Šakių raj. Gelgaudiškių mokyklos pristatymas ("Kūrybinės partnerystės 2013-2014)

2. APIE MŪSŲ MOKYKLĄ
 Gelgaudiškio vidurinė mokykla yra viena seniausių Zanavykijoje.
 2013 - 2014 mokykloje mokosi 281 mokinys Yra 16 klasių komplektų.
 Mokykloje dirba 35 pedagogai (31 mokytojai, 4 darbuotojai teikia mokiniams
pagalbą– 1 socialinė pedagogė, 1 specialioji pedagogė- logopedė, mokytojo
padėjėja, bibliotekininkė).
 2007 m. mokykla renovuota. Turime vieną geriausių rajone sporto salių, aktų salę,
visi kabinetai kompiuterizuoti, yra prieiga prie interneto.
 Kasmet nemažai moksleivių pelno prizines (I-III) vietas tarptautiniuose, šalies ir
rajono konkursuose bei olimpiadose (matematikos, biologijos, fizikos, chemijos ir
kt.)
 Mokykloje yra stiprios savivaldos institucijos: mokyklos taryba; mokinių taryba;
mokytojų taryba; mokytojų metodinė taryba; metodinės dalykinės grupės; jaunimo
organizacija „TAKAS“.
 Mokykla aktyviai dalyvauja tarptautiniuose jaunimo mainų ir respublikos
projektuose (Mokinių savivaldos stiprinimas, Mokslo ir technologijų
populiarinimas, Kūrybinės partnerystės ir kt.).
 Gražūs mokyklos tradiciniai renginiai.
 2011 m. mokykla gerai įvertinta išorės audito.

3. Projektą mokykloje kuruojanti
mokytoja
RITA MURAUSKIENĖ
Projektą administruojantis mokyklos
vadovas
LILIJA ŪSIENĖ

4. TRETIEJI METAI

5. Vilniaus universitete baigė Kultūros istorijos
ir antropologijos bei Paveldosaugos studijas.
Šiuo metu dirba VšĮ „Menų spaustuvė“
tarptautinių projektų koordinatore.
Atsakinga už užsienio rezidentų programą,
Europos savanorių tarnybos programą ir
festivalio „Naujasis Cirko Savaitgalis“
organizavimą. Kiekvienais metais prisideda
prie festivalio „Naujasis Baltijos Šokis“
vadybinės grupės, kurioje yra atsakinga už
tarptautinių trupių koordinavimą.

6. 7 a

7. Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją,
aktorius ir šokėjas, jogos instruktorius,
dalyvauja įvairiuose šiuolaikinio šokio,
teatro ir kino bei socialiniuose projektuose
Lietuvoje ir užsienyje. Tomas mūsų
mokykloje dirbs su 7 a klase ir įgyvendins
projektą „Mokytis ir kurti per judesį,
vaidybą ir repą“. Projekto veikla bus
integruojama į lietuvių kalbos ir tikybos
mokomųjų dalykų turinį.

8.  TYRINĖJIMO SRITIS
Mokinių bendradarbiavimo skatinimas, sukuriant
kūrybinę aplinką.
 PROJEKTO IDĖJA
Naudojant kūrybinės raiškos priemones (repą,
vaidybą ir kt.) padėti mokiniams įvertinti savo ir
klasės draugų gebėjimus.
PROJEKTO TIKSLAS
Atskleisti kiekvieno vaiko gebėjimus, gerąsias savybes,
pritaikant šokio, vaidybos praktiką lietuvių kalbos ir
dorinio ugdymo pamokose.

9. Dalyvaujantys mokytojai
 Rimutė Jievaitienė (lietuvių kalba);
 Romalda Stankevičienė (rusų kalba, 7 a
klasės vadovė);
 Vilma Sluoksnaitienė (tikyba).

10.  UGDYMO IŠŠŪKIAI
Ar kūrybinė veikla gali padėti mokiniams bendrauti,
atrasti save iš naujo, įvertinti savo ir klasės draugų
gebėjimus.
 PROBLEM ATIKA
Planuojama ugdyti bendradarbiavimo gebėjimus,
nes šioje klasėje jų stinga. Mokiniai nenoriai
skirstosi į grupes, turi iš anksčiau nusistačiusias
pozicijas klasės draugų atžvilgiu.

11. Projekto veiklos
 Projekte dalyvavo 7 a klasės mokiniai, klasės auklėtoja, lietuvių k. ir dorinio
ugdymo mokytojos.
 Projekto metu buvo integruojami lietuvių k. ir dorinio ugdymo dalykai su
šokiu, repavimu, teatrine veikla. Mokiniai skaitė knygas, rengė jų
pristatymus, iliustracijas, apibūdinimus, atliko kūrybiškas teksto suvokimo
užduotis. Perskaičius knygas, buvo atrinktos svarbiausios žmogiškosios
vertybės.
 Mokiniai analizavimo ir interpretavo skaitomus kūrinius, kūrė tekstus
repavimui, kurie taip pat buvo spektaklio dalimi;
 Mokiniai sukūrė flashmob‘ą, kuris buvo kvietimas į galutinį projekto
pristatymo renginį, bei tapo spektaklio dalimi.
 Projekto pabaigoje buvo sukurtas ir parodytas mokyklos bendruomenei
spektaklis, paremtas skaitytų kūrinių interpretacijomis, bei veikėjų
aktualizavimu šioms dienoms. Tai šiuolaikine M. Valančiaus „Palangos
Juzės” bei E. Porter „Polianos” interpretacija.
 Septintokai spektaklio scenografijai kūrė skulptūras iš laikraščių.
 Projektą vainikavo mokinių ekskursija į Vilnių pasižiūrėti spektaklio.

12. Išvados
 Projekto veiklos paskatino moksleivius skaityti knygas.
Kiekvienas perskaitė po 3, kai kurie net 6 kūrinius.
 Dalis mokinių pajuto skaitymo džiaugsmą ir suprato, kad
skaityti gali būti malonu.
 Į veiklas įtraukti specialiųjų poreikių turintys mokiniai.
Projekto metu atsiskleidė jų kūrybiniai gebėjimai, drąsa,
gebėjimas dirbti grupėje.
 Mokytojos sužinojo, kas yra flashmob‘as, kaip jis
kuriamas.
 Projekto metu nuolat buvo akcentuojama refleksija,
skatinama kiekvieną nueitą žingsnį analizuoti tiek
mokytojoms, tiek mokiniams.

13. Mokinių mintys apie projektą
MOKINIŲ ĮSIVERTINIMUI NAUDOTAS ĮSIVERTINIMO METODAS ”ŠVIESOFORAS”
 1. Ar patiko dalyvauti projekte?
71 proc. mokinių atsakė teigiamai, 29 proc. – nei taip, nei ne.
 2. Kaip sekėsi dirbti grupėje ?
74 proc. mokinių atsakė, kas puikiai bendradarbiavo, 22 proc. – dirbo kas sau, 4 proc. –
nesutarė.
3. Ar dalyvaudamas projekte pajutai pokytį pamokose, bendravime? Pokytį pamokose,
bendravime su mokytojais ir klasiokais pajuto 96 proc. mokinių, 4 proc. – pokyčio nepajuto.
4. Kodėl taip įsivertinai? Paaiškink savo atsakymus į 1-3 klausimus.
“Todėl, kad patiko dalyvauti projekte, buvo labai įdomu”, “Sužinojau, kad galime mokytis ir
žaisdami”, “Pagerėjo bendravimas su klasės draugais bei mokytojais” ...
5. Ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip, kad sektųsi geriau?
“Daugiau atsiduoti darbui”, “Klausytis vadovų ir mokytojų”, “Daugiau dirbti kartu”, “Būti
kūrybiškesniems, drąsesniems”...
6. Ar norėtum kitais metais dalyvauti projekte?
Mokiniai 100 proc. atsakė “Taip”.

15. Mokytojų mintys apie projektą
 Patyriau nemažai džiaugsmo dalyvaudama projekte.
 Įgijau pasitikėjimo savo gebėjimais, galiu drąsiau priimti naujus
iššūkius.
 Pasikeitė požiūris į darbą.
 Įgijau daugiau žinių apie aktyvių mokymo metodų naudojimą, mokinių
grupavimą, erdvių panaudojimą.
 Sužinojau daugiau metodų, kaip mokymąsi padaryti įdomesnį.
 Pradėjau nuolat naudoti refleksiją. Projekto metu nuolat buvo
akcentuojama refleksija, skatinama kiekvieną nueitą žingsnį analizuoti
tiek mokytojoms, tiek mokiniams;
 Pasikeitė santykiai su mokiniais – jie tapo šiltesni, draugiškesni.
 Pastebėjau mokinių pokyčius- tapo kūrybiškesni, laisvesni, noriai
bendraujantys su mokytojais ir kūrėjais.
 Bendradarbiavimas su kolegomis ir mokiniais tapo daug artimesnis
nei anksčiau.
 Nuolat dalinomės patirtimi su savo mokyklos ir kitų mokyklų
mokytojais.

17. 8 b klasė

18. Dienraščio žurnalistė, 1990 m. buvo
įkūrusi privatų laikraštį, 7 metus turėjo
savo leidybos verslą, dirbo žurnalo
moterims vyr. redaktore. Dabar rašo
straipsnius įvairiomis temomis, rengia
moderniomis metodikomis paremtus
mokymus, domisi psichologija,
tobulėjimo technikomis. Mokykloje
praktikė Daiva, kartu su 8 b ir 10 klasių
mokiniais, įgyvendins projektą „Per
praeitį į ateitį“. Projekto veiklos
integruojamos į lietuvių kalbos, dailės,
istorijos dalykų turinį.

19.  TYRINĖJIMO SRITIS
Motyvuojančių sąlygų ir kūrybinės aplinkos kūrimas
mokantis lietuvių kalbos ir istorijos.
 PROJEKTO IDĖJA
Įtvirtinti lietuvių kalbos ir istorijos žinias, ugdyti
atsakomybės jausmą sukuriant filmą.
 PROJEKTO TIKSLAS
Skatinti mokinių bendradarbiavimą, kuriant filmą
integruotose istorijos ir lietuvių k. pamokose

20. Dalyvaujantys mokytojai
 Odeta Dailidienė (istorija);
 Danutė Aniulienė (lietuvių kalba).

21.  UGDYMO IŠŠŪKIAI
Projektas skirtas lavinti bendradarbiavimo įgūdžius, visus
mokinius vienodai aktyviai įsitraukiant į veiklas.
PROBLEM ATIKA
Klasėje yra mokinių, kurie dažnai prisidengia kitų darbu, vengia
imtis iniciatyvos. Norima, kad projekto metu visi gautų vienodai
svarbias užduotis. Projekto metu bus stiprinama mokinių
atsakomybė, komandinis darbas.

22. Projekto veiklos
 Projekte dalyvavo 8 b klasės mokiniai, istorijos ir lietuvių k.
mokytojos.
 Integravome lietuvių k. ir istorijos dalykus su žurnalistinės veiklos
praktika.
 Projekto metu mokiniai kūrė TV laidos siužetų scenarijus, juos
filmavo, montavo.
 Moksleiviai dirbo grupėmis ir savarankiškai. Kiekviena grupė pristatė
savo darbus, dalinosi įspūdžiais, reflektavo, aptarė įspūdingiausią
darbą, kuriuo tapo "Patyčios”.
 Projekto metu buvo sukurta TV laida susidėjusi iš įvairių siužetų
(„Labas rytas“ laidos principas).
 Baigiamojo renginio metu buvo pristatyta laida „Valandėlė su 8b“ arba
„Kūrybinės kančios“
 TV laidoje 8b klasės mokiniai pristatė savo darbo rezultatus, parodė
įspūdingiausių mokyklos renginių ir akcijų akimirkas.
 Po renginio mokiniai, mokytojai ir kurianti praktikė reflektavo, aptarė
sėkmes ir nesėkmes.

23. Išvados
 Projekto metu tobulėjo moksleivių bendradarbiavimo ir
bendravimo kompetencijos.
 Mokiniai mokėsi savarankiškai atlikti užduotis, jausti
atsakomybę už atliktą darbą.
 Įgijo žinių – išmoko filmuoti, rengti reportažus, montuoti.
 Nuolat vyko refleksijos, kurios padėjo įsivertinti veiklas,
kurtus siužetus, pamatyti trūkumus.
 Į aktyvią projektinę veiklą neįsijungė keletas moksleivių -
jie liko stebėtojais.

24. Mokinių mintys apie projektą (1)
MOKINIŲ ĮSIVERTINIMUI NAUDOTAS ĮSIVERTINIMO METODAS ”PYRAGO DALIJIMAS”
8b klasės moksleiviai įsivertino savo indėlį projekte spalvindami
pyrago gabaliukus skritulyje. Kuo daugiau darbo įdėjo grupėje
projekto metu, tuo daugiau “Pyrago” gabaliukų nuspalvino bei
atsakė į klausimus:
 Kaip sekėsi bendradarbiauti grupėje, įgyvendinant projektą?
Kodėl?
Labai palankiai savo indėlį į grupės darbą įvertino 50 proc. mokinių
- jie nuspalvino daugiau kaip pusę pyrago gabaliukų, kitų indėlis į
grupės darbą buvo mažesnis, nuspalvinta 10-30 proc. pyrago.
 Kodėl taip įsivertinote savo indėlį į grupės darbą?
“Manau, kad daug prisidėjau įgyvendinant projektą – kūriau siužetus,
filmavau, dalyvavau montuojant filmą”, “Kūriau projekto pristatymo
scenarijų”, “Labai mažai įsijungiau į projekto veiklas”...

25. Mokinių mintys apie projektą (2)
MOKINIŲ ĮSIVERTINIMUI NAUDOTAS ĮSIVERTINIMO METODAS ”PYRAGO
DALIJIMAS”
 Kas pasikeitė Jūsų klasėje projekto metu? Gal įvyko
kas netikėto, gal kas nustebino?
“Klasė tapo linksmesnė, geresnė draugiškesnė”,
“Pradėjome labiau pasitikėti savo jėgomis”, “Pradėjau
labiau pasitikėti savo klase, bendraklasiai buvo nustebę,
kad galime visi įsitraukti į darbą”...
 Ką kitą kartą įgyvendindami projektą darytumėt
kitaip? Kodėl?
“Daugiau įsitraukčiau į darbą, būčiau aktyvesnis,
susiplanuočiau visus darbus iš anksto...”
 Ar norėtumėte toliau dalyvauti projekte?
Atsakymas 100 proc. “Taip”

27. Mokytojų mintys apie projektą
 Pasikeitė požiūris į darbą .
 Ėmiau dažniau naudoti refleksiją pamokų, klasės
renginių metu.
 Pasikeitė mokinių santykiai su mokytojais – jie tapo
šiltesni, draugiškesni.
 Pastebėjau mokinių pokyčius - tapo
savarankiškesni, kūrybiškesni, laisvesni, išmoko
dirbti komandoje.
 Pasikeitė, sustiprėjo bendradarbiavimas su
kolegomis.
 Mokytojai pastebėjo išaugusią N mokinio savivertę,
pasitikėjimą savo jėgomis, tai atsiskleidė filmuojant,
kuriant reportažus, reklamas, montuojant filmą.

29. 3, 9 a klasės

30. Ekologinio klubo „Žvejonė“ narė, tarptautinės
nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos
„Young Friends of the EARTH Europe“ narė,
„Aplinkosaugos mokslo, politikos ir
valdymo“ magistrantė, neformalaus ekologinio
ugdymo lektorė, keliautoja ir
menininkė. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose
jaunimo bendradarbiavimo projektuose kaip
partnerė ir dalyvė, studijavo, buvo savanorė ir
dirbo keliose ES šalyse. Mūsų mokykloje
Jolanta dirbs su 3 ir 9 a klasių mokiniais bei
įgyvendins projektą „Gyvybės laboratorija‘. Šio
projekto veiklos integruojamos į 3 klasės
mokomųjų dalykų bei 9 a klasės biologijos ir
geografijos mokomųjų dalykų turinį.

31.  TYRINĖJIMO SRITIS
Mokinių bendradarbiavimas vykdant mokslinius
eksperimentus biologijos/pasaulio pažinimo
pamokose.
PROJEKTO IDĖJA
Mokslinės laboratorijos sukūrimas, tyrimai,
stebėjimai
 PROJEKTO TIKSLAS
Sukurti įtraukiančią erdvę biologijos ir pasaulio
pažinimo pamokose

32. Dalyvaujantys mokytojai
 Rita Murauskienė (biologija);
 Lilija Ūsienė (geografija);
 Virginija Kasparaitienė (pradinės klasės);
 Diana Baužaitė – Mikužienė (pradinės klasės).

33.  UGDYMO IŠŠŪKIAI
Ar mokslinių eksperimentų pagalba, ugdant
mokinių kūrybiškumą, dirbant komandose,
galima geriau įsisavinti biologijos/pasaulio
pažinimo/geografijos žinias?
PROBLEM ATIKA
9 klasės mokiniams trūksta bendravimo,
bendradarbiavimo įgūdžių, sunkiai sekasi
pasidalinti į grupes, dirbti komandoje,
prisiimti atsakomybę.
3 klasės mokiniai smalsūs aplinkai,
trokštantys įgyti naujų žinių, kaip atlikti
stebėjimus, eksperimentus bei įvairesnių
pamokų skirtingose erdvėse.

34. Projekto veiklos (1)
 Vaikai sukūrė „Mažųjų mokslininkų taisykles“.
 Projekto “Gyvybės laboratorija” metu moksleiviai kartu su
praktike bei mokytoja atliko tiriamuosius darbus kabinete
bei gamtoje.
 Susiskirstę grupėmis, vaikai įvairių rūšių žemėse sėjo ir
augino įvairius augalus, matavo dirvožemio ir oro
temperatūrą, vandens ir dirvožemio pH, skaičiavo pasėtų ir
sudygusių sėklų skaičių ir kt., padarė bendrą tyrimų
suvestinę.
 Sudygusiais augalais papuošė kabineto palangę,
paveikslavo ir siuntė nuotraukas konkursui “Žalioji
palangė”.
 9-oje klasėje vyko integruotos geografijos ir biologijos
pamokos apie augalų kilmę, kelionę į Lietuvą, sėklas, jų
dygimo sąlygas.

35. Projekto veiklos (2)
 Mokiniai susiskirstę grupėmis, sėjo pasirinktų gėlių sėklas į
skirtingas žemes. Stebėjo jų augimą, lygino kokioje žemėje
greičiausia sudygo sėklos, aiškinosi kokių sąlygų reikia
dygimui.
 Išauginę gėlių (gvazdikinių serenčių ) daigus , juos pasodino
prie mokyklos.
 Praktikė Jolanta supažindino su Žemės menu. Refleksijos metu
diskutavo apie augalų ir žmogaus ryšį.
 Abiejų klasių mokiniai, susiskirstę grupėmis atliko
tiriamuosius darbus gamtoje: tyrė upelio vandenį, matavo upės
gylį, plotį, tekėjimo greitį; matavo medžių aukštį, skaičiavo
amžių, tyrė efemeroidus, kėlė savo pačių pagamintus inkilus,
klausėsi ornitologo pasakojimo apie paukščius, susipažino su
inkilų kėlimo taisyklėmis.
 Aptarė veiklas, reflektavo, žaidė pasitikėjimo žaidimus.
 Mokiniams vyko mokomosios pažintinės ekskursijos į
Klaipėdą.

36. Išvados
 Eksperimentai ir tyrimai gamtoje kėlė mokinių motyvaciją,
padėjo sukurti įtraukiančią aplinką mokytis.
 Moksleiviai, dirbdami grupėse, ugdėsi bendravimo,
bendradarbiavimo įgūdžius.
 Įgijo praktinių žinių apie augalų auginimui reikalingas
sąlygas.
 Projekto metu buvo sukurtas filmas apie gamtamokslinius
tyrimus klasėje bei gamtoje.
 Vaikų išaugintais augalais buvo papuošta mokyklos aplinka.

37. Mokinių mintys apie projektą
 “Mums patiko, buvo linksma, patiko
projekto vadovė, susipažinimo žaidimai”;
 “Patiko komandinis darbas, bendrauti ir
bendradarbiauti, tyrinėti”;
 “Išmokau sėti, auginti ir prižiūrėti augalus”;
 “Trūko susitikimų su kuriančia praktike”;
 “Patiko ekskursija į Klaipėdą ir tyrimai
gamtoje”...

38. Mokytojų mintys
 Pasikeitė 9 klasės mokinių požiūris į grupinio darbo
metodą – lengviau pasidalina į grupes, bendrauja,
prisiima atsakomybę už komandinį bei individualų darbą;
 Pasikeitė santykiai su mokiniais – jie tapo šiltesni,
draugiškesni.
 Mokiniai tapo jautresni, geriau bendrauja ne tik su
bendraamžiais, bet ir su suaugusiais.
 Pasikeitė bendravimas su kolegomis, daugiau dalijamės
gerąja patirtimi.
 Pradėjome daugiau naudoti refleksiją, įvairesnius
įsivertinimo būdus;
 Ugdomojoje veikloje naudojame daugiau žaidybinių
elementų.

40. Tėvų mintys apie projektus
Visiems tėveliams labai džiugu, kad mūsų mokykla nestovi
vietoje, o keičiasi, aktyviai dalyvauja įvairiose programose. Juk nieko
nėra nuostabesnio už blizgančias išlaimės ir smalsumo vaikų akis.
Kaip smagu, kai susitikę klasiokai laisvalaikiu kalbasi ne apie
kompiuterinius žaidimus, o apie perskaitytas knygas, diskutuoja apie
tai kaip reikia patobulinti statomo spektaklio scenas. Kūrybinės
partnerystės privertė pabusti beužmiegantį kūrybiškumą, skatino
bendradarbiavimą, visiems suteikė daug socialinės patirties.
Spektaklio pristatymo metu buvo malonu stebėti tuos sūnaus
klasiokus, kurie sugebėjo įveikti savo kompleksus, baimes ir
sugebėjo atskleisti savo kūrybiškąją asmenybės pusę. Aplankytas
spektaklis "Ribos" ilgai dar bus įvairių pokalbių tema.
Ačiū kūrybiniams agentams ir visam mokytojų kolektyvui, kurie
nepabijojo įtraukti 7a klasės į šį projektą.
Linkime ir toliau kūrybiškai keistis ir niekada nesustoti, degti, bet
neperdegti...

41. Projektų metu mokytojų įgytos ir
patobulintos kompetencijos
 mokomųjų erdvių keitimo ugdymo procese;
 darbo planavimo, laiko vadybos, dalijimosi gerąja
patirtimi;
 Bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, šiltų
ir draugiškų santykių su mokiniais, kolegomis, kūrėjais,
tėvais ir kitais žmonėmis kūrimas;
 kūrybiškumo taikymo ugdymo procese ir popamokinėje
veikloje;
 Įvairių įsivertinimo metodų taikymo;
 tarpdalykinės integracijos;
 projekto veiklų integravimo į ugdymo procesą;
 mokyklos bendruomenės telkimas projekto veiklų
įgyvendinimui.

42. Problemos
 Sunkus buvo planavimo etapas, nes kelis kartus teko keisti
tyrinėjimo sritis;
 Projekto pradžioje keitėsi praktikai;
 Viena praktikė dėl ligos vėlai įsijungė į projekto veiklas;
 Į vieną projektą buvo sujungtos dvi klasės, praktikei teko
dalinti laiką skirtingo amžiaus mokiniams;
 Vieno projekto veiklos nekėlė motyvacijos, nes neatitiko
mokinių amžiaus ir poreikių;
 Kaip projekto senbuviams, pritrūko kūrėjų lankstumo,
pedagoginės kompetencijos.

43. Sklaida
Projekto sklaida buvo vykdoma:
 mokyklos internetiniame puslapyje;
 mokyklos kūrybinių partnerysčių FB;
 miestelio bendruomenės laikraštyje
“Gelgaudukas”;
 rajono laikraštyje “Draugas”;
 mokyklos pedagogų posėdžiuose;
 tėvų susirinkimų metu;
 rajono, regiono ir šalies seminarų metu.

44. Padėka
 „Kūrybinių partnerysčių“ komandai už galimybę
dalyvauti Pokyčių mokyklos 2 projekte.
 Kūrėjų grupės narei Agnei Norkutei už geranorišką
pagalbą ir patarimus.
 Kūrybos agentei ir kuriantiems praktikams, ypač Tomui
Dapšauskui, iš kurio gavome daugiausiai žinių,
kūrybinės patirties.
 Projekto regiono kuratorei Erikai Samulei už patarimus,
geranorišką pagalbą.