struktūroms būdingas brazdas ir antrinis storėjimas; apytakos sistema sifonostelės ar eustelės tipo; floema su parenchima; žievė ir šerdis labai aiškios Ašinės struktūros be brazdo, antrinis storėjimas nebūdingas; apytakos sistema ataktostelės tipo; floema be parenchimos;žievė ir šerdis neaiškios Šaknys Pirminė gemalo šaknelė virsta pagrindine šaknimi, nuo kurios išauga šoninės šaknys; vienamečių augalų šaknys liemeninės Pirminė gemalo šaknelė nunyksta, jos vietoje išauga pridėtinės šaknys; vienamečių šaknys kuokštinės Gyvenimo forma Sumedėję augalai arba iš jų neotenijos būdu atsiradusios žolės Žolės arba antrinės kilmės sumedėję augalai Žiedai Dažniausiai penkianariai arba keturnariai, labai retai trinariai Dažniausiai trinariai, labai retai keturnariai arba dvinariai
- 76. Klasė MAGNOLIOPSIDA –MAGNOLIJANIAI 1.23,000 r. Asteraceae, 2.19,500 r. Orchidaceae, 3.18,000 r. Fabaceae. Pasaulyje stambiausios šeimos 1.Asteraceae, 2.Poaceae, 3.Cyperaceae/Rosaceae Lietuvoje stambiausios šeimos
- 77. Laurus nobilis –kilnusis lauramedis (Lauraceae) Visžalis krūmas ar medelis, kilęs iš Juodosios jūros pakrantės Lapai odiški, turi daug eterinių aliejų Vaisius – kaulavaisis !!! Poklasis Magnolijažiedžiai – Magnoliidae O kas yra bacca laurus?
- 78. Poklasis Gvazdikažiedžiai –Caryophyllidae
- 79. Poklasis Gvazdikažiedžiai –Caryophyllidae Caryophyllaceae – gvazdikiniai
- 80. Opuntia – opuncija Cactaceae –kaktusiniai Naudojami gyvatvorėms, pluoštui gauti, baldams, alkoholį gaminti (tekila), vaisiai valgomi. Meksikos herbas Poklasis Gvazdikažiedžiai – Caryophyllidae bacca
- 81. Poklasis Dilenijažiedžiai –Dilleniidae Brassicaceae (sin. Cruciferae) – bastutiniai (sin. kryžmažiedžiai)
- 82. Poklasis Dilenijažiedžiai –Dilleniidae Brassicaceae (sin. Cruciferae) – bastutiniai (sin. kryžmažiedžiai) baltažiedis vairenis (Arabidopsis thaliana)
- 83. Poklasis Erškėčiažiedžiai –Rosidae Fabaceae (sin. Leguminosae) – pupiniai (sin. ankštiniai)
- 84. Poklasis Notreliažiedžiai –Lamiidae Lamiaceae (sin. Labiatae) – notreliniai (sin. lūpažiedžiai) Lamium maculatum – dėmėtoji notrelė
- 85. Poklasis Notreliažiedžiai –Lamiidae Olea europaea – europinis alyvmedis (Oleaceae) Kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Taip pat auginamas Amerikoje, Pietų Afrikoje, Australijoje. Apie 10 metrų aukščio visžalis medis Kaulavaisiuose – alyvuogėse yra 60-70 % aliejų, taip pat baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų
- 86. LelijainiųLelijainių ((=Vienaskil=Vienaskilčiųčių)) ––LiliopsidaLiliopsida ((==MonocotyledoneaeMonocotyledoneae))klasėsklasės poklasiaipoklasiai:: • Triuriažiedžiai (Triurididae) • Arekažiedžiai (=palmės) (Arecidae) • Dumblialaiškiažiedžiai (Alismatidae) • Lelijažiedžiai (Liliidae) • Komelinažiedžiai (Commelinidae) • Aronažiedžiai (Aridae)
- 87. LelijainiųLelijainių ((=Vienaskil=Vienaskilčiųčių)) ––LiliopsidaLiliopsida ((==MonocotyledoneaeMonocotyledoneae))klasėsklasės poklasiaipoklasiai:: • Arekažiedžiai (=palmės) (Arecidae) Datulinis finikas (Phoenix dactylifera) Palmė nykštukė (Chamaerops humilis) seišelinės lodoicės (Lodoicea maldivica) vaisius seišelinės lodoicės (Lodoicea maldivica) vaisius
- 88. Lelijažiedžiai (Liliidae) Poklasiui priklausoapie 34 000 rūšių augalai iš daugiau nei 40 šeimų. Siaurąja prasme traktuojamas lelijažiedžių poklasis atsirado praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasiūlius išskirti du labai didelio Liliidae poklasio mažesnius lelijažiedžių ir komelinažiedžių poklasius. Siauresnės apimties lelijažiedžiams daugiausia priklauso vabzdžių, o komelinažiedžiams (Commelinidae) – vėjo apdulkinami augalai.
- 89. Lelijažiedžiai (Liliidae) Lelijažiedžių įvairovėLietuvoje Gyvenimo formų spektras neįvairus. Dauguma (beveik 90%) yra geofitai.
- 90. Lelijiniai (Liliaceae) Miškinė lelija (Liliummartagon) Lelija (lot. Lilium) – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės svogūninės žolės, turinčios kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus stiebus. Vaisius – dėžutė.
- 91. Gegužraibiniai (Orchidaceae) Antroji pagaldydį gaubtasėklių šeima ( po kokios šeimos?)
- 92.
- 93.
- 94.
- 95.
- 96.
- 97.
- 98.
- 99. Žiedo forma mėgdžiojakamanes patelę, net savo plaukuotumu (Ophrys apifera) Vapsva bando poruotis Pseudokopuliacija (feromonai ir forma)
- 100.
- 101.
- 102.
- 103. Migliniai (Poaceae) (Varpiniai (Gramineae))Žiedynas- varpa Apatinis varpažvynis Viršutinis varpažvynis Viršutinis žiedažvynis Apatinis žiedažvynis
- 104.
- 105.
- 106.
- 107. Migliniai (Poaceae) (Varpiniai (Gramineae)) Paprastasiskvietys (Triticum aestivum) Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė) Vienametis augalas. Tik kelios rūšys yra laukinės, o visos kitos – kultūrinės. Laukinės rūšys auga sausringose stepių ir pusdykumių srityse. Kultūrinės rūšys auginamos beveik visame Žemės rutulyje, tik kai kurios rūšys turi siaurus arealus. Iš visų grūdinių kviečiai yra nuo seno labiausiai paplitusi kultūra. Kviečių grūdai rasti Kaukaze, priešistorinio laikmečio archeologiniuose paminkluose. Šiuo metu yra virš 30 tūkstančių kviečių veislių. Lietuvoje auginamas paprastasis kvietys (Triticum aestivum). Taip pat yra išvestos kelios vietinės derlingos veislės.
- 108. A. Paprastasis kvietys(Triticumaestivum); B. Sėjamasis rugys (Secale cereale); C. Kvietrugys (Triticosecale). http://waynesword.palomar.edu/ecoph12.htm
- 109. Migliniai (Poaceae) (Varpiniai (Gramineae)) Paprastasiskukurūzas (Zea mays) Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos. Vėliau paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Pagal pasėlių plotą kukurūzai užima antrąją vietą pasaulyje po kviečių. Lietuvoje kukurūzai auginami nuo XIX a.. Iš pradžių darželiuose, o nuo 1955 m. kaip pašarinė lauko kultūra.
- 110. LelijainiųLelijainių ((=Vienaskil=Vienaskilčiųčių)) ––LiliopsidaLiliopsida ((==MonocotyledoneaeMonocotyledoneae))klasėsklasės poklasiaipoklasiai::
- 111. Aroniniai (Araceae) Aroninių šeimosarealas Etiopinė kalija (Zantedeschia aethiopica ) Gigantiškasis amorfofalas (Amorphophallus titanum )
- 112.
- 113.
Editor's Notes
- #65 Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
- #66 Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
- #67 Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
- #68 Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
- #69 Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
- #70 Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
- #87 Lelijainių (vienaskilčių) klasė dažniausiai skirstoma į 4–6 poklasius, kuriems priklauso apie 63 000 rūšių augalai, tai sudaro apie 25% visų magnolijūnų.
- #88 Šeimoje yra 202 gentys, apie 2600 rūšių. Turbūt trečia pagal ekonominę naudą gaubtasėklių šeima.
- #89 Poklasiui priklauso apie 34 000 rūšių augalai iš daugiau nei 40 šeimų. Siaurąja prasme traktuojamas lelijažiedžių poklasis atsirado praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasiūlius išskirti du labai didelio Liliidae poklasio mažesnius lelijažiedžių ir komelinažiedžių poklasius. Siauresnės apimties lelijažiedžiams daugiausia priklauso vabzdžių, o komelinažiedžiams (Commelinidae) – vėjo apdulkinami augalai. Lelijažiedžių įvairovė L ietuvoje Mūsų krašte savaime auga 62 rūšių atstovai priklausantys 7 šeimoms (26 lentelė). Gyvenimo formų spektras neįvairus. Dauguma (beveik 90%) yra geofitai. Antra pagal atstovų gausumą gyvenimo forma – hemikriptofitai, būdinga tik maždaug 6% šio poklasio atstovų.
- #90 Poklasiui priklauso apie 34 000 rūšių augalai iš daugiau nei 40 šeimų. Siaurąja prasme traktuojamas lelijažiedžių poklasis atsirado praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasiūlius išskirti du labai didelio Liliidae poklasio mažesnius lelijažiedžių ir komelinažiedžių poklasius. Siauresnės apimties lelijažiedžiams daugiausia priklauso vabzdžių, o komelinažiedžiams (Commelinidae) – vėjo apdulkinami augalai. Lelijažiedžių įvairovė L ietuvoje Mūsų krašte savaime auga 62 rūšių atstovai priklausantys 7 šeimoms (26 lentelė). Gyvenimo formų spektras neįvairus. Dauguma (beveik 90%) yra geofitai. Antra pagal atstovų gausumą gyvenimo forma – hemikriptofitai, būdinga tik maždaug 6% šio poklasio atstovų.
- #91 Lelija (lot. Lilium) – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės svogūninės žolės, turinčios kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus stiebus. Lapai dažniausiai siauri, bekočiai. Žiedai įvairių spalvų ir dydžio, vienų rūšių nusvirę, kitų statūs, sukrauti kekėse ar išaugę pavieniui. Apyžiedžio lapeliuose yra nektarinės. Vaisius – dėžutė. Gentyje yra apie 110 laukinių ir dekoratyvinių rūšių. Lietuvoje natūraliai auga miškinė lelija (Lilium martagon), o kitos rūšys auginamos darželiuose, kapinėse: Raudonoji lelija (Lilium bulbiferum) Baltoji lelija (Lilium candidum) Tigrinė lelija (Lilium lancifolium)
- #92 Šeimai priklauso apie 25 000 rūšių augalų iš 700 genčių. Tai stambiausia lelijainių klasės šeima. Lietuvoje savaime auga 39 rūšių atstovai iš 19 genčių. Paplitę visame pasaulyje, bet didžiausia rūšių įvairovė aptinkama drėgnuose Amerikos ir Azijos atogrąžų miškuose. Gegužraibinių šeimos augalai yra labai įvairios sandaros daugiametės žolės, paplitusios įvairiose augavietėse. Atogrąžose gausu ant medžių kamienų ir šakų augančių epifitų, lianų, epilitų. Vidutinio klimato juostoje visi gegužraibiniai yra dirvožeminiai augalai. Šioje šeimoje yra chlorofilo neturinčių saprotrofų (rusvoji lizduolė – Neottia nidus-avis). Šeimoje yra virš 800 genčių ir virš 25000 rūšių; kasmet aprašoma iki 800 naujų rūšių
- #93 Daugelis gegužraibinių turi šakniastiebius (skiautalūpis – Epipactis), šakniagumbius (gegūnė – Dacthylorhiza), o epifitams būdingos orinės šaknys. Tokios kabančios ore šaknys pasidengusios specifiniu audiniu – velamenu, kurio negyvos tuščiavidurės ląstelės sugeria drėgmę iš oro. Velamenu padengtos orinės atogražų epifitinių orchidinių šaknys
- #95 Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
- #96 Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
- #97 Dažniausiai žiedadulkės būna sulipusios į kamuolėlius, vadinamus polinijomis. Kiekviena polinija turi kotelį ir lipnią pagalvėlę. Purkos yra trys, tačiau funkcionuoja tik dvi. Trečioji purka yra nusileidusi žemiau dulkinių, o jos snapelis išskiria pagalvėlės medžiagas. Polinija, kotelis ir pagalvėlė kartu vadinami polinarijumi. Vabzdys, nutūpęs ant lūpos, siekia nektaro ir paliečia polinarijus, kurie pagalvėlėmis prilimpa prie apdulkintojo kūno. Vabzdžiui skrendant, polinarijų koteliai nulinksta. Vabzdžiui nutūpus ant kito žiedo, polinarijus patenka ant purkos.
- #98 Gegužraibiniams būdingas vaisius – dėžutė, kartais uoga. Šių augalų dulkių pavidalo sėklos yra smulkiausios iš augalų. Viename vaisiuje gali susidaryti iki 74 milijonų sėklų, Lietuvoje augantys gegužraibiniai dėžutėje subrandina iki 100 000 sėklų. Kadangi jos smulkios ir lengvos, jas gerai išnešioja vėjas. Pradinėse raidos stadijose gegužraibinių sėklos endospermo neturi, jų sėklaskiltė labai besiredukavusi, o gemalas menkai išsivystęs. Sėklos sudygsta tik į gemalą įsiskverbus specifiniams grybams simbiontams. Visi gegužraibinių šeimos augalai pradinėse raidos stadijose yra obligatiniai mikotrofai. Sėklos dygsta apie 5–20 metų, tuo metu jų masė padidėja iki dviejų tūkstančių kartų.
- #104 Labai didelė augalų grupė, kurią sudaro apie 500 genčių, apimančių daugiau kaip 6000 rūšių. Lietuvoje – 122 rūšys. Yra daug kultūrinių bei introdukuotų rūšių. Vienmečiai, dvimečiai bei daugiamečiai žoliniai augalai (tik bambukinių stiebai sumedėję). Šaknų sistema kuokštinė. Stiebas stačias, bambliuotas, tarpubambliuose dažniausiai tuščiaviduris. Lapai išsidėstę dvieiliškai; juos sudaro lakštas, makštis ir liežuvėlis. Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė).
- #105 Labai didelė augalų grupė, kurią sudaro apie 500 genčių, apimančių daugiau kaip 6000 rūšių. Lietuvoje – 122 rūšys. Yra daug kultūrinių bei introdukuotų rūšių. Vienmečiai, dvimečiai bei daugiamečiai žoliniai augalai (tik bambukinių stiebai sumedėję). Šaknų sistema kuokštinė. Stiebas stačias, bambliuotas, tarpubambliuose dažniausiai tuščiaviduris. Lapai išsidėstę dvieiliškai; juos sudaro lakštas, makštis ir liežuvėlis. Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė).
- #107 Labai didelė augalų grupė, kurią sudaro apie 500 genčių, apimančių daugiau kaip 6000 rūšių. Lietuvoje – 122 rūšys. Yra daug kultūrinių bei introdukuotų rūšių. Vienmečiai, dvimečiai bei daugiamečiai žoliniai augalai (tik bambukinių stiebai sumedėję). Šaknų sistema kuokštinė. Stiebas stačias, bambliuotas, tarpubambliuose dažniausiai tuščiaviduris. Lapai išsidėstę dvieiliškai; juos sudaro lakštas, makštis ir liežuvėlis. Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė).
- #108 Vienametis augalas. Tik kelios rūšys yra laukinės, o visos kitos – kultūrinės. Laukinės rūšys auga sausringose stepių ir pusdykumių srityse. Kultūrinės rūšys auginamos beveik visame Žemės rutulyje, tik kai kurios rūšys turi siaurus arealus. Iš visų grūdinių kviečiai yra nuo seno labiausiai paplitusi kultūra. Kviečių grūdai rasti Kaukaze, priešistorinio laikmečio archeologiniuose paminkluose. Šiuo metu yra virš 30 tūkstančių kviečių veislių. Lietuvoje auginamas paprastasis kvietys (Triticum aestivum). Taip pat yra išvestos kelios vietinės derlingos veislės.
- #110 Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos. Vėliau paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Pagal pasėlių plotą kukurūzai užima antrąją vietą pasaulyje po kviečių. Lietuvoje kukurūzai auginami nuo XIX a.. Iš pradžių darželiuose, o nuo 1955 m. kaip pašarinė lauko kultūra.
- #111 Lelijainių (vienaskilčių) klasė dažniausiai skirstoma į 4–6 poklasius, kuriems priklauso apie 63 000 rūšių augalai, tai sudaro apie 25% visų magnolijūnų.
- #112 Aroninių šeimos arealas gana platus, šeimoje yra apie 100 genčių ir apie 3,000 rūšių. Nauji duomenys rodo, kad į šią šeimą verta įtraukti ir Lemnaceae šeimą. Daugiamečiai žoliniai augalai su šakniastiebiais. Juos atpažinti galima iš savito žiedo formavimosi. Žiedai glaudžiai susitelkę ant burbuolės, kurią supa apsauginis dengiamasis lapas. Kai kurios rūšys (anturiai ir kalijos) turi dideles ir spalvingas makštis. Daug rūšių auginama kaip dekoratyviniai kambariniai augalai.
- #113 Daugiametis žolinis augalas su storais šliaužiančiais šakniastiebiais. Lapai dideli, širdiški. Papėdlapio vidinė pusė balta, išorinė žalia. Žiedynas – burbuolė trumpa, cilindriška. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisius – raudonos uogos su daug sėklų. Subrendę vaisiai būna gleivėti, todėl prilimpa prie vandeninių paukščių kojų bei plunksnų ir taip išplatinami. Vaisius ir sėklas gali išplatinti ir vandens srovės. Auga pelkėtose vietose, žemapelkėse, juodalksnynuose ir kt.