The document discusses the organization of the human body into compartments and tissues. It begins by describing the three major body cavities - the dorsal cavity, the cranial cavity, and the ventral cavity. It then discusses the different tissue types - epithelial, connective, muscle and nervous tissue. It provides information on the structure and functions of cells and their membranes. The key body tissues and organs are organized into functional compartments to carry out essential processes.
The document summarizes key concepts about cells and tissues from Chapter 3 of the textbook Human Physiology. It describes the structure and functions of cells, organelles, cytoskeleton, membranes, junctions, and the four primary tissue types - epithelial, connective, muscle and nervous tissue. Specifically, it outlines the characteristics of epithelial tissues, which are made of cells held together by junctions that protect internal environments and regulate material exchange. Epithelial tissues include exchange, transporting, ciliated, protective and secretory types.
Plant shoots bend towards light sources due to the plant hormone auxin. Experiments by Charles Darwin, his son Francis Darwin, and later Peter Boysen-Jensen and F.W. Went showed that the shoot tip perceives light and communicates with the rest of the shoot chemically to cause bending. Went eventually isolated the hormone auxin, which causes differential cell growth on the light and dark sides of shoots and roots, resulting in phototropism and gravitropism. Auxin also influences other growth processes like apical dominance, rooting of cuttings, and fruit development. Gibberellins and cytokinins were also later identified as important plant growth hormones.
This document outlines the goals and key concepts regarding protein structure. It discusses the four levels of protein structure - primary, secondary, tertiary, and quaternary. Methods for determining protein structure are also covered, including protein purification techniques like chromatography, electrophoresis, and centrifugation. Protein sequencing methods such as Edman degradation are also summarized. The document provides an overview of protein structure and analysis.
The document provides an overview of amino acids including:
- The goals of learning about amino acid structures, properties, stereochemistry, and relationships between pH and charge.
- The general structure of amino acids including common pKa values and the condensation reaction forming peptide bonds.
- Descriptions of the 20 standard amino acids including their structures, properties in tables and figures.
- Concepts of stereochemistry, chirality, enantiomers, and the chirality and stereochemistry of amino acids.
- Examples of calculations involving amino acid properties like isoelectric points and pH.
- Nomenclature and conventions used in describing peptides and amino acids.
This document provides an overview of key concepts in population ecology. It discusses how populations are characterized by factors like range, dispersion, and density. Population size is determined by birth and death rates, which are influenced by both biotic and abiotic factors. Populations can grow exponentially without constraints but typically experience logistic growth limited by carrying capacity. Life history strategies like r-selected and K-selected influence patterns of reproduction and survivorship. Introduced invasive species sometimes grow rapidly without native controls.
This document provides an overview of animal behavior concepts for an AP Biology course. It discusses why animal behavior is studied from an evolutionary perspective and the types of questions that can be asked, such as proximate and ultimate causes. Innate behaviors like fixed action patterns are contrasted with learned behaviors like imprinting, associative learning, and spatial learning. Social behaviors such as communication, dominance hierarchies, cooperation and altruism are also examined. The document emphasizes that behaviors should increase an animal's fitness through greater survival and reproductive success.
This document describes how to perform a chi-square test to determine if two genes are independently assorting or linked. It explains that for a two-point testcross of a heterozygote individual, you expect a 25% ratio for each of the four possible offspring genotypes if the genes are independent. The chi-square test compares observed vs. expected offspring ratios. It notes that the standard test assumes equal segregation of alleles, which may not always be true.
Biochemistry 304 2014 student edition enzymes and enzyme kineticsmartyynyyte
Enzyme kinetics and the mechanisms of enzyme catalysis are described. Key points include:
1) Enzymes lower the activation energy of biochemical reactions, increasing rates up to billions of times faster than uncatalyzed reactions. This is achieved through various catalytic mechanisms including acid-base, covalent, and metal ion catalysis.
2) Michaelis-Menten kinetics describe enzyme-catalyzed reactions, relating reaction velocity to substrate concentration. The Michaelis constant Km and maximum velocity Vmax are important parameters.
3) Different kinetic approaches like rapid equilibrium and steady state are used to derive rate equations depending on if reaction steps are at equilibrium. Rate equations can be plotted and analyzed to determine
Enzyme kinetics is the study of the chemical reactions that are catalyzed by enzymes. It is important because it provides quantitative analysis of enzyme activity, revealing basic properties of enzymes and catalytic mechanisms. Key concepts in enzyme kinetics include the Michaelis-Menten model and enzyme saturation, which describe the relationship between substrate concentration and reaction rate.
Biochemistry 304 2014 student edition acids, bases and p hmartyynyyte
- The document provides an overview of acids, bases and pH, including the ionization of water, calculation of pH, and the Henderson-Hasselbalch equation. It discusses weak acids and buffers, and how pH affects protein solubility and enzyme function. Sample calculations are provided for determining pH, titration curves, and ionic strength. The key goals are to understand concepts related to acid-base chemistry and calculations involving pH, pKa, and buffering capacity.
The document discusses pH titration curves for different acid-base reactions. It explains that the equivalence point occurs when reactants are mixed in exact proportions according to the balanced chemical equation. The end point is seen by a color change in the indicator. Titration curves show a steep pH change near the equivalence point. Curves are provided for strong acid-strong base, strong acid-weak base, weak acid-strong base, and weak acid-weak base reactions. More complex curves are discussed for reactions producing multiple products.
Division Anthophyta contains flowering plants (angiosperms) which differ from non-flowering seed plants (gymnosperms) in producing flowers and fruits. Angiosperms enclose their ovules within a carpel and after fertilization the ovule develops into a seed within the fruit. Flowers function to protect gametes and aid in pollination and fertilization. A flower typically has four specialized whorls - calyx, corolla, androecium and gynoecium. Floral parts can be described using formulas and diagrams which indicate symmetry, part numbers and relationships.
This document discusses gene interactions and epistasis. It provides several examples of gene interactions that result in ratios other than the expected 9:3:3:1 ratio for dihybrid crosses. These include complementary gene action between two enzymes that produce a product, duplicate gene action where two genes encode redundant enzymes, and different forms of epistasis where one gene is masked by the other. Specific examples discussed include interactions governing pigment production in fruit flies and comb morphology in chickens.
The document provides instructions for determining linkage and mapping distances between genes using three-point crosses. It explains how to identify parental and recombinant classes, determine gene order based on double recombinants, and calculate map distances. For the example three-point cross, the parental classes are identified as calm, five, smooth and dithery, four, grizzled. The double recombinants indicate the gene order is five-calm-smooth. Map distances are calculated as 10 LMU between five and calm loci and 13 LMU between calm and smooth loci.
Phylogenetic trees reconstruct evolutionary relationships by grouping taxa with shared derived characteristics inherited from recent common ancestors. This document discusses methods for building phylogenetic trees, including cladistics which uses shared derived homologies (synapomorphies) to determine relationships. It also examines evidence for the evolutionary relationships of whales. Molecular studies of transposable elements and additional fossil evidence support whales evolving from artiodactyl ancestors, rather than being the sister group to artiodactyls.
This document outlines and provides examples of different phylogenetic tree construction methods, including UPGMA and neighbor joining. UPGMA assumes a constant mutation rate and joins clusters based on average distances. Neighbor joining does not assume a constant rate and finds the tree that best satisfies the four-point criterion of additive distances. The examples demonstrate the step-by-step process of applying these methods to distance matrices to build phylogenetic trees through an iterative clustering approach.
The document describes various aspects of bacterial growth in batch culture. It discusses the different types of cell division used by bacteria, including binary fission, budding, and filamentous growth. It then focuses specifically on binary fission and describes the typical growth phases seen in a bacterial growth curve: lag phase, exponential growth phase, stationary phase, and death phase. It also discusses various methods for measuring and quantifying bacterial growth, including direct counts, viable counts, turbidity measurements, and generating a growth curve by plotting measurements over time. Finally, it covers several environmental factors that can influence bacterial growth rates, such as temperature, pH, water availability, and oxygen levels.
3. Pagrindinė šių be galo skirtingų augalų
jungiamoji grandis yra ypatinga reproduktyvinė
struktūra – žiedas (flos, arba anthos).
Magnolia – magnolija Salix – gluosnis Festuca – eraičinas
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
4. Žiedas – specializuotas, nešakotas, riboto augimo,
pakitęs - sutrumpėjusia ašimi ūglis.
Tipišku atveju žiedą sudaro žiedsostis ir prie jo
prisitvirtinę, tarpusavyje suartėję sterilūs (apyžiedis)
ir fertilūs (kuokeliai bei vaislapėliai) elementai.
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
5. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
ABC žiedo vystymosi modelis
(suformuluotas 1991 m.
mokslininkų Enrico Coen ir Elliot Meyerowitz)
kuokeliai vaislapėliaivainiklapiaitaurėlapiai
10. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
Daugumos magnolijūnų sėklapradžiai su dviem dangalais
(išimtys dauguma Poales ir dauguma Asteridae)
11. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
Daugumos magnolijūnų sėklapradžiai su dviem dangalais
(išimtys dauguma Poales ir dauguma Asteridae)
12. Vyriškieji ir moteriškieji gametofitai ir susiformuoja labai
greitai, po 2-3 mitotinio mikrosporų ir makrosporų
dalinimusi.
Jie sudaryti tik iš kelių ląstelių:
žiedadulkėse yra vyriški gametofitai iš 2 ląstelių,
o sėklapradžiuose yra moteriški gametofitai iš 8 ląstelių
(gemalinis maišelis).
Gametofitai neturi gametangių
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAISVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
14. Dvigubas apvaisinimas –
vienas spermis susilieja su
kiaušialąste, kitas – su
dviem poliariniais
branduoliais.
Po apsivaisinimo iš
mezginės ir joje esančių
sėklapradžių atsiranda
vaisius su sėklomis.
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
15. Dvigubas apvaisinimas –
vienas spermis susilieja su kiaušialąste, kitas – su dviem poliariniais branduoliais.
Po apsivaisinimo iš mezginės ir joje esančių sėklapradžių atsiranda vaisius su sėklomis.
SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJŪNŲ POŽYMIAI
18. MAGNOLIJŪNŲ EVOLIUCINĖS SĖKMĖS PRIEŽASTYS
Glaudūs magnolijūnų saitai su kai kuriais gyvūnais
Apdulkinimas – žiedadulkių patekimo ant piestelės
purkos procesas.
19. MAGNOLIJŪNŲ EVOLIUCINĖS SĖKMĖS PRIEŽASTYS
Glaudūs magnolijūnų saitai su kai kuriais gyvūnais
1879 m. vienas žymiausių visų laikų pasaulio1879 m. vienas žymiausių visų laikų pasaulio
gamtininkų Čarlzas Darvinasgamtininkų Čarlzas Darvinas savo
laiške Dž. Hukeriui (J. D. Hooker)
gaubtasėklių augalų liekanų staigų
padidėjimą mezozojaus eros kreidos
periodo vidurio paleobotaniniuose
mėginiuose pavadino “nepakenčiama
paslaptimi” (abominable mistery).
Charles Robert
Darwin, 1809-1882
20.
21.
22.
23. 1) žiedai stambūs, pavieniai arba smulkūs, žiedynuose;
2) baltos spalvos, neryškūs;
3) stiprus vaisinis arba rūgimo kvapas;
4) įvairūs mitybiniai kūneliai žiedų dalių paviršiuje;
Seniausi apdulkintojai yra vabalai
Magnolia – magnolija Daucus – morka
Apdulkinimas
24. 1) žiedai ryškiaspalviai, paprastai mėlyni ar geltoni;
2) specifiniai ženklai (ornamentas), rodantys nektaro
buvimo vietą, dažnai matomi tik ultravioletinėje šviesoje;
3) saldus kvapas;
4) nektarinės vainikėlio vamzdelio viduje.
Svarbiausia grupė – plėviasparniai (bitės, kamanės)
Taraxacum – kiaulpienė
Apdulkinimas
UV šviesoje
25. 5) sudėtingi priėjimai, verčiantys
vabzdį įlįsti ir išlįsti specialiu
maršrutu, kad dulkinės ir purkos
prisiglaustų prie kūno tam tikrose
vietose ir reikalinga tvarka;
6) specialios nutūpimo aikštelės;
7) forma, panaši į pateles.
Svarbiausia grupė – plėviasparniai (bitės, kamanės)
Lamium – notrelė
Apdulkinimas
26. 1) žiedų spalva įvairi (raudona, geltona, mėlyna, violetinė);
2) naktinių drugių apdulkinami žiedai balti;
3) stiprus saldus kvapas, naktinių drugių apdulkinami žiedai
kvepia tik po saulėlydžio;
4) giliai esančios nektarinės, pasiekiamos tik drugių.
Dažni apdulkintojai yra drugeliai
Leucanthemum –
baltagalvė
Apdulkinimas
27. 1) žiedai ryškių, kontrastingų
spalvų, dažnai raudoni;
2) žiedai tvirti, dažnai piltuviški;
3) be kvapo;
4) gausus, bet vandeningas
nektaras (apie 5 % cukrų).
Paukščiai (kolibriai, kai
kurios papūgos)
apdulkina kai kuriuos
tropikinius augalus
(Fuchsia, Aloë, Canna,
Acacia, kai kurie kaktusai)
Eucalyptus – eukaliptas
Apdulkinimas
28. Šiuolaikinės morfogenetinės vaisių klasifikacijos
pagrindas – vaislapyno, iš kurio atsiranda vaisius, tipas:
1) apokarpiniai;
2) monokarpiniai;
5) lizikarpiniai.
3) sinkarpiniai;
4) parakarpiniai;
Vailapynas
33. Po dvigubo apvaisinimo
iš sėklapradžių išsivysto sėklos,
o iš piestelės mezginės išauga vaisius (tikrasis).
Kitos žiedų dalys taip pat gali tapti vaisių dalimis.
Vaisiai
34. Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės (1 vaislapėlis arba
keli suaugę vaislapėliai)
Vaisiai
kaulavaisis
(slyva – Prunus)
35. Pagal atsidarymo pobūdį vaisiai skirstomi į
1) atsidarančius;
Vaisiai
legumen
capsula
(žirnis – Pisum)
(vilnamedis – Gossypium)
36. Pagal atsidarymo pobūdį vaisiai skirstomi į
2) Skeltinius (šizokarpiai);
Vaisiai
(notrelė – Lamium)
37. Pagal atsidarymo pobūdį vaisiai skirstomi į
3) uždaruosius
Vaisiai
achene – šiuo
atveju lukštavaisis
(saulėgrąža – Helianthus)
39. Vaisiai
Žiedsostis ir hipantija išauga, virsta
spalvingu, sultingu erškėtvaisis.
Sudarytas iš sutelktinių
achene (riešutėliai) -
daugiariešutvaisis
(erškėtis – Rosa)
3) uždaruosius
40. 1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės
Vaisiai
bacca - uoga
Solanum lycopersicum
Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
41. 1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės
Vaisiai
agurkvaisis
42. 1) paprastus – susidaro iš vienos
mezginės
Vaisiai
citrinvaisis (hesperidium)
43. Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
2) sutelktinius – atsiranda iš kelių
laisvų to paties žiedo vaislapėlių
Vaisiai
sutelktinis daugiakaulavaisius
44. Pagal vaislapėlių tarpusavio ryšius ir
jų saitus su kitomis žiedo dalimis vaisiai skirstomi į
2) sutelktinius – atsiranda iš kelių
laisvų to paties žiedo vaislapėlių
Vaisiai
daugiariešutvaisius – šiuo
atveju fraga
45. 3) sudėtinius vaisius arba vaisynus –
susidaro iš tankių žiedynų
Ananas – ananasas
vaisius - sorozis
Vaisiai
46. 3) vaisynas – susidaro iš tankių žiedynų
Ficus carica (figa)
vaisynas - sikonis
Vaisiai
47. Vaisių tipai (sėklos juodos). A–E, sultingi neatsidarantys: A, kaulavaisis, 1-sėklis; B, kaulavaisis, 5-sėklis;
C, obuolys; D, viršutinė uoga; E, apatinė uoga; F–K, sausi atsidarantys; F, daugiasėklis lapavaisis; G,
lapavaisis su 2 sparnuotomis sėklomis; H, šizokarpis; I, ankštis; J, trūkvaisis; K, ankštara; L–P, dėžutės:
L, lokulicidinė; M, septicidinė; N, poricidinė; O, cirkumscisinė; P, šizokarpinė; Q–U, sausi neatsidarantys,
šalia pavaiduoti jų pjūviai: Q, lukštavaisis iš viršutinės mezginės; R, lukštavaisis iš apatinės mezginės su
skristuku; S, grūdvaisis; T, riešutėlis; U, sparnavaisis; V–X, sutelktiniai: V, erškėtvaisis; W, fraga; X,
kaulavaisynas; Y & Z, sudėtiniai vaisiai: Y, sikonis;
48. Vaisių ir sėklų plitimo (sklaidos) procesas
vadinamas diseminacija.
Ji vyksta dalyvaujant įvairiems abiotiniams ir
biotiniams veiksniams.
Vaisių platinimas
51. Svarbiausi vaisių ar sėklų sklaidos biotiniai agentai –
gyvūnai. Platinimas gyvūnų pagalba – zoochorija.
Žmogus šiais laikais yra vienas efektyviausių platintojų,
šis reiškinys vadinamas antropochorija
Vaisių platinimas
52. Platinimo agentai yra labai įvairūs:
žinduoliai, paukščiai, ropliai, žuvys, skruzdėlės, sliekai, moliuskai.
Vaisių platinimas
54. Epizoochorija – pasyvus, maistui nenaudojamų augalų
vaisių ar sėklų platinimas.
Tokiems augalams būdingi ant įvairių žiedo ar žiedyno
dalių susiformavę kabliukai, kuriais jie prisitvirtina prie
gyvūnų odos ar plaukų.
Kai kurių augalų sėklos prilimpa išskiriamų gleivių dėka.
Varnalėšos (Arctium )
kabliški skraistlapiai
Vaisių platinimas
55. Endozoochorijos atveju augalų vaisiai ir sėklos suėdami,
pereina virškinimo traktą ir platinami kartu su ekskrementais.
Hipophae –
šaltalankis
Vaisiai maistingi, sultingi,
ryškiaspalviai, malonaus kvapo.
Sėklos su kieta luobele.
Endozoochorijos agentais
dažniausiai būna
paukščiai, šikšnosparniai,
beždžionės, graužikai,
meškos ir kiti plėšrūnai.
Vaisių platinimas
56. Sinzoochorija – maistui naudojamų augalų platinimas,
kai vaisiai ar sėklos nepatenka į virškinimo traktą.
Dažniausi agentai yra skruzdėlės, kurios platina daugelio
lapuočių miškuose augančių neaukštų žolių sėklas.
Sėkloms būdingos
elojosomos – gūbrelių
pavidalo prielipai,
kuriuose kaupiamos
aliejinės medžiagos.
Vaisių platinimas
57. Sinzoochorijos būdu
plinta lazdyno riešutai ir
ąžuolo gilės.
Šių vaisių forma aptaki,
paviršius slidus,
todėl paukščiai, voverės ar
pelės kartais pameta
nešamus vaisius,
nesunaudoja jų sukauptų
atsargų.
Quercus – ąžuolas
Vaisių platinimas
58. Augalų sėklų sklaida gali vykti ir nedalyvaujant
jokiems tarpininkams.
Toks diasporų diseminacijos būdas – autochorija
Impatiens – sprigė
Vaisių platinimas
59. Žiedynai
Žiedynų sandaros elementai:
1) iš bamblių ir tarpubamblių
sudaryta pagrindinė ašis;
2) taip pat iš bamblių ir tarpubamblių
sudarytos nešakotos ar šakotos
šoninės ašys;
3) šoninių ašių riboto augimo
atsišakojimai su viršūniniais žiedais –
žiedkočiai;
4) bamblių vietose esantys lapai –
pažiedės;
5) žiedai.
60. Žiedynų tipai
Raceminių žiedynų
kiekviena ašis susidaro
monopodiškai iš vienos
apikalinės meristemos.
Raceminių žiedynų viršūniniai
žiedai yra patys jauniausi ir
pradeda žydėti vėliausiai.
Ciminių žiedynų šoninės
ašys susidaro simpodiškai iš
skirtingų apikalinių
meristemų.
Ciminių žiedynų viršūniniai
žiedai pradeda žydėti patys
pirmieji.
72. Praeito šimtmečio augalų
sistemose magnolijūnai
skirstomi į dvi klases:
Magnolijainiai –
Magnoliopsida
Lelijainiai –
Liliopsida
SKYRIUS MAGNOLIOPHYTA – MAGNOLIJŪNAI
74. Požymis Magnoliopsida Liliopsida
Gemalas Paprastai su dviem sėklaskiltėmis,
kurios sėklos dygimo metu iškyla į
dirvos paviršių
Paprastai su viena sėklaskilte, kuri
sėklos dygimo metu lieka dirvoje
Lapai Paprasti arba sudėtiniai, beveik visada
su aiškiais lapkočiais ir lapalakščiais
Visada paprasti, jų lapkočiai ir
lapalakščiai dažniausiai nėra aiškūs
Gyslotumas Plunksniškas arba pirštiškas Lygiagretus arba lankiškas
Anatominė
sandara
Ašinėms struktūroms būdingas brazdas
ir antrinis storėjimas; apytakos sistema
sifonostelės ar eustelės tipo; floema su
parenchima; žievė ir šerdis labai aiškios
Ašinės struktūros be brazdo, antrinis
storėjimas nebūdingas; apytakos
sistema ataktostelės tipo; floema be
parenchimos;žievė ir šerdis neaiškios
Šaknys Pirminė gemalo šaknelė virsta
pagrindine šaknimi, nuo kurios išauga
šoninės šaknys; vienamečių augalų
šaknys liemeninės
Pirminė gemalo šaknelė nunyksta,
jos vietoje išauga pridėtinės šaknys;
vienamečių šaknys kuokštinės
Gyvenimo
forma
Sumedėję augalai arba iš jų neotenijos
būdu atsiradusios žolės
Žolės arba antrinės kilmės sumedėję
augalai
Žiedai Dažniausiai penkianariai arba
keturnariai, labai retai trinariai
Dažniausiai trinariai, labai retai
keturnariai arba dvinariai
75.
76. Klasė MAGNOLIOPSIDA – MAGNOLIJANIAI
1.23,000 r. Asteraceae,
2.19,500 r. Orchidaceae,
3.18,000 r. Fabaceae.
Pasaulyje stambiausios šeimos
1.Asteraceae,
2.Poaceae,
3.Cyperaceae/Rosaceae
Lietuvoje stambiausios šeimos
77. Laurus nobilis – kilnusis lauramedis (Lauraceae)
Visžalis krūmas ar
medelis, kilęs iš
Juodosios jūros
pakrantės
Lapai odiški, turi daug
eterinių aliejų
Vaisius – kaulavaisis !!!
Poklasis Magnolijažiedžiai – Magnoliidae
O kas yra bacca laurus?
85. Poklasis Notreliažiedžiai – Lamiidae
Olea europaea – europinis alyvmedis (Oleaceae)
Kilęs iš Viduržemio jūros regiono.
Taip pat auginamas Amerikoje,
Pietų Afrikoje, Australijoje.
Apie 10 metrų aukščio
visžalis medis
Kaulavaisiuose –
alyvuogėse yra 60-70 %
aliejų, taip pat baltymų,
angliavandenių,
vitaminų, mineralinių
medžiagų
88. Lelijažiedžiai (Liliidae)
Poklasiui priklauso apie 34 000 rūšių augalai iš daugiau nei 40 šeimų.
Siaurąja prasme traktuojamas lelijažiedžių poklasis atsirado praeito amžiaus
septintajame dešimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasiūlius išskirti du labai
didelio Liliidae poklasio mažesnius lelijažiedžių ir komelinažiedžių poklasius.
Siauresnės apimties lelijažiedžiams daugiausia priklauso vabzdžių, o
komelinažiedžiams (Commelinidae) – vėjo apdulkinami augalai.
90. Lelijiniai (Liliaceae)
Miškinė lelija
(Lilium martagon)
Lelija (lot. Lilium) – lelijinių (Liliaceae)
šeimos augalų gentis, kuriai priklauso
daugiametės svogūninės žolės, turinčios
kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus
stiebus. Vaisius – dėžutė.
107. Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))
Paprastasis kvietys
(Triticum aestivum)
Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė)
Vienametis augalas. Tik kelios rūšys yra
laukinės, o visos kitos – kultūrinės.
Laukinės rūšys auga sausringose stepių ir
pusdykumių srityse. Kultūrinės rūšys
auginamos beveik visame Žemės rutulyje,
tik kai kurios rūšys turi siaurus arealus.
Iš visų grūdinių kviečiai yra nuo seno
labiausiai paplitusi kultūra. Kviečių grūdai
rasti Kaukaze, priešistorinio laikmečio
archeologiniuose paminkluose.
Šiuo metu yra virš 30 tūkstančių kviečių
veislių. Lietuvoje auginamas paprastasis
kvietys (Triticum aestivum). Taip pat yra
išvestos kelios vietinės derlingos veislės.
108. A. Paprastasis kvietys(Triticum aestivum); B. Sėjamasis rugys
(Secale cereale); C. Kvietrugys (Triticosecale).
http://waynesword.palomar.edu/ecoph12.htm
109. Migliniai (Poaceae)
(Varpiniai (Gramineae))
Paprastasis kukurūzas
(Zea mays)
Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos. Vėliau
paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje.
Pagal pasėlių plotą kukurūzai užima
antrąją vietą pasaulyje po kviečių.
Lietuvoje kukurūzai auginami nuo XIX a.. Iš
pradžių darželiuose, o nuo 1955 m. kaip
pašarinė lauko kultūra.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Lelijainių (vienaskilčių) klasė dažniausiai skirstoma į 4–6 poklasius, kuriems priklauso
apie 63 000 rūšių augalai, tai sudaro apie 25% visų magnolijūnų.
Šeimoje yra 202 gentys, apie 2600 rūšių. Turbūt trečia pagal ekonominę naudą gaubtasėklių šeima.
Poklasiui priklauso apie 34 000 rūšių augalai iš daugiau nei 40 šeimų. Siaurąja
prasme traktuojamas lelijažiedžių poklasis atsirado praeito amžiaus septintajame
dešimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasiūlius išskirti du labai didelio Liliidae
poklasio mažesnius lelijažiedžių ir komelinažiedžių poklasius. Siauresnės apimties
lelijažiedžiams daugiausia priklauso vabzdžių, o komelinažiedžiams (Commelinidae) –
vėjo apdulkinami augalai. Lelijažiedžių įvairovė L ietuvoje
Mūsų krašte savaime auga 62 rūšių atstovai priklausantys 7 šeimoms (26 lentelė).
Gyvenimo formų spektras neįvairus. Dauguma (beveik 90%) yra geofitai. Antra pagal
atstovų gausumą gyvenimo forma – hemikriptofitai, būdinga tik maždaug 6% šio
poklasio atstovų.
Poklasiui priklauso apie 34 000 rūšių augalai iš daugiau nei 40 šeimų. Siaurąja
prasme traktuojamas lelijažiedžių poklasis atsirado praeito amžiaus septintajame
dešimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasiūlius išskirti du labai didelio Liliidae
poklasio mažesnius lelijažiedžių ir komelinažiedžių poklasius. Siauresnės apimties
lelijažiedžiams daugiausia priklauso vabzdžių, o komelinažiedžiams (Commelinidae) –
vėjo apdulkinami augalai. Lelijažiedžių įvairovė L ietuvoje
Mūsų krašte savaime auga 62 rūšių atstovai priklausantys 7 šeimoms (26 lentelė).
Gyvenimo formų spektras neįvairus. Dauguma (beveik 90%) yra geofitai. Antra pagal
atstovų gausumą gyvenimo forma – hemikriptofitai, būdinga tik maždaug 6% šio
poklasio atstovų.
Lelija (lot. Lilium) – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės svogūninės žolės, turinčios kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus stiebus. Lapai dažniausiai siauri, bekočiai. Žiedai įvairių spalvų ir dydžio, vienų rūšių nusvirę, kitų statūs, sukrauti kekėse ar išaugę pavieniui. Apyžiedžio lapeliuose yra nektarinės. Vaisius – dėžutė.
Gentyje yra apie 110 laukinių ir dekoratyvinių rūšių. Lietuvoje natūraliai auga miškinė lelija (Lilium martagon), o kitos rūšys auginamos darželiuose, kapinėse:
Raudonoji lelija (Lilium bulbiferum)
Baltoji lelija (Lilium candidum)
Tigrinė lelija (Lilium lancifolium)
Šeimai priklauso apie 25 000 rūšių augalų iš 700 genčių. Tai stambiausia lelijainių
klasės šeima. Lietuvoje savaime auga 39 rūšių atstovai iš 19 genčių. Paplitę visame
pasaulyje, bet didžiausia rūšių įvairovė aptinkama drėgnuose Amerikos ir Azijos
atogrąžų miškuose. Gegužraibinių šeimos augalai yra labai įvairios sandaros daugiametės žolės, paplitusios
įvairiose augavietėse. Atogrąžose gausu ant medžių kamienų ir šakų augančių
epifitų, lianų, epilitų. Vidutinio klimato juostoje visi gegužraibiniai yra dirvožeminiai
augalai. Šioje šeimoje yra chlorofilo neturinčių saprotrofų (rusvoji lizduolė – Neottia
nidus-avis). Šeimoje yra virš 800 genčių ir virš 25000 rūšių; kasmet aprašoma iki 800 naujų rūšių
Daugelis gegužraibinių turi šakniastiebius (skiautalūpis – Epipactis), šakniagumbius
(gegūnė – Dacthylorhiza), o epifitams būdingos orinės šaknys. Tokios
kabančios ore šaknys pasidengusios specifiniu audiniu – velamenu, kurio negyvos
tuščiavidurės ląstelės sugeria drėgmę iš oro.
Velamenu padengtos orinės atogražų epifitinių orchidinių šaknys
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Taip pat lelijažiedžių poklasyje pasitaiko hidrofitų ir saprotrofų. Visi
saprotrofai – nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), belapė antbarzdė (Epipogium
aphyllum) ir rusvoji lizduolė – priklauso gegužraibinių šeimai.
Dažniausiai žiedadulkės būna sulipusios į
kamuolėlius, vadinamus polinijomis. Kiekviena polinija turi kotelį ir lipnią pagalvėlę.
Purkos yra trys, tačiau funkcionuoja tik dvi. Trečioji purka yra nusileidusi žemiau
dulkinių, o jos snapelis išskiria pagalvėlės medžiagas. Polinija, kotelis ir pagalvėlė
kartu vadinami polinarijumi. Vabzdys, nutūpęs ant lūpos, siekia nektaro ir paliečia
polinarijus, kurie pagalvėlėmis prilimpa prie apdulkintojo kūno. Vabzdžiui skrendant,
polinarijų koteliai nulinksta. Vabzdžiui nutūpus ant kito žiedo, polinarijus patenka ant
purkos.
Gegužraibiniams būdingas vaisius – dėžutė, kartais uoga. Šių augalų dulkių
pavidalo sėklos yra smulkiausios iš augalų. Viename vaisiuje gali susidaryti iki 74
milijonų sėklų, Lietuvoje augantys gegužraibiniai dėžutėje subrandina iki 100 000
sėklų. Kadangi jos smulkios ir lengvos, jas gerai išnešioja vėjas. Pradinėse raidos
stadijose gegužraibinių sėklos endospermo neturi, jų sėklaskiltė labai besiredukavusi,
o gemalas menkai išsivystęs. Sėklos sudygsta tik į gemalą įsiskverbus specifiniams
grybams simbiontams. Visi gegužraibinių šeimos augalai pradinėse raidos stadijose
yra obligatiniai mikotrofai. Sėklos dygsta apie 5–20 metų, tuo metu jų masė padidėja
iki dviejų tūkstančių kartų.
Labai didelė augalų grupė, kurią sudaro apie 500 genčių, apimančių daugiau kaip 6000 rūšių. Lietuvoje – 122 rūšys. Yra daug kultūrinių bei introdukuotų rūšių. Vienmečiai, dvimečiai bei daugiamečiai žoliniai augalai (tik bambukinių stiebai sumedėję). Šaknų sistema kuokštinė. Stiebas stačias, bambliuotas, tarpubambliuose dažniausiai tuščiaviduris. Lapai išsidėstę dvieiliškai; juos sudaro lakštas, makštis ir liežuvėlis. Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė).
Labai didelė augalų grupė, kurią sudaro apie 500 genčių, apimančių daugiau kaip 6000 rūšių. Lietuvoje – 122 rūšys. Yra daug kultūrinių bei introdukuotų rūšių. Vienmečiai, dvimečiai bei daugiamečiai žoliniai augalai (tik bambukinių stiebai sumedėję). Šaknų sistema kuokštinė. Stiebas stačias, bambliuotas, tarpubambliuose dažniausiai tuščiaviduris. Lapai išsidėstę dvieiliškai; juos sudaro lakštas, makštis ir liežuvėlis. Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė).
Labai didelė augalų grupė, kurią sudaro apie 500 genčių, apimančių daugiau kaip 6000 rūšių. Lietuvoje – 122 rūšys. Yra daug kultūrinių bei introdukuotų rūšių. Vienmečiai, dvimečiai bei daugiamečiai žoliniai augalai (tik bambukinių stiebai sumedėję). Šaknų sistema kuokštinė. Stiebas stačias, bambliuotas, tarpubambliuose dažniausiai tuščiaviduris. Lapai išsidėstę dvieiliškai; juos sudaro lakštas, makštis ir liežuvėlis. Žiedai susitelkę į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė).
Vienametis augalas. Tik kelios rūšys yra laukinės, o visos kitos – kultūrinės. Laukinės rūšys auga sausringose stepių ir pusdykumių srityse. Kultūrinės rūšys auginamos beveik visame Žemės rutulyje, tik kai kurios rūšys turi siaurus arealus.
Iš visų grūdinių kviečiai yra nuo seno labiausiai paplitusi kultūra. Kviečių grūdai rasti Kaukaze, priešistorinio laikmečio archeologiniuose paminkluose.
Šiuo metu yra virš 30 tūkstančių kviečių veislių. Lietuvoje auginamas paprastasis kvietys (Triticum aestivum). Taip pat yra išvestos kelios vietinės derlingos veislės.
Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos. Vėliau paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Pagal pasėlių plotą kukurūzai užima antrąją vietą pasaulyje po kviečių.
Lietuvoje kukurūzai auginami nuo XIX a.. Iš pradžių darželiuose, o nuo 1955 m. kaip pašarinė lauko kultūra.
Lelijainių (vienaskilčių) klasė dažniausiai skirstoma į 4–6 poklasius, kuriems priklauso
apie 63 000 rūšių augalai, tai sudaro apie 25% visų magnolijūnų.
Aroninių šeimos arealas gana platus, šeimoje yra apie 100 genčių ir apie 3,000 rūšių. Nauji duomenys rodo, kad į šią šeimą verta įtraukti ir Lemnaceae šeimą. Daugiamečiai žoliniai augalai su šakniastiebiais.
Juos atpažinti galima iš savito žiedo formavimosi. Žiedai glaudžiai susitelkę ant burbuolės, kurią supa apsauginis dengiamasis lapas. Kai kurios rūšys (anturiai ir kalijos) turi dideles ir spalvingas makštis.
Daug rūšių auginama kaip dekoratyviniai kambariniai augalai.
Daugiametis žolinis augalas su storais šliaužiančiais šakniastiebiais.
Lapai dideli, širdiški. Papėdlapio vidinė pusė balta, išorinė žalia.
Žiedynas – burbuolė trumpa, cilindriška. Žydi gegužės-birželio mėn.
Vaisius – raudonos uogos su daug sėklų. Subrendę vaisiai būna gleivėti, todėl prilimpa prie vandeninių paukščių kojų bei plunksnų ir taip išplatinami. Vaisius ir sėklas gali išplatinti ir vandens srovės.
Auga pelkėtose vietose, žemapelkėse, juodalksnynuose ir kt.